- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-230-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03590-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- A. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8021-545/2024 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei S. M. ir atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui A. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovas A. V. kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygą dėl bendravimo su vaikais tvarkos (sutarties 5.1 punktas) ir patvirtinti naują tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. ir M. V. tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:
1. Bendravimo tvarka mokymosi laikotarpiu (rugsėjo 1 d. – birželio 30 d.). Ieškovui mokslo metais mokymosi laikotarpiu suteikiama teisė matytis su dukromis kas antrą savaitgalį, tėvui savarankiškai pasirenkant jų laiko praleidimo būdus bei vietą, atsižvelgiant išimtinai tik į vaikų pageidavimus bei savo galimybes. Tėvas turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip 20 val. sekmadienį, išskyrus atvejus, kuomet dėl šventinių dienų ar kitų priežasčių vaikams nėra būtina pirmadienį būti (duomenys neskelbtini) (nevyksta pamokos (pvz., nedarbo diena) ir nėra kitų, abiejų šalių pripažįstamų svarbiomis, priežasčių). Tokiu atveju tėvas turi teisę grąžinti vaikus namo ne vėliau kaip išvakarėse tos dienos, po kurios vaikai privalo būti (duomenys neskelbtini) mieste dėl ugdymo reikalų ar kitų abiejų šalių pripažįstamų svarbiomis priežasčių.
2. Jei kažkuriuo pagal nustatytą tvarką numatytu metu tėvas (ieškovas) neturi galimybės paimti vaikų, apie tai jis įsipareigoja informuoti motiną kaip įmanoma anksčiau (nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, trukdančios vykdyti nustatytą tvarką), bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomo vaikų paėmimo. Analogiškai, jei motina dėl atitinkamų priežasčių pageidauja konkretų tėvui priklausantį savaitgalį ar kitą laikotarpį praleisti su vaikais dėl atitinkamų progų (mamos, senelių gimtadieniai, iš anksto suplanuota ir su tėvu aptarta kelionė, draugų gimtadieniai ir kitokios šventės ar pan.), apie tai ji privalo kaip įmanoma anksčiau informuoti tėvą ir gauti jo sutikimą bei iškart suderinti su juo tolimesnę vaikų paėmimo tvarką, t. y. ar du sekančius savaitgalius vaikai praleis su tėvu, ar viskas toliau vyks pagal bendravimo tvarką – t. y. kas antrą savaitgalį (neatsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau minėto pasikeitimo bendravimo tvarkos nuoseklus vykdymas pasikeis). Jei informacija nepateikiama aukščiau nurodytu laiku, kita šalis turi teisę reikalauti vykdyti nustatytą (ar šalių susitarimu pakeistą) tvarką ir jos nekeisti pagal nepagrįstai laiku nepateikusios informacijos šalies pageidavimą, tačiau tik su sąlyga, kad dėl tokio tvarkos pakeitimo reikalaujančioji šalis neturėtų realios galimybės be neigiamų padarinių tuo laiku pasirūpinti vaikų priežiūra (pvz., iš anksto suplanuota išvyka, renginys, aplinkybės, susijusios su darbine veikla, sveikata, kt.) ir nėra galimybės užtikrinti vaikų priežiūrą kitais įprastais būdais (pvz., juos perduodant prižiūrėti seneliams ir pan.).
3. Kitos šalies informavimo pareiga ir jos nesilaikymo pasekmės atitinkamai galioja ir atostogų laikotarpiu, t. y. visai nustatytai bendravimo tvarkai. Ši nuostata skirta nenumatytiems gyvenimo įvykiams įvertinti išsaugant tam tikrą aiškumą ir kartu apsaugoti šalis nuo galimo piktnaudžiavimo nustatyta tvarka, nesant tam objektyvaus pagrindo.
4. Tėvas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai mokymosi laikotarpiu (rugsėjo-birželio mėn.) būdami jo priežiūroje, atliktų privalomas mokymosi įstaigų duotas užduotis (namų darbus), išskyrus tas, kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos). Tas pats įsipareigojimas galioja ir dėl vasaros atostogoms vaikams duotų užduočių.
5. Bendravimo tvarka per vaikų atostogas. Kalėdinės atostogos (2 savaitės, įskaitant šventes): poriniais metais pirma savaitė (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) – su tėvu (ieškovu), antra savaitė (įskaitant Naujuosius metus) – su motina (atsakove). Neporiniais metais – atvirkščiai.
6. Žiemos atostogos (1 savaitė): poriniais metais – su motina (atsakove), neporiniais metais – su tėvu (ieškovu).
7. Pavasario atostogos (1 savaitė, įskaitant Šv. Velykas): poriniais metais – su tėvu (ieškovu), neporiniais metais – su motina (atsakove).
8. Vasaros atostogos (2 mėn.): per visą laikotarpį vaikai būna po mėnesį su kiekvienu iš tėvų. Laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai kiekvienas tėvas turi teisę praleisti su vaikais po dvi nepertraukiamas savaites: poriniais metais pirmas dvi savaites pirmenybė būti su vaikais tenka tėvui, neporiniais – motinai, tačiau šalys gali apsikeisti bendravimo laiku bendru susitarimu, atsižvelgiant į atostogų galimybes pagrindinėje darbo vietoje (ūkį šiame kontekste taip pat prilyginant darbo vietai) bei planuojamų išvykų galimybes. Išankstinis kelionės rezervavimas, nesant bendro susitarimo tarp šalių, nėra privalomas asmeniui, kuriam priklauso bendravimo laikas su vaikais tuo metu, kada rezervuojama kelionė, t. y. bet kuris iš tėvų, rezervuodamas kelionę tuo metu, kada bendravimas su vaikais jam nepriklauso ir neturėdamas išankstinio kito iš tėvų sutikimo, veikia savo rizika ir kita šalis nėra atsakingi už nuostolius, kuriuos be susitarimo veikusi šalis patirs ar gali patirti.
9. Rudens atostogos (1 savaitė): poriniais metais – su tėvu (ieškovu), neporiniais – su motina (atsakove).
10. Prieš atostogas tėvas (ieškovas) turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare po užsiėmimų arba šeštadienį nuo 10 val., o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip sekmadienio vakare, iki 20 val., nebent šalys tarpusavyje susitaria kitaip arba nėra objektyvių galimybių ar kitų svarbių priežasčių grąžinti vaikus nustatytu laiku. Svarbia pripažįstama ir priežastis, jog vaikams reikalingas papildomas laikas po ilgų atostogų (kalėdinių, vasaros) susiruošti į mokyklą – tokiu atveju motina turi teisę prašyti vaikus grąžinti į gyvenamąją vietą viena diena anksčiau.
11. Bendravimo su vaikais tvarka valstybinių švenčių ir kitomis šventinėmis ar nedarbo dienomis. Jei valstybinė šventė patenka į vaikų bendravimo su tėvu laikotarpį, bendravimo su vaikais tvarka nekinta ir vaikai lieka su tėvu. Valstybinės šventės, kurios nepatenka į tėvo bendravimo laikotarpį, tėvo prašymu gali būti paskirstomos tarp tėvų lygiomis dalimis, t. y. tėvas turi teisę paimti vaikus kas antrą valstybinę šventę, atsižvelgdamas į savo galimybes bei vaikų pageidavimus. Jei valstybinė šventė patenka į buvimo su tėvu laikotarpį, bendravimo tvarka nekeičiama. Motinos dieną būti su vaikais pirmenybės teisę turi motina, Tėvo dieną pirmenybės teisę turi tėvas. Jei Motinos diena patenka į tėvo bendravimo su vaikais laikotarpį, Motina, norėdama šią dieną praleisti su vaikais, kai ji išpuola tėvo bendravimo laikotarpio eigoje (t. y. ne pirma ir ne paskutinė bendravimo diena), vaikus iš tėvo pasiimti ir atgal jam grąžinti privalo savo lėšomis ir pastangomis. Analogiškai sprendžiama ir su vaikų buvimu pas vieną iš tėvų per vieno iš tėvų gimtadienį.
12. Vaikų gimtadieniai švenčiami toje vietoje, kurioje jie yra gimtadienio metu pagal nustatytą tvarką, išskyrus atvejus, kai vaikai pageidauja švęsti gimtadienį kitoje, ne jų buvimo ar tėvų gyvenamojoje vietoje, - tokiu atveju šis klausimas sprendžiamas šalių tarpusavio susitarimu (pvz., jei vaikas nori savo gimtadienį švęsti (duomenys neskelbtini) ir gimimo diena patenka į bendravimo su tėvu laikotarpį, tėvas įsipareigoja atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti jo galimybę būti (duomenys neskelbtini) atitinkamą savaitgalio dieną, kurią nusprendžiama švęsti gimtadienį; jei gimtadienis išpuola buvimo su tėvu laikotarpio viduryje, tuomet arba jo šventimas nukeliamas į savaitgalį, arba tėvas grąžina vaikus/neima jų konkretų laikotarpį (pvz., per atostogas), tačiau įgyja teisę vaikus pasiimti ir sekančias atostogas – tokiam laikotarpiui, kokiu sutrumpėjo jo buvimo su vaikais laikotarpis, jei grąžino anksčiau, arba visam sekančiam laikotarpiui, jei vaikų neėmė būtent dėl šios priežasties. Tokiu atveju jis įgyja teisę su vaikais praleisti dvi sekančias atostogas, taip kompensuojant neišnaudotą buvimo su vaikais laiką).
13. Bendros tėvų dalyvavimo vaikų gyvenime sąlygos. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir išsivystymo lygį, t. y, kad vaikai jau pakankamai gerai orientuojasi bei geba naudotis viešuoju transportu, tiek vaikų paėmimas, tiek jų grąžinimas negali būti saistomas su jų fiziniu paėmimu / grąžinimu iš / į gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad tėvas turi teisę paimti vaikus ir kitoje sutartoje vietoje ar jiems savarankiškai atvykstant autobusu pas tėvą, tokiu atveju tėvui vaikus pasitinkant autobusų stotyje; taip pat grąžinti vaikus įsodinant juos į autobusą savo gyvenamosios vietos autobusų stotyje ir vaikams į namus (duomenys neskelbtini) savarankiškai grįžtant viešuoju transportu. Tokiais atvejais tėvas įsipareigoja apmokėti vykimo į / iš jo gyvenamosios vietos autobusų stotį išlaidas ir, jei reikia, pasirūpinti bilietų įsigijimu/užsakymu. Motinai nusprendus vykimui į/iš (duomenys neskelbtini) autobuso stotį organizuoti papildomų išlaidų reikalaujančius veiksmus (pvz. naudojantis taksi paslaugomis), visos su tuo susijusios išlaidos tenka motinai, nebent šalys abipusiu susitarimu nuspręstų kitaip.
14. Tėvas turi teisę dalyvauti bet kokioje vaikų veikloje, įskaitant švenčiamus gimtadienius, būrelius, repeticijas, bet kokius kitus renginius ir tam nereikalingas kitos šalies sutikimas, net jei renginys vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje. Tėvui tokiais atvejais nereikalingas ir sutikimas dalyvauti atitinkamame renginyje su kitu asmeniu (savo antra puse), išskyrus atvejus, jei tai aiškiai prieštarautų vaikų interesams.
15. Tėvas įsipareigoja užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo atvejais. Konsultavimasis su vaikų motina sveikatos klausimais savaime nereiškia netinkamo vaikų priežiūros užtikrinimo. Motina savo ruožtu neturi teisės savavališkai paimti vaikų iš tėvo gyvenamosios vietos tėvo bendravimo su vaikais laiku, išskyrus atvejus, kai tėvas akivaizdžiai yra nepajėgus pats užtikrinti reikiamos sveikatos priežiūros (pats ligos faktas nėra pagrindas paimti vaikus anksčiau bendravimo tvarkoje nustatyto laiko ar bendru šalių susitarimu nustatyto kito laiko).
16. Šalys taip pat susitaria iš anksto informuoti kitą šalį apie planus išvykti su vaikais iš Lietuvos bei nurodyti tikslų buvimo užsienio šalyje laiką ir konkrečią apsistojimo vietą, taip pat informuoti kitą šalį apie vaikų sveikatos būklę (įskaitant, bet neapsiribojant, ligas, traumas, kitokio pobūdžio susižeidimus). Kita šalis gali prieštarauti vaikų išvykimui į užsienį ar neduoti sutikimo jų vežti į užsienio šalį, kai toks sutikimas privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, tik tuo atveju, kai tam yra objektyviai pagrįstų priežasčių, kurios turi būti aiškiai nurodomos ir pagrindžiamos priežastis patvirtinančiais dokumentais, kai tai yra įmanoma (pvz. dėl sveikatos sutrikimų ar pan.). Priešingu atveju, sutikimo nepagrįstai nedavusi šalis privalo kompensuoti visus kitos šalies dėl to patirtus nuostolius (pvz. bilieto, apgyvendinimo kaina ir pan.). Tačiau nė viena šalis jokiais atvejais neprivalo duoti sutikimo išvežti vaikus nuolat ar laikinai gyventi į užsienio šalį, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus išspręsti ir kompetentingų institucijų patvirtinti tolimesnio vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais klausimai.
17. Šalys taip pat įsipareigoja dalintis su vaikų priežiūra ir kita veikla susijusiais kontaktais, kad bet kuri iš šalių galėtų savarankiškai susisiekti ir bendrauti su atitinkamais asmenimis jai rūpimais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, mokytojų, būrelių vadovų, sveikatos įstaigų darbuotojų, klasiokų, draugų), taip pat tartis dėl kito būrelio laiko, repeticijos laiko pakeitimo ir pan. Bet kuriam iš vaikų planuojant atlikti kažkokias intervencines procedūras (pvz. operacijas), užrašant į konsultacijas, taikant nestandartinius gydymo metodus, tai nusprendusi šalis privalo iš anksto informuoti kitą šalį bei gauti jos sutikimą, taip pat sudaryti galimybes kitai šaliai gauti visą reikiamą informaciją apie planuojamus atlikti veiksmus (t. y., nurodyti kitą šalį kaip informaciją visais atvejais turinčią teisę gauti asmenį (įskaitant jos kontaktus)).
18. Tėvui neturi būti draudžiama ar kaip nors ribojama teisė bendrauti su vaikais motinos buvimo su vaikais laikotarpiu: telefonu, Skype, Viber, Whatsapp, Messenger ir bet kokiomis kitomis programomis ir/ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis. Tėvo buvimo su vaikais laikotarpiu motina neturi teisės trukdyti tėvui bendrauti su vaikais ir, nesant jokio pagrindo, kontroliuoti jų laiko praleidimo vietų ar būdų, nuolatinėmis žinutėmis ar iš anksto reikalauti vaikų duoti ataskaitas, kur jie yra, ką veikia ir kitais panašiais būdais. Tai laikytina tėvo teisės būti su vaikais, juos savarankiškai auklėti ir pasirinkti laiko praleidimo būdus, įgyvendinimu, bet jokiais būdais ne motinos teisių apribojimu, be to, neadekvati kontrolė akivaizdžiai kenkia vaikų interesams. Motina, kaip ir tėvas, turi teisę bet kada susisiekti ir bendrauti su vaikais bet kokiomis telekomunikacijos priemonėmis, tačiau tik tiek, kiek tai neperžengia adekvataus domėjimosi vaikais ir jų veikla ribų.
19. Tokia tvarka galioja nuolat ir gali būti keičiama išimtinai šalių susitarimu. Tuo pačiu šalys įsipareigoja neorganizuoti jokių veiklų viena kitos matymosi su vaikais laiku (įskaitant papildomas repeticijas, neskubius (profilaktinius) vizitus pas gydytojus ir pan.), taip pat neduoti jokių sutikimų asmeninei vaikų veiklai, kol tai nėra suderinta su kita šalimi, t. y. neužrašyti į būrelius, vykstančius tuo metu, neduoti sutikimo vaikams dalyvauti kokioje nors šventėje ar renginyje, prieš tai nesuderinus su šalimi, kuriai priklauso buvimo su vaikais tuo metu laikas, ir nesutarus dėl tolimesnio matymosi su vaikais laikotarpių pasiskirstymo.
20. Tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nustatoma, atsižvelgiant į iki šiol kilusius nesutarimus bei siekiant jų išvengti ateityje. Tačiau nustatyta tvarka nereiškia, kad jos šalys bet kada negali vienaip ar kitaip pakeisti bendru susitarimu, tokio susitarimo atskirai neįformindamos rašytiniais susitarimais.
