- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1326-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02963-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital", valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ valdomams valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Lilija Šilerienė, S. S., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos loftai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ prašydamas panaikinti Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės išduotą 2023 m. birželio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. 7135, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pateikė procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Jono Petriko vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/01846. Prašymą grindė tuo, kad ieškovo pateiktais duomenimis atsakovės reikalavimo teisė į skolininką pagal paskolos sutartį yra pasibaigusi, t. y. nepateikė prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 41 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal JANĮ 41 straipsnio 6 dalį jo reikalavimo teisė reikalauti grąžinti paskolą skolininkui pasibaigė. Atitinkamai pasibaigus hipoteka užtikrintai prievolei, pasibaigė ir hipoteka. Nepaisant to, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pateikė prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir pateikė jį antstoliui, kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01846 ir atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovui priklausančio turto, kuriam nustatyta hipoteka. Ieškovas ginčija notarės išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu yra pradėta vykdomoji bylą, ir atsakovės teisę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto.
3. Ieškovo teigimu, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar vykdymo procesas gali būti tęsiamas. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, nepažeidžia proporcingumo principo, kadangi tik taikant prašomas ieškovo laikinąsias apsaugos priemones yra užtikrinama minimali ieškovo teisių ir interesų apsauga bei užkertamas kelias nuostoliams atsirasti, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio Jono Petriko vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/01846 pagal Vilniaus rajono 1-ojo biuro notarės Lilijos Šilerienės 2023 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7135.
5. Teismas laikė nesant pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Pažymėjo, kad reiškiamas reikalavimas atsakovei, jo pagrindas yra išdėstyti aiškiai, reikalavimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, o pasirinktas civilinės teisės gynybos būdas, sprendžiant preliminariai, yra leistinas įstatymo.
6. Teismas pažymėjo, kad įstatymas vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių numato išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kuriam būdingas išimtinis pobūdis, o teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo doktriną vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018; 2022-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).
7. Įvertinęs teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus vykdymo veiksmų sustabdymo, taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, klausimu, tai, kad ieškovas ginčija notarės išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu yra pradėta vykdomoji bylą, teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Laikė, kad priešingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kuomet ieškovas nebeturėtų galimybės įgyvendinti jam palankaus procesinio sprendimo dėl atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų iš įkeisto ieškovo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, valdomas uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas ginčija atsakovei išduotą vykdomąjį raštą vien dėl to, kad atsakovė, neturėdama patvirtinto finansinio reikalavimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Šviesos loftai“ bankroto byloje, kreipėsi į notarę dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pagrindu pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Tačiau ieškovas nutylėjo, jog atsakovė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti atsakovės finansinį reikalavimą LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje, o Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 atnaujino atsakovės praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir 117073,13 Eur finansinį reikalavimą patvirtino. Vertindamas ieškinio prima facie pirmosios instancijos teismas šios informacijos nepatikrino teismų informacinėje sistemoje LITEKO;
8.2. spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo teismas neįvertino ir aplinkybės, kad ieškovo reiškiami materialieji reikalavimai prieštarauja ir net paneigia vienas kitą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo teisė išieškoti skolą pagal vykdomąjį dokumentą yra pasibaigusi, tačiau kartu prašo taikyti ieškinio senatį netesyboms, tokiu būdu kartu pripažindamas, kad atsakovas turi teisę atlikti išieškojimo veiksmus, tik sumažinti atsakovo išieškomas netesybas. Ieškinio reikalavimai nėra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrina pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tačiau neteisėtos ir neproporcingos ginčijant antruoju reikalavimu tik išieškomų netesybų dydį;
8.3. kadangi ieškovo reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra realiai egzistuojančios grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra tenkinama ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga;
8.4. Pagal teismų praktiką vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o sprendžiantis šį klausimą teismas turi įvertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų tikslus ir ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Tuo tarpu atsakovo išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas siekia ne tariamai pažeistų teisių gynybos, o atsakovo vykdomo skolos išieškojimo užvilkinimo ir atsakovo teisinės padėties apsunkinimo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės negali būti nesąžiningo ieškovo įrankiu, be teisinio pagrindo varžančiu atsakovo teisę išieškoti nepadengtą skolą. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nepagrįstai išieškotų iš ieškovo visą pagal vykdomąjį įrašą delspinigių sumą, atsakovas finansiškai būtų pajėgus grąžinti nepagrįstai išieškotą sumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas E. S. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. ieškovas pateiktu atskiruoju skundu neįrodinėja, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra pagrįsta ir įrodyta;
9.2. atsakovui teikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas neturėjo galiojančio ir patvirtinto finansinio reikalavimo LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas;
Šalies argumentai
9.3. atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl nagrinėjamos civilinės bylos pradėjimo tikslo. Nagrinėjama civilinė byla pradėta dėl to, kad atsakovas pateikė notarei neteisėtą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų veikęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kreipęsis skolininko bankroto byloje dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas, nebūtų susiklosčiusi esama situacija. Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas nepagrįstai atnaujino atsakovui terminą ir patvirtino 117 073,13 eurų finansinį reikalavimą, o nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 8 d. pagrindžia ieškovo reikalavimų pagrįstumą dėl 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės Lilijanos Šilerienės išduoto vykdomojo įrašo neteisėtumo;
9.4. tiek palūkanų, tiek ir netesybų skaičiavimo pabaigos momentas yra 2022 m. lapkričio 24 d., todėl akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas netesyboms yra pasibaigęs, t. y. atsakovas neturi reikalavimo teisės ir į netesybas, nurodytas vykdomajame įraše. Atsakovas neturėdamas teisėto pagrindo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl netesybų išieškojimo, nors žinojo/negalėjo nežinoti, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas;
9.5. ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, nepažeidžia proporcingumo principo, kadangi tik taikant prašomas ieškovo laikinąsias apsaugos priemonės yra užtikrinama minimali ieškovo teisių ir interesų apsauga bei užkertamas kelias nuostolių ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymo atsiradimui.
