Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-352-892/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-14
Bylos Nr.: e2-352-892/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02972-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: T. T.
Advokatai: Dimitrijus Fomkinas, Ramūnas Mikulskas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-352-892/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02972-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Inai Jokst

dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovui advokatui Dimitrij Fomkin

atsakovui T. T., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui

išvadą teikiančios institucijos atstovei I. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu (DOK – 68575) prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-30-494/2023 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. T. po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki nepilnamečio vaiko M. T. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-30-494/2023 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. T. nustatant, kad:

- atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį (su nakvyne) ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; šiomis dienomis vaikui lankant būrelius ir/ar kitus užsiėmimus, atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimą juose;

- atsakovas bendrauja su vaiku dvi su ieškove suderintas darbo dienas kas savaitę, jeigu tai netrukdo vaiko mokyklinei, užklasinei veiklai, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš ugdymo/mokyklinės įstaigos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.30 val., tomis dienomis įsipareigodamas sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad vaikas paruoštų visas tą dieną užduotas namų darbų ir kitas papildomas mokytojų užduotas užduotis ir pamokų metų nebaigtas daryti užduotis;

- atsakovas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

- atsakovas kiekvienais metais bendrauja su vaiku Kūčių dieną, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

- atsakovas poriniais metais: bendrauja su vaiku antrą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną 19 val.; Naujųjų metų (sausio 1-ąją dieną), paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.; Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

- atsakovas neporiniais metais: bendrauja su vaiku pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą pirmą Kalėdų dieną 19 val.; Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

- atsakovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų trukmės, skaičiuojant atostogų dienas kalendorinėmis dienomis ir laikant, kad atostogų pradžia yra pirmos kalendorinės atostogų dienos, nustatytos Vaiko elektroniniame dienyne, 9 val., atostogų pabaiga – paskutinės kalendorinės atostogų dienos, nustatytos Vaiko elektroniniame dienyne, 19 val.: jei vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogos prasideda porinėmis metų savaitėmis – atsakovas bendrauja ir praleidžia su vaiku nepertraukiamai visą pirmąją atostogų pusę, jei vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogos prasideda neporinėmis metų savaitėmis – atsakovas bendrauja ir praleidžia su vaiku nepertraukiamai visą antrąją atostogų pusę;

- atsakovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko vasaros atostogų porinėmis kiekvieno mėnesio savaitėmis, skaičiuojant atostogų dienas kalendorinėmis dienomis ir laikant, kad atostogų pradžia yra pirmos kalendorinės atostogų dienos, nustatytos vaiko elektroniniame dienyne, 9 val., atostogų pabaiga – paskutinės kalendorinės atostogų dienos, nustatytos vaiko elektroniniame dienyne, 19 val., tačiau ieškovė pagal nustatytą atostogų grafiką savo vasaros atostogų laiką praleidžia su vaiku;

- atsakovas bendrauja su vaikui elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui. Ieškovė įsipareigoja tokiam atsakovo ir vaiko bendravimui nedaryti kliūčių;

- kai vaikas yra pas atsakovą, atsakovas įsipareigoja netrukdyti ieškovei bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui;

- atsakovas apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) informuoti ieškovę ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomos bendravimo pradžios;

- vaikui negalint dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, išvykimas į stovyklas, ekskursijas ir pan.) bendrauti su atsakovu, ieškovė apie tai informuoja atsakovą elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

- vaikas savo gimtadienio dieną praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo numatytas bendravimas kituose bendravimo tvarkos punktuose, jei abu tėvai abipusiu susitarimu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus, nenusprendžia kitaip;

- abu vaiko tėvai privalo paisyti vaiko norų ir interesų, tuo atveju, jei vaikas nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti vaiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 25 d., buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Šiuo metu priteistas išlaikymas nėra tinkamas vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. 2020 metais vaikui buvo dar tik treji metai, šiuo metu vaikui yra septyneri metai, jis sparčiai auga, todėl jo poreikiai ženkliai padidėjo. Išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 781 Eur į jas neįskaičiuojant išlaidų už elektros energiją, baldams ir buitinei technikai, kiemo teritorijos tvarkymui. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 708 Eur, 2025 metais jis bus 777 Eur į rankas. Ieškovė gauna 96 Eur išmoką vaikui. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas po 370 Eur kas mėnesį. Ieškovė teigė, kad atsakovas dažnai nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, piktnaudžiauja savo, kaip vaiko tėvo teisėmis, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai, dėl ko nukenčia vaiko interesai, pagal patvirtintą tvarką priklausančiu laiku paėmęs vaiką dažnai negrąžindavo jo ieškovei. Paskutinis pažeidimo faktas buvo nustatytas š. m. liepos pradžioje: nuo 2024 m. birželio 25 d. vaikas buvo pas atsakovą, ieškovė prašė, kad vaiką grąžintų namo liepos 2 d. vakare 19 val. Atsakovas to nepadarė ir pradėjo aiškinti, kad, neva, sugedo jo automobilis ir dėl to negali parvežti vaiko laiku, kitą dieną taip pat neparvežė vaiko namo. Vėliau atsakovas pradėjo ieškovę terorizuoti, pareikšdamas, kad negrąžins vaiko namo tol, kol ieškovė nesutiks su jo siūloma bendravimo tvarka. Ieškovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją, kur jai patarta dar kartą paprašyti geruoju grąžinti vaiką namo iki tam tikros dienos ir valandos ir, jei šio prašymo nebus paisoma – kreiptis į policiją dėl vaiko pagrobimo. Ieškovė paprašė atsakovo, kad grąžintų vaiką namo liepos 4 d. 19 val., tačiau to padaryta nebuvo. Su policija nuvykusi į atsakovo gyvenamąją vietą, kur jos turimomis žiniomis galėjo būti vaikas, ieškovė turėjo labai ilgai įkalbinėti atvykusius vaikų teisių specialistus, kad ji bent galėtų pamatyti vaiką ir įsitikinti, kad jam viskas gerai, atsakovas prieštaravo, kad ieškovė pabendrautų su vaiku, užeitų pas atsakovą į butą, taip pat prieštaravo, kad vaikas išeitų iš buto ribų ir ten pabendrautų su ieškove. 2024 m. liepos 5 d. tarpininkaujant vaikų teisių specialistui, buvo pasirašytas susitarimas dėl laikinojo bendravimo su vaiku vasaros laikotarpių tvarkos ir tik po to atsakovas ieškovei atidavė vaiką. Pagal susitarimą šalys nustatė laikinąją bendravimo su vaiku tvarką iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Nepaisant to, atsakovas siekdamas savo užsibrėžtų tikslų be jokio pagrindo kreipėsi į antstolį pateikdamas klaidinančią ir melagingą informaciją dėl to, kad, neva, ieškovė pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad aukščiau nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, bei į tai, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, reikalauja besąlygiškai laikytis tik jo siūlomos bendravimo tvarkos, neketindamas derinti jos su ieškove ir iškeldamas savo pageidavimus ir interesus virš vaiko geriausių interesų, išnaudojusi galimybę šį ginčą išspręsti taikiai per privalomąja mediaciją buvo priversta teikti ieškinį ir prašyti nustatyti naują atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiau atitiks vaiko interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. tarpininkaujant vaikų teisių specialistui, buvo pasirašytas susitarimas dėl laikinojo bendravimo su vaiku vasaros laikotarpių tvarkos. Ieškovė pažeidinėja nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, apie tai buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai pateikus atsakovui rekomendacijas buvo kreiptasi su prašymu į antstolę dėl 2023 m. spalio 12 d. sprendimu nustatytos tvarkos vykdymo. Trukdymas vaikui bendrauti su atsakovu yra ne kartą konstatuotas kompetentingų institucijų. Atsakovui žinoma, jog ieškovė naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiką. Patikslintu ieškiniu prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį nuo 250 Eur iki 370 Eur teigdama, jog vaikas sparčiai auga ir jo poreikiai ženkliai padidėjo bei pateikdama jokiais įrodymais nepagrįstą vaiko poreikių lentelę, joje nurodytos abstrakčios sumos „patvirtina“ tik tariamą 340 Eur (iš vieno tėvo) poreikį, o papildoma 30 Eur suma tiesiog pridėta ieškovės nuožiūra net nebandant jos pagrįsti. Siekdama pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ieškovė privalo išsamiai, įrodymais pagrįsti realiai įvykusius esminius pokyčius. Ieškovė pradinį ieškinį pateikė 2024 m. rugpjūčio 29 d., kuriame nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo(padidinimo), todėl darytina išvada, jog nurodytai datai, ieškovės vertinimu dar nebuvo jokių esminių pokyčių, galinčių lemti poreikį didinti vaiko išlaikymo dydį. Patikslintą ieškinį su reikalavimu padidinti vaiko išlaikymo dydį ieškovė pateikė praėjus keletui mėnesių nuo pradinio ieškinio pateikimo, todėl reiktų suprasti, kad esminiai pokyčiai įvyko būtent per šiuo kelis mėnesius. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo pokyčius, įvykusius ne per pastaruosius keletą mėnesių po pradinio ieškinio pateikimo, o pokyčius tariamai įvykusius per laikotarpį nuo 2020 m. Atsakovas neneigia, jog vaikui augant kinta ir vaiko poreikiai, tačiau šie įprasti pokyčiai nėra esminiai, dėl kurių reiktų iš esmės keisti išlaikymo dydį, kuris kaip minėta, nėra pagrįstas, jokiais objektyviais įrodymais (kvitai, čekiai ir pan.). Šiuo atveju ieškovė niekaip nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, nes pirma, nepateikė jokių įrodymų, antra, vienintele aplinkybe įvardijo tai, jog vaikas paaugo, apie tėvų turtinės padėties pasikeitimą apkritai neužsiminė. Taigi pagrindo didinti išlaikymo dydį nėra.

