- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1673-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36399-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-575-868/2022 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui I. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo R. V., institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės: atsakovo (vartotojo) I. V. reikalavimą ieškovės (rangovo) J. B. atžvilgiu sumažinti 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 50 procentų, kad faktinė sutarties kaina būtų pakeista į 6 500,00 Eur, atlyginti 783,00 Eur lubų/sienų remonto darbų ir 524,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, tenkinti iš dalies – sumažinti 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 879,17 Eur suma, t. y. nuo 13 000,00 Eur iki 12 120,83 Eur; likusioje dalyje atsakovo I. V. reikalavimą dėl kainos sumažinimo ir išlaidų atlyginimo atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 120,83 Eur skolą pagal 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 8 d. buvo sudaryta Gamybos sutartis (toliau – Sutartis), kurios objektas – atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovui) gamybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) – baldus pagal komerciniame pasiūlyme nurodytą baldų specifikaciją. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal Sutartį sumokėjo 6 500,00 Eur avansą, 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn. atsakovas papildomai sumokėjo 4 500,00 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. sausio 9 d. buvo pasirašytas baldų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame atsakovas patvirtino, kad baldai atitinka specifikaciją, tačiau pažymėjo taisytinus defektus ir tam tikrų baldų/baldų detalių trūkumą. Tokiu būdu nuo 2019 m. sausio 9 d. atsakovo šeima pradėjo eksploatuoti baldus. Po nurodyto baldų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovė šalino atsakovo pažymėtus baldų defektus ir pristatė trūkstamus baldus bei sumontavo trūkstamas baldų detales. Pažymėjo, jog apžiūrėjus namo sienas, prie kurių glaudėsi baldai, buvo aptiktas pelėsis. Faktą, kad atsakovo namuose yra įsiveisęs pelėsis, patvirtinto ieškovės ir atsakovo sutuoktinės R. V. susirašinėjimas el. laiškais. Atsakovo sutuoktinė pranešė, kad buvo kviesti pelėsio naikinimo specialistai, kurie nustatė, jog namo sienos iš vidaus yra drėgnos. Specialistai patarė nuimti baldų nugarines dalis, kad būtų užtikrintas sienų vėdinimas. Ieškovė nurodė, kad jai buvo pranešta, kad reikės atlikti papildomus darbus – išardyti spintas svetainėje, vaikų kambariuose, hole, nuimti baldų nugarėles, o po sienų sutvarkymo, surinkti minimus baldus iš naujo. Pažymėjo, jog atsiradę baldų defektai buvo sąlygoti name esančio pelėsio ir drėgmės, bet ne gamybos ar baldų surinkimo broko, ieškovė prieš papildomų darbų atlikimą pareikalavo iš atsakovo priimti jau pagamintus ir sumontuotus baldus ir atsiskaityti pagal Sutartį, o vėliau sudaryti naują sutartį dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovo sutuoktinė tokiam pasiūlymui neprieštaravo ir patvirtino, kad iš esmės visi 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo akte surašyti baldų defektai ir trūkumai yra pašalinti, liko tik smulkūs darbai. Ieškovė nurodė, kad susirašinėjant su atsakovo sutuoktine 2019 m. kovo 31 d. buvo nustatyti likę pagal Sutartį ir 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą darbai. Pažymėjo, kad su atsakovo sutuoktine vyko derybos dėl galimybių atvykti į namus likusiems darbams atlikti, tačiau, nepavykus suderinti abiem pusėms priimtino laiko, bendravimas nutrūko. Nuo 2019 m. balandžio mėn. pradžios atsakovas neįsileido ieškovės atstovo į namus, dėl to anksčiau nurodyti darbai liko nebaigti ir atsakovas liko skolingas 2 000,00 Eur.
