- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-587-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44805-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui R. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. U. 6046,12 Eur negrąžinto kredito, 4223,94 Eur mokėjimo palūkanų, 914,72 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1740 Eur administravimo mokesčio, 24 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 6046,12 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 329 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6 155,14 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovės teigimu, atsakovas savo pareigos mokėti įmokas nesilaikė, todėl ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį.
2. Ieškinys teisme priimtas 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovui pranešimas apie ieškinio priėmimą teisme bei procesiniai dokumentai buvo siųsti Gyventojų registre deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Iš pašto grįžusiame voke yra spaudas, kad dokumentai buvo saugoti 30 dienų.
Atsiliepimas
3. Teismo siųstame pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „NEO Finance“ iš atsakovo R. U. 6046,12 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 4223,94 Eur sutartinių palūkanų, 914,72 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiko įvykdymo bei 497,61 Eur žyminio mokesčio. Likusiojo dalyje, teismas ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad 2017 m. gegužės 26 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. K634156795 ir Nr. K634156795/PK. Šių sutarčių pagrindu, ieškovė 2017 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimais pervedė 1200 Eur ir 4955,14 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovas paskolos negrąžino, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 6046,12 Eur negrąžintos paskolos sumą yra teisėtas ir todėl tenkinamas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš teismui pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 24 proc. dydžio metines palūkanas iki 2022 m. birželio 9 d. Ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė 2017 m. gruodžio 9 d. dėl įmokų nemokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 4223,94 Eur palūkanų.
7. Iš teismui pateikto įmokų grafiko matyti, kad šalys vartojimo kredito sutartimis Nr. K634156795 ir Nr. K634156795/PK susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nesumokėjęs 914,72 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kadangi toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 914,72 Eur tarpininkavimo mokesčio.
Šalies argumentai
8. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1740 Eur administravimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties administravimo mokestis taikomas tik tada, kai netinkamai vykdomi vartojimo kredito sutartis, šis mokestis teisiškai kvalifikuotinas kaip netesybos. Ieškovės teismui pateiktame grafike nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis yra lygus 0 Eur per mėnesį. Kredito peržiūros informacijoje taip pat nėra nurodytas sutarties administravimo mokestis. Sutarties bendrosiose sąlygose įrašyto nuolaidos netaikymo tuo atveju, jei netinkamai vykdoma vartojimo kredito sutarties, negalima laikyti tinkamu kitos šalies informavimu apie netesybas. Įvertinus tai, jog atsakovas yra vartotojas, o ieškovė nepateikė aiškios informacijos apie taikomas netesybas, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 1740 Eur administravimo mokesčio prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo normos, todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo yra atmestinas.
9. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti 24 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 6046,12 Eur vartojimo kreditą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos. Ieškinyje nurodyta, kad šios palūkanos atlygina ieškovės patiriamus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ir atsakovo sudarytų vartojimo kredito sutarčių terminas buvo iki 2022 m. birželio 9 d., o šalių sutartos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos šiuo sprendimu priteistos iš atsakovo. Sudarydama sutartį ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta iki 2022 m. birželio 9 d., todėl negalima laikyti, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį ieškovė patiria jos nurodyto dydžio nuostolius. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 24 proc. dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 6046,12 Eur vartojimo kreditą, iš esmės sutampa su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, kurios šiuo sprendimu jau buvo priteistos, todėl papildomas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra netenkintinas.
10. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovui sudaro 12 924,78 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 11 184,78 Eur sumai, t.y. 86,54 % reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 329 Eur žyminio mokesčio, 246,01 už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 497,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl 1740,00 Eur administravimo mokesčio, 24 proc. dydžio kompensuojamų palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies 6 046,12 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ir 575,01 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo iš atsakovo R. U.. Taip pat, apeliantė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 39,00 Eur žyminį mokestį sumokėta už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
12.1. Nurodė, kad pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 p., Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Komisinį mokestį, Sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Taigi, administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Sutartyje, aiškiai atskirti bendrą vartojimo kredito kainą sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais, vartojimo kredito gavėjas atitinkamai yra informuojamas, iš ko susideda mėnesinės įmokos, bei kokie mokesčiai bus taikomi už vėlavimą. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, ir teismas, vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Atkreiptinas dėmesys, kad 5.14. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui, t.y., nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengia susidariusį įsiskolinimą ir atstato mokėjimus pagal grafiką, t.y., administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo, arba įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu.
