- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-138-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07283-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- P. D., J. S., L. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S., kuriuo prašoma pripažinti papildomą susitarimą (2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį, neturintį paprastojo vekselio galios), kuriuo E. M. 2018 m. liepos 2 d. įsipareigojo P. D. sumokėti 5 793 Eur, negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnio pagrindu ir pridengiančiu tikrą susitarimą tarp J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 (toliau – ir Sutartis) 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, pripažįstant, kad papildomame susitarime (2015 m. liepos 2 d. paprastajame vekselyje, neturinčiame paprastojo vekselio galios), kuriuo E. M. 2018 m. liepos 2 d. įsipareigojo P. D. sumokėti 5 793 Eur, nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579.
2. Atsakovų atstovas 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje paprašė sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. S., L. S., UAB „Giluminis vanduo“, kuriuo prašoma:
1) nutraukti ieškovo E. M. ir atsakovų J. S. ir L. S. 2015 m. liepos 2 d nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579, kuria ieškovas E. M. įsigijo žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini);
2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus J. S. ir L. S. grąžinti ieškovui E. M. pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579 sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą E. M. – grąžinti atsakovams J. S. ir L. S. 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3579 įgytus žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą;
3) priteisti ieškovui E. M. solidariai iš atsakovų J. S. ir L. S. 23 787,85 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) priteisti ieškovui E. M. iš atsakovų J. S. ir L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu, arba
5) tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovui E. M. iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 194 787,85 Eur nuostolių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6) priteisti ieškovui E. M. iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė. kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-57-459/2022 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.
4. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra ginčijamas 2015 m. liepos 2 d. paprastasis vekselis, kuriuo, kaip teigiama ieškovo, jis įsipareigojo 2018 m. liepos 2 d. atsakovui P. D. sumokėti 5 793 Eur už įgytus nekilnojamuosius daiktus pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579. Reikalavimo dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 nutraukimo patenkinimo atveju civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 teismas toliau nagrinėtų kitą ieškovo reikalavimą – dėl restitucijos taikymo. Taigi konkrečiai būtų pasisakoma dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, atsiskaitymo už nekilnojamuosius daiktus tvarkos. Iš to spręstina, kad civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3579 pardavėjai J. S. ir L. S. pardavė, o ieškovas, kaip pirkėjas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko: žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, jog bendra daiktų kaina yra 171 000 Eur. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. vasario 15 d. pateikė ieškinį dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-57-459/2022 pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Už namą ir žemės sklypą pardavėjai norėjo gauti daugiau nei 190 000 Eur, tačiau ieškovui su sutuoktine J. M. bankai nedavė reikiamo dydžio paskolos. Tuomet ieškovas pasinaudojo atsakovo J. S. įbrolio P. D., kuris rūpinosi namo pardavimu, pasiūlymu ir kartu su J. M., kaip laiduotoja, pasirašė 2015 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo 2015 m. gruodžio 31 d. P. D. sumokėti 8 000 Eur, 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį – 2016 m. liepos 2 d. sumokėti 5 793 Eur, 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį – 2017 m. liepos 2 d. sumokėti 5 793 Eur, 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį – 2018 m. liepos 2 d. sumokėti 5 793 Eur, 2015 m. liepos 2d. paprastąjį vekselį – 2019 m. liepos 2 d. sumokėti 5 793 Eur, 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį – 2020 m. liepos 2 d. sumokėti 5 793 Eur, 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį – 2021 m. liepos 2 d. sumokėti 7 240 Eur. Pinigų pagal nurodytus vekselius ieškovas iš atsakovo P. D. negavo ir vekseliuose nurodytos sumos buvo skirtos sumokėti už 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3579 ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą.
7. Atskirajame skunde teigiama, jog P. D. dėl neapmokėto 2015 m. liepos 2 d. paprastojo vekselio, kuriuo ieškovas įsipareigojo 2018 m. liepos 2 d. P. D. sumokėti 5 793 Eur, Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. liepos 4 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo jam priteisti pagal šį vekselį mokėtinas sumas iš atsakovo ir laiduotojos J. M. solidariai. Todėl ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį prieš atsakovus dėl papildomo susitarimo (2015 m. liepos 2 d. paprastojo vekselio, neturinčio paprastojo vekselio galios), kuriuo ieškovas įsipareigojo 2018 m. liepos 2 d. P. D. sumokėti 5 793 Eur, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579 J. S. ir L. S. tikrai sumokėjo 171 000 Eur, šią sumą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 ieškovas prašo grąžinti, taikant restituciją. Tuo tarpu pagal vekselius ieškovas P. D. pinigų nei mokėjo, nei gavo, todėl vekseliuose nurodytos pinigų sumos ieškovas neprašo grąžinti. Dėl to ieškovas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. protokoline nutartimi netenkino ieškovo atstovės analogiško prašymo dėl šios civilinės bylos sustabdymo, kol Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 įsiteisės priimtas procesinis sprendimas. Po šios protokolinės nutarties priėmimo naujų aplinkybių neatsirado.