3. 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nagrinėti vartojimo ginčą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus patarėja 2019 m. lapkričio 20 d. dalyvaujant atsakovui ir ieškovės atstovui įvertino ieškovės pagamintų ir sumontuotų baldų kokybę, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo surašyta galutinė Gaminio/paslaugos vertinimo išvada Nr. 1 ŠE-46-1 (toliau – Vertinimo išvada). Ieškovės teigimu, kritiškai vertintinos baldų kokybės vertinimo išvados, kad atsiradę tokie defektai yra susiję su gamybos defektu, o ne su tokiomis netinkamomis baldų naudojimo aplinkybėmis. Vertinant baldų kokybę, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad ant namo sienų buvo aptiktas pelėsis, sąlygotas drėgmės, kas tiesiogiai įtakoja plokščių išsipūtimą ir atitinkamai dažų bei laminavimo juostų pažeidimus, spintų nugarėlių nesandarumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ketino naikinti namuose esantį pelėsį, dėl ko reikėjo išrinkti tam tikrus baldus ir vėliau nuimti jų nugarėles, ieškovė mano, jog atsakovas tokius darbus atliko iki baldų kokybės įvertinimo, nes dauguma Vertinimo išvadoje nurodytų baldų surinkimo defektų nebuvo nurodyti nei surašant 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą, nei betarpiškai bendraujant su atsakovu ir jo sutuoktine, nei atsakovo atstovo 2019 m. liepos 11 d. pareikštoje pretenzijoje. Atsižvelgiant į tai, kad baldai buvo vertinti praėjus beveik metams nuo jų eksploatavimo pradžios, nėra jokių pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad Vertinimo išvadoje nurodyti baldų defektai atsirado dėl ieškovės nekokybiškai atliktų rangos darbų.
4. Pažymėjo, kad atsakovas, pasirašydamas 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą, patvirtino, jog pagaminti baldai atitinka jų specifikaciją. Atsakovo šeima pagamintais baldais naudojasi pagal jų paskirtį, jų atsisakyti neketina, jokių funkcinių baldų naudojimo trūkumų nenurodyta. Iš esmės atsakovo pretenzijos yra susijusios tik su smulkiais, daugumoje nepastebimais ir / ar išorėje nematomais baldų apdailos trūkumais, durelių tvirtinimo mechanizmų sureguliavimu, tačiau tokie nežymūs defektai netrukdo naudotis gaminiu pagal jo paskirtį. Ieškovė pateikė Vertinimo išvadoje nustatytų baldų defektų šalinimo ir detalių/furnitūros pakeitimo sąmatą. Tokiu būdu visų Vertinimo išvadoje nustatytų baldų defektų, detalių/furnitūros pakeitimo kaštai sudaro tik 879,17 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimas sumažinti Sutarties kainą 50 proc., t. y. 6 500,00 Eur suma, yra neadekvatus ir neproporcingas pažeidimo mastui. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimas, įtvirtintas 2020 m. lapkričio 18 d. nutarime, suabsoliutina vartotojo (atsakovo) teises ir neproporcingai iškreipia vartotojo ir rangovo interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, kad faktinės Sutarties vykdymo sąnaudos viršija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nustatytą sumažintą Sutarties kainą. Tokiu būdu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimu yra sukurtas precedentas, leidžiantis atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
Atsiliepimas
5. Atsakovas I. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
6. Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinyje daug dėmesio skiria tariamai atsakovo padarytiems pažeidimams dėl ieškovės neįsileidimo į objektą atlikti broko taisymo darbus, dėl baldų kokybę sąlygojusio objekte esančio pelėsio. Pirma, abi šalys sutarė, kad ieškovė baldus taisyti bandė, tačiau atsakovo toks baldų broko taisymas netenkino, o vėliau šalims nepavyko susitarti dėl ieškovės atvykimo atlikti baldų broko taisymą laiko. Atsakovas su ieškovės teiginiais, kad atsakovas ieškovės neįsileido į objektą, nesutinka, t. y. priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo komunikacija, kuri, beje, pateikta į bylą, rodo, kad atsakovas nuolat kviečia ir teiraujasi ieškovės, kada bus atlikti broko ištaisymo darbai, tačiau ieškovė broko taip ir neištaisė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nereikalaujama iš atsakovo priteisti delspinigius už tariamai atsiskaitymą ne laiku už pagamintus baldus, ieškovės teiginiai apie tai, kad baldai į objektą buvo pristatyti ne laiku ir/arba tai, kad atsakovas su ieškove dėl baldų broko taisymo nebendradarbiavimo, neturi jokios reikšmės. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagamintų baldų kokybės ir to įtakos gaminio kainai. Antra, nors ieškovė nurodė, kad baldų brokas atsirado dėl to, kad atsakovo objekte buvo pelėsis, ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bent vienas Vertinimo išvadoje nurodytas neatitikimas yra sąlygotas objekte buvusio pelėsio. Pažymėjo, jog iš šalių vykdyto susirašinėjimo atsakovo sutuoktinė raštu patvirtino, kad dėl pelėsio atsiradęs kambario spintos galinės sienelės išsiplėtimas nėra laikytinas broku ir dėl to atsakovas jokių pretenzijų ieškovei neturi. Atsakovo teigimu, galima daryti išvadą, kad ieškovės teiginiai dėl tariamo atsakovo veiksmų, kuriais jis neleido ieškovei ištaisyti broko, ir tai, kad brokas atsirado dėl name esančio pelėsio, yra laikytina tik ieškovės gynybine pozicija, yra neteisingi ir neįrodyti, todėl atmestini.
7. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės pasiūlyme, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, yra aiškiai nurodoma, kad balduose bus naudojama aukštos kokybės gamintojo BLUM furnitūra, tačiau faktiškai buvo sumontuota neaiškaus gamintojo furnitūra. Priešingai nei nurodo ieškovė, sprendimas sumontuoti kito gamintojo furnitūrą, kuri tikėtinai yra pigesnė, su atsakovu nebuvo suderintas. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad furnitūros keitimas į kitą gamintoją atsakovą tenkino. Ieškovė sutartį įvykdė netinkamai, pristatė ne to komplektiškumo baldus. Šiuo atveju nuolat kintanti ieškovės pozicija rodo, kad ieškovė neturi įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, Vertinimo išvadoje padarytas išvadas ir skundžiamą sprendimą. Taigi, visi Vertinimo išvadoje ir skundžiamame sprendime nurodyti pažeidimai egzistuoja ir Sutarties kaina turi būti mažinama.
8. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
9. Institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – išvadą teikianti institucija, VVTAT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavusi vartotojo I. V. 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl galimai ne pagal sudarytą sutartį, nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų ir dėl to vartotojo patirtų nuostolių atlyginimo, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2631 „Dėl I. V. prašymo“ (toliau – nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir J. B. kilusį ginčą. Nurodė, kad ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą, t. y., sumažinti sulygtą baldų kainą 50 procentų (iki 6 500,00 Eur), atlyginti lubų/sienų remonto darbų išlaidas (783,00 Eur) ir atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai (524,33 Eur). Pažymėjo, jog argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas sprendimas yra išdėstyti Nutarime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; sumažino tarp ieškovės J. B. ir atsakovo I. V. sulygtą baldų kainą pagal 2018 m. birželio 8 d. Gamybos sutartį 50 procentų; nustatė, kad faktinė sutarties kaina yra 6 500,00 Eur; priteisė iš ieškovės J. B. 4 500,00 Eur, 783,00 Eur lubų/ sienų remonto darbų išlaidų, 524,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui; priteisė iš ieškovės 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 9 d. Sąmatą, pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas nurodytiems baldų gaminio gamybos ir surinkimo defektų taisymo/keitimo darbams atlikti. Pagal ieškovės sąmatą defektų taisymo/keitimo darbai kainuotų apie 1 448,72 Eur. Atsakovas į bylą pateikė trūkumų šalinimo sąmatą pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas, kurioje nurodyta, jog trūkumų šalinimo kaina yra 39 969,48 Eur.
Šalies argumentai
12. Teismas nurodė, jog pareikštu ieškiniu ieškovė prašo sumažinti baldų gamybos kainą iki 879,17 Eur sumai. Šią sumą ieškovė grindė ieškovės pateikta 2020 m. gruodžio 1 d. Sąmata, kurioje nurodyti konkretūs defektų taisymo/keitimo ir medžiagų darbai bei jų kaina. Dėl šios sąmatos aiškiai pasisakė teismo ekspertai. Jie nurodė, kad pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai (medžiagos) yra nepakankami šalinant defektus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Spręsdamas klausimą dėl pagamintų baldų, kurie turi gamybos defektų, kainos teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti 50 proc. pagamintų baldų kainą. Teismas nustatė, kad kiekvienas ieškovės pagamintas baldas, išskyrus drabužinę ir vaikų kambario lovas, kurios buvo pagamintos vietoje svetainės pertvaros lentynos, turi gamybos defektų, yra pagamintas ne pagal sutarties sąlygas, ir/arba atrodo neestetiškai, ir/arba pritvirtintas nesaugiai.