Atsiliepimas
10. Trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto (toliau – LUAB) „Šviesos loftai“ nemokumo administratorius Valdas Rakauskas atsiliepime prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti. Remiasi tokiais argumentais:
10.1. trečiasis asmuo nežinojo apie atsakovės inicijuotą priverstinį skolos išieškojimą ir neturėjo galimybių pateikti nuomonės dėl nepagrįstai su UAB „Šviesos loftai" susijusiam asmeniui A. S. iš atsakovės pasiskolintų lėšų pervedimą ir buvusio vadovo sutikimą mokėti neprotingai dideles palūkanas už pasiskolintas lėšas. Be to, prieš perimdama sprendimą dėl paskolos išdavimo atsakovė turėjo pareigą pasidomėti UAB „Šviesos loftai“ vadovybe (direktoriumi) ir akcininkais, įvertinti tai, kad didžioji paskolos dalis pervedama ne UAB „Šviesos loftai“, o jos buvusiam vadovui ir akcininkui A. S.;
10.2. atsakovė yra Lietuvos banke įregistruotas finansine veikla besiverčiantis subjektas, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl kritiškai turėtų būti vertintina aplinkybė, jog apie UAB „Šviesos loftai“ iškeltą bankroto bylą atsakovė sužinojo atsitiktinai praėjus daugiau kaip vieneriems kalendoriniams metams. Taip pat svarbu įvertinti ir aplinkybę, ar atsakovė vykdė bendras ir kredito sutartyje nurodytas pareigas bendradarbiauti su skolininku UAB „Šviesos loftai“ kredito sutarties vykdymo metu, ar vykdė įsipareigojimus domėtis UAB „Šviesos loftai“, laiku nevykdžiusios įsipareigojimų, finansine būkle.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio Jono Petriko vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/01846, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teisme papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog po atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė – buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-353-9332024, paliekant nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024, kuria atnaujintas atsakovui terminas finansiniam reikalavimui LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje pateikti ir patvirtintas atsakovo 117073,13 Eur finansinis reikalavimas. Apelianto teigimu, ši faktinė aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, jog vykdomasis įrašas išduotas nepagrįstai dėl pasibaigusios atsakovo prievolės pagal JANĮ 41 straipsnio 6 dalį. Apeliantas nurodo, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo kreipėsi į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį su prašymu patikslinti išieškotinos sumos dydį, kuris antstolio 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S-24-172-23940 buvo patikslintas pagal įsiteisėjusius teismų procesinius dokumentus. Apelianto teigimu, faktinės aplinkybės patvirtina apelianto atskirojo skundo argumentus, jog ieškovo pareikštas ieškinys stokoja prima facie pagrįstumo. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024 ir juos nagrinėti kartu su kita civilinės bylos medžiaga.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi bendros taisyklės, jog šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
16. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų sprendžia nelaikyti atskirojo skundo papildymu. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio nustatyta, kad iš esmės rašytinių paaiškinimų argumentai analogiški atskirajame skunde išdėstytiems, jų poreikis nulemtas pasitvirtinus jau egzistavusioms procesinio klausimo sprendimo metu faktinėms aplinkybėms, kurios pasitvirtino tik pateikus atskirąjį skundą (priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024), o dėstydamas argumentus apeliantas siekia informuoti apeliacinės instancijos teismą apie priimtą minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria išspręstas apeliacine tvarka kilęs ginčas dėl atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje. Apelianto pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės susijusios su nagrinėjamo klausimo sprendimu, jos patvirtina jau buvusias faktines aplinkybes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą (jau buvo priimta atsakovui palanki Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024), apie atsakovui palankų sprendimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje ieškovui buvo žinoma iš atskirajame skunde nurodomų faktinių aplinkybių (ieškovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi atsiliepime į atskirąjį skundą), taip pat, kaip matyti, ir iš pačios civilinės bylos medžiagos, kadangi civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikti 2024 m. gegužės 21 d. atsiliepimas ir rašytiniai įrodymai (tarp jų ir antstolio 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymas dėl išieškotinos sumos dydžio patikslinimo), todėl apelianto rašytiniai paaiškinimai priimami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais procesiniais dokumentais.