Šalies argumentai

4. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti, kad:

1) T. T. ir A. T. su nepilnamečiu sūnumi M. T. bendrauja pakaitomis kas savaitę. Vaiko bendravimo su vienu iš tėvų pradžia skaičiuojama nuo pirmadienio paimant vaiką iš ugdymo įstaigos, iki kito pirmadienio pristatant jį į ugdymo įstaigą. Pirmoji bendravimo su vaiku savaitė yra ta, kurios dieną įsiteisėja teismo sprendimas šioje byloje. Pirmąją savaitę su vaiku praleidžia T. T.;

2) A. T. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki tos dienos 17.00 val., o neporiniais metais nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 17.00 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val. A. T. vaiką paima ir jį grąžina iš/į jo gyvenamąją vietą, nebent šalys atskiru susitarimu numato kitokią jo paėmimo/grąžinimo tvarką arba šios dienos sutampa su ta savaite, kurią A. T. bendrauja su vaiku;

3) T. T. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki tos dienos 17.00 val., o poriniais metais nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 17.00 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.;

4) A. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų dieną (sausio 1-ąją dieną), nuo 11.00 val. iki 20.00 val.;

3) T. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų porinių metų Naujųjų metų dieną (sausio 1-ąją dieną), nuo 11.00 val. iki 20.00 val.;

4) A. T. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų švenčių dienomis. A. T. turi teisę nepilnametį vaiką pasiimti pirmosios Šv. Velykų dienos 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą antrosios Šv. Velykų dienos 18 val. Atskiru susitarimu šalys gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos. Šis punktas netaikomas tuomet, kai Šv. Velykų šventės sutampa su ta savaite, kurią A. T. bendrauja su Vaiku;

5) T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų švenčių dienomis nuo pirmosios Šv. Velykų dienos nuo 12.00 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos 18.00 val. Atskiru susitarimu Šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Šis punktas netaikomas tuomet, kai Šv. Velykų šventės sutampa su ta savaite, kurią T. T. bendrauja su vaiku;

6) A. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną, kai Motinos diena nesutampa su savaite, kurios metu A. T. turi teisę bendrauti su vaiku. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos Motinos dienos 11.00 val., nebent šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip;

7) T. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną, kai Tėvo diena nesutampa su savaite, kurios metu T. T. turi teisę bendrauti su vaiku. Tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dienos 11.00 val., nebent šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip;

8) T. T. turi teisę atostogauti su vaiku, jo ugdymo proceso metu numatytų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, atsižvelgdamas į A. T. iš anksto suplanuotą ir T. T. iš anksto praneštą laiką, apie konkretų atostogų laiką ir vietą pranešęs A. T. ne vėliau kaip prieš 14 d. iki planuojamų atostogų datos. T. T. atostogauja su vaiku vasaros atostogų metu, atsižvelgdamas į A. T. iš anksto suplanuotą ir T. T. iš anksto praneštą laiką, praleisdamas su juo ne ilgiau kaip 14 d. vienu metu, apie konkretų atostogų laiką pranešdamas A. T. ne vėliau kaip prieš 30 d.;

9) vaikui susirgus, susižalojus bendravimo su T. T. metu, T. T. nedelsiant informuoja A. T. ir, atsižvelgdamas į Vaiko sveikatos būklę, gražina jį į gyvenamąją arba kitą Šalių sutartą vietą;

10) jei T. T. bendravimo su vaiku laikas sutampa su A. T. gimtadieniu (liepos 31 d.), Motinos diena, T. T. užtikrina vaiko bendravimą su A. T. nurodytu laiku;

11) jei kitos asmeninės šventės, kuriose yra pakviestas dalyvauti vaikas, ir kuriose paprastai dalyvaudavo su A. T., yra tuo metu, kai su vaiku bendrauja T. T., T. T. sudaro sąlygas vaikui, kartu su A. T., dalyvauti šiose šventėse;

12) kiekviena šalis savo bendravimo su vaiku laiku visiškai išlaiko vaiką, apmokėdama visas jo išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, mokslo, ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitas, visiškai patenkindama vaiko poreikius ne mažiau, nei jie tenkinami pagal teismo spendimą civilinėje byloje Nr.e2-30-494/2023;

13) kiekviena šalis savo bendravimo su vaiku laiku visiškai užtikrina vaiko poreikių tenkinimą, įskaitant, bet neapsiribojant pagalbą ruošiant namų darbus;

14) šalys neturi teisės trukdyti viena kitai bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis. Toks bendravimas su vaiku vyksta protingai ir racionaliai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą;

15) šalys negali sudaryti viena kitai jokių nepagrįstų kliūčių bendraujant su jų nepilnamečiu sūnumi bei supranta, kad bendravimas su vaiku pirmiausia vyksta siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, taip pat siekiant sudaryti vaikui kuo geresnes sąlygas vystymuisi. Visi šalių nesutarimai, susiję su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pirmiausia vyksta taikiai ir geranoriškai, abipusių susitarimų būdu. Šalims nepavykus susitarti geranoriškai, nesutarimai yra sprendžiami teisme;

16) šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos;

17) priteisti iš atsakovo T. T. ir ieškovės A. T., nepilnamečio sūnaus M. T. naudai po 100 Eur dydžio išlaikymą nenumatytoms išlaidoms, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, įmokas atliekant iki einamojo mėnesio 20 d., pervedant šią sumą į specialiai vaiko poreikiams atidarytą banko sąskaitą, indeksuojant šią sumą;

18) priteisti iš atsakovo T. T. ir ieškovės A. T., nepilnamečio sūnaus M. T. naudai po 100 Eur dydžio išlaikymą nenumatytoms išlaidoms, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, įmokas atliekant iki einamojo mėnesio 20 d., pervedant šią sumą į specialiai vaiko poreikiams atidarytą banko sąskaitą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. A. T. ir T. T. šias lėšas tvarko uzufrukto teise atskirai nuo kitų jų turimų asmeninių lėšų;

19) nustatant, jog, jei einamąjį mėnesį 1.2.1 punkte nurodytų lėšų A. T. nepanaudoja, jos yra kaupiamos ir išmokamos vaikui baigus vidurinio mokymo ugdymo įstaigą arba kuomet sukaks 21 metai;

20) nustatant, jog, jei einamąjį mėnesį 1.2.1 punkte nurodytų lėšų, skirtų vaiko išlaidoms tokioms kaip gydymo paslaugų apmokėjimas, ekskursijos ir pan., kurias apmoka tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę bendrauja vaikas ir šių išlaidų apmokėjimui nepakanka abiejų tėvų pervestų lėšų, kitas tėvas ne vėliau kaip per 2 dienas kompensuoja patirtas išlaidas, pagal pateiktas sąskaitas arba kitus dokumentus;

