Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – atsakovas) 960,99 Eur negrąžinto kredito, 55,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 29 d., 17,40 procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,83 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 275,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K324590318, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 000,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 196,26 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 117,91 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2020 m. spalio 16 d. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, 2019 m. balandžio 17 d. siųstu raštišku pranešimu su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K324590318 nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. 2019 m. birželio 3 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. gegužės 29 d. atsakovui įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2019 m. gegužės 8 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-18784-967/2019 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K324590318 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įgijo teisę suteikti atsakovui vartojimo kreditą pagal sutartyje numatytas sąlygas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis sutarties sąlygų (sutarties 2.1 punktas). Ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 1 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 000,00 Eur vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 196,26 Eur palūkanų ir 117,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2020 m. spalio 16 d. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2019 m. balandžio 17 d. raštišku pranešimu ieškovė sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 960,99 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 55,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. ir 17,40 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog tenkinus atsakovo prašymą pakeisti mokėjimo datą grafike, atsakovas už 1 000,00 Eur kreditą sumokės 196,26 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, t. y. 2018 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 16 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K324590318 1.15 punkte numatyta, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraišką pinigais; palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Tokiu būdu šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios pelno (mokėjimo) palūkanos bus mokamos iki suteikto kredito grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino. Skaičiuojant pelno (mokėjimo) palūkanas, laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K324590318 1.15 punktas). Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 specialiąsias sąlygas, atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų (17,40 procentų dydžio) piniginė išraiška yra 196,26 Eur, šią fiksuotą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą atsakovas turėjo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 1 000,00 Eur kreditu / jo dalimis 24 mėnesių laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. spalio 16 d., pagal šalių sutartą grafiką. Ieškovei nutraukus vartojimo kredito sutartį Nr. K324590318 prieš terminą ir teismui priteisus 960,99 Eur kreditą, tampa nežinomas konkretaus kredito / jo dalių grąžinimo ieškovei terminas vykdymo procese. Negalima preziumuoti, kad iki 2020 m. spalio 16 d. atsakovas negrąžins kredito, todėl ieškovė, nutraukusi sutartį anksčiau laiko, neturi teisės reikalauti priteisti iš karto visos sutartimi sulygtos ir iki 2020 m. spalio 16 d. apskaičiuotos fiksuotos pelno (mokėjimo) palūkanų sumos. Taigi, nors vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 specialiosiose sąlygose numatyta, kad paskolos gavėjo mokama visa pelno (mokėjimo) palūkanų suma yra 196,26 Eur, tačiau tokią visą sutartyje nurodytą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą kredito gavėjas privalėtų sumokėti naudodamasis paskola 24 mėnesius nuo paskolos suteikimo dienos. Iš vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 mokėjimo grafiko matyti, jog atsakovas iki paskutinės kredito įmokos sumokėjimo datos – 2018 m. gruodžio 17 d., iš viso yra sumokėjęs 33,62 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų sumą. Atsakovas pradelsė vykdyti savo įsipareigojimus (nustojo mokėti kredito įmokas kartu su palūkanomis) nuo 2018 m. gruodžio 17 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. balandžio 30 d., ieškinys priimtas 2019 m. balandžio 30 d. Taigi, vadovaujanti nustatyta teismų praktika dėl pelno (mokėjimo) palūkanų apskaičiavimo, iki 2019 m. balandžio 30 d. ieškovei galėtų būti priteisiama iki 62,24 Eur ((960,99 Eur x 17,40 proc.) / 360 x 134 d.)) dydžio pelno (mokėjimo) palūkanų suma. Kadangi ieškovė, nors ir negali iš karto reikalauti sumokėti visų fiksuotų pelno (mokėjimo) palūkanų (nes nėra žinoma, kada atsakovas pilnai atsiskaitys), tačiau ieškovė nepraranda teisė į kitas sutartines pelno (mokėjimo) palūkanas (nes sutartyje numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei), todėl yra pagrindas priteisti ieškovei 17,40 procentų dydžio metines palūkanas (sutartų pelno (mokėjimo) palūkanų procentinę išraišką) už negrąžintą 960,99 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 55,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kada atsakovas faktiškai naudojosi vartojimo kredito suma, bei 17,40 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4,83 Eur kompensacines palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Remiantis teismų praktika, kreditorius turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o pelno (mokėjimo) palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais, jų galima reikalauti vienu metu. Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Nagrinėjamu atveju šalys, kaip jau buvo nustatyta, vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 17,40 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, įvertinus šią vartojimo kredito sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, praktiką kitose panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018) darytina išvada, jog ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinos 4,83 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d. (CK 6.261 straipsnis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašiusi priteisti iš atsakovo 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 1.28 punktu tarpininkavimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.3.1 punktas); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur (vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.3.2 punktas). Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole (vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.4 punktas). Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100,00 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Remiantis vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.14 punktu, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. jei vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Kredito sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 117,91 Eur (9,90 procentus nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, spręstina, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta vartojimo kredito sutartyje Nr. K324590318 yra galimas, pagrįstas VKĮ 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tiek vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 bendrosiose, tiek specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K324590318, bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318, specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 117,91 Eur ir tai sudaro 9,90 procentus nuo kiekvienos grąžintos įmokos, mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovui, remiantis į bylą pateiktu mokėjimo grafiku, sumokėjus 7,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, ieškovei turi būti priteisiama likusi iš anksto numatyto tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 110,55 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog aukščiau minėtos nuostatos, apibrėžiančios tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį ir detalizuojančios jos apskaičiavimo tvarką, iš esmės yra tapačios vartojimo kredito sutarčių, numatančių administravimo mokestį, sąlygoms, aptartoms, aukštesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-392/2019, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės prašymo priteisti administravimo ir tarpininkavimo mokesčius pagrįstumo klausimas, motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog 2017 m. gegužės 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K682597343 bendrosiose sąlygose numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka (1.30 punktas). Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30,00 Eur. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kitoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-804-577/2019, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo, nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K072284107 ir 2017 m. rugsėjo 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K225116621specialiojoje dalyje numatyta, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30,00 Eur. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-262/2019, kuria spręsta dėl administravimo mokesčio priteisimo, matyti, jog teismas nustatė, kad administravimo mokesčio dydis sutarties specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30,00 Eur per mėnesį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019 aptartos aplinkybės, susijusios su reikalavimu priteisti administravimo mokestį, kurioms esant nustatyta, jog pagal sutarties 1.29 punktą administravimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Jis apskaičiuojamas 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau kaip 30,00 Eur. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-90-227/2019, joje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktu šalys susitarė, jog sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30,00 Eur. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Sutarties 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Analogiškai administravimo mokestis apibrėžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-587-640/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2A-359-227/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-466-730/2019 ir t. t.

Pažymėtina, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ir į sukurtus vėliausius precedentus analogiškose byloje, t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką, todėl šiuo teismo sprendimu už akių atsižvelgiama į precedentą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-90-227/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-372-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-954-392/2019 ir kt.

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 nuostatos leidžia daryti išvadą, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, per mėnesį ne didesnė nei 30,00 Eur ir apskaičiuojama kaip 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, kuriai taikoma 100,00 procentų nuolaida vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, o kai yra vėluojama mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaida netaikoma visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, atitinka administravimo mokestį, kuris, vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų suformuotais precedentais, buvo analogiškai skaičiuojamas taikant 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų ir nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikant visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kadangi teismai pripažino pagal savo esmę administravimo mokestį esant netesybomis, manytina, jog iš esmės tapatus išaiškinimas yra taikytinas tarpininkavimo mokesčio sudėtinei daliai, analogiškai apibrėžiamai kaip ir, nagrinėtose bylose nustatyta, administravimo mokestis. Tokiu atveju, kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta sąlyginė tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies nuolaida, taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios varotjimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

Pažymėtina, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomą priteisti 163,63 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį pripažinus netesybomis, laikytina, jog ieškovei iš atsakovo gali būti priteista ne daugiau kaip 86,49 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies (netesybų). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas (kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir tarp šalių ginčo dėl to nėra) praleido terminą įvykdyti prievolę nuo 2018 m. gruodžio 17 d., šios išlaidos paskaičiuotos iki kreipimosi teismo dienos (t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d.), taigi šios netesybos už tokį laikotarpį siektų 64,39 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 134 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovei jau priteista 4,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ši suma neviršija priteistinos tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydžio (64,39 Eur), dėl to, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, iš atsakovo priteistina didesnioji tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies suma, t. y. 64,39 Eur, apimanti mažesniąją 4,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą.

Kadangi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas kaip: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas bei 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, priteisė ieškovei 110,55 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, sudarančią 9,90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos, mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, ir nustatė, kad ieškovei iš atsakovo gali būti priteista 64,39 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 134 d.) tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies (netesybų), iš viso ieškovės naudai priteisia bendrą 174,94 Eur (110,55 Eur + 64,39 Eur) tarpininkavimo mokesčio sumą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 1 191,53 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 191,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 29,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 275,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 91,97 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 26,67 Eur žyminio mokesčio ir 226,26 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 252,93 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 3,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos 3,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 960,99 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt devynis euro centus) negrąžinto kredito, 56,60 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt euro centų) pelno (mokėjimo) palūkanų, 17,40 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt devynių euro centų) kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 174,94 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 191,53 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir penkiasdešimt trijų euro cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,93 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,42 Eur (tris eurus ir keturiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 ,,Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.