- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-281-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07283-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- P. D., J. S., L. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį, kuriuo E. M. įsipareigojo 2018 m. liepos 2 d. P. D. sumokėti 5 793 Eur (toliau – ir Ginčijamas vekselis), negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnio pagrindu ir pridengiančiu tikrą susitarimą tarp J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 (toliau – ir Sutartis) 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, pripažįstant, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal Sutartį.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šiuo atveju Ginčijamas vekselis yra negaliojantis, nes juo siekiama paslėpti tikrąjį susitarimą tarp atsakovų J. S., L. S. ir ieškovo dėl Sutarties 3.1 punkte nurodytos perkamų nekilnojamųjų daiktų kainos, t. y. Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra nekilnojamųjų daiktų kaina pagal Sutartį. Be to, Ginčijamas vekselis neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, todėl neturi paprastojo vekselio galios. Taip pat Ginčijamas vekselis negali būti pripažintas paskolos sutartimi, nes jis neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos ir šio dokumento turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui. Ginčijamame vekselyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu. Ginčijame vekselyje esantis įrašas „privalau sumokėti“ neįrodo, jog pinigai buvo perduoti ieškovui. Nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog ieškovui buvo perduotas paskolos dalykas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui priteisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio nustatytą baudą, pusę iš ieškovo priteistos baudos paskirti atsakovams lygiomis dalimis.
4. Atsakovai J. S. ir L. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir dėl aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimo atsakovams J. S. ir L. S. taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatyto dydžio baudą, pusę šios baudos sumos išieškant iš ieškovo šių atsakovų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M.. Teismas taip pat pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui sumokėtą 130 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2015 m. liepos 2 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išdavė atsakovui P. D. 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį, juo įsipareigojo iki 2018 m. liepos 2 d. sumokėti atsakovui 5 793 Eur. Už ieškovo prievolę pagal 2015 m. liepos 2 d. paprastąjį vekselį laidavo trečiasis asmuo J. M.. Ieškovas nurodo, kad jis kartu su sutuoktine J. M. siekė įsigyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovams J. S. ir L. S., tačiau neturėjo tam pakankamai piniginių lėšų. Dėl šios priežasties atsakovas P. D., kuris rūpinosi nurodyto nekilnojamojo turto pardavimu, pasiūlė ieškovui likusią sumą už nekilnojamąjį turtą sumokėti dalimis, mokant kasmet pagal išduotus vekselius. Ieškovui su trečiuoju asmeniu įsigijus gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Baublių g. 14, Dargužių k., Klaipėdos r. sav., paaiškėjo gyvenamojo namo defektai, todėl atsakovas šalių susitarimu sutiko grąžinti jam išduotus paprastuosius vekselius, išskyrus Ginčijamą vekselį. Minėto vekselio pagrindu atsakovas P. D. pareiškė ieškinį teisme ieškovui ir trečiajam asmeniui J. M. dėl skolos priteisimo. Ieškovas pažymi, kad atsakovas P. D. nei jam, nei trečiajam asmeniui piniginių lėšų pagal Ginčijamą vekselį suteikęs nebuvo, vekseliu ieškovas siekė atsiskaityti už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija aplinkybę, jog Ginčijamu vekseliu atsakovas suteikė jam pinigines lėšas, ir nurodo, kad minėtas vekselis kilo ne iš paskolos teisinių santykių, o yra skirtas atsiskaityti už atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-60-769/2021 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams E. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo. Minėtu ieškiniu ieškovas P. D. prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir J. M. 5 793 Eur skolą, 260,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pagal Ginčijamą vekselį.
7. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog, kaip nurodyta, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka nerealizuotas ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, darytina išvada, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad šiuo atveju vekselio turėtojui (kreditoriui) P. D. pareiškus reikalavimus vekselio davėjui E. M. ir laiduotojai J. M. civilinėje byloje Nr. 2-60-769/2021, klausimai dėl to, koks prievolinis teisinis santykis siejo šalis (paskola, atsiskaitymas už turtą, kt.) ir kokiu pagrindu vekselio davėjas turi pareigą sumokėti vekselio turėtojui (kreditoriui) vekselyje nurodytą sumą, yra minėtos civilinės bylos dalykas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas sutinka su skundžiamoje nutartyje esančiu teiginiu, jog vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Tačiau ieškovas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir kad civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, kaip pirkėjas, 2015 m. liepos 2 d. su atsakovais J. S. ir L. S. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3579, ja pardavėjai sutuoktiniai J. S. ir L. S. pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su J. M. nupirko žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius Klaipėdos r. sav., Dargužių k., Baublių g. 14. Minėtas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovams J. S. ir L. S., tačiau nekilnojamojo turto pardavimu rūpinosi J. S. įbrolis – P. D.. Ieškovui su sutuoktine J. M. bankai nedavė reikiamo dydžio paskolos, kad jie galėtų pardavėjams sumokėti virš 190 000 Eur, todėl atsakovas P. D. pasiūlė trūkstamą sumą už minėtą nekilnojamąjį turtą sumokėti vėliau, kas metai sumokant tam tikrą pinigų sumą ir pasirašant vekselius. Ieškovas ir J. M., kaip laiduotoja, be kita ko, pasirašė Ginčijamą vekselį. 2020 m. spalio 14 d. ieškinyje dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas pažymėjo, jog pinigų pagal Ginčijamą vekselį ieškovas iš atsakovo P. D. negavo ir vekselyje nurodyta suma buvo skirta sumokėti už Sutartimi ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą. 2020 m. spalio 14 d. ieškinyje dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas teigia, kad Ginčijamas vekselis yra negaliojantis, nes juo siekiama paslėpti tikrąjį susitarimą – Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra nekilnojamųjų daiktų kaina pagal Sutartį. Taigi šioje civilinėje byloje ieškovas Ginčijamą vekselį sieja su Sutartimi teismo prašydamas pripažinti, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal Sutartį. Šioje civilinėje byloje ieškovas Ginčijamą vekselį ginčija kaip konkrečią prievolę, t. y. sumokėti 5 793 Eur sumą pagal Sutartį kaip daiktų kainą.
Šalies argumentai
10. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. spalio 14 d. ieškinyje dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas nurodė, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl Sutarties nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovas prašo nutraukti Sutartį, taip pat taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus J. S. ir L. S. grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą – grąžinti atsakovams J. S. ir L. S. Sutartimi įgytus žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu sieja Ginčijamą vekselį su Sutartimi, prašydamas pripažinti Ginčijamą vekselį negaliojančiu CK 1.87 str. pagrindu ir pridengiančiu tikrąjį susitarimą tarp atsakovų J. S. ir L. S.. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 išdėstyta praktika vekselis gali būti ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl ieškovas mano turįs teisę teikti ieškinį dėl Ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė nutraukti civilinę bylą, dėl to skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsakovas P. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 5 d. palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas P. D. rūpinosi sutartimi, yra nepagrįsti. Ieškovas 2015 metais buvo ir dabar yra teisininko kvalifikaciją turintis asmuo. Taigi, jam nereikėjo pagalbininkų sutarčiai sudaryti. Jis pats kreipėsi į atsakovą P. D., kaip jo pažįstamą asmenį ir kaip namo statytojo vadovą, kad padėtų finansiškai, paskolintų jam pinigų, nes ieškovui trūko pinigų ne namui pirkti (bankas suteikė paskolą), o namui įrengti ir tam tikriems jo norimiems pertvarkymams atlikti. Todėl pagal jo paruoštus vekselius atsakovas P. D. jam bei jo sutuoktinei paskolino pinigų. Ieškovas su sutuoktine padarė įrašus, kur nurodė pasiskolintų pinigų sumas, grąžinimų terminus. Ieškovas, kaip teisininkas, žinojo (arba turėjo žinoti), kad galioja įstatymas