21) vaiko M. T. poreikiams skirtą banko sąskaitą įsipareigoti atidaryti atsakovą T. T. jo lėšomis ir sudaryti galimybes valdyti šią banko sąskaitą (įskaitant banko kortelę) abiem tėvams A. T. ir T. T., atitinkamai tuo laiku kai vaikas M. T. yra su vienu iš tėvų pagal lygiavertę bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka tik minimaliai skiriasi nuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, papildyta keliomis esmės, neišsprendžiančios tarp šalių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku. Nesklandumai dėl bendravimo su vaiku tvarkos kyla ne tik dėl nepakankamai išsamiai apibrėžtų vaiko atostogų laikotarpių, ką ieškovė iš esmės siūlo keisti, tačiau ir dėl kitų bendravimo tvarkoje apibrėžtų aspektų. Atsakovas, būdamas ieškovu civilinėje byloje Nr.e2-30-494/2023 formulavo reikalavimą dėl lygiavertės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jau tada buvo akcentuotas ieškovės piktybiškumas, kategoriškumas ir neigiamas nusistatymas prieš atsakovą bei tokio nusistatymo diegimas vaikui, tačiau tuo metu teismas nustatė tvarką, nurodytą ieškinio 3 punkte, nes vaikas dar buvo ikimokyklinio amžiaus, buvo mažiau savarankiškas ir teismo vertinimu lygiavertė tvarka buvo nepriimtina. Šiai dienai akivaizdu, kad nustatytoji tvarka neveikia, kelia ginčus tarp šalių, iš esmės tą patvirtina ir pati ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, situacija yra pakitusi, ypatingai dėl to, kad vaikas yra paaugęs, lanko antrą klasę, noriai leidžia laiką su atsakovu, tačiau ieškovė nuolat sudaro tam kliūtis, todėl bendravimo tvarka keistina į atsakovo siūlomą. Atsakovui žinoma, jog ieškovė negeba užtikrinti pagalbos vaikui atliekant namų darbus, nevaldo pykčio, nuolatos kelia balsą, yra vaikui sudavusi. Neatsitiktinai ieškovė papildė bendravimo tvarką nuostatomis, jog bendravimo su vaiku dienomis įsipareigojamas sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad vaikas paruoštų visas tą dieną užduotus namų darbų ir kitas papildomas mokytojų užduotas užduotis ir pamokų metų nebaigtas daryti užduotis. Atsakovas tokių pareigų niekada nevengė ir be atskiro tokios nuostatos įtraukimo į bendravimo tvarką jas vykdydavo. Tačiau šiuo atveju problemų pagelbėjant vaikui ruošti namų darbus kyla būtent ieškovei. Atsakovas turi reikiamų įgūdžių vaiko auklėjimui bei priežiūrai, jį ir jo sūnų sieja itin artimas ryšys, kurį ieškovė vis bando nutraukti, o tai itin neigiamai veikia vaiką. Ieškovės aplinkoje prieš vaiką yra vartojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas, taigi ieškovė viena, pagal esamą bendravimo tvarką yra nepajėgi vaikui užtikrinti saugios ir tinkamos aplinkos. Ieškovė nuolat pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko interesus, o būtent: dažnais atvejais apskritai nesudaro galimybių bendrauti vaikui su atsakovu ryšio priemonėmis, o vaikui komunikuojant su atsakovu telefonu ieškovė stovi šalia, klausosi pokalbio, dėl ko vaikas jaučiasi nepatogiai, pokalbis negali vykti laisvai, trūksta privatumo. Nurodytas ieškovės elgesys yra nepriimtinas ir niekaip nesukontroliuojamas esant dabar galiojančiai ir/arba ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Ieškovės trukdymas vaikui bendrauti su tėvu yra ne kartą konstatuotas kompetentingų institucijų. Ieškovė yra bausta administracine tvarka, taip pat jai yra skirta bauda už 2020 m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8083-494/2020, dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo. Nei specialistų rekomendacijos dėl bendravimo su tėvu užtikrinimo, nei įpareigojimai, nei baudos nedaro įtakos ieškovės elgesiui, ji ir toliau piktybiškai elgiasi neteisėtai. Dėl ieškovės atliktų bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų atsakovas kreipėsi į tarnybą, iš kurios gavo atsakymą, su rekomendacija kreiptis į antstolį. Ieškovė yra itin kategoriška ir atsakovui nepavykus bendrauti bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, nesutinka leisti bendrauti kitu laiku. Tai akivaizdžiai rodo, jog ieškovė nesupranta sūnaus ryšio su tėvu svarbos ir piktybiškai siekia tą ryšį nutraukti. Atsakovui dėl nenumatytų aplinkybių minimaliai nukrypus nuo bendravimo tvarkos ieškovė reiškia priekaištus ir netgi kelia sąmokslo teorijas, tai atsispindi ir ieškinyje. Ieškovė išsigalvojo tariamą vaiko „pagrobimo“ istoriją, iškvietė policiją bei tarnybos atstovus. Tai tebuvo ieškovės atsakas į tai, jog atsakovas kreipėsi į tarnybą bei vėliau pagal tarnybos rekomendacijas į antstolę dėl ieškovės vykdomų daugkartinių bendravimo su vaiko tvarkos pažeidimų. Nors ieškovės interesas šioje situacijoje buvo sudaryti nepatogumų atsakovui, akivaizdu, kad didžiausia žala padaryta būtent vaiko emocinei būklei ir interesams. Atsakovo automobilis iš tiesų buvo sugedęs ir vaiko neparvežimo priežastys yra nemelagingos, o visiškai objektyvios, tai patvirtina automobilio remonto dokumentas. Ieškovė neteikia atsakovui jokios informacijos apie vaiką (ugdymo procesą, sveikatos būklė ir pan.). Tokiu būdu nesudaroma galimybė tėvui pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime, kas prieštarauja nepilnamečio vaiko geriausiems interesams. Minėtas ieškovės elgesys taip pat yra nesukontroliuojamas, esant dabar galiojančiai ir/arba ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Nuolat trukdant vaikui bendrauti su atsakovu yra daroma nepataisoma žala jų tarpusavio ryšiui, vaiko psichologiniam ir emociniam vystymuisi. Ieškovė visiškai ignoruoja įstatymus bei privalomus institucijų nurodymus, pažeidimus pateisinama savo subjektyvia tiesa. Ieškovė tokius pažeidimus atlikinėjo dar iki santuokos nutraukimo ir tebetęsia iki šiol. Tai reiškia, jog nėra jokių galimybių tikėtis, kad ieškovė ateityje laikysis teisės aktų bei užtikrins geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiantį tai, kad ieškovė yra linkusi primesti vaikui savo nuomonę, vaikas yra įtakojamas, vaiko nuomonė turi būti išklausoma specialisto, sugebančio įvertinti ir identifikuoti galimą įtaką vaiko nuomonei, ir išklausti tikruosius vaiko norus. Dabartinė bendravimo su vaiku tvarka lemia nuolatinį vaiko teisių pažeidinėjimą, vaiko palikimą emociškai ir net fiziškai nesaugioje aplinkoje, bei vaiko ryšio su tėvu silpninimą ar net nutraukimą. Akivaizdu, jog tokia situacija jokiu būdu neatitinka vaiko interesų. Tuo tarpu atsakovas gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sudaryti puikias sąlygas vaikui augti, ugdytis ir vystytis, o taip pat yra linkęs skatinti ir užtikrinti vaiko bendravimą su motina. Atsakovas siūlo nustatyti, kad šalių bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta pakaitomis, kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę. Tokia bendravimo tvarka, kuomet vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, yra galima tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku modelis, kuomet tėvai su vaiku bendrauja vienodą laiko tarpą (50:50 procentų laiko), yra galimas, jeigu su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovo įsitikinimu tokia bendravimo tvarka, pagal kurią tiek atsakovas, tiek ir ieškovė bendrautų po savaitę, geriausiai atitiktų vaiko interesus.