14. Iš viso ekspertizės akto teismas vertino, jog dėl pelėsio ir drėgmės atsirado baldų pažeidimai tik dviejose vietose, o visi kiti pažeidimai yra sąlygoti rangovo padarytų baldų defektų. Todėl ieškovės argumentus, kad visi trūkumai atsirado dėl drėgmės, teismas vertino kaip nepagrįstus.
15. Teismas taip pat nustatė, kad liudytoja A. Š. (VVTAT darbuotoja) parodė, kad surinktiems baldams taikomi tokie reikalavimai, jog kai jie jau yra surinkti (sumontuoti), tai antrą kartą jų jau be trūkumų neįmanoma surinkti (sumontuoti). Tokia baldų surinkimo (montavimo) specifika. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, kad jos pagamintų baldų trūkumai yra taisytini tokiu būdu, kad kai kur galima iš naujo baldus išmontuoti, pataisyti ir iš naujo sumontuoti iš tų pačių plokščių. Net ir keičiant baldų furnitūras į sutartinę BLUM furnitūrą, teismas vertino, jog reiktų baldus išmontuoti, tačiau dėl to nukentėtų baldų kokybė.
16. Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų A. Š. ir G. B. parodymų, teismas sprendė, kad atsakovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus. Pagamintais baldais atsakovas tikėjosi ilgai naudotis, o byloje nustatyta, kad dauguma jų turi gamybos defektų. Teismas sprendė, kad kadangi daugumų pagamintų baldų turi trūkumų arba esminių trūkumų dėl ko jų naudojimas tampa apsunkintas, todėl baldų gamybos kaina mažintina 50 proc. O kadangi atsakovas jau ieškovei sumokėjo 11 000 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 4 500,00 Eur (11 000 – 6 500 = 4 500 Eur) dalis sumokėtos kainos už baldų pagaminimą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CPK 178 straipsnis).
17. Kadangi pareikšto atsakovo reikalavimo dalyje dėl 783 Eur lubų / sienų remonto darbų išlaidų atlyginimo ieškovė neginčijo, todėl šį reikalavimą teismas tenkino (CPK 178 straipsnis).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui I. V. iš ieškovės J. B. 1 956,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė J. B. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-575-868/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 1 500,00 suma, t. y. nuo 13 000,00 Eur iki 11 500,00 Eur, bei atitinkamai išspręsti likusius ieškinio reikalavimus; priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-575-868/2022, ir priimti naują sprendimą – atsakovo I. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškovės teigimu, teismas nepateikė jokios motyvuotos argumentacijos, remiantis kokiais kriterijais (formule) jis laiko, kad būtent 50 procentų baldų gamybos kainos sumažinimas yra adekvatus ir proporcingas pažeidimo mastui bei atitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
19.2. Ieškovė nurodo, kad VVTAT komisijai, priėmusiai 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl vartotojo skundo, buvo pateikta klaidinga informacija dėl gaminio kokybės, įtvirtinta 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-46-1, nebuvo įvertinta proporcija tarp tinkamai pagamintų baldų ir baldų su defektais, kas sąlygojo neadekvatų ir neproporcingą pažeidimo mastui sprendimą. Be to, VVTAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutarime nėra jokios žalos, t. y. kainos sumažinimo, apskaičiavimo proporcijos. VVTAT 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-46-1 vertintina kritiškai, nes joje užfiksuoti pažeidimai neatitinka byloje atliktos ekspertizės išvadų.
19.3. Ieškovė neginčijo VšĮ Furnitest atliktos ekspertizės išvadų, tačiau laiko, kad teismas pernelyg sureikšmino tą faktą, kad daugelyje baldų nustatyti tam tikri, pagrinde smulkūs, trūkumai. Teismas nesigilino į nustatytų trūkumų pobūdį, kuris trūkumas neleidžia naudotis baldais pagal jų paskirtį, ar trūkumas yra matomas išoriškai, ar yra baldo viduje (nematomas iš išorės), neatsižvelgė į tai, kad atsakovas baldų gamybos eigoje keitė dizainerės projektą. Teismas nevertino, kad dalis baldų pagaminta be trūkumų – drabužinė, vaikų lovos, svetainės spinta, bendra nurodytų baldų kaina 2 670,00 Eur. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad korpusiniai baldai buvo sumontuoti ką tik pastatytame name, dėl ko tam tikri baldų išsikraipymai yra sąlygoti natūralaus veiksnio – namo nusėdimo, ką patvirtina tai, jog minimi trūkumai nebuvo užfiksuoti VVTAT 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-46-1, atliktoje po metų nuo baldų sumontavimo.
19.4. Ieškovė pažymėjo, kad byloje yra įrodymai, jog baldai buvo paveikti atsakovo namuose esančio pelėsio, nes tai patvirtino tiek ieškovės ir atsakovo sutuoktinės susirašinėjimas, tiek VšĮ Furnitest ekspertizės aktas.
19.5. Vertinant atsakovo (vartotojo) reikalavimo pagrįstumą, nei į vieną iš ieškovės argumentų atsižvelgta nebuvo, taip suteikiant atsakovui (vartotojui) perdėtą pranašumą bei iškreipiant šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą. Be to, teismui buvo taip pat pateiktos baldų nuotraukos, darytos iš karto po jų surinkimo, iš kurių matoma, kad atsakovo nurodytų defektų nėra, tačiau, ieškovės pateiktuose nuotraukose užfiksuoti faktai nebuvo vertinami.
19.6. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad atsakovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus; pagamintais baldais atsakovas tikėjosi ilgai naudotis, o byloje nustatyta, kad dauguma jų turi gamybos defektų. Atsakovas, pasirašydamas 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo – perdavimo aktą, patvirtino, jog pagaminti baldai atitinka jų specifikaciją. Atsakovo šeima pagamintais baldais naudojasi pagal jų paskirtį daugiau, nei trejus metus, jų atsisakyti arba šalinti nurodytus baldų trūkumus neketina, jokių funkcinių baldų naudojimo trūkumų neakcentuoja, jokių nusiskundimų nenurodo. Tokiu būdu, konstatuotina, kad nors yra nustatyti tam tikri baldų trūkumai, kurie daugumoje yra smulkūs ir nematomi išorėje, netrukdantis naudotis gaminiu pagal jo paskirtį, o nukrypai nuo vartojimo rangos sutarties sąlygų nėra ženklus, atsakovas iš esmės gavo tai, ko siekė sudarydamas sutartį, pagamintais baldais pagal paskirtį naudojasi jau pakankamai ilgą laiko tarpą, o baldai savo funkcinių savybių nėra praradę.
19.7. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji byloje neįrodė, jog jos pagamintų baldų trūkumai yra taisytini tokiu būdu, kad kai kur galima iš naujo baldus išmontuoti, pataisyti ir iš naujo sumontuoti iš tų pačių plokščių, o keičiant baldų furnitūras į sutartinę BLUM furnitūrą, reiktų baldus išmontuoti, tačiau dėl to nukentėtų baldų kokybė. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl kainos sumažinimo, o ne dėl nuostolių, šalinant baldų trūkumus, atlyginimo, tai sprendžiant ginčo klausimą ir siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, negalima vertinti nei baldų išrinkimo/surinkimo kaštų, nei jų išvežimo/utilizavimo kaštų, nei baldų gamintojo pelno.
19.8. Ieškovė nurodo, kad teismas neturėjo teisės priteisti atsakovui 1 956,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo nurodyti argumentai, kad įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateikti teismui laiku dėl techninių trūkumų, nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvių CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti ginčo bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovo 2022 m. kovo 14 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodyta 3 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kai tuo tarpu į bylą pateikti įrodymai tik dėl 2 561,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl ko lieka neaišku kiek išlaidų iš tikrųjų patyrė atsakovas. Pažymėjo, jog teismas net nevertino ar atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinius skundus atsakovas I. V. prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovas nurodo, jog teismas padarė teisingą išvadą nurodydamas, kad ginčas yra kilęs ne dėl pagamintų baldų trūkumų, bet dėl trūkumų pašalinimo kainos, todėl apeliaciniame procese turėtų būti vertinamos tik aplinkybės, ar 50 procentų baldų kainos sumažinimas yra proporcingas nustatytiems pažeidimams, ar ne.
20.2. Atsakovas pažymėjo, jog VVTAT darbuotoja nurodė, kad pagaminti baldai turi esminių trūkumų, o tai reiškia, kad tokiu atveju vartotojas turi teisę už pagamintus baldus reikalauti grąžinti jam visas jo sumokėtas lėšas ir gamintojui grąžinti baldus. Taigi, VVTAT atstovė, turinti specialių žinių šioje srityje patvirtino, kad atsakovo prašoma taikyti priemonė yra adekvati ir proporcinga.
