Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. S. (suinteresuoto asmens) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties ir pagal apeliantės E. S. (pareiškėjos) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. J. S. 2019 m. rugsėjo 22 d. asmeniniu testamentu, kuriame išdėstė savo valią, po mirties visą jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Asmeniniame velionio testamente nurodoma, kad jis rašo testamentą gulėdamas (duomenys neskelbtini), norėdamas padovanoti seseriai E. S. visą jam priklausantį turtą, nes 2019 m. rugsėjo 23 d. jam bus atliekama naviko operacija. Asmeniniame testamente J. S. taip pat nurodė, kad jis palieka pareiškėjai savo mišką (duomenys neskelbtini), ūkį (duomenys neskelbtini) bei žemės ūkio techniką, žemes (duomenys neskelbtini), taip pat palieka visus savo pinigus, esančius banko sąskaitose. Brolio surašytame asmeniniame testamente esančios sąvokos „palieku“, „testamentas“, taip pat aplinkybė, kad brolis testamentą surašė dieną prieš jam atliekant operaciją, rodo jo aiškią valią po mirties jam priklausantį turtą palikti pareiškėjai. Testamentas taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Kadangi velionio brolio testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, pareiškėja, remdamasi CK 5.31 straipsnio 4 dalimi, teikia teismui pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

6. Suinteresuoto asmens atstovei pagal įstatymą susipažinus su E. S. teismui pateiktu asmeniniu testamentu, kyla abejonių, ar šis dokumentas yra surašytas J. S. ranka ir jo paties pasirašytas. Taip pat pažymėjo, jeigu asmeninis testamentas ir buvo surašytas J. S., abejotina, ar J. S. šio dokumento surašymo metu galėjo suvokti atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir psichinę būklę prieš asmeninio testamento surašymą (iki 2019 m. rugsėjo 22 d.) ir jo surašymo dieną (2019 m. rugsėjo 22 d.), kadangi J. S. 2019 metais sunkiai sirgo. Pati pareiškėja, kuri J. S. buvimo stacionarioje gydymo įstaigoje metu jį prižiūrėjo, susirašinėjant „Facebook Messenger“ programėlėje 2019 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad J. S. vis blogėja sveikata, „užkrenta“ protas, jis nesiorientuoja aplinkoje, geria vaistus, nesuprasdamas, kiek jų jau išgėrė. Be to, 2019 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja susirašinėjimų metu patvirtino, kad J. S. maitinosi tik su kitų asmenų pagalba ir nurodė, kad jo sveikata pagerėjo dėl hormonų vartojimo. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 22 d., kada esą buvo surašytas asmeninis testamentas, iki J. S. mirties (duomenys neskelbtini), praėjo beveik keturi metai. Jeigu mirusysis J. S. būtų norėjęs palikti visą turtą testamentu pareiškėjai, tai per tokį ilgą laiko tarpą jis būtų kreipęsis į notarą dėl oficialiojo testamento sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patvirtintas palikėjo surašytas asmeninis testamentas ir netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

18. Taip pat pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. vasario 27 d. – 2024 m. gruodžio 10 d. AB Swedbank sąskaitos išrašą, kurio pateikimą grindžia tuo, kad nemanė, jog teismas atmes jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo.

19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, kt.).

21. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos teikiami visi nauji įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pareiškėja turėjo galimybę savalaikiai juos pateikti į bylą. Be to, įvertinus teikiamų įrodymų turinį, darytina išvada, kad naujai teikiami įrodymai neturės įtakos sprendžiant dėl nutarčių (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

23. Pareiškėjai neįrodžius bei apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, pareiškėjos su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl asmeninio testamento (ne)tvirtinimo

24. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

25. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius mirė (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas teismui pateiktas 2024 m. balandžio 23 d., t. y. nepraleidus CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, lietuvių kalba, sudarytas iš vieno lapo, dokumente yra nurodyta jį surašiusio ir pasirašiusio asmens vardas, pavardė, data – 2019 m. rugsėjo 22 d. ir vieta, padėtas parašas. Atlikus teismo rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad dokumentą parašė ir pasirašė J. S.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog testamente yra nurodyti esminiai privalomi elementai ir šalys šių aplinkybių neginčija, tačiau suinteresuotas asmuo nesutinka, jog testamentas atitiko testatoriaus valią. Apeliantas-1 atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas: 1) neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų; 2) neatsižvelgė į tai, kad testatorius negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti bei, kad jam buvo daroma įtaka surašant testamentą; 3) nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos; 4) nebuvo aktyvus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

28. Remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Apeliantu-1, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl jo argumentų bei įrodymų, jog testatorius negalėjo suvokti atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti asmeninio testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl Apelianto-1 argumentų ir įrodymų, susijusių su testatoriaus veiksnumo vertinimu.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Apeliantas-1 taip pat nepagrįstai tvirtina, jog testamentas yra prieštaringas, nurodant, jog šiuo atveju turtą testatorius dovanoja. Minėta, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

31. CK 6.193 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

32. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju testatoriaus J. S. valia surašyta viename lape (dokumente), kuriame nurodoma, kad jis nori sudaryti testamentą ir visą savo turtą padovanoti sesei. Toliau tekste išvardinama, kokį turtą J. S. palieka: savo mišką (duomenys neskelbtini)., taip pat (duomenys neskelbtini), ūkį (duomenys neskelbtini) bei techniką žemės ūkio, žemes (duomenys neskelbtini), taip pat palieka visus pinigus sąskaitose banke. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš aptarto turinio matyti, jog testatorius duoda patvarkymus dėl turto, t. y. pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad aptariamą dokumentą jį surašęs asmuo pradžioje aiškiai nurodė, kad nori sudaryti testamentą bei šį žodį panaudojo ir vėliau tekste, nurodant, kad „rašau testamentą“. „Testamentas“ visuotinai yra vartojamas tik itin apibrėžta reikšme, suprantant, jog tokiu dokumentu pareiškiama valia dėl turto paskirstymo po mirties ir šiuo dokumentu turimas tikslas vadovautis po dokumentą surašančiojo mirties paskirstant turtą. Tai, kad dokumente nurodoma, jog visą savo turtą palikėjas dovanoja ir nėra įprastai tokiame dokumente vartojamų sąvokų, kaip kad konkretūs nurodymai, jog po mirties paskiriamam įpėdiniui paliekamas palikėjui priklausantis tam tikras turtas, esmės ir tikslo išdėstyti valią dėl turto palikimo jo pasirinktam įpėdiniui po mirties nekeičia. Nėra kito tikslo, dėl kurių būtų reikalinga surašyti testamentu pavadintą dokumentą, kuriame nurodytas artimas giminaitis ir turimas turtas. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo dėl asmeninio testamento turinio, kad jame būtų naudojamos privalomos formuluotės ar veiksmažodžiai, dokumento turinys turi būti vertinamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles.

33. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš testamento turinio aišku, kad testatorius šiuo testamentu palieka jame nurodytą turtą pareiškėjai.

34. Apeliantas-1 tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015 suformuotos praktikos, jog itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią.

35. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad cituojama kasacinio teismo praktika neturėtų būti remiamasi, kadangi tiek aptariamoje kasacinio teismo nutartyje, tiek šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmeninio testamento tvirtinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino testamento sudarymo aplinkybių ir, kad testamentas sudarytas nebūdingomis sąlygomis.

36. Nagrinėjamu atveju Apeliantas-1 nebūdingas aplinkybes grindžia tuo, kad testamentas buvo sudarytas dalyvaujant kitiems asmenims, kurie darė jam įtaką. Apeliantas-1 aptariamus argumentus iš esmės įrodinėja remdamasis liudytojos I. S. teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustos dvi liudytojos – D. S. ir I. S., kurios dalyvavo testatoriui surašant asmeninį testamentą bei jį pasirašė. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad I. S. pateikti paaiškinimai yra mažiau patikimi, todėl juos vertino kritiškai.

38. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, be kitų įrodinėjimo priemonių, faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog laiškas buvo nurašytas, matė, jog J. nenorėjo laiško rašyti (2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 30 s. iki 37 min.). Paklausus liudytojos kodėl jos manymu palikėjas nenorėjo pasirašyti testamento, ji nurodė, kad „Nu jis nebuvo patenkintas, ans prieš rašant daug kartų pasižiūrinėdavo ką rašyt, toks pasimetęs labai, o kad tiksliai įvardinti kas ten kaip buvo aš negaliu pasakyt šimtu procentų, bet tikrai rašė ne su noru, labiau įkalbintas“ (2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 55 min. iki 55 min. 52 s.). Taigi viena vertus liudytoja parodė, jog yra įsitikinusi, kad testamentą palikėjas rašė ne savo noru, kita vertus negalėjo detaliai ir išsamiai paaiškinti kodėl jai taip atrodė. Be to, liudytoja iš esmės vadovavosi tik savo subjektyvia nuomone ir vertinimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytoja taipogi tvirtino, kad J. S. tikroji valia buvo palikti turtą sūnui (suinteresuotam asmeniui A. S.), tačiau paklausus, kodėl dokumente jis neminimas bei kodėl dokumente nenurodyta sąlyga, kad testamentas turi negalioti, jei operacija pavyktų, kaip kad ji tvirtino, liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip ir aplinkybės, kodėl ji tokį dokumentą pasirašė, jei tai prieštaravo paties J. S. valiai.

41. Tuo tarpu apklausta liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei vienas iš jų nežinojo, kaip reikia rašyti asmeninį testamentą, todėl susirado internete kaip parašyti tokį „laišką“ ir J. pats viską surašė (2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 40 s. iki 8 min. 40 s.). Kodėl ne sūnui turtą paliko, nežino, tik pasakė, kad viską palieka E. (2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 45 s. iki 10 min. 5 s.). Liudytoja taip pat paaiškino, kad palikėjas pasakė, jog nori parašyti testamentą, todėl atsivežė baltą lapą ir tušinuką, iš jokio „paruoštuko“ nebuvo rašoma, iš karto rašė ant tuščio balto lapo, buvo rašomas tik vienas egzempliorius (2024 m. gruodžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 50 s. iki 14 min. 30 s.).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus tarpusavyje su kitais įrodymais ir visų įrodymų visumoje, sprendžia, kad liudytojos D. S. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, detalūs, priešingai nei liudytojos I. S., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė labiau patikimais D. S. parodymus. Juolab, kad Apeliantas-1 atskirajame skunde nepagrindė, kad šiuo atveju liudytojos D. S. parodymai laikytini mažiau patikimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog suinteresuotas asmuo skirtingai vertina liudytojos I. S. paaiškinimus, kurie yra palankūs pačiam suinteresuotam asmeniui, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai vertino liudytojų teiktus paaiškinimus.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, palikėjo valią palikti savo turtą pareiškėjai ir tai, jog jis nebuvo įtakotas kitų asmenų surašyti asmeninį testamentą, patvirtina tai, kad, remiantis liudytojos D. S. paaiškinimais, asmeninis testamentas po jo pasirašymo iš karto buvo atiduotas pareiškėjai ir palikėjas apie tai žinojo. Be to, palikėjas po asmeninio testamento sudarymo iki mirties gyveno pas pareiškėją. Todėl sutiktina su pareiškėja, kad testatorius per visą laikotarpį iki mirties būtų galėjęs pakeisti savo valią (testamentą). Šiame kontekste pažymėtina, kad valios, žinotinos kitiems asmenims (įskaitant valią dėl palikimo), išreiškimas apima ne tik jos suprantamą išdėstymą kokia nors forma (pvz., žodine, rašytine), bet ir perteikimu tiems asmenims. Asmuo, siekiantis, kad su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims. Valios išdėstymas, nesiimant veiksmų ją perduoti kompetentingiems asmenims, gali reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo vėliau arba ketinimai pasikeitė. Asmens valia, išdėstyta žodžiu ar užrašyta, kol ji tikslingai kokiu nors būdu neperduodama kitiems asmenims, neturi galios sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir Apelianto-1 argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių pašalinti teismo abejonėms.

45. Teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos (supaprastinto proceso) tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579–582 straipsnio nuostatas. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kadangi bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus, skyrė byloje ekspertizę. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, kuris byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, prašymo suvesti liudytojas į akistatą nereiškė.

47. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šį testamentą.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip pagrįstai išaiškino pirmosios instancijos teismas, asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš suinteresuoto asmens 605 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. netenkino pareiškėjos prašymo argumentuodamas tuo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra dėl pareiškimo parengimo ir jo pateikimo teismui, kurias pareiškėja būtų patyrusi, nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens procesinės pozicijos, nes tam, kad asmeninis testamentas galiotų, jį turėjo teismas patvirtinti.

51. Apeliantė-2 atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl skirtingų proceso šalių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens) suinteresuotumo bylos baigtimi yra nepagrįstos. Pareiškėja nurodo, kad jai teikiant pareiškimą teismui tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos egzistavo priešingi interesai, o pareiškėjos išlaidos dėl pareiškimo – velionio asmeninio testamento patvirtinimo – parengimo, buvo sąlygotos suinteresuoto asmens veiksmų, t. y. byloje buvo skirti 2 teismo posėdžiai, ekspertizė, suinteresuoto asmens atstovas teikė procesinius prašymus, į kuriuos pareiškėja teikė atsiliepimus. Atsižvelgiant į tai, kad visos pareiškėjos dėl proceso patirtos išlaidos sudaro 2 057 Eur, pareiškėjos teigimu, ji pagrįstai prašė priteisti jos naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų sąrašas nustatytas CPK 442 straipsnyje ir, atsižvelgiant į šio straipsnio 14 punktą, nėra baigtinis. Teismų praktikoje daugiausiai ginčų ir klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingojoje teisenoje kyla nagrinėjant bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo, taip pat bylas pagal CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

53. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

54. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose, t. y. taikydami CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos, privalo argumentuoti ir nustatyti, ar dalyvaujančių šioje byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi.

55. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020).

56. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, visų pirma turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022).

57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Taigi viena vertus pareiškėja tvirtina, kad teismo išvados dėl skirtingų proceso šalių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens) suinteresuotumo bylos baigtimi yra nepagrįstos, kita vertus, pati tvirtina, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.

58. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, kadangi pareiškėja pareiškimu siekė, kad būtų patvirtintas palikėjo asmeninis testamentas, tuo tarpu suinteresuotas asmuo siekė, jog pareiškėjos pareiškimas būtų atmestas. Todėl tenkinus pareiškėjos prašymą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos proporcingai.

59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra dėl pareiškimo parengimo ir jo pateikimo teismui, kurias pareiškėja būtų patyrusi, nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens procesinės pozicijos, nes tam, kad asmeninis testamentas galiotų, jį turėjo teismas patvirtinti. Šiuo atveju Apeliantė-2 nepagrįstai tvirtina, kad patyrė procesines išlaidas dėl pareiškimo parengimo būtent dėl to, kad palikėjo turtą po jo mirties paveldėjo suinteresuotas asmuo, todėl tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo viso turto paveldėjęs nebūtų, jo turtą būtų paveldėjusi pareiškėja. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėja nepagrįstai sutapatino asmeninio testamento patvirtinimą su palikimo priėmimu, kadangi materialusis teisinis ryšys sprendžiamas pagal tai ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko.

60. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti būtent už pareiškimo parengimą ir jo pateikimą teismui. Pareiškėja tvirtindama, kad iš viso patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį) bei prašymą jas priteisti, kuris sudarytų pagrindą teismui paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai, tačiau nei prašymo dėl 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei aptariamų patvirtinančių dokumentų nepateikė.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė šalių suinteresuotumą bylos baigtimi ir pagrįstai nepriteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą ir pateikiant jį teismui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisingai nusprendė patvirtinti asmeninį testamentą, atitinkantį visus įstatyme (CK 5.30 straipsnio 1 dalis) įtvirtintus reikalavimus, bei tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė teisėtas bei pagrįstas nutartis, kurių naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, atitinkamai skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

65. Atmetus suinteresuoto asmens ir pareiškėjos atskiruosius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirųjų skundų parengimą nepriteisiamos.

66. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti apeliantų (pareiškėjos) E. S. ir (suinteresuoto asmens) A. S. atskiruosius skundus.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistas.