- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1608-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02972-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui T. T. (T. T.) dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo T. T. (T. T.) patikslintą priešieškinį ieškovei A. T. dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslinto ieškinio dalimi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo prašė (e. b. t. 2, l. 102–109) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30-494/2023 (toliau – 2023 m. spalio 12 d. sprendimas) nustatytą atsakovo ir nepilnamečio šalių sūnaus M. T. (toliau – sūnus arba vaikas) (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką, papildant, kad atsakovas su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, kurios yra suderintos su ieškove, ir jog tomis dienomis atsakovas užtikrina, kad vaikas paruoš namų darbus, taip pat papildyti nustatant konkrečius atostogų laikotarpius ir kad kai vaikas pas atsakovą, jis įsipareigoja netrukdyti ieškovei bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), ir jog vaikas gimtadienio dieną praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo tą dieną nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai nesilaiko bendravimo tvarkos ir piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis, dėl to nukenčia vaiko interesai. Paskutinis pažeidimo faktas užfiksuotas 2024 m. vasarą, kai atsakovas laiku negrąžino vaiko, kas paskatino keisti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (e. b. t. 2, l. 131–141) su bendravimo tvarkos pakeitimu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad nustatyta bendravimo tvarka neveikia ir kelia ginčus tarp šalių. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka minimaliai skiriasi nuo patvirtintos, papildyta keliomis nereikšmingomis nuostatomis, neišsprendžia tarp šalių kylančių nesutarimų, kurie kyla ne tik dėl nepakankamai apibrėžtų vaiko atostogų laikotarpių. Situacija yra pakitusi, nes vaikas yra paaugęs, lanko antrą klasę, noriai leidžia laiką su atsakovu, todėl tikslinga nustatyti lygiavertę bendravimo tvarką, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę. Atsakovas padeda vaikui ruošti namų darbus, o problemų dėl to kyla būtent ieškovei. Ieškovė nevaldo pykčio, nuolat kelia balsą, vaikui yra sudavusi. Ieškovė nesudaro galimybės bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis. Ieškovė neteikia informacijos apie vaiko ugdymo procesą ir sveikatos būklę. Ieškovė nuolat pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko interesus.
3. Atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį (e. b. t. 2, l. 178–192), kuriame išdėstė identiškus argumentus kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, ir, be kita ko, prašė pakeisti bendravimo tvarką, kad šalys su vaiku bendrauja pakaitomis kas savaitę ir kt.
4. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (e. b. t. 3, l. 1–12) prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad kai atsakovas pasiima vaiką po užsiėmimų, vaikas namo grįžta neparuošęs užduočių. Ieškovė nėra pažeidusi bendravimo tvarkos. Atsakovas dirba mokykloje, kurioje sūnus mokosi, todėl jis turi galimybę kasdien su juo bendrauti. Ji pateikė pokalbių išklotines (e. b. t. 3, l. 15–19), kad ji netrukdo sūnui su atsakovu bendrauti telefonu.
5. Išvadą duodanti institucija išvadose (e. b. t. 2, l. 9–14, 70–78, 146–151; t. 3, l. 25–27) nurodė, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Ji turi užtikrinti kasdienius vaiko poreikius, susijusius su sveikata, ugdymo bei po jos veikla, atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, užimtumą ir teisę į poilsį. Bendravimo tvarka neturėtų kelti konfliktinių situacijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu patikslinto ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino, o patikslintą priešieškinį atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismo vertinimu, ginčai tarp šalių kyla ne dėl netinkamos bendravimo tvarkos, o dėl tarp šalių esančios įtampos tarpasmeniniuose santykiuose. Ieškovė buvo bausta administracine tvarka dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, tačiau baustumas yra išnykęs, kitų įrodymų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, nėra. Atsakovas dirba toje pačioje ugdymo įstaigoje, kurioje vaikas mokosi, todėl gali susitikti su juo kasdien. Atsakovo argumentai dėl ieškovės vartoto smurto prieš vaiką ir jos griežtumo – teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas sutiko, kad kas antrą savaitę vaikas gyventų pas ieškovę, taigi, neįrodinėjo, kad vaiko buvimas su ieškove kenkia jo interesams.
8. Vaikas apklaustas teismo posėdyje neišreiškė noro kas savaitę keisti gyvenamąją vietą. Vaikui buvo sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur jis nori gyventi, jo atsakymai nebuvo užtikrinti, nuomonė keitėsi, manytina dėl to, kad vaikui svarbu būti su abiem tėvais. Vaikas paneigė atsakovo argumentus, kad ieškovė trukdo atsakovui su vaiku susisiekti ryšio priemonėmis. Vaikas patvirtino, kad mama padeda jam paruošti namų darbus, mama yra griežtesnė, o tai gali nulemti vaiko norą labiau gyventi su tėčiu, tačiau nereiškia, kad gyvenimas su mama neatitinka vaiko interesų.
9. Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-47-796/2024 (toliau – 2024 m. sausio 5 d. nutartis), palikdamas 2023 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą ir vertindamas atsakovo argumentus, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po savaitę, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tokia bendravimo tvarka pažeistų vaiko teises ir interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, nusistovėjusią dienotvarkę ir pan.
10. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vaikas paaugo, tačiau ne žymiai, mokosi pradinėje klasėje, todėl gyvenamosios vietos atstumas nuo mokyklos ir vykimo į ugdymo įstaigą laikas yra aktualus veiksnys sprendžiant dėl bendravimo tvarkos keitimo. Ieškovės gyvenamoji vieta yra arti vaiko mokyklos, tuo tarpu atsakovui vykti iš gyvenamosios vietos į vaiko mokyklą ar atgal užtrunka apie 40 min. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad, atsakovo teigimu, kartais iki vaiko ugdymo įstaigos per spūstis reikia važiuoti apie 1,5 val., o parsivežti – vėl tiek pat.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė neteikia informacijos apie vaiko ugdymo procesą ir sveikatos būklę, be to, jog jis pats, kaip vaiko tėvas, tokios informacijos negali gauti.
Atsiliepimas
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas argumentų dėl ieškovės bendravimo tvarkos pakeitimo atostogų ir vaiko gimtadienio metu neteikė, o atsiliepime nurodė, jog ieškovės prašomi pakeitimai neesminiai. Atsakovas prašydamas pakeisti bendravimo tvarką jo siūlomu būdu be šalių bendravimo su vaiku kas savaitę įtraukė ir kitas nuostatas, pvz., dėl bendravimo šventinėmis dienomis, atostogų metu ir pan., tačiau nenurodė argumentų dėl jų keitimo atsakovo nurodytu būdu objektyvaus pagrįstumo, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be to, atsakovas neprieštaravo pareigai padėti vaikui pabaigti mokykloje nebaigtus darbus, teigė, kad namų darbai antrokui nėra užduodami. Teismo vertinimu, ateityje namų darbai gali būti užduodami, todėl teismas nuostatos dėl atsakovo pagalbos vaikui ruošiant namų darbus nepašalino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti ir tenkinti patikslintą priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka tik minimaliai skiriasi nuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, papildyta keliomis nereikšmingomis nuostatomis, nekeičiančiomis šiuo metu egzistuojančios bendravimo tvarkos esmės ir svarbiausia, neišsprendžia tarp šalių kylančių nesutarimų.
1.2. Vaikas norėtų gyventi su apeliantu (atsakovu), o su ieškove bendrauti pagal poreikį, tačiau teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Teismas paliko bendravimo tvarką, kuri pačiam vaikui mažiausiai priimtina, papildydamas ją nuostatomis, kurios dar labiau pažeidžia apelianto (atsakovo) ir vaiko interesus. Vaiko buvimas su ieškove kenkia vaiko interesams, nes ieškovė nesivaldo ir yra sudavusi vaikui. Apelianto (atsakovo) nuomone, sumažinus ieškovės atsakomybę dėl vaiko priežiūros ir nustačius ją lygiavertę su apelianto (atsakovo), ieškovės pykčio protrūkių tikimybė sumažėtų.
1.3. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių pasirinko vertinti tik pastarojo pusmečio nuo kreipimosi į teismą laikotarpį ir visus apelianto (atsakovo) pateiktus duomenis dėl ieškovės nuolatinio bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko interesų pažeidinėjimo paneigė. Nors teismo vertinamuoju laikotarpiu ieškovė savo elgesį sukontroliavo, jos piktybiškumas ir nesąžiningumas atsispindi bendravimo tvarkos pakeitimuose. Ieškovė yra itin kategoriška ir apeliantui (atsakovui) nepavykus bendrauti bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, nesutinka leisti bendrauti kitu laiku, kelia sąmokslo teorijas dėl vaiko pagrobimo laiku jo negražinus ir pan.
1.4. Apelianto (atsakovo) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir yra nutolusi nuo vaiko ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesukels vaikui nepatogumų, nes piko metu vykimas iš gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos gali trukti panašiai ar net ilgiau.
1.5. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gimtadienio, tačiau vaiko gimtadieniai išsidėsto taip, kad jie nesutampa su apelianto (atsakovo) bendravimo tvarka, vadinasi jis neturės galimybės su juo tai atšvęsti.
1.6. Apelianto (atsakovo) teigimu, reikalavimas dėl namų darbų negali būti tenkinamas, nes vaikui namų darbai nėra užduodami. Tuo labiau, nėra aišku, kaip toks įpareigojimas galėtų būti priverstinai vykdomas.
1.7. Teismo išvada, kad vaiko mokymasis ir tėvo darbas toje pačioje ugdymo įstaigoje tolygus vaiko ir tėvo bendravimui nepagrįsta, jiedu dėl savo tiesioginio užimtumo skirti laiko kokybiškam bendravimui neturi.
1.8. Teismas buvo šališkas, nes šalių atžvilgiu taikė dvigubus standartus, selektyviai ieškovės reikalavimus ir apelianto (atsakovo) teiginius vertino išimtinai palankiai ieškovei bei apelianto (atsakovo) nenaudai, o vaiko interesus ignoravo, neatsižvelgė į geriausius vaiko norus.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantas (atsakovas) neginčija, kad ieškovės pasiūlyta ir teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nedaug skiriasi nuo anksčiau galiojusios tvarkos. Skirtingai nei teigia apeliantas (atsakovas), šiuo metu teismo pavirtinta bendravimo tvarka kaip tik net valandų tikslumu sukonkretina vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarką ir užkerta kelią bet kokioms individualioms interpretacijoms, kurios dažniausiai ir sukeldavo nesusipratimus bei ginčus tarp šalių. Apeliantas (atsakovas) neginčijo, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ypač atostogų metu, visuomet kildavo nesutarimų, todėl buvusios bendravimo tvarkos pakeitimo būtinybė savaime suprantama.
2.2. Vaiko gimtadienis dažniausiai yra darbo dienomis, kai jis turi kasdieninių pareigų, kaip ir visomis kitomis darbo dienomis, todėl švęsti tą dieną (pakviečiant svečius ir leidžiant su jais laiką arba kažkur važiuojant) nėra įmanoma. Jeigu apeliantas (atsakovas) turėtų noro ateiti tą dieną ir pasveikinti vaiką, jis tokią galimybę turi, kuria iki šiol nėra pasinaudojęs. Be to, visada yra galimybė atšvęsti gimtadienį artimiausią laisvadienį.
2.3. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vaikas vasaros atostogų metu su šalimis bendrauja pakaitomis kas savaitę. Apeliantui (atsakovui), kaip pedagogui, yra suteikiama daugiau vasaros atostogų nei ieškovei, todėl jis turi galimybę daugiau laiko praleisti su vaiku. Skundžiamame sprendime apibrėžta nuo kurios valandos prasideda atostogos ir kelintą valandą jos baigiasi, todėl nepriklausomai nuo to, ar atostogos trunka lyginį ar nelyginį dienų skaičių, apskaičiuoti su kiekvienu iš tėvų vaiko praleidžiamą atostogų dalį yra paprasta. Šalims bendravimui su vaiku skirtas laikas skiriasi ne daugiau kaip 10 proc. Visiškas bendravimo laiko suvienodinimas šiuo atveju negarantuotų geriausių vaiko interesų užtikrinimo, nes tokiu atveju galėtų tekti vasaros atostogų metu net ir savaitės viduryje keisti vaiko buvimo vietą, kas papildomai įneštų painiavos į bendravimo tvarką. Tuo tarpu pagal skundžiamu sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką yra labai aiškiai apibrėžta, kad abu tėvai bendrauja su vaiku pakaitomis kas savaitę. Nėra įmanoma, kad kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę trumpalaikių atostogų metu išvežti vaiką į užsienį, kaip paminėjo apeliantas (atsakovas), septynioms ar daugiau dienų, kai tokios atostogos trunka daugiausiai aštuonias kalendorines dienas. Apeliantas (atsakovas) nesugeba apgalvotai planuoti vaiko poilsio laiko.
2.4. Apeliantas (atsakovas) laikosi savo pozicijos ir nenori vykdyti įpareigojimo dėl namų darbų, kas leidžia spręsti, kad teismui patvirtintus bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas gyventų pakaitomis kas savaitę pas kiekvieną iš tėvų, vaikas kas antrą savaitę išvis neruoštų užduočių, o ieškovė neturėtų galimybės ištaisyti apelianto (atsakovo) aplaidumo padarinių. Neabejotinai pablogėtų vaiko mokymosi rezultatai.
2.5. Apeliantas (atsakovas) nuslėpė, kad jis vaikui yra pasakęs, jog jeigu jis nori daugiau laiko praleisti su juo, vaikas turi padėti laimėti bylą. Vaikas nepakankamai gerai supranta, kad labai dažnais atvejais jo norai nesutampa su jo poreikiais ir geriausiais jo interesais. Vaikui yra smagu leisti laiką su apeliantu (atsakovu), nėra apribojimų, atsakomybės jausmo ugdymo ir pamokų ruošimo. Vaikas yra paminėjęs, kad ieškovė yra griežtesnė, kas galėjo nulemti vaiko pasakymus, kad jis norėtų daugiau laiko praleisti su apeliantu (atsakovu). Vaikas išsakė savo nuomonę, tačiau vien ja negali būti vadovaujamasi.
2.6. Ieškovė neriboja vaiko bendravimo su tėvu telefonu, ką patvirtino ir vaikas, tačiau kol kas vaikas naudojasi ieškovės telefonu, ieškovė nemato poreikio vaikui turėti savo, o kad ugdymo įstaigose naudotis telefonais (ypatingai mažiems vaikams) yra nepageidautina, dažnai pažymi klasės auklėtoja, nes labai blaško mokinių dėmesį.
2.7. Ieškovė neneigė, kad vieną kartą prieš daugiau nei ketverius metus buvo nubausta administracine tvarka dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo, nes ieškovė savo iniciatyva labai ilgą laiką maitino vaiką krūtimi, dėl ko negalėjo išleisti savaitgaliais vaiko su nakvyne pas apeliantą (atsakovą). Apeliantas, tarpininkaujant vaikų teisių apsaugos specialistams, pasirašęs susitarimą dėl bendravimo tvarkos vasaros metu, po kelių dienų kreipėsi į antstolį su skundu, kad ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos. Apeliantas (atsakovas) sąmoningai teikia informaciją, kad dėl netinkamo ieškovės elgesio buvo priverstas kreiptis į antstolį, tačiau nuslepia, jog antstolis skundą grąžino jį įvertindamas kaip nepagrįstą.
2.8. Bendravimo tvarka yra nustatoma tam, kad jos laikytis kaip atitinkančios geriausius vaiko interesus, o ne interpretuoti kiekvienam pagal savo norus. Nustatyta bendravimo tvarka reikalauja kiekvieno iš tėvų kruopštaus savo laiko planavimo, o apeliantas (atsakovas) būna negali bendrauti su vaiku ar neatvažiuoja vaiko paimti iš ugdymo įstaigos ir apie tai net neinformuoja. Todėl, jeigu apeliantas (atsakovas) negali bendrauti su vaiku, nereiškia, kad ieškovė privalo kompensuoti jam tą laiką suteikiant galimybę bendrauti su vaiku jos bendravimui skirtu laiku. Praeitą vasarą, kai vaikas nebuvo grąžintas namo, konfliktas įvyko ne todėl, kad apeliantas (atsakovas) vaiko negrąžino dėl sugedusio automobilio, o dėl to, kad apeliantas (atsakovas) ieškovei pareiškė, jog negrąžins vaiko iki ieškovė nesutiks su jo reikalaujamomis sąlygomis. Vaikas buvo tapęs įkaitu savanaudiškiems apelianto (atsakovo) tikslams pasiekti ir pastarasis tuos tikslus pasiekė, vasaros periodui šalys buvo pasirašiusios apelianto (atsakovo) reikalaujamą bendravimo su vaiku tvarką.
2.9. Apeliantas (atsakovas) turi visas galimybes tiesiogiai iš ugdymo įstaigos, kurioje, pats ir dirba, gauti išsamią informaciją apie vaiko ugdymosi procesą, o apie vaiko sveikatos būklę sužinoti iš e. sveikatos.
2.10. Apeliantas (atsakovas) siekia savo tikslų, neatsižvelgdamas į tai, kad iš vaiko būtų atimta galimybė ilgiau išsimiegoti, nes atstumas nuo apelianto (atsakovo) namų iki ugdymo įstaigos žymiai didesnis. Apeliantas (atsakovas) įtikina vaiką, kad jo siūlomas miegas automobilyje yra geras problemos sprendimo variantas. Vaikui gyvenant su ieškove, jo kelionė į ugdymo įstaigą automobiliu užima vos kelias minutes, be jokių spūsčių ar kitokio nereikalingo laiko gaišinimo.
2.11. Tai, kad teismas priėmė vienai šaliai nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
16. Apeliantas (atsakovas) prie apeliacinio skundo pridėjo ekrano fiksacijas iš „Google Maps“ su matomu maršrutu ir (duomenys neskelbtini) mokyklinio autobuso pavežamų mokinių maršrutus (e. b. t. 3, l. 90–95), siekdamas pagrįsti, kad atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos neturėtų būti vertinamas kaip neigiamas veiksnys, tačiau šių rašytinių įrodymų priimti neprašo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Viena vertus, apeliantui (atsakovui) nepateikus argumentų dėl pateiktų įrodymų priėmimo, t. y. kokias aplinkybe jis įrodinėja šiais duomenimis, kodėl neteikė pirmosios instancijos teismui, nors iš jų turinio matyti, kad jie galėjo būti pateikti, kodėl kilo būtinybė juos teikti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti jų (ne)priėmimo tikslingumo. Kita vertus, pateikti duomenys esminės įrodomosios reikšmės dėl ginčo atstumo vertinimo bendravimo tvarkos pakeitimo aspektu neturi. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.
Dėl faktinių aplinkybių
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu, be kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išsprendė skyrium gyvenančio apelianto (atsakovo) bendravimo su tuo metu (duomenys neskelbtini) metų sūnumi klausimą (e. b. t. 1, l. 203) (žr. šios nutarties 1 punktą).
18. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi 2023 m. spalio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas (žr. šios nutarties 9 punktą). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. Vaiko išreikšta pozicija negali būti kategoriškai traktuotina kaip vaiko apsisprendimas gyventi būtent su ieškovu (šioje byloje atsakovu), ką patvirtino ir teismo psichologas. Teismo psichologas atkreipė dėmesį, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu ir leista bendrauti kas savaitę su mama, tai pakenktų jo interesams. Drausmės buvimas vienoje ar kitoje aplinkoje gali turėti įtakos vaiko nuomonei. Drausminės priemonės gali sukurti teisingą aplinką. Bendravimo tvarka, kad vaikas gyventų po savaitę su kiekvienu iš tėvų, būtų perteklinė ir neatitiktų vaiko interesų bei poreikių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vaiko buvimas su kiekvienu iš tėvų kas savaitę pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, nusistovėjusią dienotvarkę, gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką užsiėmimams, mokslui, pomėgiams, laisvalaikiui, bendravimui su bendraamžiais (žr. 2024 m. sausio 5 d. nutarties 80–82 punktus).
19. Nagrinėjamu atveju šalys po vienerių metų kreipėsi į teismą prašydamos pakeisti 2023 m. spalio 12 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė iš esmės todėl, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku atostogų metų, todėl būtina ją sukonkretinti. O apeliantas (atsakovas) siekia pakeisti bendravimo tvarką, kad šalys su vaiku bendrautų pakaitomis kas savaitę. Taigi, ieškovė patikslintu ieškiniu nori nežymiai pakeisti jau nustatytą bendravimo tvarką, kai apeliantas (atsakovas) bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį ir kelias dienas per savaitę ir kt., o apeliantas (atsakovas) patikslintu priešieškiniu nori iš esmės pakeisti bendravimo tvarką, kad šalys su vaiku bendrautų pakaitomis kas savaitę, įtraukti kitas naujas nuostatas, susijusias su bendravimu šventinėmis dienomis, atostogų metu ir pan.
20. Skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės patikslintą ieškinį dalį dėl bendravimo tvarkos, o apelianto (atsakovo) patikslintą priešieškinį atmetė.
21. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes nustatyta bendravimo tvarka atitinka išimtinai ieškovės poziciją, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
Dėl apeliacinio skundo
22. Apeliantas (atsakovas) siekdamas iš esmės pakeisti bendravimo tvarką pagal patikslinto priešieškinio reikalavimus nepateikė argumentų, kodėl galiojusi bendravimo tvarka nebuvo tinkama. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad tokia bendravimo tvarka, kai vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, yra galima pagal teisinį reguliavimą, tačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas prieš pusantrų metų jau yra pasisakęs (žr. šios nutarties 18 punktą). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų vaiko norais, poreikiais ar interesais, iš esmės nepasikeitė, po nustatytos bendravimo tvarkos praėjo neilgas laiko tarpas, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš esmės (kardinaliai) keisti galiojančią bendravimo tvarką, t. y. apelianto (atsakovo) nurodomu būdu. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismo metu apklaustas vaikas taip pat neišreiškė noro keisti bendravimo tvarkos tokiu būdu, t. y. bendrauti su kiekviena iš šalių kas savaitę. Be to, pirmosios instancijos teismas remdamasis vaiko apklausa padarė teisingą išvadą, kad vaikui buvo sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur jis nori gyventi, jo atsakymai nebuvo užtikrinti, nuomonė keitėsi, manytina dėl to, kad vaikui svarbu būti su abiem tėvais (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. 9.00 val. garso įrašas: 4 min. 57 sek. – 23 min. 30 sek.). Be to, paties apelianto (atsakovo) pozicija prieštaringa, kai jis, viena vertus, kaltina ieškovę panaudojus prieš vaiką fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau, kita vertus, sutinka, kad ieškovė su vaiku bendrautų su apeliantu (atsakovu) keičiantis kas savaitę. Todėl tokie apelianto (atsakovo) teiginiai vertintini kritiškai, tuo labiau, kai byloje nėra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurios neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties 38 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties 19 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko lankomos ugdymo įstaigos buvimo vietą ir faktines šalių gyvenamąsias vietas, kai ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra arčiau vaiko ugdymo įstaigos, esančios taip pat (duomenys neskelbtini), nei apelianto (atsakovo) (duomenys neskelbtini). Vaikas yra mažametis, todėl stabili namų aplinka ir pastovus dienos rėžimas yra ypatingai aktualus ir būtinas, be to, vaiko kilnojimasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą nesat tam akivaizdaus poreikio pažeistų mažamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, kai modelis, kad vaikas pakaitomis gyventų su kiekvienu iš tėvų po savaitę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties 20 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021) teismo gali būti nustatoma, tačiau tik konstatavus, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties 59 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019), apie ką nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti.
24. Ieškovei kartą buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už šalių santuokos nutraukimo byloje 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Kaip matyti, šis faktas fiksuotas prieš beveik penkerius metus, o išnykęs baustumas negali neapibrėžtą laiką kelti ieškovei neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino. Apelianto (atsakovo) teigimu, jis dėl ieškovės atliktų bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, iš kurios gavo atsakymą su rekomendacija kreiptis į antstolį (e. b. t. 2, l. 34–39), ką apeliantas (atsakovas) įgyvendino (e. b. t. 2, l. 40). Tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad apeliantui (atsakovui) nebuvo pagrindo tokius veiksmus atlikti. Šalys tarpininkaujant vaikų teisių apsaugos specialistams 2024 m. liepos 5 d. pasirašė susitarimą dėl bendravimo tvarkos vasaros metu (e. b. t. 1, l. 192) ir netrukus apeliantas (atsakovas) kreipėsi į antstolį su skundu (e. b. t. 2, l. 60) teigdamas, kad ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos. Tačiau, kaip matyti, tokie apelianto (atsakovo) veiksmai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, antstoliui įvertinus su skundu susijusias aplinkybes (e. b. t. 1, l. 204–205), kurio veiksmų apeliantas (atsakovas) neskundė.
25. Apeliantas (atsakovas) neginčijo fakto, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ypač atostogų metu, visuomet kildavo nesutarimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino buvusios bendravimo tvarkos pakeitimo poreikį, kai ieškovės inicijuoti pakeitimai buvo būtent su tuo susiję. Apelianto (atsakovo) teigimu, teismas įtvirtindamas bendravimo tvarkos punktus dėl atostogų neįvertino jų nei praktinio įgyvendinimo aspektu, nei tėvų lygybės ir maksimalaus bendravimo su vaiku principų aspektais. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaiko vasaros atostogų metu šalys bendrauja su vaiku pakaitomis kas savaitę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas (atsakovas) turi didesnes galimybes jų metu bendrauti su vaiku, nes jam kaip pedagogui suteikiamos didesnės apimties atostogos, todėl nėra pagrindo įžvelgti apelianto (atsakovo) nurodomų principų pažeidimus.
26. Apeliantas (atsakovas) pasisakydamas dėl rudens, žiemos ir pavasario atostogų trukmės, kuri skundžiamu sprendimu įtvirtinta kalendorinėmis dienomis ir nustatyta, kad pusę atostogų trukmės su vaiku praleidžia kiekvienas iš tėvų, nurodo, kad nėra išspręsta, kaip toji pusė apskaičiuojama, jeigu atostogos trunka nelyginį dienų skaičių (pvz., tris, penkias ar septynias dienas). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje apibrėžta, nuo kurios valandos prasideda atostogos (9.00 val.) ir kada jos baigiasi (19 val.), todėl nepriklausomai nuo to, ar atostogos trunka lyginį ar nelyginį dienų skaičių, apskaičiuoti su kiekvienu iš tėvų vaiko praleidžiamą atostogų dalį galima. Be to, apelianto (atsakovo) teigimu, tokia tvarka trumpalaikes atostogas dalijant pusiau yra pažeidžiama vaiko teisė su apeliantu (atsakovu) išvykti atostogų į užsienį, nes dviem ar trims dienom išvykti atostogų į užsienį yra neracionalu, praktiškai negyvendinama, nes standartiškai kelionių pasiūlymai yra septynios dienos. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti, nes įvertinus, kad šalys dalijasi atostogas lygiomis dalimis, nėra įmanoma, kad kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę trumpalaikių atostogų metu su vaiku išvažiuoti į užsienį septynioms ar daugiau dienų, kai tokios atostogos paprastai trunka apie savaitę.
27. Apelianto (atsakovo) teigimu, vasaros atostogų atveju sukonkretinama atostogų pradžia porinėmis ir neporinėmis savaitėmis, taigi, įvertinus kalendorių (ne)porinių savaičių ir būsimų atostogų pradžios aspektu, matyti, kad apeliantui (atsakovui) tenkanti atostogų su vaiku dalis yra mažesnė apie 10 proc. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, jog, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties 38 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškas bendravimo vasaros atostogų metu laiko suvienodinimas negarantuotų geriausių vaiko interesų užtikrinimo, nes galėtų tekti vasaros atostogų metų net ir savaitės viduryje keisti vaiko buvimo vietą, kas papildomai įneštų nesklandumų į galiojančią bendravimo tvarką. Tuo tarpu pagal skundžiamu sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką aiškiai apibrėžta, kad abu tėvai bendrauja su vaiku pakaitomis kas savaitę.
28. Apelianto (atsakovo) teigimu, palikus tvarką, pagal kurią jis bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį bei kelias dienas per savaitę ir papildžius ją punktu dėl vaiko gimtadienio šventimo su tuo iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas pagal bendravimo tvarką, ir pagal kalendorių įvertinus būsimus vaiko gimtadienius be apelianto (atsakovo) ateityje praleistinus savaitgalius su vaiku, susidaro situacija, kad tėvas su vaiku gimtadienio nešvęs iki vaikas taps pilnamečiu. Pažymėtina, kad ginčo sąlyga „vaikas savo gimtadienio dieną praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo numatytas bendravimas kituose bendravimo tvarkos punktuose, jei abu tėvai abipusiu susitarimu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus, nenusprendžia kitaip“ formuluojama ne imperatyviai, o paliekant galimybę šalims susitarti ir atsižvelgti į vaiko norus. Todėl apelianto (atsakovo) nuogąstavimas, kad jis dėl tokios sąlygos praras galimybę kartu su vaiku švęsti gimtadienį iki jis taps pilnametis, per kategoriškas ir negali būti vertinama kaip pagrįsta. Tuo labiau, kad tokia sąlyga neužkerta kelio apeliantui (atsakovui) pasveikinti vaiko. Ieškovės teigimu, apeliantas (atsakovas) iki šiol nei karto nėra tokia galimybe pasinaudojęs. Be to, visada yra galimybė švęsti gimtadienį artimiausią laisvadienį. Dažnu atveju gimimo diena – darbo diena, kurios metu vaikas turi kasdieninius įsipareigojimus (eiti į mokyklą, lankyti užsiėmimus, papildomo ugdymo užsiėmimus, ruošti pamokas), todėl realus šventimas yra ribotas, priešingai nei laisvalaikio dieną.
29. Apelianto (atsakovo) teigimu, reikalavimas dėl namų darbų negali būti tenkinamas, nes vaikui namų darbai nėra užduodami, be to, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų nepadėjęs vaikui su mokyklos užduočių ruošimu. Namų darbai skirti mokiniams, o ne jų tėvams, todėl kyla klausimas, kiek toks įpareigojimas atitinka geriausius vaiko interesus, ir kaip tai koreliuoja su apelianto (atsakovo), kurio profesija pedagogas, darbo etikos normomis. Be to, kaip turėtų būti priverstinai vykdomas toks teismo sprendimas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes teismų praktikoje toks įpareigojimas yra taikomas (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties 32 punktas civilinėje byloje Nr. e2S-302-569/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties 39 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-230-555/2025). Pripažįstama, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Nei vaiko tėvas, nei motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikams. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Taigi, nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne tik ieškovė, bet ir apeliantas (atsakovas) tuo metu, kai vaikas būna su juo, turi pareigą pasirūpinti tinkamu ne tik vaiko poilsiu, higiena, bet ir jo parengimu ugdymui bei vykdyti kitas tėvų pareigas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo apelianto (atsakovo) ruošti pamokas su vaiku, bet sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad vaikas atliktų jas pats, kaip tai numatyta Švietimo įstatyme. Todėl teismo skundžiamas sprendimas dėl tokio įpareigojimo yra teisingas ir teisiškai pagrįstas.
30. Pirmosios instancijos teismo metu apeliantas (atsakovas) nesinaudojo savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo vertintini tik kaip nepasitenkinimo galutiniu teismo rezultatu išraiška. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino kitaip nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022).
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
32. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 508,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (atsakovo) T. T. (T. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 20 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.