II. Ieškovas nurodė, kad, objektyviai susiklosčius aplinkybėms, kad ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo, kuriame paskutinius tris mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis ir nebuvo prognozuojami kokie nors finansiniai pokyčiai, kito rasti nepavyko ir finansiškai tapo nepajėgus gyventi (duomenys neskelbtini), todėl jis buvo priverstas persikraustyti gyventi į kaimą, (duomenys neskelbtini) rajoną, pas tėvus. Dėl šios priežasties nebėra galimybės vykdyti ankstesnio šalių susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pagal sutartį, nes nepilnametės dukterys (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, būrelius, o kaimas, kuriame gyvena ieškovas yra 110 km atstumu. Vykdant sutartį, pagal anksčiau nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, dukros negalėtų nuolat lankyti mokyklos ir būrelių, o tai akivaizdžiai prieštarautų tiek teisės aktų reikalavimams, tiek vaikų interesams. Dėl šio klausimo suderinimo tarp šalių esminių nesutarimų nekilo, tačiau kita šalis (atsakovė) kreipėsi į teismą dėl neva susidariusio įsiskolinimo už išlaikymą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, taip pat pareiškė, kad nori, jog ieškovas mokėtų ir didesnį išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad dėl finansinės padėties privalėjo išsikelti iš (duomenys neskelbtini), kuriame nebegalėjo pragyventi ir išsilaikyti, o siekdamas teikti reikiamą išlaikymą vaikams, ėmė paskolas, kurias dengia iki šiol, nors darbo rasti nepavyko ir yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo Užimtumo tarnyboje. Nepaisant to, kad vaikai su ieškovu praleisdavo nemažai laiko, jis vis tiek mokėjo pilną išlaikymą, papildomai dengė vaikų išlaidas buvimo su tėvu laikotarpiu (įskaitant apsilankymus pas gydytojus, atostogas prie jūros, reikiamus rūbus, būrelių reikmenis, pramogas ir, be abejo, kasdienę priežiūrą), prisidėjo prie atitinkamų didesnių pirkinių, kai turėdavo tam galimybę, nuomojo didesnį butą, kad mergaitės turėtų atskirą kambarį. Atsakovė su ieškovo pozicija nesutiko, todėl mediacijos procesas rezultatų nedavė ir buvo nutrauktas atsakovės iniciatyva. Jau kurį laiką jo santykiai su atsakove yra pakankamai įtempti, atsakovė nuolat reiškia pretenzijas įvairiausiais klausimais, nepasitenkinimą, ieško priekabių, dukroms teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama jas nuteikti prieš tėvą, nepasitarusi su ieškovu, organizuoja įvairias „kliūtis“ tėvo bendravimo su vaikais metu (papildomas būrelis šeštadienį, neskubūs vizitai pas gydytojus (duomenys neskelbtini)), kontroliuoja kiekvieną žingsnį buvimo su tėvu laikotarpiu ir pan., dėl ko tinkamai įgyvendinti tėvo pareigą ir norą matytis su vaikais nekliudomai bent tuo metu, kada yra objektyvios galimybės juos matyti ir su jais bendrauti, tapo itin sudėtinga. Ieškovas dėl šių atsakovės veiksmų savo teisių tinkamai realizuoti negali ir yra priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas neteko galimybės bendrauti su vaikais tiek, kiek pageidautų, privalo atsižvelgti į vaikų poreikius, t. y. užtikrinti jų galimybes lankyti mokyklą ir gauti tinkamą išsilavinimą, užtikrinti kitus jų saviraiškos poreikius.
Šalies argumentai
III. Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad anksčiau teismo patvirtintos tvarkos ieškovas nesilaikė nuo 2023 m. birželio mėn., nors tuo metu dar dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), ieškovas atsakovę informavo 2023 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas pats priėmė sprendimą išsikelti į kitą rajoną, palikti samdomą darbą, jo išvis neieškoti ir pradėjo verstis ūkininkyste. Šalys nuo 2023 m. gruodžio mėn. atsakovės iniciatyva pradėjo ikiteisminę mediaciją, kurioje kompleksiškai bandė susitarti tiek dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tiek ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Priešingai nei ieškinyje dėsto ieškovas, atsakovė siekė susitarti tiek dėl bendravimo, tiek ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes dydis, kuris sutartas ankstesniu teismo sprendimu, buvo susietas su pasirinktu bendravimo su vaikais modeliu 50/50 laiko praleidžiant abiem tėvams. Kadangi dėl ieškovo gyvenamosios vietos pasikeitimo ir tolimo atstumo nebebuvo galimybės vykdyti tokio bendravimo kas dvi savaites, atsakovei tenkant didesnei laiko su vaikais daliai ir atitinkamai su tuo susijusioms išlaidoms, atsakovė prašė padidinti išlaikymą ar susitarti dėl papildomų išlaidų dengimo. Mediaciją atsakovė nutraukė, nes ji nebuvo rezultatyvi. Viena iš pagrindinių ikiteisminės mediacijos nutraukimo priežasčių buvo ta, jog jai vykstant nuotoliu, buvo akivaizdu, kad ieškovas mediacijos sesijoje dalyvavo kartu su savo dabartine drauge / sugyventine, kuri jam ir patarinėdavo. Tai iš esmės pažeidė atsakovės teisės ir mediacijos konfidencialumą, todėl to tęsti atsakovė nebenorėjo. Tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo, nėra niekaip susiję su bendravimo su vaikais tvarkos keitimu, ir neįrodo jokių nesąžiningų ar neteistų atsakovės veiksmų. Atsakovė iš esmės neprieštarauja nustatytos ieškovo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarkos pakeitimui, nes neginčytina, kad aplinkybės šiai dienai yra pasikeitusios, o ir ieškovas sutartos bendravimo tvarkos nevykdo jau nuo 2023 m. birželio mėn. Atsakovė teigė, kad esminė sąlyga bendravimo tvarkos nustatymui yra ne patogumas tėvams, ar kuriam nors vienam iš jų, o siekis užtikrinti vaikų interesus ir gerovę, į kurią patenka vaikų sveikas vystymasis, sklandus vaikų mokymasis ir ugdymas, dienos bei poilsio režimas ir pan. Bendravimo tvarka turi padėti išspręsti šalių ginčus, ir užkirsti kelią naujiems kilti. Tačiau ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka šių sąlygų. Atsakovė nesutiko, kad ji sudaro ieškovui bendravimo kliūtis su dukromis, dukras nuteikinėja prieš tėvą ir pan. Šalių santykiai įtempti tik dėl to, kad šalims nepavyksta susitarti, o ieškovas siekia tik sau naudingų sąlygų. Ieškovas taip pat turi pareigą rūpintis dukrų sveikata ir medicinine priežiūra, ko jis nėra linkęs daryti. Atsakovė visada skatino ir skatina dukras bendrauti su tėčiu, ir nesudarė niekada jokių kliūčių tokiam bendravimui, prisitaikydavo prie pasikeitusių ieškovo planų: mergaitės dažnai atsisako draugų gimtadienių ir kitokių pramogų dėl to, kad tėčio savaitgalis. Atsakovė sutiko su tuo, kad nuo nustatytos nebendravimo tvarkos galima nukrypti / ar jos nesilaikyti tik dėl objektyvių svarbių nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė lygiai taip pat gali neturėti galimybės vaikų perduoti sutartu laiku, tačiau tai gali būti susiję tik su vaikų sveikatos būkle ar kitomis nuo atsakovės nepriklausančiomis aplinkybėmis. Visai atvejais tėvai turi bendradarbiauti ir gali sutarti. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo prašoma pakeisti tvarka, jos sąlygos yra abstrakčios, neaiškios, neapibrėžtos ir dalis jų nukreiptos net prieš vaikų gerovę ir interesus. Tokios sąlygos neužtikrins stabilumo, aiškumo ir ginčų nebuvimo / išsprendimo, o tik sukels naujus ginčus.
IV. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyrius (toliau – Tarnyba) nurodė, kad poreikis keisti anksčiau teismo nustatytą tvarką kilo išimtinai dėl to, jog ieškovas pakeitė gyvenamąją vietą ir persikėlė iš (duomenys neskelbtini), todėl mergaitės su tėvu matosi rečiau, kaip pačios nurodė du kartus per mėnesį, kas antrą savaitgalį. Ieškovas pateikė labai plačiai aprašytą siūlomą bendravimo tvarką, aptardamas įvairias galinčias kilti situacijas, sąlygas, tačiau nėra galimybės sureguliuoti teisinėmis priemonėmis visų įmanomų tėvų tarpusavio nesutarimų, galimai kilsiančių situacijų. Išvadoje nurodyta, kad bendravimo tvarkos nustatymas kas antrą savaitgalį galimai vaikų interesams neprieštarauja, kadangi joms tokia bendravimo tvarka jau nusistovėjo. Be to, lankantis pas tėtį, mergaitės negauna iš jo kokybiško dėmesio, nes dažniausiai nieko neveikia, abi nurodė, jog joms yra nuobodu. Tėvui ir vaikams gyvenant skirtingose miestuose, bendravimas savaime ir taip yra apsunkintas, todėl, pasiimant vaikus, galimai tikslinga joms skirti kokybišką dėmesį, daugiau bendrauti, ieškoti bendrų veiklų bei mėgautis vienas kito draugija. Abi mergaitės skundėsi, jog jas labai vargina kelionės autobusu, jos vėlai grįžta namo, todėl tėvas galėtų vaikus ne tik paimti iš gyvenamosios vietos, tačiau ir į ją pristatyti, o kelionės laiką išnaudoti buvimui kartu, bendravimui su dukromis. Bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, o svarbiausia, turi būti visų pirma vaikams, o ne tėvams.
V. Atsakovė S. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašo nustatyti tokia atsakovo ir dukterų bendravimo tvarka:
5.1. Mokslo metų laikotarpiu tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (porinių metų savaičių) šeštadienį 10 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį laike tarp 19 val. – 19.30 val.
5.2. Jei tėvo buvimo su vaikais savaitgalį, vaikai turi užsiėmimų, repeticijų, stovyklų ar kitas ne nuo vaikų ar tėvų sprendimo priklausančias veiklas - tėvas turi užtikrinti vaikų dalyvavimą tose veiklose vaikus pristatydamas ir pasiimdamas reikiamu laiku bei užtikrindamas, kad vaikai bus atlikę užduotis, turės reikalingus reikmenis, daiktus, kitus tam užsiėmimui vykti būtinus dalykus. Jei tėvo laikotarpiu vaikai turi atlikti mokyklos ar kitų užsiėmimų užduotis, tėvas turi užtikrinti, kad veikla būtų atlikta ir atlikta tinkamai.
5.3. Tėvas, negalėdamas vaikų pasiimti nustatytu laiku (1 punktas) dėl nuo jo nepriklausančių iš anksto nenumatytų aplinkybių, apie tai raštu iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas (išskyrus tėvo ligos ar kito nenumatyto įvykio atveju) informuoja motiną. Tėvui jo nebuvo su vaikais laikais nėra kompensuojamas, išskyrus jei šalys dėl to susitaria atskirai arba kai vaikai to patys nori.
5.4. Tėvo ir vaikų bendravimas nustatytu laiku nevyksta ir nukeliamas, kai vaikai suserga ir dėl to nėra saugu jiems vykti, arba kai patys atsisako vykti pas tėvą. Apie vaikų / vaiko sveikatos būklę, dėl kurios jie negali vykti pas tėvą, mama įsipareigoją tėvą informuoti nedelsdama.
5.5. Bendravimas atostogų metu: tėvas su vaikais praleidžia Rudens atostogas poriniais metais; Kalėdų atostogos: poriniais metais – pirma savaitė (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas), su mama, antra savaitė (įskaitant Naujuosius metus) – su tėvu; neporiniais metais – atvirkščiai; Žiemos atostogos: poriniais metais – su mama, neporiniais – su tėvu; Pavasario atostogos (įskaitant Šv. Velykas): poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su mama. Tėvas pasiima vaikus atostogoms iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos rytą 10 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą priešpaskutinę atostogų dieną 18 val.
5.6. Vasaros atostogos: tėvas kiekvienais metais laikotarpiu nuo birželio 30 d. iki rugpjūčio 24 d. imtinai atostogauja su vaikais (duomenys neskelbtini) kalendorinių dienų nepertraukiamai. Tėvai gali atskirai susitarti ir dėl ilgesnio tėvo ir vaikų vasaros atostogų laiko, atsižvelgdami į vaikų pageidavimus ir abiejų tėvų galimybes / planus. Apie planuojamų atostogų konkretų pageidaujamą laiką tėvas įsipareigoja informuoti vaikų mamą ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio mėn. 1 d. elektroniniu paštu arba SMS žinute. Jeigu šalims nepavyksta suderinti / susitarti dėl tėvo atostogų laiko arba tuo atveju, jeigu tėvų pasirinktas atostogų su vaikais laikas sutampa, poriniais metais teikiamas prioritetas motinos pasirinkimui, neporiniais – tėvo. Pasibaigus tėvo ir vaikų atostogoms, tėvas su vaikais bendrauja įprasta tvarka (1-2). Tėvas pasiima vaikus atostogoms pirmos atostogų dienos rytą 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val. Tėvai aiškiai susitaria, kad vaikai paskutinę vasaros atostogų savaitę (savaitę iki rugsėjo mėn. 1 d.) praleidžia pas mamą.
5.7. Vaikų gimtadieniai švenčiami pas tą iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikai. Kitas tėvas turi teisę dalyvauti savo vaiko gimtadienyje, informuodamas iš anksto apie savo atvykimą ir dalyvavimą.
5.8. Tėvas turi teisę kasmet Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) praleisti su vaikais, pasiimdamas juos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos dienos 19.00 val. – 19.30 val. Motinos dieną (kasmet gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikai leidžia su mama. Jei ta diena sutampa su tėvo buvimo su vaikais savaitgaliu, Tėvas įsipareigoja vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą to sekmadienio 12 val.
5.9. Vaikams būnant pas tėvą, tėvas privalo užtikrinti, kad nesusitrukdytų vaikų ugdymosi planai ar bendravimas su draugais ir artimaisiais, pvz. užtikrinti atvežimą į repeticijas, koncertus, gimtadienius, kitus renginius. Taip pat tėvas turi pasirūpinti, kad mokslo metų atostogų metu vaikai atliktų mokytojų paskirtas užduotis.
5.10. Tėvas, ketindamas vykti su vaikais į užsienį, įsipareigoja apie tai iš anksto raštu informuoti mamą. Jei planuojama kelionė į užsienį (nekertant Šengeno erdvės) trunka iki 4 kalendorinių dienų – informuoti raštu būtina prieš 7 kalendorines dienas, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Jei kelionė į užsienį (nekertant Šengeno erdvės) trunka ilgiau nei 5 kalendorines dienas – informuoti būtina prieš 30 kalendorinių dienų, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Tuo atveju, jei kelionė į užsienio šalį yra organizuojama mokyklos arba popamokinės ugdymo veiklos įstaigos – šalis informuoja kitą šalį nedelsdama tada, kai sužino pati.
5.11. Jei vaikams būnant pas tėvą, pablogėja vaikų ar vieno iš jų sveikatos būklė, tėvas privalo nedelsiant apie tai informuoti mamą. Tuo pačiu, tėvas turėtų pasirūpinti efektyviu vaikų gydymu, jei mergaitės suserga būnant pas jį. Nepavykstant suvaldyti ligos, esant ūminiam susirgimui ar gresiant stipriam ligos progresavimui, mama turi teisę pasiimti vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos, kad galėtų nuvežti vaikus pas jas prižiūrinčius specialistus. Tėvo prašymu, mama taip pat pateikia informaciją jam apie vaikų sveikatos būklę, kol dukros leidžia laiką pas mamą.
5.12. Tuo atveju, jei vaikai buvimo pas tėvą metu suserga ir dėl ligos ar dėl kitų priežasčių patys prašo mamos juos pasiimti iš tėčio, tai tokią teisę mama turi.
5.13. Tėvas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdamas vaikų dienos režimo ir dienotvarkės.
5.14. Šalys veikdamos geranoriškai, paisydamos vaikų gerovės ir jų geriausių interesų, gali susitarti ir dėl kitokios nei numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, papildomo laiko, kompensavimo ir kitų klausimų. Tokie atskiri susitarimai turi būti fiksuoti raštu (SMS žinutėmis arba el. laiškais).
Atsiliepimas
2. Atsakovė nurodė, kad jos prašoma nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, sudaranti sąlygas tiek abiem tėvams, tiek ir vaikams planuoti savo laiką. Be to, privalomai turi būti nustatyta, kad vaikus pats paima ir grąžina tėvas, jie negali būti palikti autobusų stotyje ir vieni važiuoti 100 km atstumą. Skyrium gyvenantis atsakovas yra atsakingas ir turi būti atsakingas už vaikų paėmimą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimą į jų gyvenamąją vietą, kai abu tėvai bus garantuoti, kad vaikai yra saugūs. Ieškovė neturi ir negali turėti jokių pareigų organizuoti vaikų atvykimą pas atsakovą, ji tik skatina bendravimą, palaiko ir sudaro sąlygas vaikus paimti nustatytu laiku. Tėvas pats dėl subjektyvių priežasčių priėmė sprendimą išsikelti iš (duomenys neskelbtini) ir visas su tuo susijusias pasekmes bei išlaidas privalo priimti pats. Atsakovas jau ne kartą ir iš esmės nuolat mergaites pristato į autobusų stotį, kad jos grįžtų autobusu, tačiau tai ne tik, kad nesaugu, bet ir nejauku bei jas gąsdina. Atsakovas būdamas tėtis, turi vienodą pareigą rūpintis vaikų mokymusi ir ugdymu, užtikrinti, kad buvimo pas jį metu mergaitės būtų paruošusios namų darbus ir kad be svarbių priežasčių nepraleistų papildomų užsiėmimų. Ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo prioritetas turi būti teikiamas vaikų interesams – sveikai ir saugiai aplinkai bei sąlygoms, tenkinančioms kiekvieno vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Dukros ne visada nori vykti į kaimą pas tėtį ar ten praleisti ilgesnį laiką, atsakovas ne itin dėmesingas dukroms jų buvimo metu, joms trūksta jo dėmesio ir veiklos kartu su jomis. Nors Ieškovė ir skatina bendravimą su tėčiu, tačiau versti važiuoti jų negali, o laikui bėgant tai bus tik sunkiau. Mergaitėms augant jų norai gali keistis, gali kilti ir konfliktų dėl to. Be to, mergaitės augant protingėja ir įgyja kompetenciją priimti vienus ar kitus sprendimus dėl savo laiko ir bendravimo, dėl to tėvai turėtų paisyti ir vaikų norų, siekti susitarti. Būtent ieškovės siūloma tvarka yra konkreti, aiški ir labiausiai atitinka vaikų interesus, todėl teismas turėtų ją patvirtinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. V. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, patenkinti jo ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad priešieškinyje yra pateikiamos sąlygos, kurių jis niekaip negalės įgyvendinti, taip pat keliami reikalavimai, nukreipti tik į ieškovą, kai tuo tarpu jie turėtų galioti abiem tėvams (pvz. dėl informavimo vykstant į užsienį). Priešieškinyje pateikta matymosi su vaikais tvarka neapima praeityje kilusių konfliktinių situacijų reguliavimo ir užprogramuoja konfliktus ateityje. Atsakovė siūlomoje tvarkoje neaptarė daugelio aktualių dalykų: informacijos apie nepilnamečius vaikus teikimo, ugdymo įstaigų ir kitų vaikų veiklų kontaktų pasidalinimo ir pan. Ieškovas nurodė, kad iširus santuokai, bendru sutarimu vaikus prižiūrėjome 50/50, jis papildomai mokėjo ir finansinį išlaikymą – 468 Eur / mėn., o vėliau, atlikus indeksaciją – 570 Eur / mėn. Netekus darbo, bandė ieškoti kito, tačiau siūlomo atlygio pragyventi (duomenys neskelbtini) mieste jam tiesiog neužteko. Tuo tarpu atsakovė nuolat reikalavo dar daugiau lėšų bei grasino teismais, todėl, bijodamas finansinių sunkumų, ieškovas priėmė sprendimą keltis gyventi į kaimą pas savo tėvus, kur šiuo metu ieškovas ne tik dirba samdomą darbą, bet ir vysto ūkį, iš kurio gauna šiek tiek pelno. Ieškovui išsikėlus iš (duomenys neskelbtini) ir dėl to nebegalint prižiūrėti vaikų 50/50, jis tikėjosi, kad su atsakove dėl vaikų matymosi tvarkos pavyks sutarti draugiškai, todėl į teismą nesikreipė. Atsakovės pasiūlytos taikos sąlygos ieškovui yra neįgyvendinamos ir užprogramuoja konfliktus ateityje. Būtent ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra pakankamai detali, atsižvelgiant į iki šiol kilusius nesutarimus bei siekiant jų išvengti ateityje. Paskutiniu metu atsakovė elgiasi ypač neadekvačiai, nuteikinėja vaikus tiek prieš ieškovą, tiek prieš jo draugę. Atsakovė neteikia informacijos ne tik apie vaikų pasirodymus, spektaklius, koncertus, bet net ir apie tai, kur ir kada vyks vaikų gimtadienio šventės. Ieškovas visuomet primindavo mergaitėms apie reikiamus atlikti namų darbus ir raginau jas tą padaryti. Nepaisant to, kad ieškovas dvi savaites per mėnesį prižiūrėjo ir rūpinasi vaikais, teikė finansinį išlaikymą, o kai vaikai būdavo su atsakove (pusę mėnesio), duodavo jai naudotis savo automobiliu neatlygintinai (atsakovė niekada nemokėjo už automobilio draudimą, jo remontą ar tepalus, nors su juo važiavo net atostogų už Lietuvos ribų), taip pat kartais prisidėdavo prie papildomų vaikų pirkinių ar medicininių išlaidų, atsakovė, paprašiusi dar daugiau pinigų ir gavusi atsakymą, kad ieškovas paprasčiausiai jų nebeturi, išvadindavo ieškovą „auka“ bei rašydavo, kad jai gaila dukrų, nes jos turi tokį tėvą. Atsakovė nuolat kaltino ieškovą, kad jis su ja nebendrauja, užblokavo socialiniame tinkle, kuris tuo metu buvo pagrindinis mūsų tarpusavio bendravimo kanalas. Visas šis neadekvatus atsakovės elgesys atsirado išskirtinai nuo to momento, kai ieškovas susirado draugę ir pradėjo kurti naujus santykius. Vaikai pirmiausia turi poreikį ir teisę bendrauti su abejais savo tėvais. Atsakovas prašė nesieti vaikų paėmimo / gražinimo su jų gyvenamąja vieta ir galimybė gražinti vaikus autobusu. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu automobilio neturi, nes jo automobilis sugedo nepataisomai, o nusipirkti kito nėra jokių finansinių galimybių. Šiuo metu ieškovas moka 718 Eur / mėn. išlaikymą vaikams, papildomai 30 Eur / mėn. už vienos iš dukrų gyvybės draudimą, skiria vaikams pinigų jų gimtadienių, Šv. Kalėdų bei mokslo metų pradžios progomis, patiria išlaidas tuo metu, kai mergaitės lankosi pas jį. Atskaičiavus visas šias išlaidas, susijusias su vaikais, ieškovo paties pragyvenimui (maistui, komunaliniams mokesčiams, draudimui, drabužiams, kreditams ir pan.) lieka apie 300 Eur / mėn. Siekiant nevėluoti su mokėjimais ir teikti reikiamą išlaikymą vaikams, ieškovas yra paėmęs tris greituosius kreditus, šiuo metu juos moka. Dėl to, jei bus priimta nuostata, kad ieškovas privalo paimti ir gražinti vaikus į namus neleidžiant vaikams atvažiuoti autobusu, tai reiškia, kad vaikai iš esmės praras savo prigimtinę teisę bendrauti su abiem tėvais, nes ieškovas neturi kitokių galimybių atsivežti vaikų į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė, kad negali teikti didelį finansinį išlaikymą vaikams, ir įgyvendinti kitas atsakovės reikalaujamas sąlygas. Ieškovas deda pastangas, kad kai tik yra galimybė, mergaites iš jo gyvenamosios vietos parvežtų ieškovo giminaičiai arba, jei kažkas iš artimų žmonių sekmadienio vakarą važiuoja į (duomenys neskelbtini) autobusu, kad vyktų kartu su mergaitėmis. Abi mergaitės pilnai naudojasi viešuoju transportu (duomenys neskelbtini) mieste, kur autobusuose ar troleibusuose yra nuolatinė žmonių kaita, kadangi jie stoja kiekvienoje stotelėje. Miesto viešajame transporte yra ženkliai didesnė tikimybė sutikti „keistų“ ar pavojingų žmonių. Jau nekalbant apie vyresnę dukrą, bet net ir jaunesnioji dukra pilnai viena važinėja į būrelius ar kitas veiklas (duomenys neskelbtini) mieste, todėl ieškovui nebuvo suprantam, kodėl miesto transportu važiuoti mergaitės nebijo net ir po vieną, o tarpmiestiniu autobusu važiuoti staiga bijo, nors visuomet važiuoja abi kartu. Atsakovė siūlomoje bendravimo su vaikais tvarkoje reikalauja, kad būtų įrašytas tikslus vaikų paėmimo laikas, t. y. šeštadienis 10 val. ryto. Alternatyvaus vaikų paėmimo laiko ieškovas prašė dėl to, kad esant galimybėms (pvz. repeticijos nevyksta), vaikus galėtų paimti ne šeštadienio rytą, o penktadienio vakarą ir taip bent kiek daugiau laiko praleisti su mergaitėmis. Be to, nustatyti konkretaus vaikų paėmimo laiko ieškovas negali dėl tokio intensyvaus vaikų užimtumo ir planų: negali vaikų paimti šeštadienį 10 val. ryto, jei nuo 13 iki 15 val. vaikui vyksta repeticija, o nuo 16 iki 18 val. mergaitė dalyvauja kokiame nors gimtadienyje. Ieškovo teigimu, jo sėdėjimas mašinoje kelias valandas ir laukimas, kol vaikas baigs veiklas, nėra nei kokybiškas tėvo – dukros laikas, nei racionalus sprendimas. Tokiu atveju ieškovas vaikus paima po visų veiklų ir tuomet jau vežasi jas į gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė, kad negali paimti vaikų, jei mergaitei vyksta vakarinis spektaklis, kuris baigiasi šeštadienį 22.45 val. Tokiu atveju ieškovas turi likti nakvoti (duomenys neskelbtini) (o tam nėra finansų), arba po šio vėlaus spektaklio vežtis vaikus į kaimą, grįžti vidurnaktį, o sekančią dieną vežti mergaites atgal į (duomenys neskelbtini), dėl ko jos būtų tik dar labiau pavargusios. Atsakovė, reikalaudama nustatyti konkretų vaikų paėmimo laiką, bet tuo pačiu užtikrinti, kad vaikai sudalyvaus visose veiklose, iš esmės kelia ieškovui sąlygas, kurių jis nebus pajėgus įgyvendinti, nes gyvena kitame mieste. Patvirtinus tokią sąlygą, gautųsi, kad, nepaisant to, jog vaikai turėtų priplanuotų veiklų tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, atsakovė vis tiek reikalautų, kad ieškovas paimtų vaikus nurodytu laiku, t. y. šeštadienio rytą. Atsakovės draudimas su vaikais matytis valstybinių švenčių ir kitomis šventinėmis ar nedarbo dienomis nesuprantamas. Nustatant bendravimo su vaikais tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikai praleistų kiek įmanoma lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir pan. Ieškovo sudėtinga finansinė padėtis nėra ir negali būti priežastis apriboti jo ir vaikų matymąsi ir bendravimą. Paskutiniu metu atsakovė dėjo visas pastangas, kad vaikai į kaimą nenorėtų važiuoti, nuteikinėjo mergaites prieš ieškovą ir jo mano aplinką. Akivaizdu, kad vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abejais tėvais atsakovei neatrodo kaip vaiko interesas ar gerovė. Paskutinius porą metu atsakovė iš esmės visus sprendimus, susijusius su vaikais, priima viena pati visiškai neatsižvelgdama į tai, kokią įtaką tie sprendimai padarys vaikų bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu.
4. Tarnyba nurodė, kad šeima skyriui dėl geriausių vaikų interesų pažeidimų nėra žinoma. Atvejo vadyba šeimai niekada nebuvo ir nėra taikoma. Atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra išsami ir plati, kai kurie punktai yra panašūs į ieškovo pasiūlytus ir galimai yra neprieštaraujanti geriausiems vaikų interesams. Tačiau, pagal 1.4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendravimas su vaikais nevyksta kai vaikai patys atsisako vykti pas tėvą, tokia išskirta sąlyga galimai nėra tikslinga, nes vaikai gali nurodyti, kad niekada nenori vykti pas tėvą, tačiau abu tėvai turi teisę bendrauti su savo vaikais, o taip pat ir turi pareigą skatinti bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina. Pagal 1.10 punktą, kuriame nurodyta, kad tėvas turi informuoti vaikų mama apie planuojamas keliones į užsienį su vaikais, galimai tikslinga būtų nurodyti, kad tokią pareigą turi abi šalys, remiantis tėvų lygiateisiškumo principu. Tarnyba skatino atsakovę atsižvelgti į ieškovo galimybes bendrauti su vaikais, stengtis užtikrinti, kad tėvo bendravimo savaitgaliais vaikai neturėtų suplanuotų papildomų veiklų, kurios gali būti vykdomos ir kitomis dienomis (neskaitant vaikų koncertų, draugų gimtadienių ir pan.). Tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, todėl bendravimo tvarka neturi tenkinti vieno iš tėvų poreikius, o kaip tik priešingai abu tėvai turi stengtis jog vaikai noriai bendrautų tiek su tėvu, tiek su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 patvirtintą ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, ją pakeičiant ir išdėstant sekančiai:
5.1. Ieškovui mokslo metais (rugsėjo 1 d. – birželio 30 d.) mokymosi laikotarpiu suteikiama teisė matytis su dukromis kas antrą savaitgalį, tėvui savarankiškai pasirenkant jų laiko praleidimo būdus bei vietą, atsižvelgiant išimtinai tik į vaikų pageidavimus bei savo galimybes. Tėvas turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip 20 val. sekmadienį, išskyrus atvejus, kuomet dėl šventinių dienų ar kitų priežasčių vaikams nėra būtina pirmadienį būti (duomenys neskelbtini) (nevyksta pamokos (pvz., nedarbo diena). Tokiu atveju tėvas turi teisę grąžinti vaikus namo ne vėliau kaip išvakarėse (ne vėliau kaip 20 val. ) tos dienos, po kurios vaikai privalo būti (duomenys neskelbtini) mieste.
5.2. Jei ieškovo buvimo su vaikais savaitgalį jos turi užsiėmimų, repeticijų, stovyklų ar kitas ne nuo vaikų ar tėvų sprendimo priklausančias veiklas – tėvas turi užtikrinti vaikų dalyvavimą tose veiklose vaikus pristatydamas ir pasiimdamas reikiamu laiku bei užtikrindamas, kad vaikai bus atlikę užduotis, turės reikalingus reikmenis, daiktus, kitus tam užsiėmimui vykti būtinus dalykus. Jei tėvo laikotarpiu vaikai turi atlikti mokyklos ar kitų užsiėmimų užduotis, tėvas turi užtikrinti, kad veikla būtų atlikta ir atlikta tinkamai.
5.3. Jei kažkuriuo pagal nustatytą tvarką numatytu metu ieškovas neturi galimybės paimti vaikų, apie tai jis įsipareigoja informuoti motiną (atsakovę) kaip įmanoma anksčiau (nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, trukdančios vykdyti nustatytą tvarką), bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomo vaikų paėmimo. Analogiškai, jei motina dėl atitinkamų priežasčių pageidauja konkretų tėvui priklausantį savaitgalį ar kitą laikotarpį praleisti su vaikais dėl atitinkamų progų (mamos, senelių gimtadieniai, iš anksto suplanuota ir su tėvu aptarta kelionė, draugų gimtadieniai ir kitokios šventės ar pan.), apie tai ji privalo kaip įmanoma anksčiau informuoti tėvą ir gauti jo sutikimą bei iškart suderinti su juo tolimesnę vaikų paėmimo tvarką. Ieškovo ir vaikų bendravimas nustatytu laiku nevyksta ir nukeliamas, kai vaikai suserga ir dėl to nėra saugu jiems vykti. Apie vaikų / vaiko sveikatos būklę, dėl kurios jie negali vykti pas tėvą, mama įsipareigoją tėvą informuoti nedelsdama.
5.4. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai mokymosi laikotarpiu (rugsėjo-birželio mėn.) būdami jo priežiūroje, atliktų privalomas mokymosi įstaigų duotas užduotis (namų darbus), išskyrus tas, kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos). Tas pats įsipareigojimas galioja ir dėl vasaros atostogoms vaikams duotų užduočių. Jei tėvo buvimo su vaikais savaitgalį, vaikai turi užsiėmimų, repeticijų, stovyklų ar kitas ne nuo vaikų ar tėvų sprendimo priklausančias veiklas - tėvas turi užtikrinti vaikų dalyvavimą tose veiklose vaikus pristatydamas ir pasiimdamas reikiamu laiku bei užtikrindamas, kad vaikai bus atlikę užduotis, turės reikalingus reikmenis, daiktus, kitus tam užsiėmimui vykti būtinus dalykus.
5.5. Kalėdinės atostogos (2 savaitės, įskaitant šventes): poriniais metais pirma savaitė (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) vaikai praleidžia – su tėvu (ieškovu), antra savaitė (įskaitant Naujuosius metus) – su motina (atsakove). Neporiniais metais – atvirkščiai.
5.6. Žiemos atostogos (1 savaitė): poriniais metais – su motina (atsakove), neporiniais metais – su tėvu (ieškovu).
5.7. Pavasario atostogos (1 savaitė, įskaitant Šv. Velykas): poriniais metais – su tėvu (ieškovu), neporiniais metais – su motina (atsakove).
5.8. Vasaros atostogos (2 mėn.): per visą laikotarpį vaikai būna po mėnesį su kiekvienu iš tėvų. Laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai kiekvienas tėvas turi ieškovas teisę praleisti su vaikais po dvi nepertraukiamas savaites: poriniais metais pirmas dvi savaites pirmenybė būti su vaikais tenka tėvui, neporiniais – motinai (atsakove), tačiau šalys gali apsikeisti bendravimo laiku bendru susitarimu, atsižvelgiant į atostogų galimybes pagrindinėje darbo vietoje (ūkį šiame kontekste taip pat prilyginant darbo vietai) bei planuojamų išvykų galimybes. Išankstinis kelionės rezervavimas, nesant bendro susitarimo tarp šalių, nėra privalomas asmeniui, kuriam priklauso bendravimo laikas su vaikais tuo metu, kada rezervuojama kelionė, t. y. bet kuris iš tėvų, rezervuodamas kelionę tuo metu, kada bendravimas su vaikais jam nepriklauso ir neturėdamas išankstinio kito iš tėvų sutikimo, veikia savo rizika ir kita šalis nėra atsakingi už nuostolius, kuriuos be susitarimo veikusi šalis patirs ar gali patirti.
5.9. Rudens atostogos (1 savaitė): poriniais metais – su tėvu (ieškovu), neporiniais – su motina (atsakove).
5.10. Prieš atostogas tėvas (ieškovas) turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare po užsiėmimų arba šeštadienį nuo 10 val., o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip sekmadienio vakare, iki 20 val., nebent šalys tarpusavyje susitaria kitaip arba nėra objektyvių galimybių ar kitų svarbių priežasčių grąžinti vaikus nustatytu laiku. Svarbia pripažįstama ir priežastis, jog vaikams reikalingas papildomas laikas po ilgų atostogų (kalėdinių, vasaros) susiruošti į mokyklą – tokiu atveju motina (atsakovė) turi teisę prašyti vaikus grąžinti į gyvenamąją vietą viena diena anksčiau.
5.11. Tėvai susitaria, kad vaikai paskutinę vasaros atostogų savaitę (savaitę iki rugsėjo mėn. 1 d.) praleidžia pas mama (atsakove).
5.12. Jei valstybinė šventė patenka į vaikų bendravimo su tėvu laikotarpį, bendravimo su vaikais tvarka nekinta ir vaikai lieka su tėvu (ieškovu). Valstybinės šventės, kurios nepatenka į tėvo bendravimo laikotarpį, tėvo prašymu gali būti paskirstomos tarp tėvų lygiomis dalimis, t. y. tėvas turi teisę paimti vaikus kas antrą valstybinę šventę, atsižvelgdamas į savo galimybes bei vaikų pageidavimus. Jei valstybinė šventė patenka į buvimo su tėvu laikotarpį, bendravimo tvarka nekeičiama.
5.13. Motinos dieną būti su vaikais pirmenybės teisę turi motina (atsakove), Tėvo dieną pirmenybės teisę turi tėvas (ieškovas).
5.14. Tėvas (ieškovas) turi teisę kasmet Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) praleisti su vaikais, pasiimdamas juos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos dienos iki 20.00 val. Motinos dieną (kasmet gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikai leidžia su mama (atsakove). Jei ta diena sutampa su tėvo buvimo su vaikais savaitgaliu, tėvas įsipareigoja vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą to sekmadienio 12 val.
5.15. Vaikų gimtadieniai švenčiami pas tą iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikai. Kitas tėvas turi teisę dalyvauti savo vaiko gimtadienyje, informuodamas iš anksto apie savo atvykimą ir dalyvavimą.
5.16. Tėvas (ieškovas) turi teisę paimti vaikus ir kitoje sutartoje vietoje ar jiems savarankiškai atvykstant autobusu pas tėvą, tokiu atveju tėvui vaikus pasitinkant autobusų stotyje; taip pat grąžinti vaikus įsodinant juos į autobusą savo gyvenamosios vietos autobusų stotyje ir vaikams į namus (duomenys neskelbtini) savarankiškai grįžtant viešuoju transportu. Tokiais atvejais tėvas įsipareigoja apmokėti vykimo į / iš jo gyvenamosios vietos autobusų stotį išlaidas ir, jei reikia, pasirūpinti bilietų įsigijimu/užsakymu. Motinai nusprendus vykimui į / iš (duomenys neskelbtini) autobuso stotį organizuoti papildomų išlaidų reikalaujančius veiksmus (pvz. naudojantis taksi paslaugomis), visos su tuo susijusios išlaidos tenka motinai (atsakovei), jei šalys abipusiu susitarimu nuspręstų kitaip.
5.17. Tėvas (ieškovas) turi teisę su kitu asmeniu (savo antra puse), jei tai neprišatrauja vaikų interesams, dalyvauti bet kokioje vaikų veikloje, įskaitant švenčiamus gimtadienius, būrelius, repeticijas, bet kokius kitus renginius ir tam nereikalingas kitos šalies sutikimas, išskyrus jei renginys vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju reikalingas vaikų motinos (atsakovės) sutikimas.
5.18. Tėvas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo atvejais. Konsultavimasis su vaikų motina (atsakovė) sveikatos klausimais savaime nereiškia netinkamo vaikų priežiūros užtikrinimo. Motina savo ruožtu neturi teisės savavališkai paimti vaikų iš tėvo gyvenamosios vietos tėvo bendravimo su vaikais laiku, išskyrus atvejus, kai tėvas akivaizdžiai yra nepajėgus pats užtikrinti reikiamos sveikatos priežiūros (pats ligos faktas nėra pagrindas paimti vaikus anksčiau bendravimo tvarkoje nustatyto laiko ar bendru šalių susitarimu nustatyto kito laiko). Tėvo prašymu, mama taip pat pateikia informaciją jam apie vaikų sveikatos būklę, kol dukros leidžia laiką pas mamą; tėvas privalo nedelsiant apie mergaičių ligas informuoti mamą.
5.19. Tėvas (ieškovas) ketindamas vykti su vaikais į užsienį, įsipareigoja apie tai iš anksto raštu informuoti mamą (atsakovę). Motina (atsakovė), ketindama vykti su vaikais į užsienį, įsipareigoja apie tai iš anksto raštu informuoti tėvą (ieškovą). Jei planuojama kelionė į užsienį (nekertant Šengeno erdvės) trunka iki 4 kalendorinių dienų - informuoti raštu būtina prieš 7 kalendorines dienas, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Jei kelionė į užsienį (nekertant Šengeno erdvės) trunka ilgiau nei 5 kalendorines dienas – informuoti būtina prieš 30 kalendorinių dienų, nurodant konkrečią šalį ir planuojamo apsistojimo vietą bei grįžimo laiką. Tuo atveju, jei kelionė į užsienio šalį yra organizuojama mokyklos arba popamokinės ugdymo veiklos įstaigos - šalis informuoja kitą šalį nedelsdama tada, kai sužino.
5.20. Šalys (ieškovas ir atsakovė) įsipareigoja dalintis su vaikų priežiūra ir kita veikla susijusiais kontaktais, kad bet kuri iš šalių galėtų savarankiškai susisiekti ir bendrauti su atitinkamais asmenimis jai rūpimais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, mokytojų, būrelių vadovų, sveikatos įstaigų darbuotojų, klasiokų, draugų), taip pat tartis dėl kito būrelio laiko, repeticijos laiko pakeitimo ir pan. Bet kuriam iš vaikų planuojant atlikti kažkokias intervencines procedūras (pvz. operacijas), užrašant į konsultacijas, taikant nestandartinius gydymo metodus, tai nusprendusi šalis privalo iš anksto informuoti kitą šalį bei gauti jos sutikimą, taip pat sudaryti galimybes kitai šaliai gauti visą reikiamą informaciją apie planuojamus atlikti veiksmus (t. y., nurodyti kitą šalį kaip informaciją visais atvejais turinčią teisę gauti asmenį (įskaitant jos kontaktus)), jei šie vaikų duomenys yra vienam iš tėvų viešai neprieinami.
5.21. Tėvas (ieškovas) turi teisę kasdien su vaikais bendrauti motinos (atsakovės) netrukdomai telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdamas vaikų dienos režimo ir dienotvarkės.
5.22. Tokia tvarka galioja nuolat ir gali būti keičiama išimtinai šalių (ieškovo ir atsakovės) susitarimu. Tuo pačiu šalys įsipareigoja neorganizuoti jokių veiklų viena kitos matymosi su vaikais laiku (įskaitant papildomas repeticijas, neskubius (profilaktinius) vizitus pas gydytojus ir pan.), taip pat neduoti jokių sutikimų asmeninei vaikų veiklai, kol tai nėra suderinta su kita šalimi, t. y. neužrašyti į būrelius, vykstančius tuo metu, neduoti sutikimo vaikams dalyvauti kokioje nors šventėje ar renginyje, prieš tai nesuderinus su šalimi, kuriai priklauso buvimo su vaikais tuo metu laikas, ir nesutarus dėl tolimesnio matymosi su vaikais laikotarpių pasiskirstymo.
5.23. Šalys (ieškovas ir atsakovė) privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnametėmis dukromis. Nustatytą bendravimo tvarką šalys gali pakeisti bendru susitarimu raštu (trumposiomis SMS žinutėmis arba el. laiškais).
6. Likusioje dalyje pareikšto ieškinio ir priešieškinio teismas netenkino. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 605,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 951,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas dėl klaidingos atsakovės naudai priteisiamos sumos dydžio, nurodant, kad iš ieškovo atsakovės naudai yra priteisiama 842,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas iš šalių paaiškinimų, susirašinėjimų turinio bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad šalių santykiai konfliktiški. Atsakovė nesutiko visiškai nei su viena iš ieškovo nurodyta bendravimo su vaikais sąlyga, o ieškovas nei su viena iš atsakovės bendravimo su vaikais sąlygų. Vykstant teisminiam nagrinėjimui taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo pagal atsakovės skundą Tarnybai, tačiau Tarnyba tiriant atsakovės skundą dėl ieškovo, šalių nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų nenustatė, ši situacija buvo aptarta ir bylos nagrinėjimo metu. Tokio pobūdžio nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia vaikų interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo, bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas yra praktiškai neįmanomas. Tėvai nesutaria vaikų ugdymo, auklėjimo, gydymo klausimais, tačiau abu tėvai pagal galimybes rūpinasi vaikais ir turi su jais ryšį, tenkina vaikų (nepilnamečių dukrų) poreikius.
9. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovui išsikėlus iš (duomenys neskelbtini) gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) rajoną, tarp ieškovo ir nepilnamečių dukrų faktiškai susiklostė bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas bendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį tėvui savarankiškai pasirenkant jų laiko praleidimo būdus bei vietą, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus bei savo galimybes. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, apytiksliai 110 km nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavo automobilio neturi. Ši aplinkybė parodė, kad šalių nepilnamečių vaikų paėmimas ir grąžinimas priklauso nuo visuomeninių tarpmiestinių autobusų sudarytų tvarkaraščių grafiko. Tad nustatymas konkretaus vaikų paėmimo laiko, pvz., 10 val., gali nekoreliuoti su autobusų atvykimu į (duomenys neskelbtini) grafiku ir beprasmišku laukimu, kol vaikai šeštadienį nuo 10.00 val. iki po pietų baigs visus užsiėmimus.
10. Teismas vertino, kad atsakovės sąsaja su vaikų pasiėmimu konkrečiu laiku – (porinių metų savaičių) šeštadienį 10 val., susiaurina ieškovo galimybę pasiimti nepilnamečius vaikus penktadienį, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, (jei jų nėra), arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, priklausomai nuo vaikų papildomų užsiėmimų pabaigos. Nėra protinga ir logiška tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti vaikų paėmimo laiką būtent šeštadienį 10 val., jei vaikai / vienas iš vaikų turi šeštadienį papildomą užsiėmimą / būrelius. Tuomet ieškovas šeštadienį 10 val. vaikų / vieno iš vaiko faktiškai pasiimti nebegalės, jiems būnant iki pietų užsiėmime, o realus vaikų / vieno iš vaikų paėmimo laikas bus po papildomų užsiėmimų pabaigos. Teismas pritarė ieškovo sąlygai, kad tėvas turi teisę paimti vaikus šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku (po vaikų / vaiko užsiėmimo pabaigos), o atsakovės priešieškinio šioje dalyje netenkino.
11. Be to, teisminio nagrinėjimo metu ieškovo parodymais buvo nustatyta, kad grįžimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tarpmiestiniu autobusu laikas yra apie 19.15 val., todėl ieškovas prašė nustatyti vaikų grįžimo laiką iki 20 val. sekmadienį. Kito ankstesnio tiesioginio autobuso nėra. Jo teigimu, 19.30 val. iš stoties vyksta troleibusas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki vaikų gyvenamosios vietos važiuoja apie 20 min. ir vaikai gyvenamojoje vietoje būna apie 20 val. Ši vaikų grįžimo tvarka buvo ilgą laiką vykdoma ir atsakovei žinoma, todėl ieškovas vertino atsakovės priešieškinio reikalavimą grąžinti vaikus sekmadienį tarp 19 val. – 19.30 val. kaip neįvykdoma. Teismas sutiko su ieškovo priešieškinio atsikirtimo motyvais šioje dalyje ir netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį laike tarp 19 val. – 19.30 val., kaip neįvykdomą, nes vaikai į gyvenamąją vietą grįžta apie 20 val. Šalių santykiai konfliktiški, todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad „ir nėra kitų, abiejų šalių pripažįstamų svarbiomis, priežasčių“ Tokiu atveju tėvas turi teisę grąžinti vaikus namo ne vėliau kaip išvakarėse (ne vėliau kaip 20 val.) tos dienos, po kurios vaikai privalo būti (duomenys neskelbtini) mieste dėl ugdymo reikalų ar kitų abiejų šalių pripažįstamų svarbiomis priežasčių. Skirtingas šalių „svarbių priežasčių“ supratimas užprogramuoja šalių ginčus dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Šioje dalyje teismas ieškovo reikalavimo netenkino.
12. Teismas pažymėjo, kad M. V. yra (duomenys neskelbtini) metų (dalinai veiksni), o A. V. yra (duomenys neskelbtini) metų. Teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog mergaitėms nesaugu važiuoti tarpmiestiniu autobusu ar (duomenys neskelbtini) miesto viešuoju transportu, išskyrus atsakovės pasisakymu. Mergaitės gyvena (duomenys neskelbtini) ir naudojasi vienos be palydos miesto vešiuoju transportu važiuojant į mokyklą bei į užsiėmimus. Autobusų stoties teritorija bei prieigos kontroliuojamos vaizdo priemonėmis. Skundų dėl mergaičių saugumo grįžtant į namus byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir atsakovės noro bendradarbiauti su ieškovu net ir tuo atveju, kai pastarasis negali vakare sekmadienį mergaičių pristatyti į namus ir grįžti tą patį vakarą į (duomenys neskelbtini) rajoną. Teismas visiškai sutiko su Tarnybos išvada, kad bendravimo tvarkos nustatymas kas antrą savaitgalį galimai vaikų interesams neprieštarauja, kadangi joms tokią bendravimo tvarką jau nusistovėjo. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad abi mergaitės skundėsi, jog jas labai vargina kelionės autobusu, jos vėlai grįžta namo, todėl tėvas galėtų vaikus ne tik paimti iš gyvenamosios vietos, tačiau ir į ją pristatyti, o kelionės laiką išnaudoti buvimui kartu, bendravimui su dukromis. Teismas vertino, kad kelionės laikas autobusu su kitais pakeleiviais grįžtant į mergaitės gyvenamąją vietą gali būti tik iš dalies išnaudotas kokybiškam bendravimui ir negali pakeisti visaverčio tėvo ir mergaičių bendravimo. Teismas taip pat vertino, kad bendravimo tvarka negalima sureguliuoti visų gyvenimo situacijų, todėl svarbu mergaičių tėvų bendradarbiavimas klausimais, susijusiais su vaikais. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl ieškovo ir dukrų bendravimo tvarkos visais klausimais, kas iš esmės apsunkina ieškovo bendravimą su dukromis. Jei tarp šalių kils klausimų dėl vaikų teisių pažeidimo (tame skaičiuje ir dėl saugumo), šalys informuotos dėl tokių skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos.
13. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos sąlyga (šios nutarties 1.2. punktas) koreliuoja su atsakovės nurodyta bendravimo tvarkos sąlyga (šios nutarties 5.3. punktas). Teismo vertino, kad ieškovo tvarkos sąlyga – jis įsipareigoja informuoti motiną kaip įmanoma anksčiau (nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, trukdančios vykdyti nustatytą tvarką), bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomo vaikų paėmimo yra tenkinama, sprendžiant, kad informavimo būdai gali būti visais leidžiamais būdais (telefonu, SMS žinute ir pan.), o atsakovės sąlyga, nurodyta priešieškinyje – prieš 2 dienas raštu, yra netenkinama, nes susiaurina ieškovo informavimo teises, be to, ieškovas nurodė ir atsakovės pareigą jį tuo pačiu informuoti, jei bus nustatytos analogiškos priežastys, todėl ieškovo sąlyga labiau atitinka šalių interesų pusiausvirą bei lygiateisiškumą.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta sąlyga – ar du sekančius savaitgalius vaikai praleis su tėvu, ar viskas toliau vyks pagal bendravimo tvarką, t. y. kas antrą savaitgalį (neatsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau minėto pasikeitimo bendravimo tvarkos nuoseklus vykdymas pasikeis) yra netenkinama, nes yra susitarimo objektas. Teismas netenkino ir atsakovės nurodytos tėvo bendravimo su vaikais sąlyga – tėvui nebūto su vaikais laikai nėra kompensuojamas, išskyrus jei šalys dėl to susitaria atskirai arba kai vaikai to patys nori, nes įrašoma, kad iškart suderinti su juo tolimesnę vaikų paėmimo tvarką, t. y. pasikeitus aplinkybėms, šalys gali susitarti dėl tolimesnės bendravimo tvarkos, jos šiuo metu nedetalizuojant.
15. Teismas vertino, kad ieškovo sąlyga: „jei informacija nepateikiama aukščiau nurodytu laiku, kita šalis turi teisę reikalauti vykdyti nustatytą (ar šalių susitarimu pakeistą) tvarką ir jos nekeisti pagal nepagrįstai laiku nepateikusios informacijos šalies pageidavimą, tačiau tik su sąlyga, kad dėl tokio tvarkos pakeitimo reikalaujančioji šalis neturėtų realios galimybės be neigiamų padarinių tuo laiku pasirūpinti vaikų priežiūra (pvz., iš anksto suplanuota išvyka, renginys, aplinkybės, susijusios su darbine veikla, sveikata, kt.) ir nėra galimybės užtikrinti vaikų priežiūrą kitais įprastais būdais (pvz., juos perduodant prižiūrėti seneliams ir pan.)“ yra perteklinė ir netenkinta. Atsakovė nurodė, kad „tėvo ir vaikų bendravimas nustatytu laiku nevyksta ir nukeliamas, kai vaikai suserga ir dėl to nėra saugu jiems vykti, arba kai patys atsisako vykti pas tėvą. Apie vaikų / vaiko sveikatos būklę, dėl kurios jie negali vykti pas tėvą, mama įsipareigoją tėvą informuoti nedelsdama“. Šią sąlyga teismas patenkino, išskyrus sakinį „arba kai patys atsisako vykti pas tėvą“ , nes Tarnyba teigė, kad, ši sąlyga nėra tikslinga. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo sąlyga: „kitos šalies informavimo pareiga ir jos nesilaikymo pasekmės atitinkamai galioja ir atostogų laikotarpiu, t. y. visai nustatytai bendravimo tvarkai. Ši nuostata skirta nenumatytiems gyvenimo įvykiams įvertinti išsaugant tam tikrą aiškumą ir kartu apsaugoti šalis nuo galimo piktnaudžiavimo nustatyta tvarka, nesant tam objektyvaus pagrindo“ yra taip pat perteklinė ir netenkinta.
16. Teismas papildė ieškovo nurodytą sąlygą „tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai mokymosi laikotarpiu (rugsėjo-birželio mėn.) būdami jo priežiūroje, atliktų privalomas mokymosi įstaigų duotas užduotis (namų darbus), išskyrus tas, kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos). Tas pats įsipareigojimas galioja ir dėl vasaros atostogoms vaikams duotų užduočių“, atsakovės nurodyta sąlyga: „jei tėvo buvimo su vaikais savaitgalį, vaikai turi užsiėmimų, repeticijų, stovyklų ar kitas ne nuo vaikų ar tėvų sprendimo priklausančias veiklas – tėvas turi užtikrinti vaikų dalyvavimą tose veiklose vaikus pristatydamas ir pasiimdamas reikiamu laiku bei užtikrindamas, kad vaikai bus atlikę užduotis, turės reikalingus reikmenis, daiktus, kitus tam užsiėmimui vykti būtinus dalykus“.
17. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinyje porinių ir neporinių metų atostogas prašo surašyti priešingai negu ieškovas, t. y. šalių pozicija yra nesuderinama, visiškai priešinga. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2023 m. šalių mergaitės Šv. Kūčias praleido su motina (atsakove), todėl sprendė, jog poriniais metais, t. y. 2024 m. Šv. Kūčias vaikai turėtų praleisti su ieškovu. Tai sąlygojo ieškinio patenkinimą šioje dalyje ir likusių atostogų išdėliojimą. Teismas taip pat vertino, kad, šalims turint priešingas sąlygas, bendravimo tvarka nustatoma tokia, kaip ir nurodyta ieškinyje – poriniais metais pirmas dvi savaites pirmenybė būti su vaikais tenka tėvui, neporiniais – motinai, tačiau šalys gali apsikeisti bendravimo laiku bendru susitarimu. Teismas sutiko su priešieškinio sąlyga: „tėvai susitaria, kad vaikai paskutinę vasaros atostogų savaitę (savaitę iki rugsėjo mėn. 1 d.) praleidžia pas mamą“, nes būtent atsakovė, su kuria gyvena vaikai, faktiškai užtikrina vaikų pasiruošimą mokyklai.
18. Teismas svertino, kad yra tenkinama ieškinio dalis dėl valstybės švenčių bei priešieškinio dalis dėl Tėvo ir Motinos dienų, vaikų gimtadienių, nes atsakovės nurodyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka yra konkretesnė, su korekcija, kad vaikai į gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val. Teismas netenkino ieškovo sąlygų, kad motina vaikus iš tėvo pasiimti ir atgal jam grąžinti privalo savo lėšomis ir pastangomis. Analogiškai sprendžiama ir su vaikų buvimu pas vieną iš tėvų per vieno iš tėvų gimtadienį“ bei bendro pobūdžio sąlygų (pvz., jei vaikas nori savo gimtadienį švęsti (duomenys neskelbtini) ir gimimo diena patenka į bendravimo su tėvu laikotarpį, tėvas įsipareigoja atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti jo galimybę būti (duomenys neskelbtini) atitinkamą savaitgalio dieną, kurią nusprendžiama švęsti gimtadienį; jei gimtadienis išpuola buvimo su tėvu laikotarpio viduryje, tuomet arba jo šventimas nukeliamas į savaitgalį, arba tėvas grąžina vaikus / neima jų konkretų laikotarpį (pvz. per atostogas), tačiau įgyja teisę vaikus pasiimti ir sekančias atostogas – tokiam laikotarpiui, kokiu sutrumpėjo jo buvimo su vaikais laikotarpis, jei grąžino anksčiau, arba visam sekančiam laikotarpiui, jei vaikų neėmė būtent dėl šios priežasties. Tokiu atveju jis įgyja teisę su vaikais praleisti dvi sekančias atostogas, taip kompensuojant neišnaudotą buvimo su vaikais laiką). Galiojantys teisės aktai kompensacinio mechanizmo iš esmės nenumato.
Atsiliepimas
19. Atsakovės nurodytos sąlygos „vaikams būnant pas tėvą, tėvas privalo užtikrinti, kad nesusitrukdytų vaikų ugdymosi planai ar bendravimas su draugais ir artimaisiais, pvz. užtikrinti atvežimą į repeticijas, koncertus, gimtadienius, kitus renginius. Taip pat tėvas turi pasirūpinti, kad mokslo metų atostogų metu vaikai atliktų mokytojų paskirtas užduotis“ kartotina, todėl teismas jos netenkino. Panaši sąlyga buvo išspręsta tenkinant ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos mokymosi laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas vertino, kad bendro pobūdžio sakinys : „atsižvelgiant į vaikų amžių ir išsivystymo lygį, t. y, kad vaikai jau pakankamai gerai orientuojasi bei geba naudotis viešuoju transportu, tiek vaikų paėmimas, tiek jų grąžinimas negali būti saistomas su jų fiziniu paėmimu / grąžinimu iš / į gyvenamosios vietos. Dėl to buvo pašalintas, o bendravimo sąlyga buvo patenkinta. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaikais sąlygą: „tėvas turi teisę dalyvauti bet kokioje vaikų veikloje, įskaitant švenčiamus gimtadienius, būrelius, repeticijas, bet kokius kitus renginius ir tam nereikalingas kitos šalies sutikimas, net jei renginys vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje. Tėvui tokiais atvejais nereikalingas ir sutikimas dalyvauti atitinkamame renginyje su kitu asmeniu (savo antra puse), išskyrus atvejus, jei tai aiškiai prieštarautų vaikų interesams“. Teismas vertino, kad tokia sąlyga gali būti nustatyta, koreguojant „išskyrus jei renginys vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju reikalingas vaikų motinos sutikimas“.
21. Teismas nurodė, kad vaiko motina, su kuria šiuo metu gyvena šalių nepilnametės dukros, turi dėti pastangas, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų vyktų realiai. Teismas nesutiko su atsakovės išdėstyta pozicija, kad dukterų bendravimas su tėvu neturėtų vykti vaiko ligos atveju, t. y. pasiimti vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos parodyti medikams / specialistams arba pasiimti vaikams prašant. Tam prieštarauja ieškovas, teigiantis galintis vaikais tinkamai pasirūpinti ligos atveju arba jei šalys pasieks kitą susitarimą. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad šalys negalėtų pasirūpinti dukromis ligos atveju, t. y., mergaitėms susirgus. Mergaitėms svarbu žinoti, kad abu tėvais galėtų jomis pasirūpinti ir globoti. Dėl to teismas patenkino ieškovo bendravimo sąlygą ją papildant atsakovės priešieškinyje nurodytu įpareigojimu: „tėvo prašymu, mama taip pat pateikia informaciją jam apie vaikų sveikatos būklę, kol dukros leidžia laiką pas mamą; tėvas privalo nedelsiant apie mergaičių ligas informuoti mamą“, kitoje dalyje priešieškinio netenkino.
22. Dėl šalių pateiktų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų, susijusių su išvykimu į užsienį, teismas vertino, jog yra patenkinama atsakovės priešieškiniu nurodyta tvarka, nes ji yra detalesnė, papildant, kad nurodyta informavimo pareigą turi ir atsakovė, ieškovui vaikus išvežant į užsienį. Teismas taip pat laikė, kad, šalys dalinasi tiek tais su vaikų priežiūra ir kita veikla susijusiais kontaktais, kurie yra neprieinami vaikų tėvams viešai. Tais atvejais, kai mokymosi (pvz. Tamo), sveikatos (eSveikata.lt) ir pan. vaikų duomenys yra vaikų tėvams viešai prienami, jie neteikiami. Dėl ieškovo bendravimo su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, teismas vertino, kad jo siūlomos bendravimo tvarkos sakinys: „tai laikytina tėvo teisės būti su vaikais, juos savarankiškai auklėti ir pasirinkti laiko praleidimo būdus, įgyvendinimu, bet jokiais būdais ne motinos teisių apribojimu, be to, neadekvati kontrolė akivaizdžiai kenkia vaikų interesams“ yra perteklinis ir buvo netenkintas. Teismas patenkino atsakovės sąlyga, nes ji konkreti, įrašant žodį „netrukdomai“.
Šalies argumentai
23. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti sąlygą: „tokia tvarka galioja nuolat ir gali būti keičiama išimtinai šalių susitarimu. Tuo pačiu šalys įsipareigoja neorganizuoti jokių veiklų viena kitos matymosi su vaikais laiku (įskaitant papildomas repeticijas, neskubius (profilaktinius) vizitus pas gydytojus ir pan.), taip pat neduoti jokių sutikimų asmeninei vaikų veiklai, kol tai nėra suderinta su kita šalimi, t. y. neužrašyti į būrelius, vykstančius tuo metu, neduoti sutikimo vaikams dalyvauti kokioje nors šventėje ar renginyje, prieš tai nesuderinus su šalimi, kuriai priklauso buvimo su vaikais tuo metu laikas, ir nesutarus dėl tolimesnio matymosi su vaikais laikotarpių pasiskirstymo.“ Teismas šią sąlygą patenkino, nes dėl jos nebuvo ginčo. Teismas taip pat vertino, kad baigiamoji nuostata tikslinga suformuoti taip: „šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnametėmis dukromis. Nustatytą bendravimo tvarką šalys gali pakeisti bendru susitarimu raštu (SMS žinutėmis arba el. laiškais)“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė S. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatymo principus, nepaisė suformuotos ir plėtojamos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstą pranašumą suteikė ieškovui ir išimtinai jo patogumui bendraujant su vaikais, taip pat toliau sudarė sąlygas ginčams tarp tėvų kilti, skirtingai interpretuojant nustatyto bendravimo sąlygas. Kai kurios teismo nustatytos bendravimo su vaikais sąlygos net gi kelia grėsmę vaikų saugumui. Pirmos instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nėra pakankamai aiški ir konkreti, sąlyginė, kai kurios jos sąlygos prieštaringos.
24.2. Eisminė sąlyga bendravimo tvarkos nustatymui yra ne patogumas tėvams, ar kuriam nors vienam iš jų, o siekis užtikrinti vaikų interesus ir gerovę, į kurią patenka vaikų sveikas vystymasis, sklandus vaikų mokymasis ir ugdymas, dienos ir poilsio režimas ir pan. Taip pat bendravimo tvarka turi padėtu išspręsti šalių ginčus, ir užkirsti kelią naujiems kilti. Tačiau pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šių sąlygų.
24.3. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte ir 16 punkte nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas 1 punkte punkte nustatė, kad mergaičių mokymosi laikotarpis neva yra nuo rugsėjo mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nėra aišku pagal ką teismas tai nustatė, iš kokių byloje esančių ar viešai prieinamų duomenų. Atsakovė žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jaunesnės dukters mokslo metai baigiasi gegužės mėn. pabaigoje, ir birželio mėn. jau laikomas vasaros atostogomis, o vyresnės dukters mokslo metai baigiasi birželio mėn. viduryje. Be to, tokia sąlyga, nurodant, kad vaikų mokslo metai tęsiasi neva tai iki birželio 30 d., nėra suderinama ir prieštarauja kitai teismo sprendimo sąlygai, t. y. 8 punktui, kuriame nurodyta, kad vasaros laikotarpis prasideda nuo liepos 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų vasaros atostogos prasideda birželio mėn., 1 punkte punkte nebuvo ir nėra būtina apibrėžti mokslo metų mėnesiais, tiesiog paliekant sąlygą, kad vaikų mokslo metu tėvas su vaikais bendrauja atitinkama tvarka, kitose sąlygose jau nustatant bendravimo išimtis vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu.
24.4. Tame pačiame 1 punkte teismas taip pat nustatė, kad tėvas turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip 20 val. sekmadienį, tačiau ši sąlyga nėra konkreti. Tėvui suteikiant išimtinę teisę vienašališkai nuspręsti, ar pasiimti penktadienį ir kada, ar pasiimti šeštadienį ir kokiu laiku nuo 10 val. Tokiai sąlygai galiojant atsakovė iš esmės yra priversta laukti ir negali planuotis savo ir mergaičių laiko, nežinodama, kurią tiksliai dieną ir kuriuo laiku tėvas pasiims mergaites. Ši sąlyga nustatyta ignoruojant tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl, jo neišsprendus nustatant konkrečią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, tikėtina, kad šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu. Tačiau esant konfliktui, teismas paliko sąlyga „šalių iš anksto sutartu laiku“. Toks teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims.
24.5. Atsižvelgiant į geriausius mergaičių interesus, į jų užimtumą ir į tai, kad tėvo gyvenamoji vieta nutolusi 110 km nuo mergaičių gyvenamosios vietos, teisingiausia ir tinkamiausia būtų nustatyti, kad „mokslo metų laikotarpiu tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (porinių metų savaičių) šeštadienį 10 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį laike tarp 19 val. – 19.30 val. Tiek vaikų pasiėmimo diena bei laikas, tiek ir grąžinimo turi būti konkreti, kad nekiltų konfliktų ir nesusipratimų, kad visi galėtų planuoti savo laiką ir užimtumą, kad ir vaikams būtų aišku. Konkreti tvarka netrukdys tėvams susitarti ir kitaip, jeigu jie abu veiks geranoriškai ir atsižvelgdami į geriausius vaikų interesus, poreikius bei norus.
Žemesnės instancijos teismas
24.6. Pirmosios instancijos teismo vertino, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, apytiksliai 110 km nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavo automobilio neturi. Ši aplinkybė rodo, kad šalių nepilnamečių vaikų paėmimas ir grąžinimas priklauso nuo visuomeninių tarpmiestinių autobusų sudarytų tvarkaraščių grafiko – yra absoliučiai nepagrįstas ir net gi įrodo niekuo nepagrįstą teismo palankumą ieškovui, šališkumą. Ieškovas pats nusprendė išsikelti iš (duomenys neskelbtini), dėl subjektyvių priežasčių, už ką nei atsakovė, nei vaikai negali būti atsakingi ir neprivalo dėl to patirti jokių neigiamų pasekmių ar prisiimti papildomų atsakomybių dėl to. Už tai atsako tik ieškovas. Priešingai nei yra nurodyta sprendime, ieškovas turi automobilį, tačiau jis neatitinka techninių reikalavimų, jam reikalingas remontas, kurio ieškovas sąmoningai neatlieka. Ieškovas turi gyvenimo draugę, kuri turi automobilį ir kuriuo naudojasi ir ieškovas, ką jis taip pat patvirtino teismo posėdžio metu. Nepaisant visko, automobilio turėjimas ar neturėjimas negali būti sąlygą, lemianti bendravimo tvarkos nustatymą, jos patogumą ieškovui. Ieškovas yra įgalus, jaunas ir darbingas žmogus. Teismas tokiu būdu „pasirūpino“ ieškovu, nors prioritetas tokiose bylose teikiamas nepilnamečių vaikų gerovei, interesams. Ir pasirūpindamas ieškovu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai ir nevertino to, kad atsakovė nuosavo automobilio taip pat neturi, nurodė, kad naudojasi trumpalaikės nuomos paslaugomis pagal poreikį. Tačiau kažkodėl teismui svarbesnis pasirodė ieškovas. Ne tik iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, bet ir iš žodinio bylos nagrinėjimo yra akivaizdus teismo palankumas ieškovui. Teismas be jokių objektyvių įrodymų tiesiog patikėjo ieškovo deklaratyviais teiginiais, kad jis jokių kitų būdų atvykti pasiimti ar grąžinti vaikų kaip viešasis tarpmiestinis transportas neturi, tam suteikdamas labai svarbią reikšmę nustatant tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Teismas net neatsižvelgė į tai, kad pačios mergaitės Tarnybos atstovams nurodė, jog „tėtis jas ima du kartus per mėnesį, jis pats atvažiuoja automobiliu jų paimti“. Taigi ieškovo deklaracijos apie tai, kad jis neturi automobilio ir galimybių su automobiliu pasiimti ir grąžinti mergaičių buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir net nesąžiningos.
24.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 punktu nustatyta sąlyga yra iš esmės ydinga, nepagrįsta ir neatitinkanti geriausių vaikų interesų. Tokia sąlyga dėl vaikų savarankiško atvykimo pas tėvą iš esmės paneigia teismo sprendimo 1 punkte nustatytą sąlygą, ji tampa nereikalinga, nes tėvui suteikiama teisė bet kada reikalauti, kad nepilnametės mergaitės savarankiškai atvyktų pas tėvą arba kad atsakovė tuo atvykimu pasirūpintų. Teismas nustatė dar ir atsakovei pareigą apmokėti išlaidas dėl jos atvykimo tėvo laiku nuvežti ar pasiimti mergaičių. Nėra suprantama ir niekaip paaiškinama, ką reiškia sąlyga: „Motinai nusprendus vykimui į / iš (duomenys neskelbtini) autobuso stotį organizuoti papildomų išlaidų reikalaujančius veiksmus (pvz. naudojantis taksi paslaugomis) – gi savaime aišku, kad tik atsakovė tokiu atveju turės užtikrinti, kad mergaitės būtų įsodintos į autobusą, būtent atsakovė turės pasirūpinti jų pristatymu tėvo laiku ir dėl to patirs išlaidų. Teismas visiškai nepagrįstai tokias atsakomybes ir atitinkamas išlaidas užkrauna atsakovei. Palikus galioti tokią sąlygą, lieka neaišku, kuris iš tėvų bus atsakingas už vaikų saugumą jiems važiuojant autobusu? Kada faktiškai prasidėtų tėvo ir mergaičių bendravimo laikas? Teismas visiškai to nevertino ir paliko neatsakytus tuos itin svarbius klausimus, palikdamas neišspręstas ginčytinas situacijas. Nustatydamas tokią sąlygą, teismas neįvertino atsakovės argumentų, susijusių su mergaičių saugumu ir savijauta joms tokį ilgą atstumą važiuojant autobusu vienoms, ir neatsižvelgė į byloje esančiu įrodymus, kurie patvirtina mergaičių norus bei baimes, važiuoti tokį atstumą autobusu.
24.8. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „skundų dėl mergaičių saugumo grįžtant į namus byloje nėra – nepagrįstas ir neatitinka bylos medžiagos, nes bylos medžiagoje yra įrodymų apie pačių mergaičių skundus ir baimes dėl tokio važiavimo pas tėvą. Šiuo atveju, vaikų norai neprieštarauja jų interesams (saugumui), dėl ko teismas turėjo į tai atsižvelgti ir netenkinti tik ieškovui patogios sąlygos dėl kitokio vaikų pasiėmimo ir grąžinimo būdo. Tokia sąlyga absoliučiai neteisinga ir nepagrįsta. Teismas niekaip logiškai ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia savo tokio sprendimo. Tokia sąlyga tik dar kartą parodo teismo šališkumą ir palankumą ieškovui.
24.9. Dėl 4 punkte įtvirtinto laikotarpio, kad vaikų mokslo laikotarpis rugsėjo – birželio mėn., tai, kaip jau nurodyta aukščiau, birželio mėn. mokslai jau nebevyksta, prasideda vasaros atostogos. Nėra būtina nustatyti mėnesius. Sąlyga būtų aiškesnė, jei būtų nurodyta, kad „mokslo metų laikotarpiu.“ Tame pačiame 4 punkte, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai mokymosi laikotarpiu (rugsėjo-birželio mėn.) būdami jo priežiūroje, atliktų privalomas mokymosi įstaigų duotas užduotis (namų darbus), išskyrus tas, kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos). Tačiau neaišku, kaip teismas nustatė, ką pagal daugiametę praktiką vaikai atlikinėja su mama, iš kokių duomenų tai teismas nustatė. Tokia sąlyga yra perteklinė ir sukelia sąlygas ginčams kilti. Teismas tiesiog pacitavo ieškovo ieškinio reikalavimo sąlygą ir iš viso nevertino, ar tai egzistuoja, kokia tai praktika. Ši sąlyga naikintina kaip nepagrįsta ir ne konkreti, todėl neįgyvendinama.
24.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 punkte nustatė ieškovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarką. Atsakovė pažymi, kad turi būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka vaikų atostogų metu, o ne tėvų atostogų metu. Dėl to, teismo įtvirtinta sąlygą „tačiau šalys gali apsikeisti bendravimo laiku bendru susitarimu, atsižvelgiant į atostogų galimybes pagrindinėje darbo vietoje (ūkį šiame kontekste taip pat prilyginant darbo vietai)“ – laikytina pertekline ir nepagrįsta, sudaranti sąlygas ginčams kilti. Byloje net nebuvo pateikta jokių įrodymų apie ieškovo ūkininkystę, grafikus, kokius tai sezono darbus, kitokius neatidėliotinus ir nepakeičiamus įsipareigojimus. Atsakovė dirba samdomą darbą, taip pat turi įsipareigojimų, tačiau to teismas kažkodėl neakcentuoja ir neatsižvelgė į tai. Tokia teismo nustatyta sąlyga tik dar kartą patvirtina galimą teismo šališkumą bei išskirtinį palankumą ieškovui.
24.11. Nėra suprantama ir jokiais objektyviais ir logiškais argumentais nepaaiškinama, kodėl pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimą tik 2 mėnesius (nors ir ne pilnus), kai vaikų vasaros atostogos yra 3 mėnesius. Be to, kokiais motyvais remdamasis teismas nurodė laikotarpį nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d., nors prieš tai nurodo, kad vasaros atostogos 2 mėnesiai. Teismas tiesiog tenkino ieškovui patogią sąlygą, visiškai nevertindamas nei jos logiškumo, nei pagrįstumo, taip pat neatsižvelgdamas ir į tokius atsakovės paaiškinimus apie tai, kad liepos 16 d. yra jos gimimo diena ir ji įprastai tą laiką leidžia su mergaitėmis. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad ieškovo teisės ir interesai, patogumas yra svarbesni nei nepilnamečių vaikų ir atsakovės. Esant nustatytoms tokioms sąlygoms, atsakovei tenka didesnė pareiga ir atsakomybė bei atitinkamai išlaidos vaikų priežiūrai iki liepos 16 d., t. y. visą mėnesį vaikų vasaros atostogų laikotarpio. Tai nėra teisinga ir pateisinama, neatitinka tėvų lygiateisiškumo bei pareigų lygybės principų. Nėra suprantama papildoma sąlyga, kad „šalys gali apsikeisti bendravimo laiku bendru susitarimu“ – ji neįgyvendinama, nes šalys konfliktuoja, o ir be tos sąlygos, teismas sprendime yra nustatęs ir tokią visiems atvejams pritaikomą sąlygą, kad tokia tvarka galioja nuolat ir gali būti keičiama išimtinai šalių susitarimu.
24.12. Pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga: „išankstinis kelionės rezervavimas, nesant bendro susitarimo tarp šalių, nėra privalomas asmeniui, kuriam priklauso bendravimo laikas su vaikais tuo metu, kada rezervuojama kelionė, t. y. bet kuris iš tėvų, rezervuodamas kelionę tuo metu, kada bendravimas su vaikais jam nepriklauso ir neturėdamas išankstinio kito iš tėvų sutikimo, veikia savo rizika ir kita šalis nėra atsakingi už nuostolius, kuriuos be susitarimo veikusi šalis patirs ar gali patirti.“ – nėra pagrįsta ir niekaip teismo nepaaiškinama. Teismas tiesiog pacitavo ieškovo prašomą nustatyti sąlygą, tačiau jos pagrįstumo ir būtinumo ją nustatyti visiškai nevertino. Kyla klausimas, kodėl tėvas ar motina negali planuoti savo laiko ir išvykų tuo metu kai jam nepriklauso bendravimo laikas su vaikais? Taigi konkreti bendravimo tvarka ir nustatoma dėl to, kad būtų aiškus bendravimo ir užimtumo grafikas, kad būtų galima planuoti laiką ne tik su vaikais, bet ir atskirai. Priešingai, žinant ir esant nustatytai bendravimo tvarkai ir konkrečiam bendravimo su vaikais laikui, tas tėvas, kuriam tas laikas pagal grafiką priklauso, negali planuotis išvykų ir savo laiko be vaikų tuo laiku, nesant kitokio išankstinio šalių sutarimo dėl pasikeitimo bendravimo dienomis. Dėl to tokia teismo nustatyta papildoma sąlyga yra ne tik ne logiška ir nepagrįsta, bet ir trukdanti planuotis laiką tuo metu, kai pagal nustatytą bendravimo grafiką laikas su vaikais nepriklauso. Tokia sąlyga turi būti panaikinta. Teismas sprendime iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl kurių atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarka yra netinkama. Atsakovės prašyta nustatyta tvarka yra labiau konkreti, pagrįstesnė ir užkertanti kelią ginčams kilti.
24.13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 17 punkto sąlygą dėl ieškovo dalyvavimo vaikų reginiuose ir jų veikloje, neargumentavo, kodėl tokia sąlyga buvo būtina, koks jos nustatymo pagrindas? Tėvas turi teisę ir jam nėra draudžiama dalyvauti vaikų veikloje, renginiuose. Tokią teisę tėvas turi ir pagal įstatymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kažkokiu tai būdu atsakovė riboja tokias teises ar sudaro kliūtis. Tokia teisė yra susijusi ir su tėvo domėjimusi vaikų užsiėmimais, šventėmis, už ką atsakovė negali būti atsakinga. Taip pat nėra niekaip suprantama, dėl kokių priežasčių į šią sąlygą teismas įtraukė tai, kad ieškovas turi teisę su kitu asmeniniu (savo antra puse) dalyvauti? Nėra aišku, kam ir prieš ką ši sąlyga bus naudojama, ji perteklinė ir nėra būtina. Pagrindinis atsakovės reikalavimas ir pagrįstas šioje dalyje dėl tėvo dalyvavimo vaikų šventėse buvo tas, kad kai vaikų gimtadieniai vyksta jų gyvenamojoje vietoje, tėvas gali dalyvauti juose, tačiau be kitų svetimų asmenų. Toks atsakovės pageidavimas buvo ir yra pagrįstas, saugant savo privatų gyvenimą ir privačią erdvę. Tačiau dėl tėvo teisių dalyvauti mokyklos ar būrelių renginiuose, kitų draugų gimtadieniuose, ir ar vienam ar su drauge nebuvo ir nėra ginčų, todėl nėra suprantama tokia teismo nustatyta sąlyga.
24.14. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 20 punkto sąlyga, nėra visai pagrįsta ir teisinga. Teismas įpareigojo dalintis ir tokiais kontaktais kaip mokytojų, būrelių vadovų ir gydytojų, kai tokie kontaktai kiekvienam iš tėvų yra prieinami viešai tiek elektroniniame dienyne, tiek eSveikata.lt sistemoje. Iš tokios sąlygos formuluotės gaunasi, kad atsakovė privalėtų ieškovui suteikti informaciją apie tai, kas tėvui yra prieinama ir viešai paskelbta. Tai nėra teisinga ir neatitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principo. Jeigu jau tėvas nori ir siekia lygių teisių bendravime ir mergaičių auklėjime, tai atitinkamai vykdyti pareigas jis taip pat turi, jų neperkeliant atsakovei. Tokia sąlyga, kaip įpareigojimas „taip pat tartis dėl kito būrelio laiko, repeticijos laiko pakeitimo ir pan.“ – taip pat nėra pagrįsta ir logiška. Būrelių, pamokų ir kitų užsiėmimų laiką nustato ne tėvai, o būrelių vadovai ir mokytojai, tam tėvai negali daryti įtakos. Teismas negali įpareigoti tėvų tartis dėl klausimų, kurie nėra priskirtų tėvų atsakomybei ir kompetencijai.
24.15. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas gauti išankstinį kito tėvo sutikimą vizitui pas gydytoją, konsultacijoms ir sveikatos priežiūros procedūroms, yra nepagrįstas, pažeidžiantis vaikų interesus ir gerovę, kadangi seka išvada, jog nesulaukus sutikimo vaikas turėtų likti be sveikatos priežiūros paslaugų. Viskas, kas yra susiję su vaikų sveikata yra atliekama ir turi būti atliekama pagal gydytojų siuntimą ir rekomendacijas. Kitas tėvas turi būti apie tai informuojamas, tačiau tai turi ir gali vykti ir be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, pagal gydytojų rekomendacijas ir siuntimą. Be to, įpareigojimas gauti sutikimą ir einant konsultuotis visais atvejais yra niekaip nepagrįstas, perteklinis ir sudarantis sąlygas ginčams kilti. Be to, tokia sąlyga, kaip „taikant nestandartinius gydymo metodus“, nėra konkreti ir vienareikšmiškai suprantama, sudaranti pagrindą ginčams kilti dėl jos aiškinimo. Kas nustatys ir įvertins, ką reiškia nestandartiniai gydymo metodai? Teismas savo tokio sprendimo niekaip neargumentavo.
24.16. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 21 punktu nustatyta, kad tėvas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti motinos netrukdomai telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdamas vaikų dienos režimo ir dienotvarkės. Teismas taip pat turėjo nustatyti ir sąlygą, kad atsakovė turėtų teisę ir galimybę netrukdomai su dukromis susisiekti jų buvimo pas tėvą metu.
24.17. Pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies nėra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iš esmės ir visapusiškai neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų, nepagrįstai neatsižvelgus į Tarnybos išvadoje užfiksuotą nepilnamečių dukterų nuomonę bei baimes, suteikiant nepagrįstą pranašumą ieškovui ir veikiant šališkai, nepaisant kasacinio teismo suformuotos ir plėtojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismo nustatyta tvarka nėra konkreti ir aiški, kai kuriuos sąlygos yra perteklinės ir neįgyvendinamos, neatitinka geriausių vaikų interesų ir neužtikrina jų saugumo, tokia tvarka yra patogi tik tėvui ir suteikianti galimybę jam vienašališkai ją vykdyti sau patogiu būdu.
Atsiliepimas
25. Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Atsakovė nenurodo iš esmės jokios teisinės normos, kurią pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, būtų pažeidęs. Apeliaciniame skunde yra nurodyta tik nuolatiniai kaltinimai teismui, šmeižimas ir pačios atsakovės interpretacijos, neatitinkančios tikrovės.
25.2. Nors atsakovė nesutinka su nustatyta vasaros atostogų pradžia, atsakovė pati savo priešieškinyje prašomoje nustatyti tvarkoje yra nurodžiusi, kad vaikų vasaros atostogos prasideda nuo birželio 30 d., tuo tarpu pateikdama apeliacinį skundą bando savo pačios nurodytą vaikų vasaros atostogų pradžią užginčyti. Toks atsakovės elgesys buvo ir yra nuolatinis – ji nuolat, tiek prieš teismo procesus, tiek jų metu, pati blaškosi tarp savo reikalavimų ir norų bei keičia savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas visiškai įsigilino į visą ieškovo bei atsakovės pateiktą medžiagą ir, natūralu, vaikų vasaros atostogų pradžią užfiksavo kaip ir nurodė atsakovė (atsakovui pritariant) savo priešieškinyje, t. y. birželio 30 d. Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė iš esmės šį punktą bando užginčyti tik tam, kad rastų kuo daugiau „kabliukų“ apeliacinio skundo tenkinimui.
25.3. Atsakovė savo siūlomoje bendravimo su vaikais tvarkoje reikalauja, kad būtų įrašytas tikslus vaikų paėmimo laikas, t. y. šeštadienis 10 val. ryto. Tačiau ne dėl savo paties patogumo, o būtent dėl vaikų poreikių ieškovas prašė nurodyti alternatyvų vaikų paėmimo laiką, o teismas, įsigilinęs į šią situaciją, tokią sąlygą patvirtino. Atsakovas, išsikėlęs gyventi iš (duomenys neskelbtini), dukras visuomet planavo paimti penktadieniais vakare, o gražinti sekmadieniais vakare. Iš pradžių atsakovei tokia tvarka tiko, tačiau vėliau, jo niekaip neinformavusi, neatsiklaususi ir net nepasitarusi, vienašališkai nusprendė užrašyti vaiką į šeštadieninį būrelį, kurio lankymas iš esmės apribojo mano galimybes matytis su vaikais. Šiam būreliui aš nepritariu ne tik dėl to, kad vaikas iš esmės neteko galimybės su manimi kokybiškai matytis bei kurti ryšį, bet ir dėl to, kad, vaiko užimtumas be galo didelis ir įtemptas, mergaitė pavargsta. Atsakovas nustatyti konkretaus vaikų paėmimo laiko negali būtent dėl tokio intensyvaus vaikų užimtumo ir planų.
25.4. Atsakovė labai stipriai prisidėjo prie to, kad ieškovui teko išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini) ir gyventi kaime. Nepaisant to, kad sutarė vaikus prižiūrėti 50/50, ieškovas atsakovei vis tiek privalo mokėti pilnus alimentus. Ieškovui teko didžiulė finansinė našta – mokėti alimentus ir išlaikyti pas save mergaites dvi savaites per mėnesį, taip pat nuomotis būstą, kuriame galėtų priimti vaikus. Tuo metu ieškovas dar visiškai išlaikė automobilį, kuriuo pati atsakovė naudodavosi tomis savaitėmis, kuriomis pas ją buvo vaikai. Atsakovė niekada nemokėjo nei už automobilio remontą, nei už draudimą ar techninę priežiūrą. Atsižvelgiant į didžiulę finansinę naštą, netekus darbo, nepajėgiau rasti kito, kurio atlyginimo man užtektų padengti visas mano išlaidas. Atsakovė nesileido į jokias kalbas ir nuolat grasino teismais bei advokatais, nuolatos priekaištavo, kad ieškovas visiškai nesirūpina vaikais ir kad nieko gyvenime dėl mergaičių padaręs nėra. Ieškovas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik priimti greitus sprendimus, kurie leistų nepatekti į dar didesnę finansinę duobę.
25.5. Ieškovas teoriškai turi automobilį ir to niekada neslėpė, tačiau šiuo metu automobilis negali praeiti techninės apžiūros, nes yra labai senas ir jam reikalingas didelės apimties remontas. Kol remontas neatliktas, su šiuo automobiliu aš negaliu dalyvauti eisme. Ieškovas šiuo metu neturi tokių pinigų, dėl teikiamo didelio išlaikymo vaikams pats gyvena ant skurdo ribos ir turi skolų. Be to, paties automobilio vertė yra ne didesnė nei 500 Eur, todėl mokėti už tokio automobilio remontą kelis kartus daugiau, nei jis vertas, nėra nei normalu, nei racionalu. Ieškovas turi gyvenimo draugę ir yra jai dėkingas, kad ja, pačiam patiriant finansinių sunkumų, ji jį palaiko ir remia apmokėdama jo sąskaitas ar paskolindama automobilį, kai jam jo reikia. Tačiau tai yra ieškovo draugės asmeninis turtas, kurio ji neprivalo jam duoti. Atsakovė, prikišdama ieškovui jo draugės automobilį, tik parodo savo įžūlumą, nebejaučia absoliučiai jokių ribų ir etikos. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sekmadienio antroje dienos pusėje yra vienintelis autobusas, kuris iš (duomenys neskelbtini) išvyksta 17.25 val., o (duomenys neskelbtini) būna 19.15 val..
25.6. Vaikai iš / į ieškovo gyvenamąją vietą savarankiškai autobusu atvyksta / išvyksta jau daugiau nei metai laiko, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėn.. Šalių dukros jau pakankamai didelės ((duomenys neskelbtini)), kad jos galėtų vykti autobusu. Jaunesniosios dukros vienos dar niekada ieškovas neleido vykti tarpmiestiniu autobusu, jei ji važiuoja, tai tik kartu su vyresnėle sese. Tuo tarpu vyresnioji dukra su autobusu jau ne kartą tiek atvažiavo, tiek grįžo iš ieškovo namų pati savarankiškai tarpmiestiniu autobusu. Tuo tarpu atsakovės teiginiai, kad teismo sprendimu ieškovui suteikiama teisė reikalauti, kad atsakovė pasirūpintų vaikų atvykimu į mano gyvenamąją vietą nėra nei pagrįsti, nei įrodyti ir apskritai skamba absurdiškai. Ieškovas niekada atsakovės nereikalavo, kad ji rūpintųsi vaikų atvykimu į jo gyvenamąją vietą. Juolab, kad abi mergaitės tiek kartu, tiek po vieną atskirai pilnai naudojasi viešuoju transportu (duomenys neskelbtini).
25.7. Vienintelė mergaičių nurodyta priežastis, kodėl jos nenori važiuoti autobusu buvo ta, kad joms nuobodu. Vyresnioji išvis nekreipė į važiavimą autobusu jokio dėmesio, ji ir viena puikiai pas ieškovą atvyksta ar grįžta namo. Tuo tarpu jaunesnioji nuolat kartojo, kad jai tiesiog nuobodu. Akivaizdu, kad ne mergaitės, o būtent atsakovė niekaip negali susitaikyti su tuo, kad vaikai namo grįžta viešuoju transportu. Atsakovė nuolatos keitė nuomonę, kodėl vaikams neva tai nepriimtina. Ieškovas visuomet, kai tik įmanoma, stengiasi vaikus gražinti kitokiu būdu (pvz. pasirūpina, kad mergaites parvežtų ieškovo giminės, važiuojantys iš kaimo į (duomenys neskelbtini)). Tokių atvejų (kai vaikai grįžta ne autobusu, o su artimais žmonėmis) buvo ne vienas ir ne du. Ieškovas teigia, kad ne vien tik vaikų norai ar pageidavimai gyvenime nulemia įvairius dalykus. Vaikai gali nenorėti važiuoti autobusu, nes jiems nuobodu, bet jei tėvai neturi absoliučiai jokių kitokių galimybių vaikus parvežti kitokiu būdu, tenka su tuo susitaikyti.
25.8. Šalių dukra A. V. mokosi specializuotoje muzikos mokykloje ir groja fortepijonu bei fleita. Atsakovė pati turi muzikinį išsilavinimą, todėl dukra visuomet renkasi grojimo namų darbus atlikti su atsakove, kas yra visiškai normalu ir natūralu, kadangi ji gali ne tik išklausyti kaip vaikas groja, tačiau ir padėti bei pakoreguoti, jei mergaitė daro kokias nors klaidas. Normalu, kad mergaitė jaučiasi saugiau ir geriau, kai grojimo namų darbus atlieka su mama, suprantančia muzikinę sritį. Atsakovė vis tiek reikalauja neįmanomų dalykų, teismas ir nustatė tokią išimtį, jog tuos namų darbus, kurių neįmanoma atlikti ieškovo namuose, vaikas atliktų būdamas pas atsakovę.
25.9. Atsakovės dėstymas, jog jai nežinoma informacija apie ieškovo ūkininkystės veiklą ar sezono darbus, yra absurdiškas. Byloje buvo be galo daug kartų kalbėta žodinio nagrinėjimo metu, taip pat ir rašyta procesiniuose dokumentuose, kad iškovas užsiimu ūkininkyste ir atsakovė nei karto nepareiškė, kad jai tas nėra žinoma ar kad jai trūksta kokios nors informacijos, grafikų ar pan. Absoliučiai jokių klausimų dėl ieškovo ūkininkystės atsakovė nepateikė viso bylos nagrinėjimo metu. Jeigu ji būtų užsiminusi, kad tokia informacija reikalinga, ieškovas ją būtų pateikęs. Atsakovė ne tik žino apie mano ūkininkystės veiklą, tačiau ją kruopščiai seka socialiniuose tinkluose (pvz. tiksliai žino kurią savaitės dieną mūsų ūkio prekės pristatomos į (duomenys neskelbtini) ir priekaištauja man, kad tą dieną nepasiūlau vaikams susitikti, nors tas prekes į (duomenys neskelbtini) vežu net ne aš pats) ir pan. Atsakovės priekaištas, kad ji taip pat dirba samdomą darbą ir turi įsipareigojimų taip pat yra visiškai nesuprantamas, nes teismas į tai pilnai atsižvelgė ir labai aiškiai išdėstė, kas reiškia, kad į atsakovės įsipareigojimus ar atostogų grafikus darbovietėje taip pat turi būti atsižvelgta ir tai yra normalu. Teismo sprendimas leisti pakeisti atostogų datas, jei jos yra netinkamos ieškovui arba pačiai atsakovei yra normalus ir gyvenimiškas. Jei tokia sąlyga būtų išbraukta, ką darytų pati atsakovė, jei staiga jos situacija pasikeistų ir ji negalėtų atostogauti su vaikais numatytu metu? Jei teismas savo sprendime kur nors parašo, kad, atsižvelgiant į galimybes, matymosi su vaikais tvarka bendru sutarimu gali būti keičiama, tai atsakovei tai netinka ir ji įžvelgia sąlygas ginčams kilti, tačiau vėliau pati reikalauja, kad tokia galimybė (keisti tvarką bendru sutarimu) būtinai būtų įrašyta.
25.10. Dėl liepos 16 d. ir dėl to, kad tą dieną atsakovė švenčia gimtadienį, taip pat buvo kalbėta žodinio nagrinėjimo metu ir viskas buvo paaiškinta. Matymosi su vaikais tvarką ruošė ieškovo advokatė, kuriai buvo nurodęs, jog atostogauti su vaikais dvi savaites nepertraukiamai galėčiau nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, todėl tokią datą ji ir įrašė. Ieškovas niekada nereikalavo, kad mergaitės būtų pas ieškovą atsakovės gimimo dieną. Neketina to daryti ir ateityje.
25.11. Teismas patvirtino sąlygas dėl vasaros atostogų, kurios reiškia, kad vasaros atostogų metu (birželio 30 d. – rugpjūčio 31 d.) mergaitės praleidžia mėnesį pas atsakovę, mėnesį pas ieškovą, t. y. pusę laiko būna pas vieną, o pusę laiko – pas kitą (konkretus grafikas nebuvo nurodytas, nes vasaros metu mergaitės taip pat turi įvairių veiklų, atostogauja ne tik su tėvais, bet ir seneliais ir pan., dėl ko matymosi su vaikais laikas turėtų būti derinamas atskirai – atsakovei tas tiko). Dėl to atsakovės teiginys, kad jai tenka didesnė pareiga ir atsakomybė bei atitinkamai išlaidos vaikų priežiūrai iki liepos 16 d. yra išvis melagingas, absurdiškas ir neatitinkantis tikrovės bei žeminantis teismą. Nėra aišku, kokios jai didesnės išlaidos tenka, jei ieškovas, net ir paėmęs vaikus dvi savaites per mėnesį vasaros metu, ir toliau moka pilnus alimentus, kurie nuo 2025 m. sausio 1 d. sieks 770 Eur / mėn.? Dėl to būtent ieškovas galėtų ir turėtų reikalauti, kad tais mėnesiais, kai vaikai pas mane būna bent dvi savaites, alimentų būtų mokama mažiau. Kalbant apie atostogas su vaikais nuo liepos 16 iki rugpjūčio 15 d., mintyje yra turimos dvi savaitės nepertraukiamų atostogų, kurių metu ieškovas pats nedirbtų ir galėtų skirti daugiau dėmesio vaikams, galbūt kažkur nuvažiuoti ar pan. Tokios nepertraukiamos dviejų savaičių atostogos dėl ieškovo darbų ūkyje yra įmanomos tik laikotarpyje nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės nebuvo nei vieno konkretaus ir argumentuoto teiginio, kodėl tas laikotarpis yra netinkamas.
25.12. Pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka dėl išankstinės kelionės rezervavimo reiškia tik tai, kad jei tas laikas su vaikais nepriklauso konkrečiam tėvui, rezervavusiam kelionę, yra paties tėvo atsakomybė (t. y. jei tuo pačiu metu tiek motina, tiek tėvas rezervuos kelionę, pirmenybė bus teikiama tam, kuriam tuo metu priklauso leisti laiką su vaikais pagal teismo patvirtintą matymosi su vaikais tvarką). Nėra aišku, kodėl reikia galvoti, kad kažkuris iš tėvų vienas asmeniškai negali vykti į kažkokias keliones, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų. Teismas niekada nenustatė tokios sąlygos, tai yra atsakovės interpretacija, visiškai neatitinkanti realybės.
25.13. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje yra duomenų apie atsakovės trukdymus dalyvauti vaikų šventėse ar apskritai trukdymus bendrauti su vaikais. Byloje yra duomenų ir apie tai, kaip atsakovė nuteikinėjo mūsų dukras prieš ieškovo draugę, melavo vaikams, neva ieškovas, susipažinęs ir pradėjęs gyventi su drauge, pradėjo mokėti mažiau pinigų jų išlaikymui, lygiai taip pat kaip ir melavo mergaitėms, kad ieškovo draugė neva dalyvavo mediacijoje ar rašo atsakovei kažkokius nebūtus laiškus ir pan. Atsakovė dar tuomet, kai ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) ir prižiūrėjo vaikus 50/50, žinodama, kad ieškovas gyvenu su kita moterimi ir kad vaikai su ja bendrauja dvi savaites per mėn., į dukros gimtadienio šventę kvietė tik vieną ieškovą. Toks atsakovės elgesys atsirado išskirtinai nuo to momento, kai aš pradėjau kurti santykius su kita moterimi.
25.14. Atsakovės teiginys, kad būrelių vadovų bei gydytojų kontaktai kiekvienam iš tėvų yra prieinami viešai yra visiškai melagingas ir bylos nagrinėjimo metu apie tai buvo kalbėta. Atsakovė niekada detaliai nepaaiškino, pas kokias specialistes ir dėl kokių priežasčių lankosi ieškovo dukra ir tik po įvykusių teismo posėdžių atsiuntė man psichologių kontaktinius duomenis. Būrelių vadovų kontaktai kartais (ne visada) yra skelbiami viešai, tačiau atsakovė ieškovui neteikdavo informacijos apie pačius vaikų planuojamus lankyti būrelius. Ieškovas, kaip tėvas, turi pilną pareigą ir teisę bendrauti su mokytojais, būrelių vadovais ir kitais asmenimis, kurie dirba ar turi kitokį kontaktą su ieškovo dukromis, taip pat turi teisę pasiteirauti mokytojų ar būrelių vadovų, ar įmanoma perkelti užsiėmimą / repeticiją, jei tie užsiėmimai organizuojami ieškovo ir vaikų matymosi metu.
25.15. Atsakovė niekaip negali susitaikyti su tuo, kad vaikai turi ne tik motiną, bet ir tėvą, ir kad, nepaisant to, jog tėvas gyvena skyrium, nėra ir negali būti taip, kad jam užkertamas kelias dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovas niekada netrukdė ar neužkirto kelio jokiam vaikų gydymui ir dėl to pretenzijų apskritai niekada nereiškė. Tačiau atsakovė, kuri dar neseniai ieškovui iškėlė didžiausią skandalą, kad jis jos neinformavo, nes jų vyresnioji dukra, būdama pas ieškovą, pradėjo šiek tiek sloguoti, pati niekada jo neinformuoja dėl absoliučiai jokių su jų dukrų sveikata susijusių situacijų. Šalių vyresnioji dukra paskutiniu metu lankėsi pas gydytojus dėl pilvo, galvos skausmų, tačiau atsakovė niekada ieškovui nepapasakojo, kokios bėdos kankina jų dukrą, nors aš ir prašiau jos tą padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
27. Ieškovas A. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, pateikė papildomus įrodymus: nepilnamečių dukrų pedagogų laiškus bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tuo tarpu atsakovė, atskirsdama į ieškovo pateiktus naujus įrodymus, pateikė paaiškinimą bei ieškovo kreipimąsi į instuticijas, policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikteiminį tyrimą.
28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, patenkintus ieškovo ieškinį iš dalies ir atsakovės priešieškinį iš dalies, pakeista ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
33. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
34. Atsakovė (apeliantė) S. M. nesutinka su teismo sprendimu nustatytos ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktu ir 16 punktu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 1 punkte nustatė, kad mergaičių mokymosi laikotarpis yra nuo rugsėjo mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d. Tuo tarpu sprendimo 16 punkte nustatyta, kad „tėvas A. V. turi teisę paimti vaikus M. ir A. V. ir kitoje sutartoje vietoje ar jiems savarankiškai atvykstant autobusu pas tėvą, tokiu atveju tėvui vaikus pasitinkant autobusų stotyje; taip pat grąžinti vaikus įsodinant juos į autobusą savo gyvenamosios vietos autobusų stotyje ir vaikams į namus (duomenys neskelbtini) savarankiškai grįžtant viešuoju transportu. Tokiais atvejais tėvas įsipareigoja apmokėti vykimo į / iš jo gyvenamosios vietos autobusų stotį išlaidas ir, jei reikia, pasirūpinti bilietų įsigijimu / užsakymu. Motinai nusprendus vykimui į / iš (duomenys neskelbtini) autobuso stotį organizuoti papildomų išlaidų reikalaujančius veiksmus (pvz. naudojantis taksi paslaugomis), visos su tuo susijusios išlaidos tenka motinai S. M., jei šalys abipusiu susitarimu nuspręstų kitaip“. Apeliantės teigimu, tiek 1 punkte, tiek 16 punkte nustatytos sąlygos yra iš esmės ydingos, nepagrįstos ir neatitinkančios geriausių vaikų interesų, tėvui suteikiama teisė bet kada reikalauti, kad nepilnametės mergaitės savarankiškai atvyktų pas tėvą arba kad ji (apeliantė) tuo atvykimu pasirūpintų. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija turi pagrindą tik iš dalies sutikti.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimo tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbu nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai įgyvendinama. Nagrinėjant bylą tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad vaikų mokslų metų pradžia yra rugsėjo 1 d., o vasaros atostogos prasideda nuo birželio 30 d. Tokią aplinkybę pagrindžia ir byloje pateikti duomenys, jog nepilnamečių vaikų ugdymo procesas tam tikroje apimtyje yra vykdomas ir birželio mėnesį. Aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal esamą situaciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punkte įvardijo laikotarpį (mokslo metai), kuriuo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais savaitgaliais (penktadienio vakaras-sekmadienis) tvarka.
36. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal pirmosios instancjos teismo patvirtintą tvarką, tėvas turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, o grąžinti įsipareigoja ne vėliau kaip 20 val. sekmadienį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai dėl vaikų paėmimo bei grąžinimo laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų paėmimo laikas apibrėžtas įvertinus vaikų poreikius, jų lankomas ugdymo įstaigas, tuo tarpu grąžinimo laikas apibrėžtas sąvoka ne vėliau kaip iki 20 valandos suteikia teisę grąžinimo laiku manipuliuoti. Tikslus vaikų grąžinimo laiko nustatymas padėtų išvengti tokių konfliktų, tokia bendravimo tvarka būtų paprasčiau vykdoma, aiškesnė vaikams. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje yra patenkinamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant, kad vaikai pasibaigus bendravimui grąžinami tarp 19.30-20 val.
37. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimo 16 punktu nustatyta sąlyga yra iš esmės ydinga, nepagrįsta ir neatitinkanti geriausių vaikų interesų. Byloje pateikta Tarnybos parengta išvada patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai, savarankiškai vykdami pas ieškovą ar išvykdami iš jo privalo naudotis viešuoju transportu, kuriame nesijaučia saugūs. Vertindama tokią teismo partvirtintą bendravimo tvarkos nuostatą, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, tėvai neturi siekti, jog bendravimo tvarka būtų patogi jiems. Kiekviena šalis turi pareigą vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką (CPK 18 straipsnis). Nevykdant teismo sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstine tvarka. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, punktas, numatantis nepilnamečių vaikų savarankišką atvykimą pas ieškovą ar išvykimą iš jo, taip pat numatantis apeliantės pareigą savo lėšomis organizuoti vaikų išvykimą pas tėvą (ieškovą) yra perteklinis, nepagrįstai nustatantis finansinius įpareigojimus kitai šaliai, ir dėl to yra panaikinamas.
38. Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 4 punkte nustatytu tėvo įsipareigojimu užtikrinti, kad vaikai mokymosi laikotarpiu (rugsėjo-birželio mėn.) būdami jo priežiūroje, atliktų privalomas mokymosi įstaigų duotas užduotis (namų darbus), išskyrus tas, kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių (pvz., fortepijono repeticijos kurias pagal daugiametę praktiką vaikai yra įpratę atlikinėti su mama ar kurių atlikti tėvo gyvenamojoje vietoje nėra objektyvių galimybių). Savo nesutikimą atsakovė grindžia tėvų konfliktiškais santykiais ir tuo, kad sąlygos yra perteklinės ir sukelia sąlygas ginčams kilti.
39. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Nei vaiko tėvas, nei motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikams. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne tik vaikų motina, bet ir vaikų tėvas tuo metu, kai vaikai būna su juo, turi pareigą pasirūpinti tinkamu vaikų poilsiu, higiena, jo parengimu ugdymui bei vykdyti kitas tėvų pareigas vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvui tinkamai vykdant aukščiau nurodytas pareigas, ir esant poreikiui vaikams atlikti repeticijas jų gyvenamojoje vietoje, kurioje yra tam reikalingos priemonės (instrumentas), vaikų grąžinimu pagal vaikų poreikius į jų gyvenamąją vietą anksčiau laiko, nepilnamečių vaikų interesai nebūtų pažeidžiami.
40. Apeliaciniame skunde nesutikdama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 8 punktu, kuriame yra nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarka, apeliantė nurodo, kad teismo įtvirtinta sąlyga, jog šalys gali apsikeisti bendravimo su vaikais laiku bendru susitarimu, atsižvelgiant į atostogų galimybes pagrindinėje darbo vietoje, laikytina perteklinė ir nepagrįsta, sudaranti sąlygas ginčams kilti. Be to, apeliantės vertinimu, nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimą tik 2 mėnesius, kai vaikų vasaros atostogos yra 3 mėnesius, kodėl išskyrė laikotarpį nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d. Su šiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti pagrindo taip pat nėra.
41. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju abu tėvai turi pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti siekiant, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka būtų įgyvendinta tinkamai, pirmiausiai užtikrinant geriausius vaikų interesus. Dėl vaikų mokumosi ir atostogų laikotarpio pasisakyta šios nutarties 34 punkte. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 8 punkte nustatyta tvarka yra detalizuota, aiški, išskirti laikotarpiai, kuriais tėvai turi teisę nepertraukiamia tai tikrą laikotarpį bendrauti su vaikas, ši, nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka vaikų interesus bei tėvų lygiateisiškumo principą. Esant konfliktiškiems tėvų santykiams yra aiškiai išskirtas laikotarpis, kurio metu tėvai turėtų galimybę ne tik pasiskirstyti savo darbus, bet ir suplanuoti nepertraukiamą bendravimą su vaikais ar išankstines keliones su jais.
43. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 20 punkte, kurį taip pat ginčija apeliantė, nustatyta, kad bet kuriam iš vaikų planuojant atlikti kažkokias intervencines procedūras (pvz. operacijas), užrašant į konsultacijas, taikant nestandartinius gydymo metodus, tai nusprendusi šalis privalo iš anksto informuoti kitą šalį bei gauti jos sutikimą, taip pat sudaryti galimybes kitai šaliai gauti visą reikiamą informaciją apie planuojamus atlikti veiksmus. (t. y., nurodyti kitą šalį kaip informaciją visais atvejais turinčią teisę gauti asmenį (įskaitant jos kontaktus)), jei šie vaikų duomenys yra vienam iš tėvų viešai neprieinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nemotyvavo dėl šio bendravimo tvarkos punkto atitikties geriausiems vaikų interesams. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad vaikui sergant pareigą jį slaugyti turi abu tėvai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, bendravimo tvarkos punktas, kuriame yra įrašyta sąlyga planuojant atlikti kažkokias intervencines procedūras (pvz. operacijas), užrašant į konsultacijas, taikant nestandartinius gydymo metodus, gauti kitos šalies sutikimą neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.
44. Vaikų sveikata yra atliekama ir turi būti atliekama pagal gydytojų siuntimą ir rekomendacijas. Kitas tėvas turi būti apie tai informuojamas, tačiau tai turi ir gali vykti ir be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, pagal gydytojų rekomendacijas ir siuntimą. Be to, įpareigojimas gauti sutikimą ir einant konsultuotis visais atvejais yra niekaip nepagrįstas, perteklinis ir sudarantis sąlygas ginčams kilti. Be to, tokia sąlyga, kaip „taikant nestandartinius gydymo metodus“, nėra konkreti ir vienareikšmiškai suprantama, sudaranti pagrindą ginčams kilti dėl jos aiškinimo.
45. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, kad abu tėvai vienasmeniškai ir savo iniciatyva privalo domėtis vaikų sveikatos būkle, ugdymu, pasiekimais ir poreikiais. Abiem tėvams yra nustatyta teisė bei galimybės gauti visą aktualią informaciją apie vaikus, todėl tėvai gali savarankiškai domėtis jiems aktualiais su nepilnamečiais vaikais susijusiais klausimais. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas neturi objektyvių galimybių gauti reikiamą informaciją apie dukras, todėl įpareigojimas dalintis mokytojų, būrelių vadovų, sveikatos įstaigų darbuotojų, klasiokų, draugų kontaktais, taip pat tartis dėl kito būrelio laiko, repeticijos laiko pakeitimo ir pan. yra perteklinis.
46. Apeliantė nurodo nesutinkanti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 21 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti netrukdomai telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdamas vaikų dienos režimo ir dienotvarkės. Apeliantės teigimu, teismas taip pat turėjo nustatyti ir sąlygą, kad atsakovė turėtų teisę ir galimybę netrukdomai su dukromis susisiekti jų buvimo pas tėvą metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reguliarus kasdienis ir nustatytos trukmės bendravimas su tėvu ryšio priemonėmis yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Laikytina, kad nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko interesų, jeigu toks bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėl to yra nepageidaujamas paties vaiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, aptariamas punktas papildytinas, nustatant, jog motina taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų buvimo pas tėvą metu.
47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 17 punkto sąlygą dėl ieškovo dalyvavimo vaikų reginiuose. Apeliantės vertinimu ši sąlyga yra perteklinė, nes tėvui nėra draudžiama dalyvauti vaikų veikloje, renginiuose. Byloje esančios aplinkybės patvirtina ir ne kartą yra akcentuoti šalių konfliktiniai santykiai, dalyvaujant vaikų auklėjime. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tėvai nesugeba bendradarbiauti bei pasiekti abipusio sutarimo jokiais dukrų ugdymo klausimais. Dėl to, šalių santykiams esant priešiškiems, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatyta ieškovo teisė ir tvarka dalyvauti vaikų veikloje, įskaitant švenčiamus gimtadienius, būrelius, repeticijas bei kitus reginius, yra perteklinė ar nebus realiai vykdoma.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
49. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovės S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, yra pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
51. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, šalių turėtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas iš viso turėjo 1 009 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 2 106,50 Eur. Byloje ginčo dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, iš esmės neatsižvelgė į tai, kad byloje tiek ieškovas, tiek ir atsakovė buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus, t. y. neįvertino tiek kiekvieno iš jų patenkintų reikalavimų dalies, tiek dalies, kuria jie apsigynė nuo pareikštų reikalavimų. Be to, nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad didžioji dalis bendravimo tvarkos punktų buvo nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į, kad, įvertinus tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktus, matyti, jog dalis jų didesne ar mažesne apimtimi persidengia. Dėl to, iš dalies patenkintus atsakovės apeliacinį skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (du punktus panaikinus ir du pakeitus), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 62,50 procentais (12,50 punktų iš 20 punktų), o atmestas – 37,50 procentais, tuo tarpu atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 59 procentais (8,30 punktų iš 14 punktų), o atmestas – 41 procentu. Atitinkamai, ieškovas laikomas laimėjęs bylą pirmosios instancijos teisme 51,75 procentais ((62,50 proc. + 41 proc.) / 2), o atsakovė – 48,25 procentais ((59 proc. + 37,50 proc.) / 2). Įvertinus nustatytas procentines dalis, spręstina, kad iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteisiama 522,16 Eur (1 009 Eur x 51,75 proc. / 100), o iš ieškovo atsakovės naudai – 1 016,39 Eur (2 106,50 Eur x 48,25 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat yra keičiamas nurodytų sumų apimtyse.
53. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 1 441 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 1 089 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą bei 242 Eur paaiškinimų parengimą (reg. Nr. DOK-2970). Tuo tarpu ieškovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
54. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su septyniais pirmosios instancijos teismo patvirtintos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktais. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus argumentus, teisėjų kolegijos sprendžia, kad atsakovės reikalavimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 16 ir 20 punktų pakeitimo buvo patenkinti 100 procentų, reikalavimai dėl tvarkos 1 ir 21 punktų pakeitimo buvo patenkinti 50 procentų, o reikalavimai dėl 4, 8, 17 punktų pakeitimo buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra patenkinta 42,86 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovės naudai yra priteisiama 617,61 Eur (1 441 Eur x 42,86 proc. / 100) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintos ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 (pirmą) punktą išdėstyti taip: „Ieškovui (tėvui) A. V. mokslo metais (rugsėjo 1 d. – birželio 30 d.) mokymosi laikotarpiu suteikiama teisė matytis su dukromis M. V. ir A. V. kas antrą savaitgalį, tėvui savarankiškai pasirenkant jų laiko praleidimo būdus bei vietą, atsižvelgiant išimtinai tik į vaikų pageidavimus bei savo galimybes. Tėvas turi teisę paimti vaikus penktadienio vakare, priklausomai nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko, arba šeštadienio ryte nuo 10 val., šalių iš anksto sutartu laiku, o grąžinti įsipareigoja tarp 19.30-20 val. sekmadienį, išskyrus atvejus, kuomet dėl šventinių dienų ar kitų priežasčių vaikams nėra būtina pirmadienį būti (duomenys neskelbtini) (nevyksta pamokos (pvz., nedarbo diena). Tokiu atveju tėvas turi teisę grąžinti vaikus namo ne vėliau kaip išvakarėse (tarp 19.30-20 val.) tos dienos, po kurios vaikai privalo būti (duomenys neskelbtini) mieste.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintos ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 21 (dvidešimt pirmą) punktą išdėstyti taip: „Ieškovas (tėvas) A. V. turi teisę kasdien su vaikais M. V. ir A. V. bendrauti motinos (atsakovės) S. M. netrukdomai telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdamas vaikų dienos režimo ir dienotvarkės. Nustatyti, jog atsakovė (motina) S. M. netrukdomai telefonu ar kitų telekomunikacinių ryšių priemonėmis, nepažeisdama vaikų dienos režimo ir dienotvarkės, turi teisę bendrauti kasdien su vaikais M. V. ir A. V. jų buvimo pas tėvą metu.“
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintos ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 16 (šešioliktą) ir 20 (dvidešimtą) punktus.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 605,40 Eur (šešis šimtus penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 522,16 Eur (penkių šimtų dvidešimties dviejų eurų 16 ct) sumos.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir padidinti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 842,60 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 1 016,39 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 39 ct) sumos.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 617,61 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.