Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios V. S. gynėjos advokatės R. N. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria įtariamajai V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. įtariama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) tuo, kad ji 2015-04-16 apie 21.30 val., gyvenamo namo, esančio A. r. sav., K. m., (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu sutuoktiniui A. S. sėdint ant lovos, tyčia peiliu dūrė jam į kairę koją, dėl ko nukentėjusysis A. S. nukraujavo ir mirė, t.y. tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinį A. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, V. S. buvo sulaikyta 2015-04-17 ir skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

V. S. gynėja advokatė R. N. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį, prašo ją panaikinti, V. S. paleisti iš suėmimo. Nurodo, kad jos ginamajai paskirta kardomoji priemonė per griežta ir neproporcinga padarytai veikai, nes įtariamoji jai inkriminuotus veiksmus atliko paveikta mirusiojo grasinimų, jai pačiai buvo kilusi grėsmė būti sužalotai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ji ne kartą buvo sužalota žuvusiojo, dėl šeimyninių konfliktų policija į jų namus buvo kviesta 14 kartų. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu į koją, įtariamoji tuo metu ruošėsi pjaustyti maisto produktus, veika padaryta ginantis ir dėl neapdairumo, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Pažymi, kad atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą ir aplinkybes, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti įtariamajai skyrus ir švelnesnę kardomąją priemonę, nes įtariamoji neteista, charakterizuojama teigiamai, turi nepilnametį sūnų, gauna pašalpą, duomenų, kad ji trukdys procesui, nėra.

Teismo posėdyje gynėja nedalyvavo, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri pagal BPK 122 straipsnio nuostatas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

BPK 121 straipsnio 2 dalis leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad įtariamajai pareikštas įtarimas grindžiamas jos pačios parodymais, įvykio vietos apžiūros, liudytojų protokolais, alkotesterio parodymais, bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, taigi kardomosios priemonės įtariamajai skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą buvo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas paskirdamas įtariamajai V. S. kardomąją priemonę – suėmimą, bei nustatydamas trijų mėnesių šios priemonės taikymo terminą, nurodė, jog V. S. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nedirba, turi ryšių užsienyje, todėl yra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje ji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau pažymėtina, jog vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios svarbą, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pernelyg sureikšmino pirmosios instancijos teismas, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, jos būtinumą turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju to nėra. Kaip jau ir minėta, V. S. yra įtariama padariusi labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji neteista, turi nuolatinę gyvenamą vietą, nepilnametį sūnų, kuriuo iki suėmimo rūpinosi. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog V. S. socialiniai ryšiai yra pakankamai tvirti, ir vien tai, kad vienas iš jos vaikų gyvena užsienyje, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, niekaip nerodo slėpimosi nuo gresiančios bausmės tikimybės. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad įtariamoji siekia, ar ateityje sieks trukdyti procesui, slėptis, ar išvengti jai gresiančios bausmės ir todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas įtariamajai taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, taip pat, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų negalima pasiekti paskyrus įtariamajai vieną ar kelias kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, ir todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese šiuo atveju galima jai paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.