Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-533-236/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-01
Bylos Nr.: e2A-533-236/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Alvydas Poškus, Vigintas Viškinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „ŠILTAS NAMAS“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Insurance Company“

Kategorijos

2.5.37Jungtinė veikla (partnerystė)
2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-533-236/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.37; 2.5.10.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Viginto Viškinskio, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4872-640/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ŠILTAS NAMAS“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui AAS „BTA Insurance Company“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ŠILTAS NAMAS“, prašydama priteisti iš atsakovės 181 972,30 Eur (628 313,97 Lt be PVM) dydžio nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitetui (toliau - perkančioji organizacija) paskelbus supaprastintą atvirą konkursą Nr. 58(2) „LŽŪU III-iųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau - Konkursas arba Pirkimas), siekdami apjungti organizacinį ir finansinį potencialią, profesines žinias ir įgūdžius, ieškovė ir atsakovė 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau - Jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė kartu dalyvauti Konkurse kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdami vieną bendrą pasiūlymą ir vykdydami Konkurso užduotis (realizuodami objekto rekonstrukcijos darbus) (Jungtinės veiklos sutarties 1(1) p.). Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad šalims laimėjus Pirkimą, ieškovė atliks 93 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovė - 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p.).

Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė, siekdama dalyvauti Konkurse, parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovė parengė ir pateikė finansinį pasiūlymą. Aplinkybę, kad techninį pasiūlymą rengė atsakovė, patvirtina techninis pasiūlymas ir perkančiosios organizacijos 2015 m. balandžio 29 d. atsakymas (rašto Nr. 04(7.11)-642) į ieškovės 2015 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. SR-150416-01LV.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovė įvertino darbų kainas ir pateikė finansinį pasiūlymą Konkurse. 2011 m. lapkričio 9 d. perkančioji organizacija pranešimu Nr. (16)-04-1812) pranešė ieškovei, kad Pirkimo nugalėtoju pripažinti ieškovė ir atsakovė, kaip jungtinės veiklos partneriai. Tuo pagrindu 2011 m. gruodžio 9 d. perkančioji organizacija ir ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerius atstovaujantis asmuo, pasirašė Rangos sutartį Nr. 294/2011 (toliau - Rangos sutartis).

Ieškovė pažymėjo, jog siekdamos detalizuoti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003 (toliau - Susitarimas).Vadovaujantis Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 p., Jungtinės veiklos sutarties 2(3)p. ir Susitarimo 2.1 p., atsakovė parengė techninį projektą ir jo sprendinius pateikė ieškovei.

Ieškovė nurodė, jog paaiškėjo, kad atsakovės techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai dėl vėdinimo dalies sprendinių skiriasi, todėl ieškovė 2012 m. lapkričio 6 d. raštu SR-121106-01PJ kreipėsi į atsakovę ir prašė paaiškinti, kodėl atsirado neatitikimai. 2011 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SD12-2-693 atsakovė nurodė, kad nei Jungtinės veiklos sutartis, nei kiti dvišaliai dokumentai nenumatė reikalavimų „tinkamam prieš projektiniam pasiūlymui.“ Atsakovė pateikė paaiškinimus, tačiau šie neeliminavo aplinkybės dėl techninio pasiūlymo ir techninio projekto vėdinimo dalies sprendinių neatitikimo. Atsakovė techninio pasiūlymo vėdinimo sistemos dalyje (techninio pasiūlymo 1.2 dalis) nurodė, kad „visos nedidelės auditorijos, kabinetai ir laboratorijos, kuriose nebus kenksmingų išsiskyrimų, bus vėdinamos natūraliu būdu. Oras ištraukiamas per kanalus įrengtus vidinėse sienose. Numatyta, kad natūralios traukos kanalai bus išvalyti, sumontuotos naujos vėdinimo grotelės, sutvarkyti vėdinimo stogeliai esantys ant stogo, taip užtikrinant jų funkcionalumą. Oro pritekėjimas per varstomus langus arba orlaidės. Mokymo patalpos vėdinamos per pertraukas, o rekreacinės - paskaitų metu. Mechaninis vėdinimas projektuojamas didelėse auditorijose, kuriose numatomas didesnis žmonių skaičius, taip pat laboratorijose, kuriose galimi teršalų išsiskyrimai, dirbtuvėse ir san. mazguose. Oro kiekiai suskaičiuoti normomis nustatytos oro apykaitos patalpose sudarymui ir išsiskiriančių teršalų pašalinimui. Oro paruošimo įrenginiai bus montuojami šalia aptarnaujamų patalpų, arba jose, uždengiant statybinėmis konstrukcijomis, techninėse patalpose rūsyje. Auditorijoms ir laboratorijoms skirti įrenginiai numatyti su rekuperacija (šilumos grąžinimu). Keturiose amfiteatrinėse auditorijose ir bendrame hole („C“ korpuse) bus projektuojamos orinio šildymo sistemos, sutapdintos su vėdinimu.“

Ieškovė pažymėjo, jog konkrečios patalpos, kuriose atsakovė numatė įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą buvo nurodytos vėdinimo sistemų techninėse charakteristikose. Bendras patalpų plotas, kuriame pagal techninį pasiūlymą numatyta įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, buvo 3 804,81 m².

Ieškovės teigimu, atsakovė techniniu pasiūlymu patvirtino, kad siūlomieji sprendiniai atitiks užsakovo reikalavimuose nurodytus reikalavimus bei galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, jog parengto techninio pasiūlymo sprendinių nekvestionavo, netikrino ir neprivalėjo tikrinti, kadangi atsakovė kaip savo srities profesionalas techninį pasiūlymą parengė ir turėjo parengti tinkamai bei pagal užsakovo reikalavimus, pateiktus Pirkimo dokumentuose. Tuo tarpu, atsakovės parengtame techniniame projekte mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija buvo numatyta įrengti patalpose (A ir C korpusuose), kurių plotas bendrai yra 12 710,97 m². Ieškovė pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 p. privalėdama statybos rangos darbus vykdyti pagal techninį projektą vėdinimo sistemą su rekuperacija įrengė patalpose, kurių bendras plotas yra 12 710,97 m².

Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nebuvo ir negalėjo būti įsivertinusi vėdinimo sistemos įrengimo darbų patalpose, kurių plotas yra 8 906,16 m², tačiau vėdinimo sistemą įrengė ir privalėjo įrengti, ji patyrė 181 972,30 Eur (628 313,97 Lt (be PVM)) dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog 2015 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SR-150415-01LV pareikalavo atsakovės atlyginti jos patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2015 m. balandžio 28d. raštu Nr. SD15-2-233 atsisakė nuostolius atlyginti.

Ieškovė manė, jog nors Jungtinės veiklos sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškia partnerių įnašai į konsorciumą, dalyvaujant Pirkime (iki Sutarties sudarymo), tačiau ieškovė laikė, kad atsakovės įnašas į jungtinę veiklą buvo techninio pasiūlymo paruošimas pagal Pirkimo dokumentus, o ieškovės – techniniame pasiūlyme nurodytų darbų atlikimo įkainojimas, pasiūlymų pateikimas, partnerių atstovavimas. Aplinkybę, kad būtent atsakovė rengė techninį pasiūlymą patvirtino perkančiosios organizacijos atsakymas ir pats techninis pasiūlymas. Ieškovės teigimu, techninio projekto sprendiniai turėjo iš esmės sutapti su techninio pasiūlymo sprendiniais ir kiekiais. Atsakovė netinkamai įvertino užsakovo reikalavimus, kitus Pirkimo dokumentus bei norminius aktus ir techninį pasiūlymą parengė mažesne apimtimi nei parengtas techninis projektas. Dėl to ieškovė sprendė, jog atsakovė būdama savo srities profesionalė žinojo ir turėjo žinoti, jog techninis pasiūlymas turi būti parengtas tinkamai ir pakankamai tam, kad būtų galima įvertinti Pirkimo objekto įgyvendinimo kaštus.

Ieškovė sprendė, jog atsakovė pažeidė Jungtinės veiklos sutarties sąlygas, todėl privalo atsakyti už pažeidimo sukeltus padarinius. Kadangi atsakovės parengtas techninis pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų (vėdinimo dalis buvo parengta ne pilna apimtimi) ir techninio projekto sprendiniais buvo iš esmės papildytas, ieškovė laikė, jog atsakovė savo prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai ir jam taikytina sutartinė atsakomybė.

Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė privalo atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius (Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p.). Atsakovė techninį pasiūlymą parengė ne iki galo, ieškovė ne iki galo įvertino Pirkimo objekto įgyvendinimo sąnaudas, todėl patyrė 181 972,0 Eur dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog techninio pasiūlymo vėdinimo dalies sprendinių realizavimas buvo įkainotas 915 702,54 Lt, tačiau faktiškai kainavo 1 544 016,51 Lt (be PVM), todėl, ieškovės teigimu, kainų skirtumas – 181 972,30 Eur yra ieškovės nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

Atsakovė UAB ,,ŠILTAS NAMAS“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys susiderėjo ir susitarė dėl sutartinės atsakomybės apimties, todėl atsakovė neatsako už rangos darbų pabrangimą ar kitokį kainos padidėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi bendrosiomis sutartinės atsakomybės taisyklėmis ir nepagrįstai ieškiniu reikalauja atsakovės atsakomybės už pasiūlymo kiekio ir faktinių darbų kiekių svyravimus (neatitikimus).

Atsakovė pažymėjo, jog nei Pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių, kurių pabrangimu ieškovė kaltino atsakovę. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai tapatina „techninio pasiūlymo“ (projektinio pasiūlymo) ir „techninio projekto“ sąvokas, nepagrįstai aiškina, jog projektinis (techninis) pasiūlymas, turėjo „iš esmės“ sutapti su techniniu/darbo projektu, ir todėl nepagrįstai teigia, jog projektinio pasiūlymo bei techninio projekto skirtumai (kainų skirtumai) lemia projektuotojo atsakomybę.

Atsakovė pažymėjo, jog jos atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė. Jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta atsakovės pareiga parengti projektinį pasiūlymą (ieškovo vadinamą „techniniu pasiūlymu“), todėl ieškovė nepagrįstai teigė, jog atsakovei teko atsakomybė, susijusi su techninio pasiūlymo parengimu.

Atsakovė nurodė, jog teikė ieškovei techninio pasiūlymo aprašomosios dalies (3.4. dalis) projektą, tačiau techninį pasiūlymą pasirašė ir konkursui teikė pati ieškovė, todėl ieškovė, būdama profesionalia statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyve, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 proc. projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Ieškovė techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė konkursui, todėl darytina išvada, jog techninio pasiūlymo duomenys ieškovei buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini.

Atsakovė pažymėjo, jog Jungtinės veiklos sutartis ir konkurso sąlygos nenumatė, jog projektiniame pasiūlyme (techniniame pasiūlyme) būtina apibrėžti darbų apimtis ar konkrečius būsimus sprendinius, reikalauta tik nurodyti techninius energijos sutaupymo rodiklius pagal konkurso sąlygų reikalavimus, todėl techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ neturėjo būti ir nėra numatyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas yra 3 804,81 m².

Atsakovė pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovė, rengdama finansinį pasiūlymą ir skaičiuodama mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, vadovavosi jai tuo metu žinomų užsakovo reikalavimų 1.1.2. punktu ir numatė, jog už 9 15 702,54 Lt kainą vėdinimo sistemą įrengs 14 531,41 m2 ploto patalpose. Be to, ieškovė finansiniame pasiūlyme pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodė, jog 915 702,54 Lt vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina apskaičiuota įvertinus, jog vėdinimo sistemą reikės įrengti 3 804,81 m2 ploto patalpose. Dėl to atsakovė laikė, jog ieškovės argumentus, jog vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina jos pateiktame finansiniame pasiūlyme buvo numatyta įvertinus 3 804,81 m2 patalpų ploto, o ne visą pirkimo sąlygose nurodytą patalpų plotą, nepagrįstais.

Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomi nuostoliai, įrengiant vėdinimo sistemą 12 710,97 m2 ploto patalpose, nėra susiję priežastiniu ryšiu su tariamais atsakovės neteisėtais veiksmais.