dėl 3 000 Eur viršijančių vekselių išdavimo notarinės tvarkos, tačiau apie tai neinformavo. Taigi, tie vekseliai jau nuo jų sudarymo momento tapo paskolos raštais. Galbūt ieškovas tikėjosi, kad dėl proceso ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo privalomumo nebus kreipiamasi į teismą. Ieškinį dėl vekselio ginčijimo sugalvojo tik tam, kad apsunkintų ieškinio dėl skolos priteisimo procesą ir kad nutolintų sprendimo priėmimą atsakovo P. D. iškeltoje byloje, kur ieškovas pats pripažino skolą, nes pateikė jau anksčiau jo apmokėtų ir suplėšytų vekselių kopijas. Taip ieškovas pateikė įrodymus, jog jis jau dalį su juo sudarytų vekselių piniginių sumų yra sumokėjęs. Ieškovas nurodo, jog už namą bei žemę sumokėjo 190 000 Eur, tačiau tokie teiginiai yra priešingi ne tik realiai faktinei situacijai, bet šią poziciją yra paneigęs pats ieškovas.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodoma, kad ieškovo atskirasis skundas turi būti atmestas, kadangi jo ieškinyje keliami reikalavimai iš viso nenagrinėtini teisme, nes dėl sutarties nutraukimo byla jau keleri metai nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Klaipėdos apygardos teismo byloje, kaip matyti iš atsakovų J. S. ir L. S. pozicijos, ieškovas niekada nekėlė klausimų dėl kainos, kuri nurodyta notarinėje sutartyje. Kita vertus, jo ieškinys dėl Ginčijamo vekselio negali būti nagrinėjamas teisme, nes vekselio statusas yra prarastasis po to, kai atsakovas P. D. kreipėsi į notarą ir notaras atsisakė šį vekselį pripažinti mokėjimo dokumentu pagal ĮPVĮ nuostatas, nurodydamas, kad jis viršija tris tūkstančius eurų. Ginčijamas vekselis (ir kiti vekseliai, sudaryti su ieškovu ir J. M.) nebuvo sudarytas (sudaryti) notarine tvarka. Ginčijamas vekselis tapo paskolos raštu ir dėl jo byla nagrinėjama pagal P. D. ieškinį. Pats ieškovas pripažįsta, kad jo ginčijamas vekselis tokiu dokumentu jau nebegali būti, t. y. neturi vekselio juridinio statuso. Sutiktina, jog negali būti ginčijamasi dėl vekselio, kurio pagal ĮPVĮ nustatytą statusą jau ir nėra. Paskolinių santykių egzistavimas ir paskolos sumos dydis įrodinėjamas P. D. iškeltoje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovas šio paskolos dokumento neginčijo, o paskolinius santykius pripažino, pateikdamas kitus vekselius, kurie jau buvo apmokėti arba dėl jų apmokėjimo buvo susitarta. Šie ieškovo vekseliai buvo suplėšyti, tačiau jis jų kopijas išsaugojo ir pateikė teismui.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat teigiama, kad ieškovas iškėlė bylą Klaipėdos apygardos teisme ir reikalauja nutraukti namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nepagrįstai kaltindamas atsakovus J. S. ir L. S. dėl netinkamos kokybės namo pardavimo. Šioje byloje P. D. buvo apklaustas kaip liudininkas ir žino, kad ieškovas šį ieškinį taip pat pareiškė nepagrįstai, nuslėpdamas jo name atsiradusių defektų tikrąsias priežastis. Jis atsakovus J. S. ir L. S. nepagrįstai apkaltino po to, kai jam nepavyko iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmokos dėl name įskilusių vidinių sienų, pasėdusių grindų, atsiradusių kitų defektų. Nuo draudimo bendrovės ir nuo apygardos teismo bei nuo pardavėjų ieškovas nuslėpė tikrąsias defektų atsiradimo priežastis. Taigi ir ši byla, kurią mėgina iškelti ieškovas dėl sutarties kainos mažinimo, ginčydamas vekselį, kurio ginčyti nėra pagrindo (nes jis yra praradęs vekselio teisinį statusą ir yra paskolos raštas), yra dar vienas ieškovo veiksmų neteisėtumo įrodymas.
15. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams P. D., J. S., L. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M.. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ginčijamas 2015 m. liepos 2 d. paprastasis vekselis, kuriuo ieškovas E. M. įsipareigojo 2018 m. liepos 2 d. atsakovui P. D. sumokėti 5 793 Eur, gali būti ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. paprastuoju vekseliu ieškovas E. M. įsipareigojo iki 2018 m. liepos 2 d. sumokėti atsakovui P. D. 5 793 Eur, laiduotoja – trečiasis asmuo J. M.. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Ginčijamą vekselį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio pagrindu ir pridengiančiu tikrą susitarimą tarp atsakovų J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, pripažįstant, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal Sutartį. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, jog Ginčijamas vekselis nustatyta tvarka nebuvo realizuotas ir yra praradęs vertybinio popieriaus teisinį statusą, todėl, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
21. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).
22. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
23. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatyme. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007).
24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.).
25. Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Šią procedūrą reglamentuoja Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašas. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis.
26. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą.
27. Tačiau pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtina CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju Ginčijamas vekselis, kuriuo ieškovas 2018 m. liepos 2 d. įsipareigojo atsakovui P. D. sumokėti 5 793 Eur, neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, todėl neturi paprastojo vekselio galios.
28. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, apibendrindama ir suvienodindama kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktą).
29. Vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais. Pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kai pareikštas reikalavimas dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu civilinė byla jau iškelta, turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018).
31. Tačiau ieškovas ieškinyje pats pripažįsta, jog Ginčijamas vekselis negali būti pripažintas paskolos sutartimi, nes jis neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatytos paskolos sutarties notarinės formos (jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais), be to, Ginčijamo vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, o nurodo, jog vekslis pridengia tikrą susitarimą tarp J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 (toliau – ir Sutartis) 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, pripažįstant, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma taip pat yra daiktų kaina pagal Sutartį. Byla dėl šio ieškovo reikalavimo negali būti nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu, nes toks ginčas yra nagrinėtinas teisme. Šiam reikalavimui pirmosios instancijos teismas gali taikyti ieškinio tikslinimo institutą, o ne nutraukti bylą.
32. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. ieškinyje nurodė, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovas prašo nutraukti ieškovo ir atsakovų J. S., L. S. 2015 m. liepos 2 d sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3579, kuria ieškovas įsigijo žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus J. S., L. S. grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą – grąžinti šiems atsakovams įgytus žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Ieškovas pažymėjo, jog pinigų pagal Ginčijamą vekselį ieškovas iš atsakovo P. D. negavo ir vekselyje nurodyta suma buvo skirta sumokėti už Sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas 2020 m. spalio 14 d. ieškiniu Ginčijamą vekselį ginčija kaip konkrečią prievolę sukuriantį sandorį. Ieškovas iš esmės prašo pripažinti Ginčijamą vekselį susitarimu tarp atsakovų J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, t. y. pripažinti, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma yra papildomas susitarimas dėl didesnės Sutartyje nurodytų daiktų kainos. Ieškovas taip pat prašo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu. Nors ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje Ginčijamą vekselį įvardija paprastuoju vekseliu, tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, jis Ginčijamo vekselio nelaiko nei vekseliu, nei paskolos rašteliu, o laiko tik pridengiančiu susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos. Ieškovas nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformulavo ieškinio dalyką – pripažinti negaliojančiu papildomą susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos. Toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal ieškovo ieškinį pirma turi nustatyti, ar apskritai yra pagrindas Ginčijamą vekselį laikyti būtent pridengiančiu susitarimą dėl Sutarties kainos, o tada – ar yra pagrindas šį susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal taisykles, taikytinas tokiam sandoriui.
34. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
37. Paminėtos ieškinyje faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nurodomas vekselis ieškovo yra ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, t. y. ieškovas nurodo, jog ginčijamas vekselis laikytinas susitarimu tarp atsakovų J. S., L. S. ir E. M. dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3579 3.1 punkte nurodytos daiktų kainos, t. y. prašo pripažinti, kad Ginčijamame vekselyje nurodyta 5 793 Eur suma yra papildomas susitarimas dėl didesnės Sutartyje nurodytų daiktų kainos.
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes ieškinys jau 2020 m. spalio 29 d. buvo priimtas, buvo gauti atsakovų atsiliepimai, todėl teismas šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-60-328/2021, iškelta pagal P. D. ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 5 793,00 Eur skolą, 260,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. nurodytas reikalavimas kildinamas iš šioje byloje ginčijamo vekselio. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ir šiuo pagrindu bylos nutraukimas CPK 293 str. 1 p. pagrindu yra neteisėtas, nes pažeidžiama šios bylos ieškovų teisė ginčyti sandorį.
39. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų taikyti ieškinio trūkumo šalinimo institutą, pasiūlydamas ieškovui tiksliau įvardyti ieškinio dalyką, t. y. konkrečią prievolę, kurią sukūrė jo nurodomas vekselis, ir spręsti šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-60-328/2021 sujungimo klausimus CPK nustatyta tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.