Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi tinkamai nustatė tėvo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką.

Dėl skundžiamos nutarties

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

17. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka. Skundžiama nutartimi teismas nutarė atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, siekdamas užtikrinti tėvo ir dukros bendravimo atstatymą, tačiau ir atsižvelgdamas į nepilnametės dukros interesus, nenorą bendrauti su tėvu.

19. Apeliantė su tokiu laikinos bendravimo tvarkos nustatymu nesutinka ir teigia, kad teismas neįvertino, jog tokia intensyvi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu pažeidžia nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas, matydamas aiškiai išreikštas, akivaizdžias vaiko neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir nenorą bendrauti, turėjo įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis, tačiau to nedarė. Teismas neįvertino, kad atsakovas nenurodė, kaip jis bendrautų su vaiku, esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į aplinkybes, jog tėvo ir dukros ryšys yra nutrūkęs ir kad šalių dukra išreiškia nenorą bendrauti su atsakovu, todėl atsakovo prašymą tenkino iš dalies, netenkinant prašymo dėl vaiko nakvynių pas tėvą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

21. Apeliantė teigia, kad civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog atsakovas yra ūmaus būdo ir vaiko atžvilgiu vartoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad, nesant duomenų apie teismo procesinio sprendimo, galutinai patvirtinančio atsakovo neteisėtus veiksmus vaiko atžvilgiu, priėmimą, ieškovė negali vadovautis šia aplinkybe kaip priežastimi, suponuojančia pagrindą tam tikra apimtimi riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Apeliantės nuomone, tokia savo išvada teismas kelia dvigubus standartus ir rodo šališką požiūrį į atsakovą, rodo jam prielankumą, neatsižvelgia į tai, kad jeigu prokuratūros nutarimas yra neįsiteisėjęs, tai ir A. Ž. paskirta kardomoji priemonė ir įpareigojimas nebendrauti su vaiku taip pat iki šiol galioja ir jo turi būti laikomasi.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog nesant duomenų apie teismo procesinio sprendimo, galutinai patvirtinančio atsakovo neteisėtus veiksmus vaiko atžvilgiu, priėmimą, ieškovė negali vadovautis vien šia aplinkybe kaip priežastimi, suponuojančia pagrindą riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 14 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veiklos mažareikšmiškumo. Apeliacinio teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pagrindas nustatyti minimalų bendravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprieštaravo dėl šalių dukros ir tėvo bendravimo, nenurodė jokių atsakovo pažeidimų dukros atžvilgiu, tik pažymėjo, jog šiuo metu prašomas bendravimas su nakvynėmis neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl Tarnyba siūlo iš pradžių bendravimo tvarką nusistatyti be nakvynių, o praėjus kuriam laikui, būtų galima pradėti bendravimą ir su nakvynėmis.

23. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vaiko nuomonės, noro, pozicijos šiuo klausimu, nors įstatymu numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Gydytojo specialisto užfiksuota ilgai trunkanti ir nekintanti vaiko pozicija patvirtina, kad vaikas itin išgyvena dėl tėvo netinkamo elgesio, jaučia nuoskaudas, baimę, nenori su juo bendrauti.

24. Pažymėtina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra nurodo, jog nenori bendrauti su atsakovu. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad, išklausant nepilnametės nuomonę, ji buvo itin priešiškai nusiteikusi tėvo atžvilgiu, galimai vaikas šiuo metu išgyvena lojalumo konfliktą, todėl šiuo metu prašomas bendravimas su nakvynėmis neatitiktų geriausių vaiko interesų. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų įrodymų – nepilnametės šalių dukros nuomonės išklausymo, apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, ir pateiktos išvados matyti, kad institucijos atstovams mergaitė nurodė: „..Mergaitė nurodė, kad ji jau senokai yra supykusi ant tėčio. Ji pasakojo, kad tėčiui ji davusi du šansus - per Valentino dieną ir per Motinos dieną. Ji buvo susitarus su tėčiu, kad jis nupirks gėlių ar dar kažko, paminės tas dienas. Bet tėtis nesilaikė žodžio, todėl ji labai supyko: ištrynė tėčio numerį iš telefono ir visas nuotraukas. Nepilnametė teigė, kad pyksta ant tėčio ir dėl to, kad tėtis nuolat dėl visko kaltina ir kritikuoja mamą, kad ji viską daro blogai. Ji pyksta ant tėčio taip pat dėl to, kad, kai tėtis išėjo iš namų, jis pasiėmė jos spausdintuvą bei planšetę. Paskutinį kartą I. matė tėtį rugsėjo 25 d., tėtis tą kartą ją privertė sakyti, kad jis nemokės alimentų. Vaikas teigė, kad po to karto, ji niekada nenorės susitikti su tėčiu, nes tėtis jai stipriai suspaudė ranką. I. pridėjo, kad jai nei kiek negaila, kad tėčio nebus, ji su mama puikiai susitvarkys. Mergaitė nurodė, kad didžiausias jos noras būtų, kad ji tėčiui galėtų pasakyti Teisme, - „Nebuvai man tėvu (duomenys neskelbtini) metų, tai ir nereikia, nes šilumos aš nesulaukiau...“.

25. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams, taigi, teismas turi atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus.

26. Kaip jau šioje nutartyje minėta, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Iš nutarties 24 punkte aptartų duomenų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių dukros nenoras bendrauti su tėvu yra labiau vaiko pyktis ant tėčio, nesusikalbėjimas. Vaiko noras bendrauti su vienu iš tėvu gali būti susiformavęs priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių dukros ir atsakovo ryšys nėra negrįžtamai nutrūkęs ir atsakovo pastangos bendrauti su dukra, laisvalaikio praleidimas kartu, kasdienis bendravimas gali atkurti tėvo ir dukros ryšį. Todėl šiuo atveju vaiko nenoras visiškai bendrauti su tėvu vertintinas kaip pažeidžiantis jos pačios interesus turėti abu tėvus, gauti abiejų tėvų paramą ir rūpestį, nes abu tėvai vaiko gyvenime yra vienodai svarbūs.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė intensyvią bendravimo tvarką, kuri neatitinka geriausių vaiko interesų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė tiek į vaiko nenorą bendrauti su tėvu, tiek į suprastėjusį vaiko ir tėvo ryšį ir atsakovo prašymą tenkino iš dalies, netenkinant prašymo dėl vaiko nakvynių pas tėvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas atsakovo ir dukros bendravimas dukrą pasiimant dvi dienas per savaitę po pamokų ir vakare ją gražinant namo bei kas antrą savaitgalį pasiimant dukrą nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš ieškovės namų bei grąžinant vaiką tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val., nėra intensyvus bendravimas.

28. Pažymėtina, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl labai svarbu yra užtikrinti mažametės dienos ir poilsio rėžimą. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliante, kad būtina netrikdyti vaiko dienos, miego rėžimo. Apeliantė nurodo, kad šalių dukra paprastai apie 19.30 val. jau pradeda ruoštis poilsiui ir miegui, susideda daiktus kitos dienos pamokoms ir veikloms. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas laikas atsakovui gražinti šalių dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.30 val. pažeis mergaitės dienos rėžimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga numatyti, jog atsakovas, dukrą pasiėmęs po ugdymo užsiėmimų pabaigos, grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.

29. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad: atsakovas nėra praleidęs su vaiku vienas ilgiau nei 3-4 valandas; atsakovas nė karto nėra padėjęs vaikui ruošti namų darbų, nežino vaiko pamokų tvarkaraščio, neturi prisijungimų prie Tamo, Eduka ir t.t.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliantės teiginiai yra tik deklaratyvūs. Tai, kad atsakovas su dukra nėra praleidęs vienas ilgiau nei 3-4 valandas; atsakovas nė karto nėra padėjęs vaikui ruošti namų darbus, nežino vaiko pamokų tvarkaraščio, neturi prisijungimų prie Tamo, Eduka, nereiškia, kad atsakovas nesugebės dabar, kai dukra bus pas jį, dukrai padėti ruošti namų darbus ar gauti prisijungimus prie Tamo, Eduko. Be to, pagal patikslinamą bendravimo tvarką, atsakovas su šalių dukra praleis 5 val. dvi darbo dienas, tai nėra daug daugiau, nei anksčiau jis praleisdavo laiko vienas su dukra, kaip nurodo apeliantė.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su tėvais. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaikų, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

31. Taip pat pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kiekvienas iš tėvų turi stengtis patys apsaugoti savo vaikų geriausius interesus, todėl turėtų kuo mažiau traumuojant savo nepilnamečius vaikus geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos su jais ir visada atsižvelgti tik į geriausius vaikų interesus. Svarbu tėvų bendravimas, tėvų sutarimas dėl geriausių savo vaiko interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Nustatyti laikiną atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja darbo dienomis dvi dienas per savaitę (susitariant dėl konkrečios dienos dvi dienas iki susitikimo su ieškove), paimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės gyvenamosios vietos iš karto po ugdymo užsiėmimų pabaigos bei grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.; būdamas su dukra atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko namų darbų paruošimą bei pasiruošimą kitai mokslo dienai; poriniais metų savaitgaliais šeštadienį, paimant vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš ieškovės namų bei grąžinant vaiką tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, taip pat poriniais metų savaitgaliais sekmadienį, paimant vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš ieškovės namų bei grąžinant vaiką tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atsakovas prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti laikiną atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja darbo dienomis dvi dienas per savaitę (susitariant dėl konkrečios dienos dvi dienas iki susitikimo su ieškove), paimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės gyvenamosios vietos iš karto po ugdymo užsiėmimų pabaigos bei grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.; būdamas su dukra atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko namų darbų paruošimą bei pasiruošimą kitai mokslo dienai; poriniais metų savaitgaliais šeštadienį, paimant vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš ieškovės namų bei grąžinant vaiką tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, taip pat poriniais metų savaitgaliais sekmadienį, paimant vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš ieškovės namų bei grąžinant vaiką tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. “

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.