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad atsakovo prašymas vaiko išlaikymui skirtas lėšas saugoti specialiai tam tikslui atidarytoje banko sąskaitoje yra pateiktas neįvertinus visų tokios sąskaitos ypatumų. AB „Swedbank“ paaiškinime nurodė, kad vaikų iki 14 metų maksimalūs galimi kortelės limitai yra 290 Eur. Vaiko poreikiams patenkinti šios sumos yra per mažai, todėl likusi vaikui skirta pinigų suma būtų dirbtiniu būdu „užšaldoma“ be galimybės ja naudotis. Norint atlikti pavedimą iš vaiko sąskaitos, reikės atvykti į banko padalinį, nes atlikti pavedimą nuotoliniu būdu galimybės nėra, kas yra labai nepatogu šiuolaikinių technologijų laikais, kai dauguma finansinių operacijų ieškovė atlieka elektroniniu būdu. Atsakovo pateiktame,,Luminor” pranešime nėra nurodyta, kokiomis sąlygomis yra galimybė atidaryti banko sąskaitą vaikui, kurią galėtų valdyti abu tėvai. Atsakovas bylų nagrinėjimo metu daug kartu buvo nesąžiningas, todėl šis banko pranešimas neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų ir vertintinas kritiškai. Patenkinus atsakovo prašymą dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo per vaiko banko sąskaitą, būtų nepagrįstai ir be reikalo apsunkintas naudojimosi vaikui skirtų pinigų naudojimosi procesas, be to, tokiu būdu taip pat būtų pakenkta minėtų išmokų tikslingumui, nes minėtos išmokos yra skirtos kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, o ne kaupimui ateičiai. Galiojantys teisės aktai aiškiai nurodo, kaip yra priteisiamas išlaikymas, ir kas yra šių pinigų valdytojas uzufrukto teise. Siekdama įrodyti, kad vaikas sistemingai bendrauja su tėvu telefonu ir paneigti atsakovo jau ne kartą minimą teiginį, kad, neva, ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, ieškovė pateikė telefoninio ryšio operatoriaus AB “Telia Lietuva” telefono numerio, kuriuo vaikas skambina iš ieškovės telefono atsakovui, išklotines už 2024 m. liepos - gruodžio mėnesius, nes operatorius formuoja išklotines tik už pastaruosius 6 mėnesius. Dėl duomenų apsaugos išklotinėse yra pateikiama informacija tik iš ieškovei priklausančio numerio, bet nėra duomenų apie atsilieptus skambučius iš atsakovui priklausančio telefono numerio. Išklotinėje taip pat pateikti duomenys apie skambučius iš ieškovės numerio į vaiko naudojamą numerį (ieškovės žiniomis vaiko naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), dažnais atvejais vaikui būnant pas atsakovą, į ieškovės skambučius nėra atsiliepiama). Šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje, apibrėžiant vaiko bendravimą su tėvu darbo dienomis, yra numatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku (…) dvi darbo dienas kas savaitę, jeigu tai netrukdo vaiko mokyklinei, užklasinei veiklai, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš ugdymo/mokyklinės įstaigos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.30 val. Ieškovė besąlygiškai vykdo teismo nutartį ir laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, net nepaisant to, kad atsakovas nepaiso bendravimo tvarkos punkte, kuriame numatytas bendravimas darbo dienomis nustatytos sąlygos, jeigu tai netrukdo vaiko mokyklinei, užklasinei veiklai. Kai atsakovas pasiima vaiką po užsiėmimų dar nėra nė vieno karto buvę, kad vaikas būtų grįžęs namo su bent dalinai atliktomis namo užduotomis užduotimis. Tarp šalių yra sutarta, kad atsakovas pasiima vaiką po užsiėmimų kiekvieną savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį (tokios bendravimo tvarkos laikomasi nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio). Ieškovė leidžia vaikui tomis dienomis po užsiėmimų bendrauti su tėvu ir tikisi, kad atsakovas atliks savo, kaip tėvo pareigą, ir sudarys vaikui sąlygas atlikti namo užduotas užduotis, tačiau atsakovas tokių sąlygų vaikui nesudaro, užduočių atlikimo nesureikšmina ir nesirūpina, kad vaikas jas paruoštų. Atvirkščiai - esant progai priekaištauja ieškovei, kad vargina vaiką namų darbų ruoša, kai mokytojai ugdymo įstaigoje, neva, net neturi teisės jų užduoti. Tokiu būdu ieškovei tenka papildoma našta vakare namo (17.30 val.) grįžusį pavargusį vaiką prikalbinti ruošti namų užduotis. Vaikas tokiais atvejais labai nenoriai atlieka užduotis, atsižvelgiant ne tik į nuovargį, bet dar ir į tai, kad nemato tokio poreikio, nes, kaip jis aiškina, mama išsigalvoja, kad reikia ruošti kažkokias užduotis, o tėtis sakė, kad to daryti nereikia ir mokytoja net neturi teisės tokių užduočių užduoti. Vaikas reiškia didelį nepasitenkinimą. Skirtingai nei teigia atsakovas, ieškovė nėra pažeidusi nė vieno galiojančioje bendravimo tvarkoje nurodyto punkto. Šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje taip pat numatyta, kad be kitų jau paminėtų dienų atsakovas taip pat bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį (su nakvyne) ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Galiojančioje bendravimo tvarkoje taip pat numatyta, kad atsakovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, trukmės laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinus iš anksto su ieškove bei atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės kasmetinių atostogų grafiką. Siekiant įrodyti atsakovo patikslintame priešieškinyje pateiktą įžūlų, visai neargumentuotą ir jokiais įrodymais nepagrįstą melą dėl, neva, nuolatinio ieškovės trukdymo atsakovui bendrauti su vaiku, papildant pateiktą informaciją dėl bendravimo telefoninio ryšio priemonėmis, pažymėtina, kad, iš ieškovės pusės laikantis visų šiuo metu nustatytų bendravimo su vaiku tvarkos punktų, atsakovas tiesiogiai susitikęs bendravo su vaiku šiomis dienomis: liepos mėnesį: 1-12 d.; rugpjūčio mėnesį: 8-20, 26-31 d.; rugsėjo mėnesį: 4-5, 7-8, 11-12, 19, 21-22, 25-26 d.; spalio mėnesį: 2-3, 9-10, 12-13, 16-17, 23-24, 26-27, 30-31 d.; lapkričio mėnesį: 6-7, 9-10, 13-14, 20-21, 23-24, 27-28 d.; gruodžio mėnesį: 4-5, 7-8, 11-12, 18-19, 21-22, 24, 26-30 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba toje pačioje ugdymo įstaigoje, kur mokosi vaikas, atsakovo bendravimas su vaiku papildomai vyksta kasdien per pertraukas, kartasis net yra perteklinis, nes vaikas dėl tokių apsilankymų negali leisti laiko su klasės draugais. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji nėra pateikusi reikalavimo, susijusio su didesnių pirkinių sumos padengimu, o prašo dalinai padengti išlaidas tik minimalių būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Patikslintame priešieškinyje atsakovas prašo nustatyti maksimaliai lygią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad vaikas su tėvais bendrauja kas savaitę. Šis klausimas buvo išsamiai ir iš esmės išnagrinėtas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso metu ir jam pagrįstai nebuvo pritarta. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymu, kad šiuo metu galiojanti bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarka neatitinka vaiko poreikių. Pritarus tokiam atsakovo prašymui, atsižvelgiant į dabartinę aplaidžią atsakovo poziciją dėl vaikui namo užduodamų užduočių vykdymo, būtų rizikuojama pakenkti šiuo metu vaikui sudaromoms sąlygoms pilnavertiškai ugdytis ir pabloginti šiuo metu vaiko turimus gerus mokymosi įgūdžius, kurie yra suformuoti tik ieškovės dėka, kadangi atsakovas iki šiol nėra niekaip prisidėjęs prie vaiko ugdymosi proceso organizavimo. Priešieškinio 39 punkte atsakovas pripažįsta, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Ieškovė deda visas įmanomas pastangas kuo geriau patenkinti vaiko poreikius. Ieškovė, siekdama šio tikslo nevengia ir papildomo uždarbio, be tiesioginio darbo laisvu nuo darbo metu 2024 metais dirbo kaip (duomenys neskelbtini). Teikdamas atsiliepimą į ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę atsakovas visiškai nepakomentavo ir neatsižvelgė į ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nepaminėtas, bet atskirai pateiktas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių patenkinimu, tai yra išlaidos už elektros energiją, šiuo metu vaikui elektros energijos išlaidos yra iki 5 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į ilgalaikę investiciją (š. m. pavasarį buvo įsigyta saulės elektrinė (su iš valstybės gauta parama kainavo apie 4 000 Eur)), išlaidos baldams ir buitinei technikai atnaujinti (perkama pagal poreikį, per paskutinius metus pirkta vaikiška lova su čiužiniu, komoda, biuro kėdė ir skalbimo mašina), išlaidos. Atsakovo iš darboviečių pateiktos charakteristikos neįrodo jo gebėjimo auklėti mažametį sūnų. Atsakovas yra turėjęs su savo mokiniais ir jų tėvais ne vieną tęstinį konfliktą, todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) direktorius sąmoningai pateikė teismui ne pilną atsakovą charakterizuojančią informaciją.

7. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad dėl vaiko poreikių esminių prieštaravimų iš atsakovo neišgirdo. Ieškovės siūloma keisti bendravimo tvarka detalizuoja nustatytą teismo sprendimu nustatytą tvarką siekiant pašalinti jos vykdymo metu kylančius ginčus. Vaikas paaiškino, kad nori gyventi su tėvu, laimėti teismą. Savaitgalį vaikas praleido su tėvu, greičiausiai buvo atlikti paruošiamieji darbai dėl apklausos, bet iš tiesų vaikas paaiškino, kad jis myli vienodai ir tėvą, ir mamą, ir su abiem nori gyventi. Todėl svarbu įvertinti, kuri gyvenamoji vieta labiau atitiktų vaiko interesus. Vaikas gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), nuo namų iki mokyklos yra nedidelis atstumas, mama padeda vaikui ruošti pamokas, sergant jį slaugo, todėl pagal patikslintą bendravimo tvarką būtų patogiau bendrauti tiek tėvui, tiek motinai.

Šalies argumentai

8. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1 300 Eur per mėnesį, ji taip pat gauna 96 Eur vaiko išmoką, nuosavybės teise turi namą ir žemės sklypą. Tarp šalių dažnai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku vasaros, kitų atostogų metu. Vaikas labai ilgai ruošia pamokas, jis yra gabus, bet jam trūksta motyvacijos mokytis. Atsakovas nenustatinėja vaikui ribų, leidžia jam neruošti namų darbų, neskaityti knygų. Po pamokų pirmadienį, trečiadienį vaikas lanko papildomus futbolo, ketvirtadienį – futbolo ir matematikos būrelius, išlaidos būreliams sudaro 35 Eur. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog per valandą galima atlikti namų darbus, todėl paneigė savo argumentus, kad nespėja atlikti namų darbus. Vaikas yra mažas, jam sunku ilgam laikui susikoncentruoti pokalbiui telefonu su tėvu, jis su tėvu bendrauja mokykloje, todėl neturi poreikio ilgai kalbėtis su juo telefonu. Atsakovas yra užsiminęs, kad ieškovė pagal nesuprantamą metodiką skaičiuoja atostogų dienas ir atmeta šventines dienas, bet šventinių dienų savaitės viduryje yra mažai. Galiojančioje tvarkoje išsamiai aprašytas bendravimas šventinėmis dienomis ir bendravimas jomis vyksta kaip nustatyta tvarkoje, o ne kaip atsakovui patogiau. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nuo jo gyvenamosios vietos kelionė iki mokyklos užtrunka apie 40 min. neatitinka tikrovės, nes nuo mokyklos iki Vilniaus 20 km., dar reikia iki (duomenys neskelbtini ) privažiuoti. Nuo ieškovės gyvenamosios kelionė iki mokyklos užtrunka apie 5 min. Paaugęs vaikas norės savarankiškai važinėti, gyvenant pas atsakovą jam reiktų važiuoti autobusu su persėdimu. Po ankstesnio sprendimo priėmimo vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo. Sprendimo priėmimo metu vaikas buvo tik pradėjęs lankyti mokyklą, todėl ieškovė realių su tuo susijusių išlaidų negalėjo žinoti (dėl rūbų, kurių dažniau reikia pirkti nei vaikas buvo mažas). Ankstesniame sprendime buvo numatyta galimybė susitarti dėl bendravimo atostogų metu, tačiau praktika parodė, kad susitarti šiuo aspektu neįmanoma, nes atsakovas reikalauja, kad viskas vyktų pagal jį, noro tartis neturi.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė ieškinį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad vaikas aiškiai apklausos metu išsakė, jog nori gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti, kada tik panorės, nurodė, kodėl nori gyventi su tėčiu - jam trūksta tėčio. Vaikas pasakė, kad jam keltis nėra sudėtinga, jis galėtų važiuoti su tėčiu į mokyklą ir grįžti iš jos. Šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos, todėl teismas turėtų nustatyti platesnę bendravimo tvarką, nustatant “50:50” tvarką nebūtų pažeisti vaiko interesai. Vaikas aiškiai išsakė, kad tėvas padeda ruošti pamokas. Jei vaikas daugiau gyventų su tėčiu, jis daugiau padėtų ruošti vaikui pamokas.

10. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad bendrauja su vaiku mokykloje, vaikas lanko jo vedamą (duomenys neskelbtini) būrelį. Į darbą atsakovas turi atvykti 7.50 val., kelionė trunka 30-40 min. Atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena su tėvais trijų kambarių bute, atsakovo namuose vaikas turėtų kambarį. Šalia yra mokykla, kurios kieme jie sportuoja, baseinas, daug dviračių takų. Elektroniniame dienyne nebūna pažymėta namų darbų. Antroje klasėje vaikas tik turi pabaigti, ko nespėjo klasėje, tai padaryti padeda atsakovas. Kai vaikas serga, jį prižiūri ieškovės mama, nes ieškovė dirba. Atsakovas vaiko klausė, kaip jis nori bendrauti, ar jam tinka bendravimo tvarka, jei tinka, tai sakė vaikui, kad sutiks su tuo, ko nori ieškovė, bet vaikas patikino, kad ta tvarka, kuri dabar yra jo netenkina. Tada atsakovas jam atsakė, kad reikės eiti į teismą. Vaikas sakė „Tėti, vadinasi reikia eiti į teismą, nes ta tvarka, kuri dabar yra, nepatinka“.

11. Išvada teikianti institucija 2024 m. rugsėjo 17 d., 2024 m. lapkričio 22 d. išvadose nurodė, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka, labiausiai atitinkanti mažamečio vaiko interesus, tenkinanti kasdienius poreikius, susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla, atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį bei veiktų išimtinai mažamečio vaiko interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

12. Išvada teikianti institucija 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 31 d. išvadose dėl priešieškinio nurodė, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinkanti mažamečio vaiko interesus, tenkinant kasdienius poreikius susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla,

atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį bei veiktų išimtinai mažamečio vaiko

interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka „50:50“ privalo būti priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, tačiau jo dydis yra žymiai mažesnis, nei tuo atveju, kai yra nustatoma įprasta bendravimo tvarka. Skyriaus nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas

13. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo nepilnamečio M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įpareigotas mokėti po 250 Eur išlaikymą vaikui, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-614/2024). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1175-894/2024).

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. T. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki nepilnamečio vaiko M. T. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo 22.8 dalyje nurodyta, kad nesant iš esmės ginčo dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio teismas mano, kad atsakovas yra pajėgus mokėti kas mėnesį vaikui išlaikymą po 250 Eur, todėl šioje dalyje teismas plačiau apie šalių turtinę padėtį nepasisako.

