Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad D., M. ir V. – pažįstami. Buvo su M., mieste sutiko V. ir D.. Gavosi taip, kad ėjo (duomenys neskelbtini) link mašinos, D. ir V. ėjo atskirai, taip suprato, kad jie norėjo pasikalbėti, o kitoje gatvės pusėje ėjo nukentėjusysis. V. su D. šūkavo kažką su nukentėjusiuoju ir jis pats su M. jam iš paskos. V. norėjo jį patį su M. ginti, o nukentėjusysis turėjo kastetą. Nusivijo prie laiptinės, V. jam sudavė du, tris smūgius ir jis nukrito. Pasišalino į mašiną. Pripažįsta tą kortelę ir kad šalia buvo, kai vykdė plėšimą G. L. atžvilgiu. Ikiteisminiame tyrime neprisipažino, nes bijojo atsakomybės. Buvo blaivus. V. su D. buvo blaivūs, o M. buvo išgėręs. Jis pats buvo prasiblaivęs, viską pamena. Iš viso nebuvo minčių apiplėšti, bet V. gal patiko tas daiktas ant rankos ir turbūt norėjo tą daiktą pasiimti. Pirma įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis girtas šūkavo, su M. jam atsakinėjo, jis ne taip kažką suprato ir prasidėjo. Nukentėjusysis irgi buvo agresyvus. Jis buvo gana stipriai išgėręs. Jo nesekė, tiesiog buvo ir viskas. Nežinojo, kad reikia kuro mašinai, nebuvo iniciatorius. Jeigu ne V., turbūt būtų apsižodžiavę ir pasukę skirtingais keliais. Kai apsižodžiavo, nukentėjusysis artėjo prie jo paties ir M., tada V. ir D. išlindo iš po kampo ir nukentėjusysis pradėjo bėgti. Atrodo, bėgo (duomenys neskelbtini) gatve. Bėgo visi kartu. Jis pats bėgo, nes draugai bėgo. V., D. ir M. irgi bėgo. Greičiausias buvo V.. Nesitarė, nei ką ims, nei kad plėš. V. pasakė, kad nukentėjusysis turi gerą daiktą ant rankos. Bėgimo metu galėjo numanyti, kad V. kėsinsis į tą daiktą. Bandė nukentėjusiajam iš rankos sutrenkti į pilvą, bet nesutrenkė, nes jis nukrito, kai V. jam pataikė į žandikaulį su kumščiu. Tada nukentėjusysis trenkėsi į metalines duris ir nukrito ant žemės. Pirmo smūgio nepamena, o antras smūgis buvo link žandikaulio. Pirmą smūgį sudavė V., antrą irgi. V. sudavė du, tris smūgius. Trečias smūgis buvo į krūtinės pusę. M. R. bandė smurtauti su kumščiu, bet irgi nepavyko, nes nukentėjusysis nukrito. M. bandė suduoti irgi vieną smūgį. Nei jo paties, nei M. smūgiai nepasiekė nukentėjusiojo. D. S. irgi trenkė. Nepamena, kiek kartų, bet D. S. spyrė iš kojos. Matė vieną spyrį, o ar spyrė daugiau, tai nepamena. Viskas vyko tamsoje, tai gali būti, kad kai kurių smūgių nematė. Visi buvo šalia nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad dėl jo paties ir kitų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti tokie sužalojimai, kokie nurodyti kaltinamajame akte. Nematė, ar nukentėjusysis buvo sužalotas. Buvo pagrobtas turtas. Pagrobė kastetą ir piniginę. Dviejų peilių nebuvo, ten buvo kastetas ir peilis sujungti, t. y. du viename. Yra kastetas, kurį atsilenkus gaunasi peilis. Dviejų daiktų iš vieno to kasteto negalima padaryti. Nežino, kas paėmė piniginę. Kai įlipo į mašiną, pamatė piniginę. Nepamena, kas ją turėjo, piniginėje buvo banko kortelė, dokumentai ir kiti daiktai. Pripažįsta, kad paėmė kastetą. V. paėmė tą kastetą. Nematė, kad kažkas matytų šitą įvykį. Jis pats peilio neėmė. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Nepamena, kada jis prarado sąmonę, gal po visų. Matė, kad V. turėjo vieną peilį. Nežino, mašinoje antro peilio nebuvo. V. mosikavo tik vienu peiliu. Negali pasakyti, ar buvo antras peilis, buvo tamsu. Nukentėjusįjį paliko gulėti. Gatvėje buvo lempų apšvietimas, o prie laiptinės buvo visiškai tamsu. Nesustabdė draugų, nes pačiam suveikė adrenalinas. Automobilis „Mersedesas“ D.. Įlipo į mašiną, V. mosikavosi kastetu ir pradėjo važiuoti. Suprato, kad labai blogą dalyką padarė. Važiavo į Radviliškį ir pradėjo apžiūrinėti piniginę. Nežino, pas kurį pirmiausiai buvo ta piniginė. Pamatė banko kortelę ir sugalvojo užsipilti degalų. Nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, Radviliškyje. Jis pats pasiėmė tą kortelę, su M. nuėjo į parduotuvę, leido atsiskaityti už gėrimą. Tada sugalvojo užsipilti degalų, bet jau paprašė PIN kodo. Nežinojo ir išėjo. Su M. pasisiūlė nueiti apsipirkti su ta kortele. M. suprato, kad atsiskaitys su nukentėjusiojo kortele. Kai pamatė, kad nepavyksta atsiskaityti, tai važiavo į Šiaulius. Šiauliuose nebandė atsiskaityti „(duomenys neskelbtini)“ apie 10 valandą. Kortelę M. paliko ant palangės laiptinėje, kai skirstėsi į namus, apie 6-7 val. ryte. Negali pasakyti, per kiek laiko parvažiavo į Šiaulius iš Radviliškio. Jis pats netoli M. gyvena, tai gal dėl to ir grįžo kartu. Turtinę žalą pripažįsta, o dėl neturtinės, tai nelabai sutinka. Jam netrenkė, tai kažkaip nesąžininga. Prašo mažinti. Nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nes pasas paimtas. Pragyventi padeda tėvai. Teistas du kartus, posėdžio dienai buvo išnagrinėta dar viena byla, daugiau nėra. Atsiprašo nukentėjusiojo. Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kaltu prisipažįsta. Pirko per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ iš žmogaus, kuris nekontaktiniu būdu padeda įsigyti. Padėjo pinigus ir išėjo. Įsigijo, nes norėjo pabandyti. Sutinka su rastu kiekiu. Neplanavo niekam duoti ar parduoti. Įsigijo už 20 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Paskutinį kartą vartojo prieš kokius 3-4 mėnesius, vieną kartą. Planuoja gydytis, eis pas psichiatrą, nes supranta, kad tai yra problema. Nepamena, kiek lapelių buvo, bet ne vienas. Planuoja baigti tuos visus reikalus su teisėsauga. Jam 19 metų. Planuoja pabaigti 10 klasių. Padarė išvadas, daugiau taip nebesielgs. Nematė to antro peilio.

Kaltinamasis V. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis buvo spalio 8 dieną. Ėjo iš klubo, prisikabino kažkoks vyriškis. Ėjo visi: jis pats, M., D. ir N.. Pamatė, kad tas vyras turi ant rankos kastetą. Jis kažką pasakė, nenusileido ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jis bandė jam pačiam trenkti. Bandė trenkti nepilnamečiui, tai tam nepilnamečiui padėjo. Vieną kartą bandė trenkti, bet nepataikė, o kai trenkė antrą smūgį, atsijungė. Paėmė iš jo tą kastetą ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. D. S., M. R. ir N. B. yra jo draugai. Įvykis vyko 5 valandą ryte. Nepamena, kaip susitiko. Tą naktį pramogavo, važinėjo automobiliu „Mercedes“, ėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, bet neįleido, tada vaikščiojo ir prie jų prisikabino. Įvyko žodinis konfliktas. Vijosi nukentėjusįjį, nes buvo konfliktas, jis pradėjo grasinti tuo kastetu. Pasakė, kad negrasintų ir pradėjo eiti link jo, o jis pradėjo bėgti. Nesutinka, kad puolė jį dėl to, jog matė, kad jis neblaivus. Pripažįsta, kad smurtavo prieš jį, trenkė vieną smūgį tiesiai į veidą. Nuo smūgio jis prarado sąmonę. Sudavė vieną smūgį, bet jeigu nurodė, kad buvo du smūgiai, tai taip ir buvo. Taip, kaip nurodė tyrimo metu, taip ir buvo. Kiti, kurie buvo su juo, nesmurtavo, tik jis pats jam sudavė. Konflikto metu nepastebėjo, kur buvo kiti, gal stovėjo iš galo, nes jis pats pirmas prie jo pribėgo. Kai pribėgo, jis mosikavosi su tuo kastetu, bandė trenkti, nepataikė, o antru smūgiu pataikė, nukrito, prarado sąmonę, dar pora smūgių sutrenkė, paėmė kastetą ir nuėjo. Nepastebėjo, ar kas nors ėmė kažkokius daiktus iš nukentėjusiojo. Pas nukentėjusįjį nebuvo dviejų peilių, ten buvo kastetas, todėl ir sako, kad nukentėjusysis ne taip pasakoja. Piniginės neėmė, gal ir galėjo kažkas kitas paimti, bet nematė. Nematė dviejų peilių, matė tik kastetą. Nusifotografavo tą kastetą, nuėjo iki mašinos ir išvažiavo. Išvažiavo su ta paimta pinigine, dokumentais, bet negali pasakyti, kas paėmė. Važiavo turbūt į Radviliškio degalinę. Važiavo iš miesto, nes buvo paieškomi. Banko kortele buvo bandyta atsiskaityti. Automobilį vairavo kaip ir D. S.. Negali pasakyti, kas turėjo sumokėti už degalus. Piniginę, dokumentus išmetė per langą, bet nepamena, kurioje vietoje, turbūt, kai važiavo greitkeliu. Jis pats išmetė piniginę, nes pamatė ją mašinoje ir išmetė. Kai sudavė smūgius nukentėjusiajam, nežino, ar tuos smūgius galėjo matyti draugai. Nežiūrėjo per petį, jų nematė. Buvo sutelkęs dėmesį į nukentėjusįjį. Buvo kaip ir krūvoje, kai pasiėmė tą kastetą, atsisuko ir pamatė, kad jie netoli jo paties, 5-10 m atstumu. Matyt D. S. bandė sulaikyti jį patį, kad nieko nedarytų. D. S. neiškvietė pareigūnų dėl jo paties smurtavimo, nes pats D. S. už nugaros buvo. Konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo netoli Šiaulių viešbučio. Nukentėjusysis pirmas pradėjo agresyviai su jais kalbėtis, pradėjo kabinėtis prie N. B.. Pradėjo atgal jam sakyti ir taip prasidėjo, o tada jis išsitraukė kastetą, jis pats pradėjo eiti link jo, nuketėjusysis pradėjo bėgti, o jis pats jį nusivijo iki „(duomenys neskelbtini)“ pastato, gatvės nežino. Iki „(duomenys neskelbtini)“ pastato jį pasivijo ir jis vėl pabėgo, tada vėl pasivijo. Iš paskos bėgo D. S. ir sakė nieko nedaryti, bet jis pats yra karšto charakterio ir pasivijo nukentėjusįjį prie laiptinės. Kiti draugai iš paskos bėgo. Nepamena, kada piniginę pastebėjo. Nesumokėjo už degalus, nes jų net neįsipylė. Nežino, kas turėjo sumokėti už degalus. Kai nukentėjusysis nukrito be sąmonės, nieko jam nebedarė, pamatė, kad kvėpuoja ir numovė kastetą jam nuo rankos. Kai nueidinėjo, matė, kad užsidegė laiptinės šviesa, tai suprato, kad atsigavo. Nebuvo kruvinas, nesimatė kraujo. Matė, kad jis atsitrenkė į sieną prieš nugriūdamas. Jam trenkė į veidą, tai gal jis atsitrenkė į duris su ta puse, nes jis pats į pakaušį netrenkė, pamena, kad turėjo akių kontaktą. Po to smūgio dar sudavė du smūgius. D. S. pasakė, kad nereikia to daryti, šaukė, bet jo nepaklausė ir pradėjo bėgti dar greičiau, ir jie atsiliko nuo jo, jis bėgo netoli jo paties. D. S. matė, kad jis susinervinęs ir suprato, kad beviltiška. Pamena tik tiek, kad nukentėjusysis prisikabino prie M. R. ir N. B.. M. R. neatliko jokių smurtinių veiksmų. Yra dešiniarankis. Degalinėje nebuvo išlipęs iš mašinos, nematė, kas išlipo iš mašinos atsiskaityti už degalus. Tai yra perdėtas kaltinimas, kaltę pripažįsta. Nesutrenkė jam aštuonių smūgių. Kiti asmenys negalėjo suduoti, nes pamatė, kad jis „išsijungęs“ ir negalėjo. Jis pats sutrenkė tris smūgius. Kiek pamena, tai, kad kai jie su juo sukonfliktavo, tai jis atrodė kaip po konflikto. Mano, kad jis ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir ten galėjo būti sužalotas. Matė, kad nosis patinusi. Kitų sužalojimų nematė. Dėl sužalojimų nepripažįsta. Pripažįsta, kad buvo pagrobta piniginė, kreditinė kortelė, galėjo būti vairuotojo pažymėjimas, leidimas ginklui. Peilio nebuvo, buvo kastetas. Į degalinę nuėjo nepilnamečiai, bet nežino, kuris turėjo atsiskaityti. Dėl turtinės žalos sutinka, o neturtinė žala yra per didelė. Turtinė žala yra 163 eurai, sutinka, neturtinė žala virš 8 500 eurų – nesutinka. Sutinka, kad žala padaryta, bet ne tokio dydžio. Mano, kad turėtų būtu ne tokia didelė, bet nežino, kiek. Nei vienas nėra dirbantis, jis pats atlikinėja bausmę. Sutinka su turtine žala, nes tas kastetas gal tiek ir kainuoja, bet jeigu kaltinime yra peiliai, tai nesutinka dėl peilių. Jeigu nėra įtraukti peiliai, tai sutinka su visa turtine žala. Viską apmąstė ir pagalvojo, kad tikrai galėjo būti du peiliai. Galbūt kažkur pasimetė ar kažkaip, neneigia, kad jie galėjo būti, bet paėmė vieną peilį. Gal jis iškrito muštynių metu. Paėmė vieną peilį, o gal antras iškrito ir kažkas paėmė. Gal paėmė jis pats ir kažkur jis nukrito bėgant, gal nepamena. Pripažįsta, kad vijosi, sudavė tris smūgius. Niekas daugiau smūgių nesudavė, tik jis pats vienas. Arčiausiai buvo nukentėjusiojo, o kiti buvo už jo. Būtų nelogiška, kad D. S. smurtavo, nes jis jam liepė nieko nedaryti. Nori pasakyti tiesą. Prie nukentėjusiojo priėjo vienas, stovėjo vienas prieš kitą, sutrenkė jam tris smūgius ir jis „išsijungė“, ir niekas daugiau nėjo prie jo. Daug metrų bėgo, apie kilometrą. Neneigia, kad tas antras peilis galėjo būti, vienas ar du, vis tiek paėmė. Pripažįsta kaltinimą visa apimtimi.

Kaltinamasis D. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nieko nepamena. Prašo remtis duotais parodymais, nes ten teisingai viską nurodė. Atrodo buvo apklaustas du kartus. Nepamena, ar buvo blaivus. Pripažįsta, kad buvo padarytas nusikaltimas, kad buvo sumuštas žmogus ir pagrobti daiktai. Važiavo automobiliu ir kartu buvo. Buvo susitikę tą vakarą, važinėjo su automobiliu, neįleido į klubą, ėjo iki mašinos. Net nepamena, ar buvo nukentėjusysis. Gal ir buvo tas konfliktas. Nežino, kokio jis amžiaus. Nežino, dėl ko konfliktas. Jeigu V. B. sakė, kad vijosi, tai gal ir vijosi. Sakė jam taip nesielgti, nesivyti to žmogaus, jam ne vieną kartą yra sakęs. Nematė, kaip V. B. smurtavo prieš tą žmogų. Gal link jo ėjo, bet negali pasakyti, kokiu atstumu nuo B. galėjo būti. Nematė, kad buvo smurtauta prieš nukentėjusįjį, nežino, kokie daiktai buvo paimti. Važinėjo su jo paties automobiliu. Kuro nepritrūko. Nepamena, kas ėjo į degalinę atsiskaityti. Negali paaiškinti, kodėl N. B. ir M. R. ėjo į degalinę. Jeigu taip sako, tai galėjo būti. Jis pats nieko nedarė, tik su mašina važinėjo. Nematė, kas išmetė piniginę. Vijosi V. B., kad nukentėjusiajam nieko nedarytų. Nematė, kaip visiškai pasivijo jį. Su juo pačiu dar buvo M. R. ir N. B.. Jis pats buvo blaivus. Nežino, ar kiti buvo blaivūs. Nepamena, kur buvo pastatęs automobilį. V. B. yra konfliktiškas, jeigu kas nors prie jo prisikabina, tai jis smurtauja. Nematė, kaip V. B. smurtavo. Palaukė ir jis atėjo, pasakė, kad atėmė iš nukentėjusiojo kastetą ir jie toliau nuėjo. Neatsinešė kitų daiktų. Nieko nekalbėjo. Nukentėjusiojo nematė iš ankščiau, nepamena, kaip jis atrodė, sužalojimų nematė. Po V. B. ir nukentėjusiojo konflikto nukentėjusiojo nematė. Nematė jokių daiktų ir pats jokių daiktų neėmė. Nekvietė greitosios, nes nematė, ar kas nutiko, ar nenutiko. Gyvenime yra visko nutikę. Apskritai nepamena, ar toks įvykis yra įvykęs. Nesutinka su ieškiniu, nes nieko nepadarė. N. B. ne viską teisingai papasakojo. Yra suinteresuotas sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nenori nieko prišnekėti, ko nepamena. Gali būti ir taip, kaip N. sakė. Jis pats nukentėjusiajam nespyrė. Gal ir buvo paimti du peiliai ir piniginė. Gal ir bėgo, bet nepamena. Nesitarė apvogti žmogaus tam, kad įsipiltų kuro. Kuro buvo užpilta. Gal ir bėgo. Prisipažįsta. N. su M. abu yra laisvėje, jie gali bendrauti ir pasitarti, o jis su V. uždaryti, negali pasitarti. O jie nori likti laisvėje. Kaltę pripažįsta, bet nieko nepadarė nukentėjusiajam. Ar nukentėjusysis pats prisimena, kad jam spyrė. Nieko nepamena. Kaltę pripažįsta. Negali nieko paaiškinti, nes nepamena, kaip viskas buvo. Vijosi V. B., kad atkalbėtų jį, jog jis nieko nedarytų nukentėjusiajam. Pripažįsta, kad su kitais apiplėšė G. L.. Piniginės nematė. Kastetą matė, bet nepamena, kada jį pamatė. Nepamena, ar matė, kad kažkas paėmė iš nukentėjusiojo kastetą ir piniginę. Jis pats nespyrė. Smurtavo V. B.. Nepamena, ar N. ir M. bandė suduoti. Gali būti, kad nepamena, jog bandė įspirti nukentėjusiajam. Nėra kategoriškai įsitikinęs, kad nespyrė. Matė tik tą vieną kastetą pas V.. Nukentėjusiajam neteikė pagalbos, pasišalino kartu su visais, nepranešė policijai. Nematė, kaip V. B. smūgiavo, tiksliau nepamena. Sušlubavo atmintis po Lenkijos kalėjimo, ten davė kažkokių vaistų nuo nervų ir taip suveikė. Sutinka su N. ir M. parodymais, atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis G. L. dėl civilinio ieškinio teisme paaiškino, kad jam atlyginta 1 500 eurų, kartu turtinė ir neturtinė žala. Neturtinę žalą sudaro tai, kad niekas nesugrąžins jam nei laiko, nei garbės. Turėjo dalyvauti iškilmingame įvykyje, negalėjo, nes buvo sudaužytas ir gulėjo ligoninėje. Yra antras asmuo po vado, vyko kontingento iš tarptautinės operacijos Afrikoje grįžimo ceremonija. Turėjo būti iškilmės, bet negalėjo jose dalyvauti dėl sužalojimų. Paminėjimas turėjo vykti savaitę po įvykio. Po įvykio pragulėjo ant žemės, susirgo (duomenys neskelbtini), gulėjo ligoninėje, buvo nuskeltas dantis. Dantį tvarkėsi ir dar neaišku jo būklė ateityje. Liko randas po akimi. Šeimai sukeltas didelis stresas. Laiptinės atrakinimo garsas iki šiol yra nemalonus. Buvo paliktas bejėgis, be sąmonės. Kaltinamieji, žinodami tai ir suprasdami, paliko gulintį be sąmonės. Buvo suduota iki 8 smūgių, visi smūgiai į galvą. Buvo praradęs sąmonę apie valandą. Dvi savaites buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) pakitimai, o kai pablogėjo būklė, tai nustatė ūminį uždegimą ir paguldė į ligoninę. Buvo savaitę prieš įvykį praėjęs medicininę komisiją dėl darbo ir viskas buvo gerai. Spalio 8 dieną buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Iš karto po įvykio negavo paslaugų, grįžo į namus ir ryte kreipėsi vėl. Gal ryte, gal po apklausos, gerai nepamena. Stacionarizuotas nebuvo. Dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi vėliau. Hospitalizavo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Dėl įvykio peršvietė galvą. Nuskeltas dantis, akies vokas perkirstas, mėlynė po akimi, nubrozdinimai. Visi matė sužalojimus – žmona, sūnus. Jautėsi pažemintas. (duomenys neskelbtini) draugai, kurie buvo atėję aplankyti, taip pat matė. Kai (duomenys neskelbtini) sužinojo, irgi buvo atvykęs aplankyti, taip pat matė sužalojimus. Kai grįžo iš Afrikos, jeigu nebūtų sužalotas, būtų pirmadienį išėjęs į darbą (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Prarado pajamas, nes apie tris savaites gulėjo ligoninėje. Buvo nemalonu sėdėti stomatologo kabinete. Skausmą juto apie 2 savaites, sužalojimai buvo matyti irgi apie 2 savaites. Skausmą vertina 7 balais iš 10 balų. Nepatogumai valgant. Medikamentus vartojo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Vartojo kremus nuo sumušimų. Dantį tvarkėsi privačiai. Susitvarkė per vieną kartą, bet po metų vėl teko kartoti tvarkymą, nes dantis buvo nemažai nuskeltas. Dėl to, kad kaltinamieji nedirba, yra teisti, tai nereiškia, kad turi atsisakyti ieškinio. Jeigu atsisakytų, tai būtų tik paskatinimas jiems, nes už nieką nereikia atsakyti. Kai apžiūrėjo medicininė komisija, jau matėsi (duomenys neskelbtini) pakitimai ir rekomendavo kreiptis į (duomenys neskelbtini). Tyrimai nerodė (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo pas (duomenys neskelbtini), darė biopsiją ir tada tik sužinojo diagnozę. Gydytas ligoninėje buvo ne mažiau dviejų savaičių. Negali pasakyti, kiek buvo praėję po įvykio, kol buvo paguldytas į ligoninę. Atrodo, kad kai tik kreipėsi pas (duomenys neskelbtini), tai iš karto ir paguldė. Po įvykio liekamasis reiškinys – randas po akimis, klibantis dantis. Vienintelis asmuo iš ketveriukės, kuris nuoširdžiai gailisi, atsiprašė neskatinamas, vienintelis pasisiūlė atlyginti žalą, tai M. R.. Jam pretenzijų neturi. Kai nustatė pakitimus, tai iš karto kreipėsi pas (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar įvykio metu buvo tarnyboje, ar atostogose. Šis įvykis gyvenime pirmas, jeigu būtų ketvirtas, tai gal ir turėtų atsparumą. Įvykio metu buvo neblaivus. Paskutinis baras buvo „(duomenys neskelbtini)“. Normaliai viską atsimena. Pavyko pabėgti nuo jų apie kilometrą. Iki įvykio neturėjo jokių konfliktų ir sužalojimų. Konflikto neinicijavo. Iki įvykio normaliai jautėsi, kad ir buvo rasta nusiskundimų. Iki išvykimo į Malį buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Praėjo medicininę komisiją, rasti pakitimai, tada pagalvojo, kad tai liekamieji reiškiniai. Iki spalio 8 dienos įvykio, dėl (duomenys neskelbtini) į specialistus kreipėsi prieš dvi dienas. Spalio 9 dieną atsigulė į ligoninę, nes paūmėjo. Teismo medicinos ekspertui apie (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, nes dar nežinojo apie tą ligą. Odontologo paslaugos kainavo 115 eurų už estetinį plombavimą, nes buvo nuskeltas dantis. Piniginė buvo pagrobta užpuolimo metu, jos vertė 50 eurų. Įsigijo naują ir prašo priteisti įsigytos naujos piniginės vertę. Ginklų dublikatų išsiėmimai kainavo. Turėjo su savimi asmens dokumentus ir leidimus ginklams. Išsiėmė dublikatus, sumokėjo 16 ir 20 eurų. Vairuotojo pažymėjimo keitimas, kurį reikėjo išsiimti iš „Regitros“ - 19,43 eurų, asmens tapatybės kortelės keitimas - 10 eurų.

- 2024-01-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota papildoma vaizdo įrašo, gauto iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra kartu su nukentėjusiuoju G. L.. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti du asmenys, ateinantys į degalinę ir atsiskaitantys už butelį banko kortele. Nukentėjusysis G. L. nurodo, kad atpažįsta abu įraše užfiksuotus jaunuolius: vienas iš dviejų jaunuolių, užfiksuotų įraše, apsirengęs raudonos spalvos striuke su kapišonu, juodomis treninginėmis kelnėmis su baltais užrašais, yra M. R.. O kitas jaunuolis, kuris vilki tamsios spalvos striukę, treninginėmis kelnėmis, su kepure ant galvos, yra tas pats jaunuolis, kurį ką tik jis atpažino iš nuotraukos. G. L. nurodo, kad negali tvirtinti, kad šis jaunuolis dalyvavo plėšime, bet jis gali būti vienas iš tų 3-4 jaunuolių, kurie buvo kartu su M. R. apiplėšimo metu, bet nuo jų atsiliko. G. L. nurodo, kad jaunuolio apranga yra tamsi, kaip jis atsimena, o veido bruožų, ūgio jis neįsidėmėjo (2 t., b. l. 151-154);

- liudytoja R. Š. parodė, kad 2023 m. spalio pradžioje, tikslios datos neprisimena, ji dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ operatore. Degalinė dirba nuo 06.00 val. iki 22.00 val. Degalinėje ji dirba viena. Kurą vairuotojai užsipila patys, po to ateina į degalinę ir susimoka. Taip pat yra galimybė iš pradžių susimokėti ir ji gali iš darbo vietos užprogramuoti, kad kuro įsipiltų būtent už tokią sumą, kurią sumoka pirkėjas. Ryte, po 06.00 val. į degalinę atėjo du jaunuoliai, kuriuos matė pirmą kartą. Jaunuolių išvaizdos, aprangos neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jaunuoliai pirko gėrimo buteliuką, už kurį atsiskaitė mokėjimo kortele vienas iš jaunuolių. Po to jie paprašė užpilti kuro, už kokią sumą - neprisimena. Ji apskaičiavo ir užprogramavo kolonėlę, kad įpiltų už būtent už tą sumą. Tas pats jaunuolis vėl pridėjo banko kortelę, norėdamas atsiskaityti, tačiau bankas paprašė įvesti PIN kodą. Jaunuoliai pasakė kažką panašaus, ar neprisimena, ar nebereikia, ir iš degalinės pasišalino. Daugiau ji šių jaunuolių nebematė. Ji neprisimena, su kokia mašina jie buvo atvykę. Daugiau tuo metu į degalinę niekas nebuvo užėjęs. Jaunuoliai jai jokio įtarimo nesukėlė (2 t., b. l. 173-176). Papildomos apklausos metu liudytoja R. Š. parodė, kad ji peržiūrėjo vaizdo įrašus iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kai į degalinę atvyko du jaunuoliai, apie kuriuos ji davė parodymus liudytojo apklausoje. Ji tuo metu dirbo operatore. Papildomai nori parodyti, kad į degalinę atėjusius jaunuolius ji atsimena, tačiau matė labai trumpai, todėl atpažinti negalėtų. Atsimena, kad vienas iš asmenų vilkėjo raudonos spalvos striukę, o kitas asmuo su juodos spalvos striuke, juodomis sportinėmis kelnėmis bei užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu. Šis asmuo atsiskaitinėjo banko kortele. Nori patikslinti, kad abiejuose įrašuose degalinės vaizdo kameros rodo netikslų laiką. Tai yra kameroje užfiksuota, kad abu asmenys įeina į degalinę 05.41 val., tačiau to negali būti, nes degalinė pradeda darbą nuo 06.00 val. Tikrai žino, kad vaikinai atėjo po 06.00 val., nes iki šešių ji nebūtų galėjusi nuskanuoti į kasos aparatą prekių. Jaunuolis su kepure banko atsiskaitymo kortele atsiskaitė degalinės kasoje už buteliuką kažkokio gėrimo. Po to tas pats jaunuolis paprašė jos parduoti kuro ir nurodo sumą. Jaunuolis nurodo į automobilį, stovintį lauke. Tuo metu degalinėje stovėjo tik vienas automobilis. Ji žvilgtelėjo trumpam pro langą į automobilį, tačiau neprisimena, koks tai buvo automobilis ir kiek jame sėdėjo žmonių. Ji paskaičiavo skaičiuotuvu, kiek kuro išeina už jaunuolio nurodytą sumą, suvedė šiuos duomenis į aparatą ir užprogramavo, kad kolonėlė įpiltų šį kiekį. Tada tas pats jaunuolis vėl pridėjo tą pačią banko kortelę prie kortelių aparato ir bandė atsiskaityti dar kartą, tačiau aparatas pareikalavo suvesti PIN kodą. Abu jaunuoliai sutriko, po to kitas jaunuolis, kuris vilkėjo raudoną striukę, jai pasakė kažką panašaus, ar kad neprisimena, ar nebereikia. Ji atšaukė kuro pylimo operaciją ir jaunuoliai iš degalinės skubiai išėjo. Taip pat apžiūrėdama degalinės lauko vaizdo įrašą, pastebėjo, kad ir šiame įraše degalinės kamerų fiksuojamas laikas yra netikslus ir neatitinka realaus, nes degalinė pradeda darbą nuo 06.00 val. Nori parodyti, kad į degalinę yra du keliai: vienas yra kairėje pusėje - atvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) pusės, o antras kelias - kuris yra kameros dešinėje pusėje ir juo atvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilis, kuriuo atvyko abu jaunuoliai, atvyko keliu nuo (duomenys neskelbtini), o po to, kai jaunuoliai įsėdo į automobilį, išvyko keliu link (duomenys neskelbtini) pusės (2 t., b. l. 177-180);???

- 2024-02-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota papildoma vaizdo įrašo, gauto iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra, dalyvaujant liudytojai R. Š. (2 t., b. l. 181-184);

- liudytojas K. M. parodė, kad jis N. B., M. R. pažįsta ir vis pabendraudavo, o dabar jau seniai bebuvo susitikęs. M. R., kai išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), tai jo visiškai nesutinka, nes kokie metai laiko jo čia nebėra, negyvena. O su N. B. jis nebendrauja, nes jis buvo patekęs į kalėjimą, grįžęs jis savo keliais gyvena, o jis savo. Jis nenori problemų. 2023 m. rudenį, tai jie visi bendraudavo, pasibūdavo kartu. Dar prie jų būdavo B., B. draugė V. ir V. draugė, kurių gerai nepažįsta. Kur jie visi dabar, jis gerai nežino, nes nesutinka. 2023-10-07 ar 2023-10-08 ir ar jie visi minėti buvo susitikę (duomenys neskelbtini) g. prie jo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gerai neatsimena, bet galėjo būti. Ar šioje jų kompanijoje buvo ir N. B., tai negali garantuoti, nes nežino, neatsimena. Galėjo būti, kad buvo privažiavę policijos pareigūnai, bet dėl ko ir kas, jis neatsimena. Apskritai, kas vyko 2023 m., tai jis nežino, jau daug laiko praėjo, neatsimena (2 t., b. l. 187-190);

- 2024-01-26 akistatos tarp nukentėjusiojo G. L. ir įtariamojo M. R. protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. L. pasiliko prie savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Įtariamasis M. R. parodė, kad nesutinka su viskuo, nes liudytojas meluoja. Prieštaravimai pašalinti nebuvo (2 t., b. l. 191-194);

- 2024-05-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. R. atpažįsta N. B., kuris kartu su juo buvo degalinėje ir atsiskaitė nukentėjusiojo banko kortele už energetinį gėrimą. N. atpažįsta iš garbanų ir veido bruožų (3 t., b. l. 1-5);

- 2024-05-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. R. atpažįsta D. S. kaip asmenį vardu D., apie kurį davė parodymus apklausoje. D. nukentėjusiajam spyrė iš kojos į veidą. D. atpažįsta iš veido bruožų (3 t., b. l. 6-10);

- 2024-05-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. R. atpažįsta V. B., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausoje. Atpažinęs nurodė, kai tai asmuo „V.“, kuris sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį rankos kumščiu į žandikaulį ir paėmė jo daiktus – kastetą ir piniginę. „V.“ atpažino iš veido bruožų (3 t., b. l. 11-15);

- liudytoja I. T. parodė, kad M. R. turi dar du mažesnius brolius ir mažesnę seserį, jis vyriausias iš jos vaikų. Ji yra išsituokusi, tačiau šešerius metus gyvena su sugyventiniu, paskutinis vaikas yra bendras jų vaikas. M. ir santykiai su patėviu yra įvairūs kaip ir visose šeimose - dažniausiai geri, tačiau būna, kad ir pasipyksta. M. santykiai su tėvu yra geri, jie bendrauja. Tėvas turi kitą šeimą, turi kitų vaikų. M. turi draugų tiek kieme, tiek mokykloje, gerai sutaria su jais. Kartais jis atsiveda kiemo draugus į namus pabūti. Jų vardų ir pavardžių nežino, tačiau juos pažįsta iš matymo. Šiais metais nuo rugsėjo pirmos M. pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. Šioje mokykloje jam sekasi gerai, jis yra patenkintas. Prieš tai nuo pirmos klasės jis mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, esančioje šalia namų. Šioje mokykloje mokosi vaikai su spec. poreikiais. M. ši mokykla buvo nereikalinga, nes jis neturi jokių spec. poreikių, tačiau to norėjo tuo metu M. tėvas, nes ši mokykla buvo šalia namų ir jis sutiko ten mokytis. M. mokytis šioje mokykloje nepatiko. M. ankščiau lankė regbį, krepšinį. Ar šiuo metu ką nors lanko, nežino. Daugiausia laisvo laiko kiekvieną dieną iki 20.00 val. praleidžia dienos centre, bendraudamas su bendraamžiais ir žaisdamas žaidimus. Jis iš po mokyklos važiuoja į (duomenys neskelbtini), į dienos centrą. Koks tiksliai yra šio centro adresas, ji nežino. M. charakterizuotų kaip labai judrų, jei kas - tuoj susinervina, bet taip tai geras vaikas: padeda draugams, draugiškas, viskuo dalinasi, padeda jai tvarkytis namuose, prižiūri brolius, seserį. Pas ją buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jai rodė degalinėje užfiksuotų jaunuolių nuotrauką. Šioje nuotraukoje ji iš karto atpažino, kad jaunuolis su raudona striuke yra jos sūnus M.. Kas buvo jaunuolis, užfiksuotas toje pačioje nuotraukoje kartu su M., ji nežino, matė jį pirmą kartą. Klausė M. apie šį įvykį ir jis jai papasakojo tą patį, ką jis nurodė policijai apklausoje (3 t., b. l. 18-21);

- liudytoja A. R. parodė, kad nuo 2024-05-08 ji yra laikina M. R. globėja ir nuo minėtos dienos jis gyvena pas ją. M. yra brolio sūnus, ji yra jo teta. Ši globa yra vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimas ir M. pasirinkimas, su kuo gyventi. M. elgesiui, kol jis gyvena pas ją, ji neturi jokių priekaištų. Jis jai jokių rūpesčių nekelia. Ji jo dirbti neverčia, jis pats susipranta, kad reikia susitvarkyti savo buitį, kad reikia mokytis. Kol jis gyvena pas ją, jis lanko mokyklą, dirba namų ruošos darbus. M. charakterizuoja teigiamai. Tai ne pirmas kartas, kai M. dėl šeimoje susidariusių aplinkybių yra jos globojamas, nes mama ir patėvis veda asocialų gyvenimo būdą. Apie M. padarytą nusikaltimą nieko nežino (3 t., b. l. 27-29). Papildomos apklausos metu liudytoja A. R. parodė, kad 2024-11-29 laikotarpyje nuo 20 val. iki 23 val. į M. R. internetinę programėlę „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rašyti visokias žeminančias žinutes N. B.. Tiksliau, M. R. jai parodė žinutes, kurias N. B. ištrynė ir jų neturi. N. B. rašė, kad paviešins internetinėje viešoje erdvėje visus M. duotus parodymus, kai gaus išvadas, kad, kai grįš „V.“ su „D.“, sulaužys jį. Provokavimas buvo, kad M. R. atvyktų į „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su N. B. ir rašė, kad jis paviešins įrašą, kaip M. sumuša. Šiuo metu deda į viešą grupę jos sūnėno M. žeminančias nuotraukas iš jo praeities, t. y. M. neblaivų miegantį, taip pasijuokti iš M.. M. jaučia iš N. B. spaudimą dėl duotų parodymų, kad nemelavo ir pasakė tiesą. N. B. elgiasi neadekvačiai M. R. atžvilgiu. Po šio įvykio M. R. nėra susitikęs su N. B., tačiau N. B. vis parašo įvairių žinučių, kurios trikdo jos sūnėną, nervina, žemina. Ir šiuo metu ji labai pergyvena, kad kaip bus, kai N. B. gaus kaltinamąjį aktą, po to nuosprendį ir ims viešoje erdvėje platinti jo duotus parodymus. Jis yra jauno amžiaus ir tie dalykai jį neigiamai veikia. Visos žinutės rašomos į internetinę programėlę „(duomenys neskelbtini)“, kur nelieka žinutės, jokie įrašai, jei kita pusė, kuri rašo, jas ištrina, todėl neturi ką parodyti, pridėti prie bylos. Tačiau visa tai jai pats M. R. rodė, pasakojo ir ji matė tas žinutes. Daugiau neturi ką paaiškinti (3 t., b. l. 42-45);???

- 2024-01-16 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu pas įtariamąjį M. R. rastos ir paimtos juodos spalvos su baltais užrašais ir piešiniais treninginės kelnės (3 t., b. l. 62-65);

- 2024-01-25 daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta kelnių, paimtų iš M. R. kratos metu, apžiūra (3 t., b. l. 66-71);

- 2024-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2023-10-08 06.24 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bendrovei nežinomi du jaunuoliai iš pradžių už 1,29 Eur įsigijo energetinį gėrimą, už šią prekę atsiskaitydami bekontakte banko kortele „(duomenys neskelbtini)“, kurios paskutiniai keturi skaičiai yra 9944 (nurodyta, kad degalinės kasa fiksuoja tik kortelės paskutinius keturis skaitmenis). Vėliau jie išreiškė pageidavimą už 30 eurų įsigyti A95 markės benzino, atsiskaitymui pateikdami banko kortelę „(duomenys neskelbtini)“, kurios paskutiniai keturi skaičiai taip pat buvo 9944 (nurodyta, kad galimai naudota ta pati kortelė), tačiau pirkimo operacijos patvirtinimui banko terminalui paprašius įvesti šios banko kortelės PIN kodą, minėti asmenys jo neįvedė, todėl degalų pardavimo operacija buvo atšaukta ir degalai šiems asmenims nebuvo parduoti. Pateikti degalinės kasos aparato elektroniniai čekiai dėl įvykdytų šių prekių pardavimų operacijų (3 t., b. l. 116-118);

- 2023-10-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės R. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apie 05.59 val. iš Šiaulių apskr. VPK. OVS budėtojo buvo gautas pranešimas turiniu „Prie laiptinės ką tik sumušė pranešėjos vyrą. Asmenys buvo šešiese, nepažįstami, pasišalino. Praskelta galva 39 m. vyras 1a d/k- pranešėjos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Info GMP, AVPK“. Apie 06 val. 02 min. nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), prie laiptinės klūpojo vyras ir šalia jį tvarstė į įvykio vietą atvykę GMP darbuotojai. Priėjus arčiau prie vyro, šis buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinti neblaivumo nepavyko dėl nukentėjusio vyro lūpos sužalojimų. Vyrui buvo kruvinos galvos ir veido sritys. Vyras, kaip nustatyta, G. L., paaiškino, kad jį, išėjusį iš baro „(duomenys neskelbtini)“, sekė mažiausiai keturi jaunuoliai, kaip įvardijo jie galėjo būti 16-18 metų. Nukentėjusysis asmenų nepažįsta, įvardijo, kad vienas iš jaunuolių buvo garbanotais, šviesios spalvos plaukais, kitas - garbanotais, tamsios spalvos plaukais. Daugiau asmenis apibūdinančių požymių vyras neįsidėmėjo. Vyro teigimu, tie patys anksčiau minėti jaunuoliai, kurie jį sekė, prie „(duomenys neskelbtini)“ jį užpuolė. Mušė rankomis į galvos sritį, kiek sudavė smūgių, vyras įvardinti negalėjo. Asmenys pasišalino iš įvykio vietos. Aiškios įvykio vietos, kur jį užpuolė, vyras įvardinti nesugebėjo. Jis nurodė (duomenys neskelbtini) gatvę, tada pakeitė parodymus ir teigė, jog jį sumušė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato, todėl tiksli įvykio vieta neaiški. Įvertinus pirminę vyro būklę, GMP išsivežė jį į (duomenys neskelbtini) priimamąjį detalesnei apžiūrai. Vyrui paaiškinta, kad, kai bus blaivus ir jei turės pretenzijų, gali kreiptis į Šiaulių policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. Pabendravus su pranešėja, sumušto G. L. žmona I. L., ši paaiškino, kad buvo kartu su vyru bare „(duomenys neskelbtini)“ ir ji apie 02,00 val. nakties išėjo į namus, paliko vyrą bare. Tuomet apie 06.00 val. ryto sulaukė iš savo vyro skambučio telefonu ir jis jai pasakė, kad jį sumušė. Daugiau apie įvykį žmona nieko papasakoti negalėjo. 2023-10-08 apie 06.26 val. iš (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriaus darbuotojos R. gautas pranešimas, kad 2023-10-08 apie 06:18 val. GMP iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), pristatė neblaivų, nustatytas 2,52 promilių girtumas, G. L.. Aplinkybės: buvo sumuštas. Diagnozė nežinoma, nes asmuo atsisakė apžiūros ir pasišalino iš skubios pagalbos skyriaus. Filmuota kūno kamera (7 t., b. l. 62-63);

- 2023-10-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023-10-08 20.00 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad G. L. kreipėsi pats. Jam diagnozuotas akies voko ir periokulinės dalies sumušimas, galvos sričių paviršinis sužalojimas (7 t., b. l. 80-81).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tai yra smurtinis nusikaltimas, kurio sudėtis, vadovaujantis baudžiamosios teisės normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis (normos kaip visumos ir normos kaip dalies konkurencija), visiškai apima nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis) ir svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apskritai fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011). Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė, siekiant pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t. y. pašalinti galimą arba esamą asmens pasipriešinimą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog plėšimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai – turto užvaldymas, tai yra kai kaltininkai turi visas galimybes užvaldytu turtu laisvai ir netrukdomai disponuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010). Plėšimo būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, plėšimo sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis reiškia tai, kad turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023). Pašalinus galimybę nukentėjusiajam priešintis ir užvaldžius nukentėjusiojo daiktus, taip įgyjant realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra, laikoma, kad tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020). BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Veikos pagal BK 214 ir 215 straipsnius turi būti padarytos tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji turi suvokti, kad jų atliekami minėtų straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų M. R., N. B., V. B., D. S. kaltė padarius jiems kaltinime inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taip pat M. R. ir N. B. kaltė padarius jiems kaltinime inkriminuojamus nusikaltimus ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį įrodyta visišku kaltinamųjų prisipažinimu, išreikštu teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinant, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pamatę einantį neblaivų nukentėjusįjį G. L. pradėjo jį sekti, pradėjus nukentėjusiajam nuo jų bėgti, jį vijosi, pasiviję apsižodžiavo, apsistumdė, dėl ko nukentėjusysis vėl pradėjo nuo kaltinamųjų bėgti, o pasiviję ir panaudodami fizinį smurtą, t. y. suduodami ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau septynių, smūgių, pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausančius daiktus – piniginę su banko kortele, kitais dokumentais (leidimais ginklams laikyti, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele) bei du peilius, po ko N. B. ir M. R. automobilyje apžiūrėjus pagrobtą iš nukentėjusiojo piniginę ir joje radus mokėjimo kortelę, važiavo į kaltinime nurodytą degalinę užsipilti kuro ir nusipirkti gėrimo, tačiau degalinėje nusipirko tik gėrimą (norėdami išbandyti, ar veikia pagrobta banko kortelė), o kuro nenusipirko, kadangi mokėjimo terminalui paprašius suvesti PIN kodą, jo nežinojo, dėl ko degalų pirkimo operacija buvo atšaukta. Kaltinamųjų kaltė įrodyta tiek ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo G. L. parodymais, liudytojų R. Š., I. T., iš dalies liudytojos A. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota gautų vaizdo įrašų apžiūra, daiktų apžiūros protokolais, asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo G. L. sužalojimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, akistatos protokolu, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamųjų M. R., N. B., V. B., D. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Nors iš kaltinamųjų, teisminio nagrinėjimo metu prisipažinusių įvykdžius plėšimą, pateiktų paaiškinimų matyti, kad dėl tam tikrų nurodytų aplinkybių yra nesutapimų (dėl suduotų smūgių skaičiaus, smurtavimo pobūdžio, pagrobtų peilių kiekio), visgi, teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, įvertina ir bylos aplinkybes, kad įvykis vyko tamsiu paros laiku, kaip ir kaltinamieji nurodė, daug vienas kito detalių veiksmų neužfiksavo, nepastebėjo, dar daugiau, kaltinamasis M. R. įvykio metu buvo neblaivus, be to, įvykis vyko 2023-10-08, todėl duodant parodymus natūralu, kad tam tikrų aplinkybių galėjo ir neatsiminti arba atsiminti netiksliai. Tačiau visi kaltinamieji vieningai patvirtino, kad iš nukentėjusiojo G. L. buvo pagrobta piniginė, o dėl pagrobtų peilių pasisakė įvairiai - nurodė, kad pagrobė vieną peilį, kiti kaltinamieji išvis nematė, kaip buvo pagrobtas peilis, pamatė tik tada, kai ėjo link automobilio, o V. B. nurodė, kad antras peilis taip pat galėjo būti pagrobtas, tačiau įvykio metu galėjo pasimesti. Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. R., N. B., V. B. ir D. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą, t. y. suduodami vieną smūgį nukentėjusiajam G. L. į kairę pakaušio pusę, dėl ko šis trenkėsi veidu į metalines laiptinės duris, po ko kartu bendrai suduodami ne mažiau septynis smūgius nukentėjusiajam G. L. į veido sritį, ir taip padarydami kaltinime įvardytus sužalojimus, pagrobė svetimą, G. L. priklausantį turtą – 50 Eurų vertės piniginę su joje buvusia kreditine (duomenys neskelbtini) kortele, leidimais ginklams laikyti, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele bei du peilius, kurių bendra vertė 40 eurų. Taip pat teismas nustatė ir tai, kad M. R. ir N. B. bendrais tyčiniais veiksmais kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasiimdami pagrobtą G. L. kreditinę kortelę, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Taip pat teismas nustatė ir tai, kad M. R. ir N. B., veikdami kartu, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai panaudodami svetimą G. L. vardu išduotą mokėjimo priemonę - kaltinime nurodytą banko kreditinę kortelę neteisėtai atliko finansinę operaciją įsigydami kaltinime nurodytą gėrimą už 1,29 euro bei inicijavo neteisėtą finansinę operaciją – kaltinime nurodytoje degalinėje bandė atsiskaityti už degalus, kurių vertė 30 eurų, tačiau pirkimo operacijos neužbaigė bankomatui paprašius įvesti PIN kodą. Nusikalstamas veikas kaltinamieji įvykdė sąmoningai, veikdami tiesiogine tyčia, suprasdami atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl M. R., N. B., V. B. ir D. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei M. R. ir N. B. veikos teisingai kvalifikuotos dar ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu įsigaliojo nauji BK 180 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), pagal kuriuos yra kaltinami M. R., N. B., V. B., D. S., pakeitimai. Šiuo metu BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta dar viena alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti)

?

- 2024-07-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialisto G. Š. tarnybinis pranešimas „Dėl rastų galimai narkotinių medžiagų bei sulaikyto ieškomo asmens“, kuriame nurodyta, kad 2024-07-09 dirbant kartu su VTT kinologų poskyrio specialistu R. R. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 15 val. 25 min. patruliuojant Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu pastebėtas ant šaligatvio bortelio sėdintis vyriškis, kuris, pamatęs pareigūnų tarnybinį automobilį, staiga nuleido galvą, akivaizdžiai stengėsi būti nepastebėtas, dėl ko buvo nuspręsta asmenį patikrini. Privažiavus prie asmens, pastebėta, kad šis staiga kažką sugniaužė į rankos kumštį. Pareigūnams išlipus iš automobilio ir prisistačius bei paklausus, ką šis laiko rankose, asmuo paaiškino, kad tai šiukšlė. Patikrinus, kas tai per paketėlis, pastebėta, kad tai plastikinis maišelis, kuriame folijos gabalėlis. Išvyniojus šį folijos gabalėlį, jame pastebėtas popieriaus lapelis. Paklausus, kas tai per lapelis, asmuo paaiškino, kad tai narkotinė medžiaga, kurią įsigijo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo 10 eurų. Asmuo vengė su pareigūnais bendrauti, nurodė neteisingus savo duomenis, aiškino, kad yra K. Ž., tačiau asmens, atitinkančio tokius duomenis, duomenų bazėje nebuvo. Toliau bendraujant su asmeni, šis nurodė, kur dirba jo mama, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, grožio salone rasta vaikino mama I. V.. Moteris paaiškino, kad tai jos sūnus N. B. ir paaiškino, kad su sūnumi nebebendrauja ir nieko apie jį žinoti nenori. Patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad N. B. yra ieškomas kaip vengiantis atlikti bausmę byloje Nr. 1-01-14-02352-2023-2. Asmuo nuteistas pagal BK 180 str., 214 str., 215 str. bei 198-1 str. Apie tai, kad sulaikytas paieškomas asmuo, informuota bylos tyrėja A. V.. Iš įvykio vietos paimtas plastikinis maišelis, kuriame folijos ritinėlis su galimai narkotine medžiaga bei mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, įdėtas į silikoninį apsauginį dėklą. Daiktai supakuoti į popierinius vokus bei užplombuoti su paaiškinamaisiais numeriais. N. B. atliktas greitasis testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau testas neparodė jokių atsakymų. N. B. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS laikinojo sulaikymo patalpas. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojas (3 t., b. l. 178-179);

- 2024-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas sintetinis mėlynos spalvos lapelis, mobiliojo ryšio telefonas (3 t., b. l. 180-186);

- 2024-11-15 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog įvairiaspalvio perforuoto lapelio, susidedančio iš 16 vnt. markučių, iš permatomame, plastikiniame, užspaudžiamame maišelyje su raudonos spalvos juostele esančio folijos ritinėlio (Vokas su plomba „(duomenys neskelbtini)“) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lizergidas (LSD), kurio masė yra 0,0006 g (3 t., b. l. 194-197);

- 2024-09-26 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota N. B. mobilioji ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, paimto 2024-07-09 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra, kur matyti jo susirašinėjimai bei nuotraukos apie galimai narkotines medžiagas (4 t., b. l. 6-86);

- 2024-09-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra, kur pareigūnai asmens apžiūros metu rado ir paėmė iš N. B. psichotropines medžiagas (4 t., b. l. 93-95);

- liudytojas G. Š. parodė, kad nepamena, kokia tai buvo tiksliai diena, dirbant kartu su kolega R. R. sustabdė įtarimą sukėlusius asmenis. Pas vieną iš asmenų (duomenų apklausos metu nepamena) rado galimai sintetinės kilmės narkotinę medžiagą. Asmuo su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl nurodė savo asmens kodą. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, kad asmuo yra nepilnametis. Jis buvo pristatytas motinai, kurios duomenų nepamena, moteris nurodė, kad tai nėra jos sūnus ir atpažino, kad tai kolegės sūnus. Paaiškėjo, kad asmuo yra pilnametis. Klausiamas nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir negali nurodyti asmens, iš kurio pirko. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Papasakojo viską, kas jam yra žinoma (4 t., b. l. 98-100).

BK 259 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, dėl to tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Išdėstytų įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, kad kaltinamojo N. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, išreikšto tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu iš N. B. paimto mobiliojo ryšio telefono apžiūra, iš kurios matyti kaltinamojo susirašinėjimai bei nuotraukos apie galimai narkotines medžiagas, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra, liudytojo G. Š. parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo N. B. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad N. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą. N. B. veika, nustačius neteisėtą kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos kiekio laikymą, neturint tikslo jos platinti, teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu įsigaliojo naujas BK 259 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), pagal kurią yra kaltinamas N. B., pakeitimas. Minėtame BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dar dvi alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems N. B., V. B., D. S. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2025-02-01). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 38 straipsnio redakciją (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją, įsigaliojusią nuo 2025-02-01) matyti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punktas sunkina asmenų teisinę padėtį, nes imperatyviai reikalauja ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, kai tuo tarpu ankstesnė redakcija, kuri nurodyta aukščiau ir galiojusi veikos padarymo metu, gali būti vertinama įvairiai, nes žalos rūšis nedetalizuojama. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 38 str. 1 d. redakcija iš esmės sunkina asmens teisinę padėtį, nepaisant to, kad iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimo matyti, jog sutarta ir dėl turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo bei kaltinamasis M. R. šią žalą atlygino, visgi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytina veikos metu galiojusi BK 38 straipsnio 1 dalies redakcija, t. y. 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2025-01-31.

Kaltinamasis M. R., būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis kaltinamojo M. R., atstovės pagal įstatymą A. R. ir nukentėjusiojo G. L. susitaikymo protokolas. M. R. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (4 t., b. l. 175-177), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą už važiavimą autobusu be bilieto (4 t., b. l. 172-174), vykdo individualią veiklą (13 t., b. l. 11), mokosi (duomenys neskelbtini). Yra (duomenys neskelbtini) sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) lankytojas, klubas jį charakterizuoja teigiamai (12 t., b. l. 53). Apie teigiamus nepilnamečio elgesio pokyčius (puikiai sutaria su rūpintoja, informuoja, kada grįš, dėl savo ankstesnio elgesio gailisi, mokosi, sportuoja ir kt.) užsimenama 2024-10-24 individualaus vertinimo pažymoje (4 t., b. l. 144-146). M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. – atlygino sutartą žalos dalį nukentėjusiajam ir jam tenkančią padarytos žalos dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2025-02-01) ir M. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. L..

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad BK 93 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje situacijoje netaikomos, kadangi M. R. yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, ir neatitinka straipsnyje numatytos sąlygos, kad nusikalto pirmą kartą, kai tuo tarpu BK 38 straipsnis tokią galimybę numato, o pagal BK 82 straipsnio 1 dalį auklėjamojo poveikio priemonės (tarp jų ir prokurorės prašomas elgesio apribojimas su tam tikrais įpareigojimais) gali būti taikomos, be kita ko, ir nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (taigi, ir BK 38 straipsnio pagrindu) (Vilniaus apygardos teismo 2020-03-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-988/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. L. pareiškė 2024-02-21 civilinį ieškinį M. R. dėl 217,22 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 81-82). Ieškinyje nurodoma, kad 217,22 Eur turtinę žalą sudaro: užpuolimo metu pagrobta 36,79 Eur vertės piniginė su joje buvusiais dokumentais, kurių dublikatų ar naujo išsiėmimas kainavo: asmens tapatybės kortelė – 10 Eur, vairuotojo pažymėjimas – 19,43 Eur, ginklų leidimo dublikatų išdavimas – 36 Eur (20+16), odontologo paslaugos – 115 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodoma, kad dėl sužalojimo ilgą laiką negalėjo kokybiškai, normaliai ir visapusiškai gyventi. Dėl danties nuskėlimo patyrė kramtymo bei odontologo gydymo nepatogumus. Ilgą laiką jautė stiprų fizinį skausmą, dėl ko buvo apribota judėjimo laisvė, negalėjo visapusiškai ir tinkamai ilsėtis. Ilgą laiką gulėjo ant šaltos žemės paliktas bejėgiškos būklės, be sąmonės, dėl ko sušalo ir susirgo (duomenys neskelbtini) ir apie dvi savaites buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Po nusikaltimo įvykdymo jaučiasi pažemintas, nes buvo sumuštas ir apiplėštas be jokios priežasties. Niekas jo neatsiprašė, jokios žalos neatlygino, todėl mano, kad 10 000 Eur suma patirtiems išgyvenimams kompensuoti būtų tinkama.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. L. pateikė patikslintą 2025-02-19 civilinį ieškinį M. R. (jo motinai I. T., tėvui M. R.), N. B., V. B., D. S. dėl 218,51 Eur turtinės žalos ir 1 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 80-81). Patikslintame ieškinyje papildomai nurodoma, kad turtinę žalą sudaro dar ir tai, jog nusikaltimo metu pagrobta iš nukentėjusiojo banko kortele buvo atsiskaityta už 1,29 Eur vertės prekę, todėl prašoma solidariai iš M. R. (M. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šia žalai atlyginti, prašoma iš jo tėvų I. T. ir M. R.), N. B., V. B. ir D. S. atlyginti bendroje sumoje 218,51 Eur turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos patikslinta, kad 1 0000 Eur neturtinę žalą prašoma priteisti solidariai iš M. R. (M. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šia žalai atlyginti, šią žalą prašoma priteisti iš jo tėvų I. T. ir M. R.), N. B., V. B. ir D. S. bei kartu prašoma priteisti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė patikslintą 2025-04-14 civilinį ieškinį (12 t., b. l. 18-19), kuriame ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patikslino nurodydamas, jog M. R. nukentėjusiajam G. L. atlygino 1 500 Eur žalą, todėl atlyginimo iš jo nebeprašo ir civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo mažina 54,94 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą mažina 1 445,06 Eur. Taigi, civilinį ieškinį dėl 162,92 Eur turtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, prašo priteisti solidariai iš N. B., V. B. ir D. S.; 0,65 Eur turtinės žalos atlyginimą (už įsigytą prekę pagrobta banko mokėjimo kortele) bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, prašo priteisti iš N. B.; 8 554,94 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, prašo priteisti solidariai iš N. B., V. B. ir D. S..

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jam jau yra atlyginta 1 500 eurų kartu ir turtinė, ir neturtinė žala. Neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl patirto sužalojimo negalėjo dalyvauti svarbiame su darbu susijusiame iškilmingame įvykyje, buvo sudaužytas ir gulėjo ligoninėje. Po įvykio pragulėjo ant žemės, susirgo (duomenys neskelbtini), gulėjo ligoninėje, buvo nuskeltas dantis. Nors dantį tvarkėsi, tačiau neaišku dėl jo būklės ateityje. Po akimi liko randas. Šeimai sukeltas didelis stresas. Laiptinės atrakinimo garsas iki šiol yra nemalonus. Kaltinamiesiems žinant ir suprantant buvo paliktas bejėgis, nes be sąmonės išbuvo apie valandą. Visi iki 8 suduoti smūgiai buvo į galvą. Iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) pakitimai, o kai pablogėjo būklė, nustatė ūminį uždegimą ir paguldė į ligoninę, išgulėjo 2 savaites. Savaitę prieš įvykį buvo praėjęs medicininę komisiją dėl darbo, tačiau viskas buvo gerai, ir nors (duomenys neskelbtini) jau matėsi pakitimai, dėl ko rekomendavo kreiptis į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) tyrimai nerodė, o apsilankius pas (duomenys neskelbtini) ir padarius biopsiją, sužinojo diagnozę. Iš karto po įvykio, 2023-10-08 pristatytas į gydymo įstaigą paslaugų negavo, grįžo į namus ir ryte kreipėsi pakartotinai, tačiau stacionarizuotas nebuvo. Dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi vėliau ir hospitalizavo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Dėl įvykio peršvietė galvą. Buvo nuskeltas dantis, perkirstas akies vokas, padaryti nubrozdinimai, mėlynė po akimi. Sužalojimus matė žmona, sūnus, (duomenys neskelbtini) draugai, (duomenys neskelbtini). Jautėsi pažemintas. Jeigu nebūtų buvęs sužalotas, būtų išėjęs į darbą (duomenys neskelbtini), o dėl gulėjimo apie tris savaites ligoninėje prarado pajamas. Patyrė nemalonius jausmus sėdint stomatologo kabinete. Skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10 balų, juto ir sužalojimai buvo matyti apie 2 savaites. Jautė nepatogumus valgant. Ligoninėje vartojo medikamentus dėl (duomenys neskelbtini). Nuo sumušimų naudojo kremus. Dantį tvarkėsi privačiai ir nors susitvarkė per vieną kartą, tačiau po metų teko tvarkymą kartoti, nes dantis buvo nemažai nuskeltas. Po įvykio liekamieji reiškiniai yra randas po akimis, klibantis dantis. Vienintelis iš kaltinamųjų, išreiškęs nuoširdų gailestį, neskatinamas atsiprašė, vienintelis pasisiūlęs atlyginti žalą yra M. R.. Jam pretenzijų neturi. Iki įvykio neturėjo jokių konfliktų ir sužalojimų. Konflikto neinicijavo. Iki įvykio normaliai jautėsi, kad ir buvo rasta nusiskundimų. Iki išvykimo į užsienį buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Praėjus medicininę komisiją ir radus pakitimus, tada pagalvojo, kad tai liekamieji reiškiniai. Iki spalio 8 dienos įvykio, dėl (duomenys neskelbtini) į specialistus kreipėsi prieš dvi dienas o į ligoninę atsigulė, nes paūmėjo. Teismo medicinos ekspertui apie (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, nes apie tą ligą dar nežinojo. Odontologo paslaugos kainavo 115 eurų už estetinį plombavimą, nes buvo nuskeltas dantis. Piniginė, kurią įsigijo naują, buvo pagrobta užpuolimo metu. Prašo priteisti išlaidas, patirtas ir dėl piniginėje buvusių dokumentų - ginklų dokumentų dublikatų išsiėmimo, vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybės kortelės keitimo.

Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nukentėjusysis G. L. plėšimo įvykdymo metu patyrė ir fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų panaudoto smurto – smūgiavimo ne mažiau 8 kartų į galvos sritį nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai - muštinės žaizdos kairėje pakaušio pusėje, kairės akies vokuose, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje ir dešiniame kelyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimas. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų ilgą laiką negalėjo kokybiškai, normaliai gyventi. Negalėjo dalyvauti svarbiame su darbu susijusiame iškilmingame įvykyje. Danties nuskėlimas sukėlė kramtymo nepatogumus, o gydymosi procesas pas odontologą taip pat buvo nemalonus. Ilgą laiką jautė stiprų fizinį skausmą, buvo apribota judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai ilsėtis. Kadangi ilgą laiką gulėjo ant šaltos žemės paliktas bejėgiškos būklės, be sąmonės, sušalo ir susirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko apie dvi savaites buvo gydytas ligoninėje. Po nusikaltimo įvykdymo jaučiasi pažemintas, nes sužalotą matė tiek darbo kolegos, tiek vadovas, stresą patyrė ir visa šeima. Sumuštas ir apiplėštas buvo be jokios priežasties, todėl mano, kad 10 000 Eur suma patirtiems išgyvenimams kompensuoti būtų tinkama. Kadangi kaltinamasis M. R. 1 445,06 Eur jau atlygino, todėl likęs neturtinės žalos dydis siekia 8 554,94 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

- sportinės kelnės, paimtos 2024-01-16 atliktos pas M. R. kratos metu ir perduotos saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui pagal 2024-12-11 aktą (3 t., b. l. 62-65, 72-75), - grąžintinos M. R.;