12.2. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p., administravimo mokestis yra apskaičiuojamas 1,2 proc. per mėnesį nuo kredito sumos, iš šios sumos atėmus komisinį (tarpininkavimo) mokestį. Taip pat minėtame punkte yra įtvirtinta maksimali administravimo mokesčio suma - 30,00 Eur. Vartojimo kredito gavėjas, būdamas veiksnus, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kitaip tariant, atsakovui yra taikomas bonus pater familias elgesio standartas, kuris įpareigoja asmenį, prieš sudarant sutartį (net ir esant vartojimo teisiniams santykiams) atidžiai susipažinti su sutarties bei jos priedų nuostatomis. Pažymėtina, kad sutartyje pateiktą informaciją gali suprasti kiekvienas vidutinį išsilavinimą ir socialinius įgūdžius turintis, kitaip tariant, bonus pater familias standartą atitinkantis, asmuo. Teismas netinkamai aiškino vartojimo kredito sutarties nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos bei nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties administravimo mokestį. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti prašomą sutarties administravimo mokestį visa apimtimi.
12.3. Pagal Vartojimo kredito sutartį, sutarties šalys buvo sutarusios, kad atsakovas sumokės apeliantei 4 469,06 Eur palūkanų, kartu su kitais mokesčiais, sudarančiais bendrą vartojimo kredito kainą, mokant mėnesinėmis įmokomis iki 2022 m. birželio 9 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pažeidė įsipareigojimą laiku ir tinkamai vykdyti prievolę ir nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. vėluoja atlikti mėnesines įmokas. Į tai reaguodama apeliantė 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovui išsiuntė išankstinį rašytinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir nustatė 5 kalendorinių dienų terminą skolai padengti bei nurodė, jog per nustatytą terminą atsakovui nepadengus skolos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovas per pranešime dėl sutarties nutraukimo nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Taigi, apeliantė įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
12.4. Šalys sutartyje numatė ne tik mokėjimo palūkanų taikymą bet ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai. Pažymėtina, kad mokėjimo palūkanos yra išreikštos fiksuotu dydžiu (4 469,06 Eur), nurodomos vartojimo kredito sutartyje bei mokėjimo grafike, ir yra išdalintos kiekvienai mėnesinei įmokai, už naudojimąsi vartojimo kreditu tą apibrėžtą laikotarpį. Tokiu būdu, šios palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai ir neapima kompensuojamųjų palūkanų (24,00 proc.), kurios skaičiuojamos jam vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, suėjus mėnesinės įmokos datai, mokėjimo palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas ir, jeigu vartojimo kredito gavėjas šios įmokos neapmoka - pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos, taikant tą pačią palūkanų normą. Atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo skirtumus, matyti, jog šių palūkanų paskirtis yra visiškai skirtinga. Taigi, viena vertus, atsakovas įsipareigojo mokėti mokėjimo palūkanas už laikotarpį, kai yra naudojamasi vartojimo kreditu, ir kita vertus - kompensuojamąsias palūkanas už tą laikotarpį, kai jis vėluoja apmokėti vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vis dar naudojasi apeliantės suteiktu vartojimo kreditu, šis naudojimasis nėra pasibaigęs ir neaišku, kada baigsis, konstatuotina apeliantės teisė, nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti atsakovui mokėjimo (pelno) bei kompensacines palūkanas visa apimtimi, t. y. atitinkamai 4 223,94 Eur ir 24,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 6 046,12 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12.5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir 329,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat, pateikiant apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį ir patyrė 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmestas ieškinys dalyje dėl administravimo mokesčio, palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.K621650243, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 5 113,88 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad palūkanų norma sudaro 24 proc., preliminari tarpininkavimo mokesčio suma – 520,80 Eur, sutarties administravimo mokestis – apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka, bendra vartojimo kredito suma – 9 348 Eur. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių, ieškovė 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo R. U. 6046,12 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 4223,94 Eur sutartinių palūkanų, 914,72 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiko įvykdymo bei 497,61 Eur žyminio mokesčio. Likusiojo dalyje, teismas ieškinį atmetė. Apeliantė, nepatenkintų reikalavimų dalyje, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl sutartinių palūkanų ir administravimo mokesčio
17. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
19. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomą priteisti 1740 Eur dydžio sutarties administravimo mokestį pripažinus netesybomis, laikytina, jog ieškovei iš atsakovo gali būti priteista ne daugiau kaip 544,15 Eur (((6046,12 Eur x 0,05)/100)x180) sutarties administravimo mokesčio (netesybų). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas (kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir tarp šalių ginčo nėra) praleido terminą įvykdyti prievolę nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., šios išlaidos paskaičiuotos iki kreipimosi teismo dienos (t. y. iki 2017 m. gruodžio 14 d.), taigi šios netesybos už tokį laikotarpį siektų 287,19 Eur (((6046,12 Eur x 0,05)/100)x 95).
20. Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių arba negautų pajamų, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, jos laikytinos skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tuo tarpu pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių priteisė 4223,94 Eur fiksuotą mokėjimo palūkanų sumą. Ši suma sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodyta kaip sutartinės palūkanos, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, kad sprendimu priteistos ne sutartinės, o mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė sprendimo už akių šioje dalyje dėl mokėjimo palūkanų neskundžia, ji laikytina įsiteisėjusia ir dėl jos papildomai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 24 proc. dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 6046,12 Eur vartojimo kreditą, iš esmės sutampa su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, kurios sprendimu jau priteistos, todėl atsisakė priteisti 24 proc. palūkanas iki kredito grąžinimo ieškovei. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti – priteisti 24 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo negrąžinto kredito dalies (6046,12 Eur) skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
23. Analizuojant tarp šalių sudarytą sutartį matyti, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 papunktyje pateikta palūkanų apibrėžtis, t. y. palūkanos sutartyje suprantamos kaip metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Pagal Sutarties 6.1 papunktį vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 24 proc. metinės palūkanos) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
24. Įvertinus Sutarties 6.1 papunkčio nuostatą darytina išvada, jog ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, numatytas Sutarties 6.1 papunktyje. Taigi, sutartyje šalims nustačius kompensuojamųjų palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį tapatino su mokėjimo (pelno) palūkanomis ir atsisakė jas priteisti.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
26. Kadangi kompensuojamų palūkanų suma priimant sprendimą už akių jau sudarė 725,54 Eur ir viršijo netesybų sumą, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 24 procentų kompensacinės palūkanas. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutartyje nustatytos metinės palūkanų normos, priteisiant ieškovei kompensacines palūkanas nuo negrąžintos 6046,12 Eur kredito dalies, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. (sutarties pažeidimo) iki visiško kredito grąžinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 86,54 procentai turtinių ieškovės reikalavimų. Patenkinus apeliacinį skundą, kompensuojamosios palūkanos buvo priteistos ne fiksuota suma, tačiau 24 procentų dalimi, skaičiuojant nuo 6046,12 Eur negrąžintos kredito dalies už laikotarpį nuo prievolės nevykdymą nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo. Pakeitus sprendimą ir priteisus kompensuojamąsias palūkanas ne fiksuota suma, sprendžiama, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nepasikeitė, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.
Dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės reiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus – priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir administravimo mokestį. Reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas buvo tenkintas, todėl laikytina, jog patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.
30. Nustatyta, kad ieškovė, padavusi apeliacinį skundą sumokėjo: 39 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso apeliaciniame procese ieškovė patyrė 285,01 Eur (39 Eur + 246,01 Eur = 285,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 142,51 Eur (285,01 Eur X 50 proc. = 142,51 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą už akių dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl šioje dalyje sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 24 procentų dydžio kompensacinių palūkanų už negrąžintą 6046,12 eurų vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, priteisimo, tokiu būdu - priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ naudai iš atsakovo R. U. 24 procentų dydžio kompensacines palūkanas už negrąžintą 6046,12 eurų vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ naudai iš atsakovo R. U. 142,51 eurų bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.