16. Ieškovė šioje byloje 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė patikslintą reikalavimą, kuriuo prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 370 Eur nurodydama, kad 2020 m. vaikui buvo treji metai, šiuo metu vaikui yra septyneri metai, jis sparčiai auga, jo poreikiai ženkliai padidėjo ir sudaro: 180 Eur maistui, 70 Eur aprangai, 80 Eur būsto išlaikymui, 6 Eur internetui, 35 Eur būreliams, 40 Eur pramogoms, 40 Eur higienos priemonėms ir prekėms, 20 Eur vaiko gimtadienio organizavimo išlaidoms, 30 Eur vaikų gimtadieniams, 20 Eur kanceliarinėms prekėms, 50 Eur kišenpinigių, 30 Eur vaiko lavinimo ir ugdymo knygoms, 10 Eur kirpyklai, 80 Eur atostogoms ir stovyklai, 30 Eur vaistams, maisto produktams ir vitaminams, 40 Eur kuro sąnaudoms, 20 Eur klasės rinkliavoms, vadovėliams, pratybų sąsiuviniams.

17. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo priimtas ne 2020 m., bet 2023 m. spalio 12 d. ir dalyje dėl išlaikymo dydžio skųstas nebuvo. Vadinasi, 2023 m. spalio 12 d. sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą.

18. 2023 m. spalio 12 d. vaikui buvo 6 metai, ieškovei 2024 m. lapkričio 13 d. pateikus reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo – 7 metai, šio sprendimo priėmimo metu – 8 metai. Ieškovė nepateikė įtikinimų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. ar iki šio sprendimo priėmimo, vaikui paaugus, iš esmės pasikeitė jo poreikiai (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad po ankstesnio sprendimo priėmimo 2023 m. vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo, nes sprendimo priėmimo metu vaikas buvo tik pradėjęs lankyti mokyklą, todėl ieškovė realių su tuo susijusių išlaidų negalėjo žinoti (pvz. dėl rūbų, kurių dažniau reikia pirkti nei vaikas buvo mažas). Tačiau minėti ieškovės paaiškinimai yra abstraktūs, nekonkretizuoti. Pažymėtina, kad esminio išlaidų vaiko rūbams ar mokyklos reikmėms pokyčio nebuvo nurodyta ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris iš esmės motyvuotas tik vaiko poreikių padidėjimui nuo 2020 m. vaikui augant (ieškinio 4.1.6 punktas). Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne buvusių vaiko poreikių ir išlaidų jiems skirtumas nuo 2020 m., bet nuo 2023 m. spalio 12 d. Ankstesnio sprendimo priėmimo metu vaikas jau lankė mokyklą, todėl, jei jo poreikiai būtų išaugę vien dėl to, ieškovė neabejotinai būtų apie tai nurodžiusi ankstesnėje byloje. Ieškovės argumentas, kad 6 metų vaiko poreikiai rūbams iš esmės skiriasi nei 8 metų vaiko, nepagrįsti jokiais įrodymais, neįtikinami. Iš civilinės bylos Nr. e2-30-494/2023 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad teikdama atsiliepimą į T. T. reikalavimą 2020 m. rugsėjo 30 d. (kurio argumentus dalyje dėl išlaikymo palaikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. bei vėlesniuose atsiliepimuose), 2020 m. lapkričio 10 d. priešieškinyje, ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko rūbams ir avalynei sudarė 80 Eur, šioje byloje nurodo, kad 70 Eur, išlaidos maistui – 180 Eur, ankstesnėje byloje – 160 Eur, išlaidos sveikatai, vitaminams, papildams – 40 Eur, kaip ir šioje byloje, išlaidos kurui sudaro 60 Eur per mėnesį, šioje byloje nurodo, kad jos sudaro 40 Eur. Taigi, kai kurios iš nurodytų išlaidų nepakito, dalis padidėjo, dalis netgi sumažėjo. Ankstesnėje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, kad mokestis už darželį sudaro 40 Eur, tačiau šioje byloje jo jau neliko, o išlaidos papildomam ugdymui, būreliams darželyje – 32 Eur, šioje byloje nurodo, kad išlaidos būreliams sudaro 35 Eur per mėnesį, kanceliarinės išlaidos mokyklai – 20 Eur, klasės rinkliavoms, pratyboms – 20 Eur. Taigi, išlaidos vaiko ugdymui iš esmės nepakito. Šioje byloje ieškovė į vaiko poreikius įtraukė išlaidas vaiko gimtadieniui (po 20 Eur per mėnesį), kišenpinigius 50 Eur per mėnesį), draugų gimtadieniams (30 Eur), tačiau tokios išlaidos nėra priskiriamos prie būtinų, todėl atsakovas negali būti įpareigotas jas dengti. Ieškovė į vaiko būtinas išlaidas įtraukė 80 Eur stovykloms, atostogoms, 30 Eur vaiko ugdymo, lavinimo priemonės, tačiau ieškovė gauna 90 Eur išmoką vaikui, kurios dydžiu tuo atveju, kai tėvų pajamos nėra didelės (kaip nagrinėjamu atveju), teismų praktikoje yra mažinama priteistina suma. Todėl minėtas lėšas ieškovė gali skirti stovykloms ar papildomoms vaiko ugdymo ir lavinimo priemonėms. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją, todėl šiuo metu atsakovo mokėtinas išlaikymo dydis yra didesnis nei 250 Eur.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-339-357/2021).

20. Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad po (duomenys neskelbtini). teismo sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo išlaidos nepilnamečio M. T. išlaikymui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismų praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Todėl ieškovei neįrodžius esminio nepilnamečio vaiko poreikių ar išlaidų jiems padidėjimo (ieškinio faktinio pagrindo) po 2023 m. spalio 12 d. teismo sprendimo priėmimo, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas. Ieškovės argumentai dėl minimalios mėnesinės algos didėjimo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes jie nepagrindžia vaiko poreikių ar išlaidų jiems esminio pokyčio, tai yra aplinkybių, kurios sudaro ieškinio nagrinėjimo dalyką bylose dėl išlaikymo pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. teismo sprendimu buvo nustatyta tokia T. T. (civilinėje byloje Nr.e2-30-494/2023 ieškovas) bendravimo su vaiku tvarka:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį (su nakvyne) ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; šiomis dienomis vaikui lankant būrelius ir/ar kitus užsiėmimus, ieškovas užtikrina vaiko dalyvavimą juose;

ieškovas bendrauja su vaiku dvi darbo dienas kas savaitę, jeigu tai netrukdo vaiko mokyklinei, užklasinei veiklai, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš ugdymo/mokyklinės įstaigos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.30 val.;

ieškovas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku, pasiimdamąs vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

ieškovas kiekvienais metais bendrauja su vaiku Kūčių dieną, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

ieškovas poriniais metais: bendrauja su vaiku antrą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną 19 val.; Naujųjų metų (sausio 1-ąją dieną), paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.; Velykų pirmą dieną, pasiimdamąs vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

ieškovas neporiniais metais: bendrauja su vaiku pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą pirmą Kalėdų dieną 19 val.; Velykų antrą dieną, pasiimdamąs vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

ieškovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, trukmės laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinus iš anksto su atsakove bei atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės kasmetinių atostogų grafiką.

ieškovas bendrauja su vaikui elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui. Atsakovė įsipareigoja tokiam ieškovo ir vaiko bendravimui nedaryti kliūčių;

ieškovas apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) informuoti atsakovę ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

vaikui negalint dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, išvykimas į stovyklas, ekskursijas ir pan.) bendrauti su ieškovu, atsakovė apie tai informuoja ieškovą elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

dėl vaiko gimtadienio praleidimo abu vaiko tėvai sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus;

abu vaiko tėvai privalo paisyti vaiko norų ir interesų, tuo atveju, jei vaikas nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti vaiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

22. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė reikalavimą keisti bendravimo tvarką grindė tuo, kad atsakovas dažnai jos nesilaiko, piktnaudžiauja savo kaip vaiko tėvo teisėmis, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai, dėl ko nukenčia vaiko interesai. Paskutinis pažeidimo faktas užfiksuotas 2024 m. birželio 25 d., kai atsakovas laiku negrąžino vaiko. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka minimaliai skiriasi nuo patvirtintos, papildyta keliomis nereikšmingomis nuostatomis, neišsprendžia tarp šalių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, nesutarimai kyla ne tik dėl ieškovės nurodomo nepakankamai apibrėžtų vaiko atostogų laikotarpių. Nustatyta tvarka neveikia, kelia ginčus tarp šalių, situacija yra pakitusi, nes vaikas paaugęs ir lanko antrą klasę. Ieškovė nesugeba padėti paruošti vaikui namų darbus, nevaldo pykčio, nuolat kelia balsą, vaikui yra sudavusi. Ieškovė nesudaro galimybės bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis. Ieškovė neteikia informacijos apie vaiko ugdymo procesą, sveikatos būklę. Nuolat trukdydama bendrauti su vaiku ieškovė daro nepataisomą žalą atsakovo ir vaiko tarpusavio santykiams. Todėl atsakovas siūlė nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią šalių bendravimas su vaiku vyktų pakaitomis, kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas), yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, kaip forma, dėl kurios pasisakyta paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-279-969/2019, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-267-967/2025).

25. 2024 m. liepos 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2025 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė pranešimą Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK, kad atsakovas pagal susitarimą turėjo grąžinti vaiką antradienį, tačiau tai padaryta nebuvo. 2024 m. rugsėjo 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog pasak atsakovo, su ieškove visą laiką yra nesupratimai dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Nurodė, kad vaiko paėmimas paprastomis dienomis apsunkintas – vaikui yra įvairi užklasinė veikla, užsiėmimai, būna, kad jie baigiasi 16.00 val. kartais iki vaiko ugdymo per spūstis reikia važiuoti apie 1,5 val. ir parsivežti sūnų – vėl tiek laiko, nuvežti taip pat. 2024 m. birželio 26 d. atsakovas pateikė prašymą antstolei dėl teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimo vykdymo. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad dėl bendravimo su vaiku tarp šalių kyla ginčai, tačiau labiausiai manytina, jie kyla ne dėl netinkamos bendravimo tvarkos, bet dėl tarp šalių esančios įtampos tarpasmeniniuose santykiuose. Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu paliktas galioti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-281-2021, kuriuo A. T. pripažinta kalta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Tačiau administracinis baustumas šiuo metu yra išnykęs, todėl minėtas nutarimas nepagrindžia, jog ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas byloje 2024 m. rugpjūčio 29 d. Nuo to laiko (per daugiau nei pusę metų) byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaiku.

26. 2024 m. liepos 7 d. apklausos metu nepilnametis M. T. pasakė, kad myli tiek tėtį, tiek mamą, mama yra griežtesnė, ji liepia vaikui pačiam spręsti namų darbus, beveik nepadeda jam, jei kas neaišku, bet vaikas tai pateisina tuo, kad jis savarankiškas ir jam pačiam reikia sugebėti išspręsti užduotis. Norėtų, kad mama daugiau padėtų ruošiant pamokas ir kai nebartų, kai nesiseka. Paklaustas, kokia jo svajonė nurodė, kad tėvai nesipyktų, susitaikytų. Jis net bažnyčioje dėl to meldėsi.

27. 2025 m. kovo 24 d. teisme apklaustas nepilnametis M. T. paaiškino, kad gyvena su mama, bet nori paprašyti, kad po teismo paimtų tėvas. Su tėčiu bendrauja telefonu, taip pat mokykloje, bet vaikai kreipiasi į tėvą su prašymais, todėl jis neturi laiko bendrauti su tėčiu. Savaitgaliais lieka pas tėvą su nakvyne. Tada su tėčiu važiuoja su dviračiais, praleidžia prie kompiuterio daug laiko, sportuoja kartu, žaidžia futbolą. Tėvas liepia jam ruošti pamokas, bet jis po būrelių ateina pavargęs. Atlieka namų darbus, bet daugiau juos atlikti mama padeda, nes su ja daugiau būna. Tėčio paprašo, kad padėtų paruošti pamokas. Jei gyventų su tėčiu, su juo daugiau galėtų padaryti pamokų. Per mažai turi laiko su tėvu mokykloje paruošti pamokas. Tėvas nupirko kompiuterį, klaviatūrą, kolonėlę Alisa. Važiuojant pas tėtį gali šiuos daiktus pasiimti, bet nenori. Kai serga, juo rūpinasi mama. Tėvas galėtų, bet jam nereikia to daryti, nes jis kai būna su tėvu neserga. Dėl buvimo vieną savaitę pas mamą, kitą pas tėtį, iš pradžių atsakė, kad nori pagalvoti. Paaiškino, kad nori gyventi su tėčiu, bet nori ir išvažiuoti pas mamą, kai panorės. Nenorėtų savaitę vis kitoje vietoje, nes turi gyvūną. Nesugebės daryti pamokų nei su tėčiu, nei su mama, be to gyvūnai liūdėtų. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), važiuodamas su tėčio mašina gali pamiegoti. Tėtis daugiau gali padėti ruošti namų darbus. Norėtų gyventi su tėčiu, turėti telefoną, nes mamai nelabai patinka, kad jis nešiojasi telefoną, norėtų paskambinti tėčiui ir pasakyti, kad nenori, jog šiandien tėtė paimtų iš mokyklos, nori kad mama. Su tėčiu nori pastoviai gyventi, bet kai nori - išvažiuoti pas mamą ir, kai nori – pas tėtį važiuoti. Nori gyventi su tėčiu ir matytis su mama. Norėtų gyventi su tėčiu, bet nežino, ar jis šiandien paims. Būna savaitgalių, kad visai nenori pas tėtį važiuoti. Būna liūdna, kai išvažiuoja iš tėčio, o kai būna su mama, nenori išvažiuoti iš mamos. Sunku išsiskirti su mama ir tėčiu, jam daugiau norisi būti su tėčiu, mano, kad laimėtų teismą. Nori pats apsispręsti, kad pavyzdžiui, šį savaitgalį praleis su tėčiu. Jei šį savaitgalį būtų su tėčiu, kitus turėtų praleisti su mama. Paklaustas, kur norėtų gyventi savaitės bėgyje atsakė, kad su tėčiu, o mama galėtų paimti, pavyzdžiui, antradienį vakare. Vėliau pridūrė, kad norėjo taip pasakyti apie tėtį, bet pasakė apie mamą. Norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu, bet su tėčiu daugiau. Nori, kad tėtis pasiimtų po teismo greičiau.

28. Taigi, teismo posėdyje apklaustas M. T. neišreiškė noro kas savaitę keisti gyvenamąją vietą. Vaikui sunku buvo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur jis nori gyventi, jo atsakymai nebuvo užtikrinti, nuomonė keitėsi, manytina dėl to, kad vaikui svarbu būti tiek su tėčiu, tiek su mama. Vaikas nurodė nenorintis turėti aiškaus grafiko, su kuriuo iš tėvu ir kada jis privalo būti, norėjo dėl to pats spręsti. Vaikas paaiškino nenorintis kas savaitę keisti gyvenamąją vietą, nes dėl to nukentės gyvūnas. Taigi, nėra pagrindo remiantis vaiko apklausa konstatuoti, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Apklausos pabaigoje vaikas paaiškino, kad nori gyventi su tėčiu ir matytis su mama, tačiau byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, jog savaitgalį prieš apklausą vaikas praleido su tėvu. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad klausė vaiko, kaip jis nori bendrauti, ar jam tinka bendravimo tvarka, jei tinka, tai sakė vaikui, kad sutiks su tuo, ko nori ieškovė, bet vaikas patikino, kad ta tvarka, kuri dabar yra jo netenkina. Tada atsakovas jam atsakė, kad reikės eiti į teismą. Vaikas sakė „Tėti, vadinasi reikia eiti į teismą, nes jam ta tvarka, kuri dabar yra, nepatinka“. Labai manytina, kad apklausoje išreikštas vaiko noras gyventi su tėvu buvo nulemtas pokalbių, vykusių savaitgalį tėvui ir sūnui būnant kartu, todėl nėra pagrįsta jį vertinti kaip aiškų vaiko norą gyventi būtent su atsakovu, juolab, kad vertinant visą apklausos turinį matyti, kad vaikas nori gyventi ir tėčiu, ir su mama.

29. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartyje vertindamas T. T. argumentus dėl nuolatinės bendravimo su vaiku tvarkos, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po savaitę, pagrįstais pripažino pirmosios instancijos teismo motyvus, kad tokia bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, nusistovėjusią dienotvarkę, gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką užsiėmimams, mokslui, pomėgiams, laisvalaikiui, bendravimui su bendraamžiais (nutarties 80 punktas). Šioje byloje esančių duomenų visumą nesudaro pagrindo konstatuoti kitaip. Byloje nenustatyta, kad 2024 m. sausio 5 d. priėmimo aplinkybės, susijusios su vaiko norais, poreikiais ar interesais, iš esmės pasikeitė. Nepilnametis M. T. paaugo, tačiau ne žymiai, mokosi pradinėje klasėje, todėl gyvenamosios vietos atstumas nuo mokyklos, vykimo į ugdymo įstaigą laikas yra aktualus veiksnys sprendžiant dėl bendravimo tvarkos keitimo. Ieškovės gyvenamoji vieta yra arti vaiko mokyklos, tuo tarpu atsakovui vykti iš gyvenamosios vietos į vaiko mokyklą ar atgal užtrunka apie 40 minučių (2024 m. rugsėjo 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog pasak atsakovo, kartais iki vaiko ugdymo per spūstis reikia važiuoti apie 1,5 val. ir parsivežti sūnų – vėl tiek laiko, nuvežti taip pat). Vaikui sunku apsispręsti su kuriuo iš tėvų labiau norėtų būti, nes brangūs yra abu tėvai, kiekvieną savaitę keisti gyvenamosios vietos nenori. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų M. T. interesus (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas dirba toje pačioje ugdymo įstaigoje, kurioje M. T. mokosi, taigi, gali susitikti su juo kasdien. Atsakovo argumentai dėl neva ieškovės vartoto smurto prieš vaiką, jos griežtumo, nepakantumo teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas pateiktu reikalavimu sutiko, kad kas antrą savaitę vaikas gyventų pas ieškovę, taigi, neįrodinėjo, kad vaiko buvimas su ieškove kenkia jo interesams. Apklausos metu vaikas paneigė atsakovo argumentus, kad ieškovė trukdo atsakovui su vaiku susiekti ryšio priemonėmis. Vaikas patvirtino, kad mama padeda jam paruošti namų darbus, tačiau, kaip matyti iš 2024 m. liepos 7 d. vaiko apklausos, nurodė, kad mama yra griežtesnė, o tai gali nulemti vaiko norą labiau gyventi su tėčiu, tačiau nereiškia, kad gyvenimas su mama neatitinka vaiko interesų. Patenkinus priešieškinio reikalavimus atsakovas ir ieškovė vaiko naudai mokėtų po 100 Eur dydžio išlaikymą nenumatytoms išlaidoms, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį pervedant šią sumą į specialiai vaiko poreikiams atidarytą banko sąskaitą, ieškovė ir atsakovas šias lėšas tvarkytų uzufrukto teise, atskirai nuo kitų jų turimų lėšų. Šalių santykiams esant įtemptiems, labiausiai manytina, kad tai keltų papildomus ginčus tarp šalių ir tai neabejotinai neatitiktų vaiko interesų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neteikia informacijos apie vaiko ugdymo procesą, sveikatos būklę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis pats, būdamas nepilnamečio vaiko tėvas, tokios informacijos iš ugdymo ar sveikatos įstaigų negali būti.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo priešieškinio reikalavimai atmestini. Ieškovė pateiktu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo keitė 2 pastraipą pridėdama įpareigojimą atsakovui paruošti pamokas su vaiku. Atsakovas neprieštaravo pareigai padėti vaikui pabaigti mokykloje nebaigtus darbus, teigė, kad namų darbai antrokui nėra užduodami. Pažymėtina, kad ateityje namų darbai gali būti užduodami, todėl nuostata dėl namų darbų paruošimo nešalintina. Tuo atveju, jei šiuo metu namų darbai dienyne, kaip teigia atsakovas, nėra žymimi, tai juos padėti sūnui paruošti atsakovas neturės pareigos. Ieškovė taip pat prašė pakeisti bendravimo tvarką dalyje dėl bendravimo atostogų metu sukonkretinant atostogų laikotarpius (8, 9 pastraipos) bei bendravimo vaiko gimimo dienos metu (14 pastraipa). Atsakovas dėl to esminių argumentų nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašomi pakeitimai neesminiai. Atsakovas priešieškiniu be bendravimo kas savaitę taip pat įtraukė nuostatas dėl bendravimo šventinėmis dienomis, atostogų metu, tačiau nenurodė konkrečių argumentų dėl jų keitimo atsakovo nurodytu būdu objektyvaus pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakytina.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad aiškesnė, labiau apibrėžta bendravimo tvarka labiau atitiks nepilnamečio vaiko ir šalių interesus (CK 3.3 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas.

Bylinėjimo išlaidos

33. Ieškovė sumokėjo 110 Eur už ieškinį, patyrė 1 271,60 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Byloje buvo nagrinėjami trys reikalavimai – dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir atmetus kitus reikalavimus laikytina, kad patenkinta 66,66 procentų reikalavimų ieškovės naudai. Todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 911,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 36,3 Eur. Atlikus priteistų sumų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 875,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad atsakovas T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

1) atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį (su nakvyne) ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; šiomis dienomis vaikui lankant būrelius ir/ar kitus užsiėmimus, atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimą juose;

2) atsakovas bendrauja su vaiku dvi su ieškove suderintas darbo dienas kas savaitę, jeigu tai netrukdo vaiko mokyklinei, užklasinei veiklai, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš ugdymo/mokyklinės įstaigos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.30 val., tomis dienomis įsipareigodamas sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad vaikas paruoštų visas tą dieną užduotas namų darbų ir kitas papildomas mokytojų užduotas užduotis ir pamokų metų nebaigtas daryti užduotis;

3) atsakovas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

4) atsakovas kiekvienais metais bendrauja su vaiku Kūčių dieną, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

5) atsakovas poriniais metais: bendrauja su vaiku antrą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną 19 val.; Naujųjų metų (sausio 1-ąją dieną), paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.; Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

6) atsakovas neporiniais metais: bendrauja su vaiku pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą pirmą Kalėdų dieną 19 val.; Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

7) atsakovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų trukmės, skaičiuojant atostogų dienas kalendorinėmis dienomis ir laikant, kad atostogų pradžia yra pirmos kalendorinės atostogų dienos, nustatytos Vaiko elektroniniame dienyne, 9 val., atostogų pabaiga – paskutinės kalendorinės atostogų dienos, nustatytos Vaiko elektroniniame dienyne, 19 val.: jei vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogos prasideda porinėmis metų savaitėmis – ieškovas bendrauja ir praleidžia su vaiku nepertraukiamai visą pirmąją atostogų pusę, jei vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogos prasideda neporinėmis metų savaitėmis – ieškovas bendrauja ir praleidžia su vaiku nepertraukiamai visą antrąją atostogų pusę;

8) atsakovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko vasaros atostogų porinėmis kiekvieno mėnesio savaitėmis, skaičiuojant atostogų dienas kalendorinėmis dienomis ir laikant, kad atostogų pradžia yra pirmos kalendorinės atostogų dienos, nustatytos vaiko elektroniniame dienyne, 9 val., atostogų pabaiga – paskutinės kalendorinės atostogų dienos, nustatytos vaiko elektroniniame dienyne, 19 val., kitą dalį ieškovė pagal nustatytą atostogų grafiką vasaros atostogų metu praleidžia su vaiku;

9) atsakovas bendrauja su vaikui elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui. Ieškovė įsipareigoja tokiam atsakovo ir vaiko bendravimui nedaryti kliūčių;

10) kai vaikas yra pas atsakovą, atsakovas įsipareigoja netrukdyti ieškovei bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui;

11) atsakovas apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) informuoti ieškovę ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomos bendravimo pradžios;

12) vaikui negalint dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, išvykimas į stovyklas, ekskursijas ir pan.) bendrauti su atsakovu, ieškovė apie tai informuoja atsakovą elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

13) vaikas savo gimtadienio dieną praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo numatytas bendravimas kituose bendravimo tvarkos punktuose, jei abu tėvai abipusiu susitarimu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus, nenusprendžia kitaip;

14) abu vaiko tėvai privalo paisyti vaiko norų ir interesų, tuo atveju, jei vaikas nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti vaiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 875,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė