Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-37-1033/2020, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su J. S.) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su T. Š.) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu A. B. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinių ieškovų J. S. ir V. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista J. S. 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas, o V. S. – 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 1 900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų) atstovavimo išlaidų išieškant šias sumas solidariai iš A. B., A. B. ir U. P., o nepilnamečiams A. B. ir U. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms sumoms sumokėti, subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą R. B. ir E. P. (iki A. B. ir U. P. sulauks pilnametystės). Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R. C. L.” civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteistas UAB „R. C. L.“ iš P. L. J. 1 334,73 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt keturi eurai 73 ct) turtinės žalos atlyginimas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 334,73 Eur sumą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) atstovavimo išlaidų.

Byla dalyje dėl civilinio ieškovo T. Š. pareikšto civilinio ieškinio dėl 2 225,15 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 15 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukta.

Byla dalyje dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareikšto civilinio ieškinio dėl 572,69 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 69 ct) žalos atlyginimo nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant bent vieno iš privalomų BK 93 straipsnio taikymo pagrindų – šiuo atveju nustačius, kad asmuo negali būti laikomas pirmąjį kartą padariusiu nusikalstamą veiką (kadangi padarytos trys veikos), nėra teisinio pagrindo svarstyti alternatyvių sąlygų buvimo ir nustačius jas taikyti BK 93 straipsnį. Dėl šios priežasties keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria P. L. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta bei jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, ją panaikinant ir sprendžiant dėl P. L. J. baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių išsakytus argumentus, byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad P. L. J. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašytus požymius (plėšimą iš T. Š.), tačiau yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl šio nusikaltimo jo atžvilgiu nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

14. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis P. L. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido, turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi, žalą tiek nukentėjusiajam, tiek valstybei atlygino. Spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, kad P. L. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog P. L. J. šią veiką padarė dar būdamas nepilnametis, veiką padarė spontaniškai draugų kompanijoje, būdamas užvaldytas pykčio dėl asmeninių priežasčių (santykių nesusiklostymo), tęsdamas savo nusikalstamą elgesį kitas mažesnio pavojingumo veikas padarė tą patį vakarą, mokykla jį charakterizuoja teigiamai. Aplinkybės, jog P. L. J. Lietuvoje buvo baustas administracine tvarka, taip pat negali būti laikomos reikšmingomis sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo. Visų pirma, dėl to, kad, kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, šie pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi (važiavimas be bilieto viešuoju transportu). Kita vertus, nedidelio pavojingumo pažeidimų padarymas negali lemti išvados, kad P. L. J. darys naujus – žymiai pavojingesnius teisės pažeidimus – nusikalstamas veikas. Įvertinus nuteistąjį P. L. J. charakterizuojančių duomenų visumą: jis baigė gimnaziją, dirba, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atlygino padarytą žalą, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas, taip pat P. L. J. paaiškinimus ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad P. L. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. P. L. J. nėra pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir P. L. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju T. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad baudžiamojo proceso nutraukimas šiuo atveju užtikrina teisinės santarvės atkūrimą.

17. Pažymima, kad pagal BK 82 straipsnio 1 dalį auklėjamojo poveikio priemonės (tarp jų ir prokurorės prašomas elgesio apribojimas įpareigojant P. L. J. būti namuose nustatytu laiku) gali būti taikomos, be kita ko, ir nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (taigi ir BK 38 straipsnio pagrindu). Vis dėlto apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prokurorės apeliaciniu skundu prašoma P. L. J. įpareigoti būti namuose nustatytu laiku būtent konkrečiu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, prokurorė baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu taip pat išdėstė analogišką prašymą, todėl sprendžiama, kad šis apeliacinio skundo prašymas siejamas su bausmės paskyrimu, o ne atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laikantis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų atleidus P. L. J. dėl šio nusikaltimo padarymo jam neskiriama auklėjamojo poveikio priemonė.

Dėl bausmės P. L. J. skyrimo padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą; kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą)

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, išvadomis, liečiančiomis P. L. J.kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą; kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą), todėl yra pagrindas už šių nusikalstamų veikų padarymą P. L. J. paskirti bausmes.

19. BK 187 straipsnio 1 dalis tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

20. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

21. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

22. Atkreipiamas dėmesys į nagrinėjamu atveju aktualią BK 81 straipsnio 1 dalį, pagal kurią BK XI skyriaus („Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Skirdamas bausmę nepilnamečiui teismas be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymima, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

23. P. L. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje, kurie vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) padarymo aplinkybes.

24. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas (abu epizodai) įvykdytas viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) paprastai yra judrus eismas), šalia kurių esama daugiabučių gyvenamųjų namų, stebint kitiems pašalinimas asmenims (pranešėjas apie įvykį policijai matė iš balkono). Pažymima, kad apgadinti kioskai yra juose dirbančių darbuotojų darbo vietos. Nusikalstamas veikas P. L. J. padarė pasitelkdamas asmenis, kurių amžius yra nepakankamas jiems taikyti baudžiamąją atsakomybę, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra nustatyta P. L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. P. L. J. anksčiau neteistas, tačiau per santykinai trumpą trijų valandų laikotarpį padarė netgi tris tyčines nusikalstamas veikas, be to, kaip minėta, jis buvo baustas administracine tvarka. Byloje neginčijama atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad P. L. J. baigė gimnaziją, įsidarbino picerijoje UAB „Č.“ (duomenys neskelbtini).

27. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad savo nusikalstamais veiksmais jis padarė turtinės žalos UAB „R. C. L.”, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su šios žalos dalimi jis sutiko, tačiau visiškai jos neatlygino argumentuodamas, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, niekuo nepagrįstais, nesiejant su konkrečiomis situacijomis, UAB „B.“, UAB „D.“ paskaičiavimu, turtinės žalos atlyginimas priteistas tenkinus civilinį ieškinį. Kita vertus, kaip matyti iš „Swedbank“, AB 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymo, po nuosprendžio priėmimo J. J. sumokėjo UAB „R. C. L.” priteistą 1 334,73 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 605 Eur atstovavimo išlaidas. Taigi šiuo metu skundžiamu nuosprendžiu iš P. L. J. priteistos piniginės sumos UAB „R. C. L.” naudai yra atlygintos.

28. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką, apeliacinės instancijos teismas pritardamas prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, didesnę reikšmę teikdamas P. L. J. ir jo padarytą veiką teigimai charakterizuojančioms aplinkybėms, sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių visuma aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad bauda ar viešieji darbai nuteistajam būtų teisingesnė ar labiau pagrįsta bausmės rūšis nei prokurorės prašoma paskirti laisvės apribojimo bausmė. P. L. J. skiriamos laisvės apribojimo bausmės, kurių trukmės nustatomos ženkliai mažesnės už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį – 6 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis numato galimybę skirti nuo 3 mėnesių iki 2 metų laisvės apribojimo). P. L. J. kartu su laisvės apribojimo bausmėmis skiriamas įpareigojimas tęsti darbą. Šiame kontekste pažymima, kad BK 82 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės skirti auklėjamojo poveikio priemonę kartu su bausme, todėl netenkinamas apeliacinio skundo prašymas įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu taikyti kaip auklėjamojo poveikio priemonę (elgesio apribojimo įpareigojimas). Šis įpareigojimas, atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad prokurorė jį prašo taikyti laisvės apribojimo laikotarpiu, P. L. J. skiriamas kartu su bausme BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu (skiriamas atskirai už kiekvieną veiką). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant ir P. L. J. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė kartu su jau minėtais įpareigojimais.

29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis keičiamas panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria P. L. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta bei jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, P. L. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju T. Š., o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (du epizodus) P. L. J. paskiriamos laisvės apribojimo bausmės kartu su įpareigojimais tęsti darbą, taip pat nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, jas subendrinant (iš dalies sudedant) ir skiriant galutinę subendrintą bausmę kartu su minėtais įpareigojimais (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-37-1033/2020.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-37-1033/2020 dalį, kuria P. L. J., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą iš T. Š.), 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą) ir 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu paskirta P. L. J. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos. Elgesio apribojimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su T. Š.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamąją bylą šioje dalyje P. L. J. atžvilgiu nutraukti.

P. L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą), ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu P. L. J.skirti įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu P. L. J.skirti įpareigojimą pradėti dirbti arba tęsti darbą.

P. L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu P. L. J.skirti įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu P. L. J.skirti įpareigojimą pradėti dirbti arba tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir P. L. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat pradėti dirbti arba tęsti darbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti P. L. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.