Atsiliepimas
9. Atsakovai P. D., J. S., L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti E. M. atskirąjį skundą, o Klaipėdos apylinkes teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarti palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad sunku suprasti, koks yra ieškovo tikslas: ar siekis pripažinti 2015 m. liepos 2 d. vekselį, įvardytą papildomu susitarimu, negaliojančiu, ar šia suma didinti pardavėjų J. S. ir L. S. bei pirkėjo E. M. nurodytą nekilnojamojo daikto kainą, su kuria P. D. visiškai nesusijęs, kaip ir J. S. ir L. S. nesusiję su E. M. ir P. D. paskoliniais santykiais. Darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme E. M., prašydamas pardavėjams taikyti restituciją, keičia nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo kainą, to nedarydamas Klaipėdos apygardos teisme, reikšdamas patikslintą ieškinį dėl restitucijos. Klaipėdos apylinkes teismas skundžiama nutartimi visiškai pagristai nurodė, kad nuo Klaipėdos apygardos teisme esančioje byloje priimto sprendimo priklausys Klaipėdos apylinkes teismo nagrinėjamos bylos svarbiausios aplinkybes – nekilnojamųjų daiktų kaina, kuri galbūt nebus pakeista Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo išvados priklausys galimybė vertinti Klaipėdos apylinkes teisme E. M. pareikšto ieškinio aplinkybes ir, aišku, pagrįstumą, teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu sustabdyta, iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. S., L. S., UAB „Giluminis vanduo“ dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad kitoje civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės neturės reikšmės šiai bylai.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad šioje pirmosios instancijos teismo byloje ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. D., J. S., L. S. prašydamas pripažinti papildomą susitarimą (2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį, neturintį paprastojo vekselio galios), kuriuo E. M. 2018 m. liepos 2 d. įsipareigojo P. D. sumokėti 5 793 Eur, negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio pagrindu ir pridengiančiu tikrą susitarimą tarp J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 (toliau – ir Sutartis) 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, pripažįstant, kad papildomame susitarime (2015 m. liepos 2 d. paprastajame vekselyje, neturinčiame paprastojo vekselio galios), kuriuo E. M. 2018 m. liepos 2 d. įsipareigojo P. D. sumokėti 5 793 Eur, nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579.
16. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. S., L. S., UAB „Giluminis vanduo“ prašydamas:
1) nutraukti ieškovo E. M. ir atsakovų J. S. ir L. S. 2015 m. liepos 2 d nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579, kuria ieškovas E. M. įsigijo žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini);
2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus J. S. ir L. S. grąžinti ieškovui E. M. pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579 sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą E. M. – grąžinti atsakovams J. S. ir L. S. 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3579 įgytus žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą;
3) priteisti ieškovui E. M. solidariai iš atsakovų J. S. ir L. S. 23 787,85 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) priteisti ieškovui E. M. iš atsakovų J. S. ir L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu, arba
5) tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovui E. M. iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 194 787,85 Eur nuostolių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6) priteisti ieškovui E. M. iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 patikslintą ieškinį atsakovams J. S. ir L. S. atmetė, o patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui E. M. iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 41 976,63 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas yra neįsiteisėjęs, kadangi buvo yra skundžiamas apeliaciniais skundais.
18. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002, 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).
19. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
20. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), ir jas aiškindamas suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio ir atsikirtimų pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio ir atsikirtimų faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
21. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).
22. Tačiau ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-38/2012).
23. CK 1.87 straipsnio „Apsimestinio sandorio negaliojimas“ 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022). Apsimestiniu gali būti pripažintas nebūtinai visas sandoris, o tik jo tam tikros dalys, jei analizuojant sandorio, jo dalių reikšmę, tikslus ir tikruosius šalių ketinimus galima nustatyti, kad tam tikra apsimestine sandorio dalimi buvo siekiama paslėpti kitą sandorį (jo dalį), pvz., tikrąją sandorio šalį ar dar vieną sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).
24. Iš šioje byloje reiškiamo reikalavimo ir ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia tarp ieškovo E. M. ir atsakovo P. D. 2015 m. liepos 2 d. sudarytą paprastąjį vekselį, kurį kaip laiduotoja taip pat pasirašė ieškovo E. M. sutuoktinė J. M., pripažinti apsimestiniu sandoriu, t. y. pridengiančiu tarp ieškovų E. M. ir atsakovų J. S., L. S. 2015 m. liepos 2 d. sudarytoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3579 nenurodytą kainos dalį. Taigi, iš esmės ieškovas siekia, kad ginčijamas 2015 m. liepos 2 d. sandoris kaip paprastasis vekselis būtų pripažintas negaliojančiu ir jam būtų taikomos kaip papildomam susitarimui prie nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties taikytinos taisyklės. Vadinasi, pagal ieškovo ieškinio šioje byloje reikalavimą, teismas turėtų spręsti, ar ginčijamas sandoris pripažintinas apsimestiniu, t. y. ar ginčijamas sandoris pridengė ieškovo nurodomą kitą sandorį (jo dalį).
25. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 ieškovas ar kiti asmenys 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 kainos ar kokių nors jos sąlygų, papildomų susitarimų neginčija. Civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje jokie susitarimai su šioje byloje atsakovo statusu dalyvaujančiu P. D. neminimi. P. D. civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 nėra įtrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu. Skirtingai nei šioje byloje, civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 ieškovas prašo 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579 nutraukti, o ne pripažinti apsimestine, negaliojančia ar kt. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 turės pasisakyti dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, atsiskaitymo už nekilnojamuosius daiktus tvarkos. Toje byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekyla.
26. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 kyla ginčas ir įrodinėjimo dalykas yra tai, ar yra pagrindas 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579 nutraukti, o šioje byloje kyla ginčas ir įrodinėjimo dalykas yra tai, ar yra pagrindas ginčijamą sandorį – 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį pripažinti apsimestiniu. Tiek jei Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 galutiniu sprendimu 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3579 būtų nutraukta, tiek jei nebūtų nutraukta, tai nesudarytų pagrindo spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad abiejose bylose nustatinėjami tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-57-459/2022 nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų atstovo 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje pareikštas prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų atstovo 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje pareikštą prašymą sustabdyti bylą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.