17. Naujų įrodymų priėmimo praktika apeliacinės instancijos teisme yra gausiai ir nuosekliai išplėtota teismų praktikoje. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
18. Apeliantas kartu su paaiškinimais pateikė teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024, prašo ją priimti kaip turinčią reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimui. Nors teismai turi galimybę ir teisę pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį naudoti duomenis be kita ko iš teismų informacinės sistemos duomenų bazės (LITEKO) ir dėl to šalims nėra būtinybės atskirai teikti teismų priimtus procesinius sprendimus ir prašyti teismo juos priimti atskiru prašymu, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad apeliantė remiasi minėta nutartimi įrodinėdama prima facie sąlygos egzistavimą, kad prašomas priimti rašytinis įrodymas susijęs su nagrinėjamu klausimu ir suponuoja aiškumą sprendžiant ginčą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį ir joje nustatytas faktines aplinkybes vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
20. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus bei pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Todėl laikė įrodyta pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą.
21. Apeliantas tuo tarpu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog argumentai, kuriais remiasi ieškovas ginčydamas išduotą notarės vykdomąjį įrašą, paneigti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais patvirtinus atsakovo finansinį reikalavimą LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo ieškinį prima facie pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių teiginių pasisako žemiau nurodytais argumentais.
22. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).
23. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas rėmėsi argumentais, jog atsakovės teisė į ieškovą pagal paskolos sutartį yra pasibaigusi pagal JANĮ 41 straipsnio 6 dalį, kadangi atsakovė nepateikė prašymo LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje patvirtinti finansinį reikalavimą, o pasibaigus hipoteka užtikrintai prievolei, pasibaigė ir hipoteka, dėl ko nepagrįstai išduotas vykdomasis įrašas ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/23/01846 ir pradėti vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismų praktiką vertinant ieškinio prima facie, sprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
25. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad vertinant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ne)egzistavimo aplinkybę, atsakovas kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti atsakovo finansinį reikalavimą LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 atnaujino atsakovo praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino atsakovo 117073,13 Eur finansinį reikalavimą (ši nutartis jau buvo priimta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024 minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms atsakovo 117073,13 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje. Nors atsikirsdamas į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad vykdomajame įraše nurodyta reikalavimo apimtis finansine prasme didesnė nei kad patvirtintas finansinis reikalavimas LUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje, dėl ko atsakovas neturi reikalavimo teisės į vykdomajame įraše nurodytas netesybas, tačiau iš atsakovo argumentų (jie pagrįsti civilinės bylos medžiaga) matyti, jog atsakovas kreipėsi su 2024 m. gegužės 17 d. prašymu į antstolį dėl išieškotinos sumos dydžio patikslinimo, o antstolis 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S-24-172-23940 patikslino išieškomas sumas pagal įsiteisėjusius teismų procesinius dokumentus. Taigi, šių faktinių aplinkybių visumos atsiradimas nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kad jos iš dalies neegzistavo procesinio prašymo nagrinėjimo metu, įvertinus ieškovo argumentus dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudaro pagrįstas abejones dėl ieškovo reikalavimų prima facie pagrįstumo ir yra pakankamos konstatuoti, jog neįrodyta pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
26. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi išsprendžiamas tik atskiras procesinis klausimas – laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimas ir šia išspręstas klausimas nelemia materialinio teisinio rezultato. Analogiškai nurodoma ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
27. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos nustatyti dvi privalomos sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; 2) turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Konstatavus, jog faktinių aplinkybių atsiradimas (esminės paaiškėjo po skundžiamos nutarties priėmimo) sukelia pagrįstas prielaidas abejoti tikėtinu ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nelieka vienos iš privalomųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vienos iš sąlygų nebuvimas sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o tuo atveju, jeigu jos buvo taikytos, panaikinti. Todėl teisinės reikšmės neturi ir procesinio rezultato nelemia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ne)pagrįstumo vertinimas bei šalių argumentai, susiję su šia sąlyga. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (grėsmės (ne)buvimo dėl atsakovo finansinės padėties, ieškovo argumentų dėl neva abejonių keliančios atsakovo veiklos ir pan.) išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ieškovės reikalavimo preliminarus pagrįstumas). Tai sudaro pagrindą atsakovo atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti, o ieškovo prašymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
29. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimo (teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.