Atsakovė manė, jog ieškovė nepagrįstai remiasi Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p., kadangi jame apibrėžta partnerių atsakomybė santykiuose su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju su perkančiąja organizacija). Dėl atsakovės veiksmų vykdant viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacija partnerių atžvilgiu nereiškė jokių piniginių reikalavimų dėl netinkamos viešojo pirkimo sutarties vykdymo/nevykdymo ir jokie piniginiai reikalavimai perkančiosios organizacijos naudai iš ieškovės ar atsakovės pusės nebuvo įvykdyti, todėl nei vienam iš partnerių nekyla atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutarties 3(1) punktą.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog faktiškai įrengė vėdinimo sistemą 12 710,97 m2 ploto perkančiosios organizacijos patalpose, jog šio konkretaus patalpų ploto įrengimas jai kainavo 1 544 016,51 Lt (be PVM) vietoje jo paties numatytų 915 702,54 Lt be PVM, jog nuostoliai yra realūs, susiję su perkančiosios organizacijos naudai vykdyta viešojo pirkimo sutartimi ir buvo faktiškai patirti.

Tretysis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija buvo nurodžiusi 14 531,41 kv. m. plotą, kuriame buvo būtina įrengti mechaninį vėdinimą su rekuperacija, tačiau, išskyrus konkrečiai įvardintas patalpas, reikalavimai šiai sistemai buvo siejami ne su plotu, o su STR ir Higienos normų nuostatomis. Dėl to ieškovė neturi faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė, rengdama techninį pasiūlymą, neteisingai apskaičiavo patalpų plotą, kai pati ieškovė dėl nežinomų priežasčių (patyrimo stoka, neatidumas, noras pateikti mažiausią kainą ar pan.) neįvertino Pirkimo objekto apimčių ir kitų faktinę darbų atlikimo kainą įtakojančių veiksnių ir pateikė finansinį pasiūlymą, rizikuodama patirti nuostolių.

Tretysis asmuo nurodė, jog ieškovė apskritai neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, kurie turi būti ne menami, o realūs.

Tretysis asmuo pažymėjo, kad vien tik kainos skirtumas tarp pasiūlyme nurodytos ir faktinės Pirkimo objekto įgyvendinimo kainos savaime negali būti laikoma nuostoliais. Ieškovė turėjo įrodyti, kiek ji gavo pajamų iš konkursinės sutarties(Rangos sutarties), kiek ir kokių patyrė išlaidų, kiek gavo pelno ar nuostolių.

Tretysis asmuo nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad Pirkimo projekto įgyvendinimo kaina skiriasi nuo pasiūlyme nurodytosios lokalinės sąmatos kainos tik dėl patalpų plotų, neįrodė nei žalos (nuostolių) fakto, nei atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp atsakovės Jungtinės veiklos sutarties įsipareigojimų vykdymo ir menamų nuostolių atsiradimo, todėl atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens teigimu, nėra pagrindo taikyti Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktą, numatantį partnerių solidarią atsakomybę prieš užsakovą, o nustačius nuostolių faktą, jie turėtų būti paskirstomi Jungtinės veiklos sutarties 2.4 p. numatyta tvarka, t.y. proporcingai ieškovės ir atsakovės dalies dydžiui.

Tretysis asmuo pažymėjo, kad ginčo objektas apskritai neturi draudiminės apsaugos, o ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (poliso) (serija PRCA Nr.000320), draudimo objektu buvo atsakovės profesinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomo draudimo taisykles, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „LitCon“ 2 712,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „ŠILTAS NAMAS“ naudai.

Teismas nurodė,kad ieškovės teigimu, atsakovė buvo atsakinga už techninio pasiūlymo parengimą. Teismas konstatavo, kad Jungtinės veiklos sutarties turinys patvirtina, jog šalys susitarė tik dėl konkrečių darbų pasidalijimo laimėjus Konkursą, o iki Konkurso laimėjimo raštu šalių nebuvo sutarta, kuris partneris kiek dalyvauja pasiūlymo Konkursui parengime. Šalys Jungtinės veiklos sutarties preambulėje susitarė, jog norint pateikti tinkamą Konkurso pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir tinkamai įvykdyti darbus, reikia apjungti partnerių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą. Šalys nusprendė veikti kartu, teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Dėl to teismas darė išvadą, jog pats Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas, patvirtina tai, jog atsakovė įsipareigojo dalyvauti ir pasiūlymo Konkursui pateikimo parengime.

Teismas nurodė, jog atsakovės veiksmai (paklausimų perkančiajai organizacijai, duomenų ant pasiūlymo) patvirtina, jog ji rengė techninio pasiūlymo aprašomosios dalies (3.4 d.). projektą, kuris vėliau ieškovės kaip pagrindinės partnerės buvo įtrauktas į pasiūlymą ir pateiktas perkančiajai organizacijai. Todėl teismas sprendė, jog atsakovei kilo pareiga tinkamai parengti techninio pasiūlymo dalies projektą, konkrečiu atveju dėl vėdinimo sistemų įrengimo.

Teismas pažymėjo, jog ieškovė, būdama profesionalia statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyve, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 proc. projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Kadangi ieškovė techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė konkursui, teismas darė įvadą, jog techninio pasiūlymo duomenys ieškovei buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini.

Teismas nurodė, jog, ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai parengė techninį pasiūlymą, todėl ieškovė neturėjo galimybės tinkamai parengti finansinės pasiūlymo dalies. Teismas pažymėjo, jog techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ (ieškinio priedas Nr. 4, 7-9 l.) nebuvo numatyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas sudarys 3 804,81 m². Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, jog projektiniuose pasiūlymuose buvo ar galėjo būti nurodyti tikslūs vėdinamų patalpų plotai ir jog juos netiksliai nurodė atsakovė.

Teismas nurodė, jog ieškovė, rengdama finansinį pasiūlymą ir skaičiuodama mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, taip pat turėjo vadovautis jai tuo metu žinomų perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų reikalavimų 1.1.2 punktu ir numatyti tokią darbų kainą, už kurią galėtų įrengti vėdinimo sistemą visame nurodytame objekte. Be to, ieškovė finansiniame pasiūlyme pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodė, jog 915 702,54 Lt vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina apskaičiuota įvertinus, jog vėdinimo sistemą reikės įrengti 3 804,81 m² ploto patalpose, todėl teismas laikė ieškovės argumentus, jog vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina jos pateiktame finansiniame pasiūlyme buvo numatyta įvertinus 3 804,81 m² patalpų plotą, o ne pagal Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, nepagrįstais.

Teismas, įvertinęs atsakovės susirašinėjimą su perkančiąja organizacija, nustatė, jog prieš parengiant techninio pasiūlymo dalies projektą, atsakovė tikslinosi ir klausė perkančiosios organizacijos dėl Pirkimo sąlygose iškelto reikalavimo įrengti mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija 14 531,41 kv. m. sąvokos, norėdama patikslinti, kuriuo punktu vadovautis, nes 3.4.1 p.(Pirkimo dokumentų III skyrius ,,Užsakovo reikalavimai“) buvo nurodyta, jog vėdinimo sistema įrengiama tik ten, kur reikalauja STR ir higienos normos. Perkančioji organizacija, atsakydama atsakovei į paklausimą nurodė, jog vėdinimo sistema turi būti įrengiama visame pastate pagal galiojančius įstatymus, reikalavimus ir normas; mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengiamos patalpose, kur to reikalauja STR ir higienos normos (atsakovės atsiliepimo 3 priedas). Teismas nustatė, jog pagal šiuos reikalavimus atsakovė ir parengė savo techninio pasiūlymo dalies projektą ir jį pateikė ieškovei.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog techninio pasiūlymo projektinį variantą atsakovė būtų parengusi pažeidžiant minėtus reikalavimus, t.y. nenurodžiusi vėdinimo sistemos įrengimo ten, kur tai buvo būtina pagal STR ir higienos normas.

Teismas svarbia aplinkybe laikė faktą, jog pagal tokį atsakovės parengtą projektą ieškovei parengus ir pateikus pasiūlymą perkančiajai organizacijai, šalių pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir sudaryta Rangos sutartis. Tai, jog techniniame projekte vėdinimo sistema atitiko užsakovo reikalavimus ir jų patikslinimus patvirtino ir pati perkančioji organizacija (2015-11-18 raštu Nr.36(6.9)-2385.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių pasiūlymą perkančiajai organizacijai pripažino laimėjusiu, darė išvadą, jog pasiūlymas atitiko visus Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Dėl to teismas ieškovės argumentus, jog atsakovė netinkamai parengė techninio pasiūlymo dalies projektą ir dėl to pasiūlymas neatitiko reikalavimų, kuriuos kėlė perkančioji organizacija, laikė pagrįstas.

Teismas pažymėjo, jog ginčo dėl Konkurso teisėtumo nagrinėjamu atveju nėra iškelta ir jis nėra pripažintas neteisėtu.

Teismo teigimu, ieškovės argumentai, jog projektiniai pasiūlymai turėjo tiksliai ir detaliai sutapti su vėliau parengto techninio projekto sprendiniais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui (priešingu atveju techninio projekto ar darbo projekto pirkimas būtų beprasmis, kadangi projektavimo darbų rezultatas – techninis/darbo projektas būtų pateikiamas konkursiniuose pasiūlymuose) - ką patvirtina, pirma, užsakovo reikalavimai, pagal kuriuos užsakovas pageidavo kartu su techniniu pasiūlymu gauti preliminarius darbų kiekių, medžiagų, mechanizmų ir įrengimų poreikių žiniaraščius, naudojant sustambintus statybos darbų kainų apskaičiavimus (Konkurso sąlygų 2.7 punktas) ir reikalavo, jog būtų užtikrinti reikalaujami energijos sutaupymo rodikliai (Konkurso sąlygų 2.13 – 2.14 punktai); antra, teisinis reglamentavimas, kuriame techninio/darbo projekto sąvokos atskirtos nuo projektinių pasiūlymų sąvokos - pvz. Statybos įstatymo 2 str. 31 d., pagal kurią projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti“, taip pat STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4, 6.5, 7.2.1 punktai, skirtingai apibrėžiantys techninio/darbo projektų bei projektinių pasiūlymų turinį, 8 priedas, numatantis detalią techninio projekto sudėtį ir reikalavimus, bei 6.10 punktas, nustatantis, jog sąnaudų kiekių žiniaraščiai, pateikiami parengto projekto atitinkamose dalyse, o ne projektiniuose pasiūlymuose. Nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog nei pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių. Atsakovė šiuo atveju rengė tik techninio pasiūlymo projektą, kurį patvirtino ir galutinai suformavęs techninį ir finansinį pasiūlymą pateikė ieškovas. Pagal Jungtinės veiklos sutartį už finansinio pasiūlymo pateikimą buvo atsakinga pati ieškovė. Ji kaip savo srities profesionalė turėjo pareigą parengti tinkamą finansinį pasiūlymą, t.y. apskaičiuoti techniniame pasiūlyme nurodytų darbų kainą. Todėl rengdama pasiūlymą turėjo pareigą patikrinti finansinio pasiūlymo teisingumą ir pakankamumą, o neįvertinusi visų darbų apimties ir netinkamai apskaičiavusi kainą, turi prisiimti galimų nuostolių riziką. Perkančioji organizacija pasiūlymo kainos neįvertino kaip neįprastai mažos, laikytina, kad ieškovės paskaičiuota ir įrašyta į pasiūlymą kaina buvo pagrįsta.

Teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, jog pagal byloje pateiktą Lietuvos žemės ūkio universiteto užsakymu atliktą Lietuvos žemės ūkio universiteto III-ųjų rūmų Energijos vartojimo audito ir investicinio projekto ataskaitą (atsakovo atsiliepimo priedas Nr.4) 2009 m. buvo įvertinta vėdinimo sistemos įrengimo kaina, kuri net gi mažesnė (820 044,68 Lt), negu ieškovė paskaičiavo ir pateikė perkančiajai organizacijai savo finansiniame pasiūlyme (915 702,54 Lt). Iš ieškovės ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo (2012-06-05 Aleksandro Stulginskio universiteto raštas Nr.(11)-04-114; ieškovės 2012-07-30 raštas atsakovei Nr. SR-120730-01RG), 2012-03-28 bei 2012-08-08 gamybinių pasitarimų protokolų kopijos) matyti, jog po Rangos sutarties sudarymo ieškovė ir perkančioji organizacija derino ir sprendė, pagal kurį iš pateiktų variantų bus įrengiama vėdinimo sistema ir derinama bei parenkama vėdinimo sistemos įrengimo technologija. Tai patvirtina, jog ieškovė, kaip pagrindinis partneris, pati derino galimus projektinius sprendinius su perkančiąja organizacija jau po Rangos sutarties pasirašymo, o atsakovė tik gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Tokiu būdu ieškovės teiginys, jog jau techniniame pasiūlyme nurodyti projektiniai sprendiniai turėjo būti tikslūs ir atitikti techninio projekto sprendinius juos įgyvendinant, nepagrįstas ir atmestinas. Todėl atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir užsakovo sprendinių parinkimą bei pakeitimus jau vykdant rangos sutartį.

Teismas pažymėjo,kad ieškovė nurodo, jog atsakovės atsakomybė kyla Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. pagrindu, tačiau minėtas punktas aptaria partnerių atsakomybę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog tretieji asmenys (tame tarpe ir perkančioji organizacija) partnerių atžvilgiu reikštų piniginius reikalavimus, tai nei vienam iš partnerių nekyla atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutarties 3(1) punktą todėl ieškovės reikalavimai, grįsti Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. pagrindu, atmestini.

Teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytą byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nevertino ir neanalizavo kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas konstatavo,kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas sprendė, jog atsakovei iš ieškovės priteistina 2712,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „LitCon“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei UAB „LitCon“ iš atsakovės UAB „Šiltas namas" 181 972,30 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti ieškovei UAB „LitCon“ iš atsakovės UAB „Šiltas namas" apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neaiškino, nenustatė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovė, vykdydama Rangos sutartį, parengė techninį projektą bendrame 12 710,97 kv. m. plote, o ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, šiame plote įrengė mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija pagal techninį projektą ir pasitelktiems subrangovams sumokėjo 1 544 016,51 Lt be PVM, tuo tarpu perkančioji organizacija ieškovei sumokėjo 915 702,54 Lt be PVM, t.y. tokią sumą, kaip buvo numatyta finansiniame pasiūlyme, todėl susidarė 628 313, 97 Lt arba 181 972, 30 Eur skirtumas;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės pareigas patikrinti ir įsitikinti atsakovės parengto techninio pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu;Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad techniniame pasiūlyme nebuvo numatyta, jog rekuperacinė vėdinimo sistema turės būti įrengta iš viso 3 804,81 kv. m. ploto patalpose.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, rengdamas finansinį pasiūlymą ir skaičiuodamas mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, turėjo numatyti tokią darbų kainą, už kurią galėtų įrengti vėdinimo sistemą visame nurodytame objekte;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė parengė tinkamą techninį pasiūlymą, atitinkantį užsakovo reikalavimų (Pirkimo dokumentų III skyrius ,,Užsakovo reikalavimai“) 3.4.1 punktą;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neaiškino, nenustatė ir neįvertino ženklaus mechaniškai vėdintinų patalpų plotų neatitikimo pasiūlyme ir technikiniame projekte ir nepagrįstai suformulavo išvadą, kad projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui;Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, koks konkrečiai vėdinimo dalies projektinis sprendimas buvo numatytas pasiūlyme, ar jis buvo tinkamas pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, kuo skyrėsi projektinis sprendimas, pateiktas techniniame projekte, kaip įtakojo patalpų ploto padidėjimą ta aplinkybė, kad vykdant Rangos sutartį ieškovė su užsakovu diskutavo ir derino bent kelis projektinių sprendimų variantus;Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra CK 6.246-6.249 str. numatytos civilinės atsakomybės sąlygų;Apeliantė teikia naujus įrodymus apeliaciniam teismui, prašydama priimti juos į bylą, kadangi jie turi bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklauso bylos išnagrinėjimo rezultatas (techninio pasiūlymo ir techninio projekto (vėdinimo dalies) lyginamoji lentelė ir planai, 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. 12/22, 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Verduna“ pasiūlymas Nr. 10/08/15-0001 ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „AIRCS“ komercinis pasiūlymas Nr. 10/08-54AG).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „ŠILTAS NAMAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė apeliaciniu skundu, pažeisdama CPK 306 str. 2 d. reikalavimus, keičia savo reikalavimų pagrindą, kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo atsakovės sutartinę atsakomybę, tuo tarpu apeliaciniame skunde savo reikalavimus reiškia remdamasis jau ne Jungtinės veiklos sutartimi ir joje apibrėžtomis šalių atsakomybės nuostatomis, bet įrodinėdamas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.246 – 6.249 str.;Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus ieškovės pareigą patikrinti ir įsitikinti techninio pasiūlymo projekto teisingumu, išsamumu, priimtinumu, darytina išvada, jog ieškovės nuostolių atsiradimą lėmė ne atsakovės veiksmai, o pačios ieškovės aplaidumas, neapdairumas ar netinkamas pagrindinio atsakingojo partnerio įsipareigojimų vykdymas. Be to, nustačius ieškovės pareigą ir pačios ieškovės atsakomybę už galutinio tinkamo techninio pasiūlymo pateikimą, nėra pagrindo vertinti atsakovės rengto techninio pasiūlymo projekto (t.y. negalutinio dokumento) turinio, kadangi teisines ir finansines pasekmes ieškovei sukėlė ne techninio pasiūlymo projektas, o galutinis dokumentas - konkursinis pasiūlymas (susidedantis iš galutinio techninio ir finansinio pasiūlymų bei kitų pasiūlymo dokumentų), už kurio turinį pasirašymą ir pateikimą atsakinga pati ieškovė;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pasiūlyme nebuvo numačiusi mechaninę vėdinimo sistemą įrengti tik 3 804,81 kv. m. ploto patalpose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, rengdama techninio pasiūlymo projektą, būtų detalizavusi ar apskaičiavusi tikslų visų mechaninio vėdinimo su rekuperacija patalpų plotą ir tokį plotą būtų nurodžiusi ieškovei kaip apimantį visas patalpas, kuriose turėtų būti įrengtas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Byloje taip pat nėra duomenų, jog techniniame pasiūlyme numatytais patalpų vėdinimo prieš projektiniais pasiūlymais bei detalizuotų kai kurių konkrečių patalpų vėdinimo sprendiniais ieškovė turėtų vadovautis kaip išsamiais ir apimančiais visą mechaniniu būdu vėdintinų patalpų kiekį/plotą, kadangi vien tik tokie techninio pasiūlymosprendiniai: „kai kuriose patalpose neveikiančios mechaninės vėdinimo sistemos bus demontuojamos ir projektuojamos naujos“, „higieninių sąlygų užtikrinimui projektuojamas mechaninis ir natūralus vėdinimas“ neleidžia nei apskaičiuoti konkretaus baigtinio mechaniškai vėdintinų patalpų sąrašo, nei galutinio patalpų ploto;Ieškovė neįrodė, kad konkursiniame pasiūlyme vėdinimo sistemos įrengimo kainą paskaičiavo atsižvelgdama į 3 804,81 kv. m. mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija plotą, taip pat neįrodė, jog reikalaujamų nuostolių atsiradimo priežastis buvo nuo 3 804,81 kv. m. ploto priklausiusios pasiūlymo kainos (915 702,54 Lt) padidėjimas dėl mechaniškai vėdintinų patalpų ploto pokyčių;Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog techninis pasiūlymas buvo parengtas tinkamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kartu su konkursiniu pasiūlymu pateiktame techniniame pasiūlyme ir jo aiškinamajame rašte buvo numatyta įrengti mechaninio vėdinimo sistemą kai kuriose patalpose, kad būtų pasiektas norminis šviežio oro kiekis, didesnėse auditorijose, laboratorijose, san. mazguose, be to, kai kuriose patalpose mechaninio vėdinimo sistemos buvo neveikiančios, todėl numatyta jas demontuoti ir projektuoti naujas. Aiškinamajame rašte ir brėžiniuose taip pat buvo detalizuotos vėdinimo sistemos ir jų parametrai dėl tų konkrečių patalpų, kurioms perkančioji organizacija buvo aiškiai nustačiusi reikalavimus dėl mechaninių vėdinimo sistemų įrengimo. Techninis pasiūlymas kartu su visu konkursiniu pasiūlymu buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pripažintas laimėjusiu ir su ginčo šalimis sudaryta viešojo pirkimo sutartis;Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui (priešingu atveju techninio projekto ar darbo projekto pirkimas būtų beprasmis, kadangi projektavimo rangos darbų rezultatas – techninis/darbo projektas būtų pateikiamas konkursiniuose pasiūlymuose);Tariami ieškovės nuostoliai dėl vėdinimo sistemos darbų pabrangimo buvo sąlygoti ne techninio pasiūlymo turinio, bet ieškovės ir perkančiosios organizacijos susitarimų, dėl kurių po techninio pasiūlymo parengimo kelis kartus buvo keičiami vėdinimo sistemos projektiniai sprendiniai ir įrengimo principai, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys tarp techninio pasiūlymo turinio (tinkamo ar netinkamo pasiūlymo parengimo) ir padidėjusios vėdinimo sistemos įrengimo darbų kainos;Byloje neegzistuoja CPK 314 str. nustatyti išimtiniai atvejai, dėl kurių nauji įrodymai galėtų ar turėtų būti priimti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės prašymas prijungti naujus įrodymus, atmestinas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Pirmosios instancijos teismas teisingai sistemiškai aiškino Jungtinės veiklos sutartį viešojo pirkimo ( Konkurso) kontekste ir akcentavo, kad šalys susitarė, jog norint pateikti tinkamą Konkurso pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir tinkamai įvykdyti darbus, reikia apjungti partnerių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą bei veikti kartu, teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse;

Žemesnės instancijos teismas

2) Pirmosios instancijos teismas argumentuotai konstatavo faktą, kad ieškovė, būdama profesionali statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvė, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 proc. projektavimo ir statybos darbų, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti Konkursui teikiamo techninio pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu;

3) Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atsakovės susirašinėjimą su perkančiąja organizacija, kuriuo buvo tikslinami Pirkimo sąlygų reikalavimai, ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad atsakovė parengė techninio pasiūlymo dalies projektą, atitinkantį užsakovo reikalavimus;

4) Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo tiek faktinę bylos medžiagą, tiek ir teisės aktus, reglamentuojančius reikalavimus projektiniams pasiūlymams ir pačiam projektui bei padarė teisingą išvadą, kad nei Pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių;

5) Apeliantė kelia perteklinius reikalavimus teismui, neva pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, koks konkrečiai vėdinimo dalies projektinis sprendimas buvo numatytas pasiūlyme, ar jis buvo tinkamas pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, kuo skyrėsi projektinis sprendimas, pateiktas techniniame projekte, kaip įtakojo patalpų ploto padidėjimą ta aplinkybė, kad vykdant rangos sutartį ieškovė su užsakove diskutavo ir derino bent kelis projektinių sprendimų variantus;

6) Apeliantė nepaneigė to, kad jau po Rangos sutarties pasirašymo ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, derino ir parinko su užsakovu galimus projektinius sprendinius, o atsakovė gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, ištyręs byloje pateiktą užsakovo ir ieškovės susirašinėjimą bei gamybinių pasitarimų medžiagą;

7) Apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra CK 6.246-6.249 str. numatytos civilinės atsakomybės sąlygų;

Šalies argumentai

8) Apeliantė nepagrįstai prašo priimti į bylą naujus įrodymus.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 9 d. gautas ieškovės UAB „LitCon“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo ir žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovė prašo skirti byloje ekspertizę ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 14 d. gautas ieškovės UAB „LitCon“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 9 d. gauti atsakovės UAB ,,ŠILTAS NAMAS“ rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4872-640/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė UAB ,,LitCon“ prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (techninio pasiūlymo ir techninio projekto (vėdinimo dalies) lyginamąją lentelę ir planus, 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą Nr. 12/22, 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Verduna“ pasiūlymą Nr. 10/08/15-0001 ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „AIRCS“ komercinį pasiūlymą Nr. 10/08-54AG), kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus priima į bylą bei vertina.

Dėl ekspertizės skyrimo

Siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.), tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8, 17, 21 ir kt. str.). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

Apeliantė prašo skirti byloje statybos techninės veiklos ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių visapusiškai bei išsamiai išaiškinti, ištirti, nustatyti ir įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, priimant atitinkamomis teisinėmis išvadomis grindžiamą teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo skirti byloje ekspertzę, todėl netenkina apeliantės prašymo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitetas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr.58(2) „LŽŪU III-ųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“. 2010 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė apjungti abiejų šalių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse (t. 1, b. l. 14-17). Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, šalims laimėjus Pirkimą, ieškovė atliks 93 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovė - 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p.). Šia sutartimi šalys susitarė, jog pagrindinis partneris yra ieškovė, kuri Konkurso laimėjimo atveju bus juridiškai atsakinga už visos sutarties vykdymą ir bus įgaliota partnerių vardu sudaryti sutartį su perkančiąją organizacija. Ieškovė kaip pagrindinis partneris pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir šis pasiūlymas buvo pripažintas Konkurso laimėtoju. 2011 m. lapkričio 9 d. perkančioji organizacija pranešimu Nr. (16)-04-1812) pranešė ieškovei, kad Pirkimo nugalėtoju pripažintos ieškovė ir atsakovė, kaip jungtinės veiklos partneriai. Tuo pagrindu, 2011 m. gruodžio 9 d. perkančioji organizacija ir ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerius atstovaujantis asmuo, pasirašė Rangos sutartį Nr. 294/2011. Tikslu detalizuoti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, šalys 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003.

Dėl įrodymų vertinimo ir turinčių byloje reikšmės aplinkybių nustatymo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkama pagal įstatymo reikalavimusi tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus.

Dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės pareigas patikrinti ir įsitikinti atsakovės parengto techninio pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu, kaip nepagrįstus.

Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Jungtinės veiklos sutarties turinį nustatė, jog šalys susitarė apjungti savo organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Jungtinės veiklos sutarties 2(3) punkte šalys susitarė, jog ieškovė atliks 93 proc. visų susijusių projektavimo ir statybos darbų, o atsakovė atliks 7 proc. projektavimo darbų. Jungtinės veiklos sutarties sąlygos nenustatė nei atsakovės pareigos parengti techninį pasiūlymą ar „tinkamą“ techninį pasiūlymą, nei apibrėžė „tinkamo“ techninio pasiūlymo reikalavimus. Be to, Jungtinės veiklos sutartis nenustatė atsakovės prievolės parengti tinkamą techninį pasiūlymą. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog užduotis parengti techninį pasiūlymą buvo perduota (deleguota) atsakovei ir jog atsakovė yra atsakinga už galutinį techninio pasiūlymo turinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu techniniu pasiūlymu dalyvaujant Konkurse turėjo būti toks techninis pasiūlymas, kuriame būtų išpildyti visi viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai tam, kad pateiktas bendras konkursinis pasiūlymas nebūtų atmestas. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo šalių konkursinis pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus ir laimėjusiu, su ieškove ir atsakove perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo sutartį.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės pareigos parengti ieškovės nurodomą tinkamą techninį pasiūlymą, neįrodė atitinkamo atsakovės įsipareigojimo apimties ar turinio, o byloje pateikti duomenys patvirtina, jog galutinę techninio pasiūlymo versiją patvirtino ir Konkursui pateikė ieškovė, kuri taip pat buvo prisiėmusi atsakomybę už darbų atlikimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti techninio pasiūlymo išsamumu, teisingumu, tinkamumu ir priimtinumu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus ieškovės pareigą patikrinti ir įsitikinti techninio pasiūlymo projekto teisingumu, išsamumu, priimtinumu, darytina išvada, jog ieškovės nuostolių atsiradimą lėmė ne atsakovės veiksmai, o ieškovės neatidumas, neapdairumas ir netinkamas pagrindinio atsakingojo partnerio įsipareigojimų vykdymas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad techniniame pasiūlyme nebuvo numatyta, jog rekuperacinė vėdinimo sistema turės būti įrengta iš viso 3 804,81 kv. m. ploto patalpose.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog nei Jungtinės veiklos sutartyje, nei Konkurso sąlygose nebuvo numatyta, jog techniniame pasiūlyme būtina apibrėžti darbų apimtis ar konkrečius būsimus sprendinius, reikalauta tik nurodyti techninius energijos sutaupymo rodiklius pagal Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl priešingai nei teigia apeliantė, techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ neturėjo būti ir nėra numatyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas bus 3 804,81 kv. m.. Teisėjų kolegija pažymi, jog konkrečias patalpas ir jų plotą galima paskaičiuoti tik vykdant projektavimo rangos darbus – t. y. faktiškai atlikus matavimus, apžiūras, ištyrus ir nustačius prieš rekonstrukciją buvusios vėdinimo sistemos rodiklius, veikimo principus, efektyvumą – ką ginčo šalys ir susitarė daryti po viešojo pirkimo sutarties sudarymo pasirašę Susitarimą dėl Jungtinės veiklos vykdymo tvarkos (t. 1 , b. l. 90-91).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pradinis Konkurso užduoties reikalavimas numatyti vėdinimo sistemą visose patalpose pagal nustatytą plotą, buvo pakeistas – t. y. perkančioji organizacija išaiškino, jog mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija turi būti numatyta patalpose, kur to reikalauja STR ir Higienos normos. Dėl nurodytos aplinkybės pagrįsti atsakovės teiginiai, kad rengiant techninio pasiūlymo projektą nebuvo skaičiuojami ir numatyti jokie patalpų plotai, o buvo pateiktos esminės idėjos ir siūlomos vėdinimo sistemos veikimo principai, kad pasiekti norminius šviežio oro kiekius, kokiais principais oras bus tiekiamas ir cirkuliuos rekonstruojamuose pastatuose tam, kad vėdinimo sistema atitiktų STR reikalavimus, o patalpos – higienos normų reikalavimus – t.y. buvo nurodyti tokie pagrindinę siūlomos vėdinimo sistemos viziją atspindintys sprendiniai: kai kuriose patalpose neveikiančios mechaninės vėdinimo sistemos bus demontuojamos ir projektuojamos naujos; higieninių sąlygų užtikrinimui projektuojamas mechaninis ir natūralus vėdinimas; vėdinimo metu turi būti pasiekti konkretūs norminiai oro kiekiai oro apykaitos patalpose sudarymui ir išsiskiriančių teršalų pašalinimui (kur jie toliau detalizuojami). Be to, kadangi pirkimo sąlygose perkančioji organizacija buvo detalizavusi poreikį šiose patalpose įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, tai atitinkamai, techniniame pasiūlyme ir jo brėžiniuose, buvo pateikti ne tikslūs visų mechaniniu būdu vėdintinų patalpų plotai, bet pasiūlymai kaip bus įvykdyti konkretūs užsakovo reikalavimai tose patalpose, kuriose užsakovas savo reikalavimus buvo detalizavęs pirkimo sąlygose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė, rengdama techninio pasiūlymo projektą, būtų detalizavusi ar apskaičiavusi tikslų visų mechaninio vėdinimo su rekuperacija patalpų plotą ir tokį plotą būtų nurodžiusi ieškovei kaip apimantį visas patalpas, kuriose turėtų būti įrengtas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Ieškovė taip pat neįrodė, kad techniniame pasiūlyme numatytais patalpų vėdinimo techniniais pasiūlymais bei detalizuotų kai kurių konkrečių patalpų vėdinimo sprendiniais ieškovė turėtų vadovautis kaip išsamiais ir apimančiais visą mechaniniu būdu vėdintinų patalpų kiekį/plotą, kadangi vien tik tokie techninio pasiūlymo sprendiniai: „kai kuriose patalpose neveikiančios mechaninės vėdinimo sistemos bus demontuojamos ir projektuojamos naujos“, „higieninių sąlygų užtikrinimui projektuojamas mechaninis ir natūralus vėdinimas“ neleidžia nei apskaičiuoti konkretaus baigtinio mechaniškai vėdintinų patalpų sąrašo, nei galutinio patalpų ploto. Dėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė jos paruoštame projektiniame pasiūlyme nebuvo numačiusi mechaninę vėdinimo sistemą įrengti tik 3804,81 kv. m. ploto patalpose.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog techninio pasiūlymo aprašyme nurodyti vėdinimo sistemos įrengimo principai ir ieškovės paskaičiuojamas mechaninės vėdinimo sistemos plotas neturi teisinės reikšmės įrodinėjant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi ieškovė neįrodė, kad konkursiniame pasiūlyme vėdinimo sistemos įrengimo kainą paskaičiavo atsižvelgdama į 3 804,81 kv. m. mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija plotą, taip pat neįrodė, jog reikalaujamų nuostolių atsiradimo priežastis buvo nuo 3 804,81 kv. m. ploto priklausiusios pasiūlymo kainos (915 702,54 Lt) padidėjimas dėl mechaniškai vėdintinų patalpų ploto pokyčių.

Priešingai nei teigia apeliantė, pagal bylos duomenis nėra pagrindo ir negalina konstatuoti, kad atsakovė savo darbą atliko netinkamai, dėl to ieškovė patyrė nuostolių ir atsakovei atsirado civilinė atsakomybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kartu su konkursiniu pasiūlymu pateiktame techniniame pasiūlyme ir jo aiškinamajame rašte buvo numatyta įrengti mechaninio vėdinimo sistemą kai kuriose patalpose, kad būtų pasiektas norminis šviežio oro kiekis, didesnėse auditorijose, laboratorijose, san. mazguose, be to, kai kuriose patalpose mechaninio vėdinimo sistemos buvo neveikiančios todėl numatyta jas demontuoti ir projektuoti naujas. Aiškinamajame rašte ir brėžiniuose buvo detalizuotos vėdinimo sistemos ir jų parametrai dėl tų konkrečių patalpų, kurioms perkančioji organizacija buvo aiškiai nustačiusi reikalavimus dėl mechaninių vėdinimo sistemų įrengimo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog techninis pasiūlymas kartu su visu konkursiniu pasiūlymu buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, pripažintas laimėjusiu ir su ginčo šalimis sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neaiškino, nenustatė ir neįvertino ženklaus mechaniškai vėdintinų patalpų plotų neatitikimo pasiūlyme ir techniniame projekte ir nepagrįstai suformulavo išvadą, kad projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teisės aktus projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui.

Lietuvos respublikos teisės aktuose nenustatyti konkretūs reikalavimai ar kriterijai pagal kuriuos turėtų būti rengiami ar vertinami projektiniai pasiūlymai, jų tikslumas, išsamumas ar pagrįstumas. Be to, nei pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų (ar kaip teigia apeliantas - apytiksliai sutaptų) su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų plotų, darbų ir medžiagų kiekių.

Šalių susitarimai nenustatė atsakovei pareigos parengti pasiūlymo projektą, kuris visiškai atitiktų konkretų technikinį ar darbo projektą.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, koks konkrečiai vėdinimo dalies projektinis sprendimas buvo numatytas pasiūlyme, ar jis buvo tinkamas pagal pirkimo dokumentų reikalavimus, kuo skyrėsi projektinis sprendimas, pateiktas techniniame projekte, kaip įtakojo patalpų ploto padidėjimą ta aplinkybė, kad vykdant Rangos sutartį ieškovė su užsakove diskutavo ir derino bent kelis projektinių sprendimų variantus.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis pažymi, jog pasirinktas ir patvirtintas centralizuotas vėdinimo sistemos variantas techninio projekto rengimo metu buvo dar kartą pakeistas ir, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pasirinktas ieškovės nurodytas „ketvirtasis“ variantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinkus centralizuotą vėdinimo sistemą naudojami vienas ar du vėdinimo agregatai ir didelis kiekis ortakių savo kaina skiriasi nuo decentralizuotos vėdinimo sistemos, kuomet įrengiama keliolika vėdinimo (kondicionavimo) agregatų arba keliasdešimt ir naudojama mažiau ortakių, todėl aišku ir be specialių suprantama, kad priklausomai nuo perkančiosios organizacijos bei ieškovės pasirinkto vėdinimo sistemos varianto, tokios sistemos įrengimo išlaidos, kurias patiria rangovas, skiriasi. Kadangi skirtumas galimai sąlygotas aplinkybių, jog perkančioji organizacija kelis kartus keitė savo pasirinkimus dėl vėdinimo sistemos, o su tokiais pasirinkimais ieškovė ( rangovas) sutiko, t.y. pritarė perkančiosios organizacijos pasirinktiems, o vėliau – ir pakeistiems vėdinimo sistemos variantams, darytina išvada, jog ieškovė pati prisiėmė dėl tokių susitarimų atsiradusių išlaidų pasikeitimų riziką.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad tarp vėdinimo sistemos ploto padidėjimo techniniame projekte ir faktinės darbų kainos padidėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, neįrodė, jog vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina padidėjo ne dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu pakeistų vėdinimo sistemos įrengimo principų ir sprendinių, taip pat neįrodė, jog techninio pasiūlymo sprendiniai yra susiję su patirtais nuostoliais tiesioginiu priežastiniu ryšiu ir jog tas ryšys nebuvo nutrauktas kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „LitCon“ ieškinį atsakovei UAB „ŠILTAS NAMAS“ dėl nuostolių atlyginimo, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

Atsakovė UAB „ŠILTAS NAMAS“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu nurodė bylinėjimosi išlaidų dydį bei pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 156,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog atsakovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 98 str.).

Tretysis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu nurodė bylinėjimosi išlaidų dydį bei pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog trečiojo asmens prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „LitCon“ atsakovei UAB „ŠILTAS NAMAS“ 1 156,42 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „LitCon“ trečiajam asmeniui AAS „BTA Insurance Company“ 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Kazys KailiūnasAlvydas PoškusVigintas Višinskis