20.3. Ekspertizės akte nurodyta, kad absoliučiai didžioji dauguma baldų turi esminių trūkumų, o detaliai analizuojant nustatytus trūkumus, akivaizdu, kad tam, jog būtų pasiekta Sutartyje sutarta kokybė, komplektiškumas, pagamintus baldus reikia iš esmės perdarinėti. Po ekspertizės akto pateikimo, atsakovas kreipėsi į nepriklausomus baldų gamintojus, kurie, įvertinę ekspertizės akte nustatytus trūkumus, paskaičiavo kiek lėšų kainuotų esamus baldus perdaryti, kad jie atitiktų Sutartyje nustatytas sąlygas. Nepriklausomų baldų gamintojų skaičiavimais, atlikus veiksmus, po kurių baldai atitiktų Sutartyje nustatytą kokybę ir komplektiškumą kainuotų ženkliai daugiau nei 50 procentų sandorio vertės, todėl laikytina, kad atsakovo prašymas 50 procentų sumažinti baldų kainą, už kuriuos vartotojai galėtų siekti bent iš dalies susiremontuoti baldų broką yra proporcingas sandorio kainos sumažinimas. Pažymėjo, kad net ir 50 procentų sandorio kainos sumažinimas nepašalina ieškovo atlikto pažeidimo, tačiau toks pažeistų teisių gynimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad atsakovas, įsigijęs naujam namui baldus, neturėjo galimybių reikalauti juos grąžinti ir taikyti restituciją, nes toks sprendimas nebuvo suderinamas su atsakovo šeimos interesais.
20.4. Nors apeliantė nurodo, kad Vertinimo išvada yra vertintina kritiškai, atlikta neprofesionaliai, tačiau įrodymų, paneigiančių išvadoje fiksuojamus faktus, ieškovė nepateikė, nors kartu su VVTAT atstovais dalyvavo objekte apžiūrint baldus, turėjo galimybę daryti foto nuotraukas, arba kritikuoti institucijos išvadoje pagal pateikiamas nuotraukas daromas išvadas. Pažymėjo, jog teismo sprendimas yra grindžiamas ekspertizės aktu, kurio turinys iš esmės sutampa su Vertinimo išvados turiniu.
20.5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad visos priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti teismo sprendimo – tai matyti iš byloje esančių mokėjimo pavedimų suformavimo datos. Be to, iš 2022 m. kovo 14 d. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas teismo prašė priteisti didesnę nei mokėjimo pavedime nurodytą sumą, t. y. pridėjo tik nedidelę dalį prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų įrodymų. Tai reiškia, kad pats prašymas buvo pateiktas laiku, tik nebuvo pridėti su prašymu susiję įrodymai apie dalies bylinėjimosi išlaidų patyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra, ji užsiima baldų gamyba. Šalys 2018 m. birželio 8 d. sudarė gamybos sutartį, pagal kurią užsakovas (atsakovas) pavedė gamintojui (ieškovei) savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovui) darbus. O užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsisakyti (Sutarties 1 straipsnis). Šalys susitarė, kad darbų kaina yra 13 000,00 Eur (Sutarties 3 straipsnis). Pagal 2018 m. birželio 8 d. komercinį pasiūlymą šalys susitarė dėl kiekvieno gaminamo baldo kainos. Taip pat susitarė, kad į baldų gamininio kainą yra įskaičiuota „Blum“ furnitūra, pristatymo ir montavimo darbai. Baldai turėjo būti pagaminti pagal Baldų projektus, kuriuos parengė dizainerės L. T. ir R. B.. Atsakovas ieškovei už gaminamus baldus sumokėjo 6 500,00 Eur avanso ir papildomai 4 500,00 Eur grynais pinigais. Faktiškai baldai atsakovo gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjami laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. 2019 m. sausio 9 d. šalys buvo sudarė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo detaliai nurodyti atsakovo pastebėti trūkumai ir defektai. Vėliau tarp šalių atsirado nesusitarimų dėl darbų kokybės, dėl to atsakovas kreipėsi į VVTAT, kuri 2020 lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 4E-30233. Nutarime nurodė, kad tenkina I. V. (atsakovo) prašyme keliamą reikalavimą J. B. (ieškovės) atžvilgiu, t. y. sumažinti sulygtą baldų kainą 50 proc., kad faktinė sutarties kaina būtų pakeista į 6 500,00 Eur, atlyginti 783,00 Eur lubų/sienų remonto darbų išlaidas ir atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai 524,33 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
25. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja patarėja A. Š. parengė 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvadą Nr. 1ŠE-46-1, pagal I. V. prašymą dėl kilusio ginčo pagal 2018 m. birželio 8 d. Gamybos sutartį. Taip pat byloje buvo paskirta pagamintų baldų kokybės ir defektų nustatymo ekspertizė, kurią atkliko VšĮ „Furnitest“. Ekspertizės akte ekspertai išsamiai nurodė kiekvieno pagaminto baldo trūkumus. Ir ieškovė ir atsakovas su eksperto pateiktomis išvadomis dėl nustatytų pagamintų baldų trūkumų sutiko.
26. Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 9 d. Sąmatą, pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas nurodytiems baldų gaminio gamybos ir surinkimo defektų taisymo/keitimo darbams atlikti. Pagal ieškovės sąmatą defektų taisymo/keitimo darbai kainuotų apie 1 448,72 Eur. Atsakovas pateikė trūkumų šalinimo sąmatą pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas. Pagal atsakovo pateiktą sąmatą trūkumų šalinimo kaina yra 39 969,48 Eur.
Dėl gaminio vertinimo išvados atitikimo teismo ekspertizei
27. Apeliantės teigimu, VVTAT 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-46-1 vertintina kritiškai, nes joje užfiksuoti pažeidimai neatitinka byloje atliktos ekspertizės išvadų. Teigia, jog išvada parengta neprofesionaliai, nebuvo įvertinta proporcija tarp tinkamai pagamintų baldų – drabužinės, vaikų lovų, svetainės spintos ir baldų su defektais, kas sąlygojo neadekvatų ir neproporcingą pažeidimo mastui sprendimą.
28. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
29. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.
30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškinimus teikusi VVTAT atstovė nurodė, kad pagaminti baldai turi esminių trūkumų, o tai reiškia, kad tokiu atveju vartotojas turi teisę už pagamintus baldus reikalauti grąžinti jam visas jo sumokėtas lėšas ir gamintojui grąžinti baldus. VVTAT atstovė patvirtino, kad atsakovo prašoma taikyti priemonė yra adekvati ir proporcinga.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl VVTAT išvados vertinimo kritiškai nėra įrodinėjami jokiais įrodymais, t. y. nors apeliantė teigia, kad vertinimo išvada yra vertintina kritiškai, atlikta neprofesionaliai, tačiau įrodymų, paneigiančių išvadoje fiksuojamus faktus, ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė kartu su VVTAT atstovais dalyvavo objekte apžiūrint baldus, turėjo galimybę daryti foto nuotraukas, kritikuoti VVTAT išvadoje pagal pateikiamas nuotraukas daromas išvadas ir pan. Nagrinėjamu atveju apeliantės nesutikimai su VVTAT išvada iš esmės grindžiami kitokiu įrodymų vertinimu, tačiau tai pagrindžiančių aplinkybių byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog vertinimo išvada neatitinka byloje atliktos ekspertizės išvadų, o pati išvada parengta neprofesionaliai ir nebuvo įvertinta proporcija tarp tinkamai pagamintų baldų ir baldų su defektais atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl skundžiamo sprendimo motyvų dėl baldų kainos 50 procentų sumažinimo
32. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokios motyvuotos argumentacijos, remianti kokiais kriterijais (formule) jis laiko, kad būtent 50 procentų baldų gamybos kainos sumažinimas yra proporcingas pažeidimo mastui bei atitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
33. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 19 d. VŠĮ „Furnitest“ atiko ir teismui pateikė kokybės ir defektų nustatymo ekspertizės aktą. Ieškovė nurodė, kad Ekspertizės akto neginčija, todėl ginčo dėl Ekspertizės akte nurodytų išvadų, šiuo atveju nėra.
34. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 218 straipsniu, Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.).
35. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėta Ekspertizės išvada, t. y. pirmosios instancijos teismas, remiantis ekspertizės duomenimis, nustatė, kad kiekvienas ieškovės pagamintas baldas, išskyrus drabužinę ir vaikų kambario lovas, kurios buvo pagamintos vietoje svetainės pertvaros lentynos, turi gamybos defektų, yra pagamintas ne pagal sutarties sąlygas, ir/arba atrodo neestetiškai, ir/arba pritvirtintas nesaugiai.
36. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į nustatytų trūkumų pobūdį, kuris trūkumas neleidžia naudotis baldais pagal jų paskirtį, ar trūkumas yra matomas išoriškai, ar yra baldo viduje (nematomas iš išorės), neatsižvelgė į tai, kad atsakovas baldų gamybos eigoje keitė dizainerės projektą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ginčas yra kilęs ne dėl pagamintų baldų trūkumų, bet dėl trūkumų pašalinimo kainos, todėl šiuo atveju vertinamos tik aplinkybės, ar 50 procentų baldų kainos sumažinimas yra proporcingas nustatytiems pažeidimams.
37. Be to, nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad korpusiniai baldai buvo sumontuoti ką tik pastatytame name, dėl ko tam tikri baldų išsikraipymai yra sąlygoti natūralaus veiksnio – namo nusėdimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų, jog nustatyti baldų iškraipymai (trūkumai) buvo sąlygoti būtent dėl namo nusėdimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
38. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus.
40. Pažymėtina, jog Ekspertizės akte nurodyta, kad absoliučiai didžioji dauguma baldų turi esminių trūkumų, o detaliai analizuojant nustatytus trūkumus, tam, jog būtų pasiekta Sutartyje sutarta kokybė, komplektiškumas, pagamintus baldus reikia iš esmės perdarinėti. Ekspertizės akte ekspertai išsamiai nurodė kiekvieno pagaminto baldo trūkumus ir atsakydami į pateiktus klausimus nurodė: ieškovės pagaminti baldai turi trūkumų, kurie pagal Lietuvos standarto LST 1329:2015 „Baldai. Terminai ir apibrėžtys“ 8 skyriaus apibrėžtis įvardijami kaip baldų gamybos defektai; didžioji dalis ieškovės pagamintų baldų turi gamybos ir surinkimo defektus; ieškovės pagamintais baldais galima naudotis pagal paskirtį, tačiau jų naudojimas yra apsunkintas dėl trūkumų ir defektų. Atsakovas turi būti informuotas apie rizikas, kylančias eksploatuojant šiuos baldus. Atsakovas šias rizikas turi įvertinti ir priimti; balduose panaudota skirtingų gamintojų furnitūra: BLUM,GTV, FGV ir kita nepažymėta gamintojo ženklu furnitūra; ieškovės pagamintų baldų karkasams bei fasadinėms detalėms panaudotos apdailintos medienos drožlių plokštės arba dažytos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF). Panaudotos medžiagos iš dalies atitinka 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutarties sąlygas; dauguma baldų defektų yra atsiradę gamybos ir montavimo metu, nesivadovaujant gerąja gamybos praktika, nesilaikant furnitūros gamintojų instrukcijų, prietaisų gamintojo montavimo instrukcijų; visi defektai, nurodyti ekspertizės akto I skyriuje, turi neigiamos įtakos ir apsunkina baldų naudojimą pagal paskirtį; plokščių pažeidimams, deformavimuisi, išsikraipymui įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba esant tiesioginiam skysčio poveikiui; plokščių išsipūtimui, dažų bei apdailos dangų pažeidimams įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba tiesioginis skysčių poveikis; montuojant baldus prie sienos buvo panaudotos perteklinės tvirtinimo priemonės (lentynos priklijuotos papildomai prie sienų klijais, tvirtinant pastatomus ant grindų baldus panaudotas ženkliai per didelis tvirtinimo prie sienos komponentų kiekis), montavimo metu pažeista sienų ir lubų apdaila. VŠĮ „Furnitest“ Baldų bandymų centrui nepavesta atlikti statinių sienų ar lubų pažeidimų masto ir pobūdžio vertinimą.
41. Kaip jau buvo minėta, apeliantė sutiko su Ekspertizės išvada. Atsižvelgiant į nustatytus baldų trūkumus, apeliantės argumentai, jog atsakovas iš esmės gavo tai, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus, prieštarauja jos išsakytai pozicijai, jog Ekspertizės akto išvadų neginčija. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovas pagamintais baldais pagal paskirtį naudojasi jau pakankamai ilgą laiko tarpą, o baldai savo funkcinių savybių nėra praradę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai galima naudotis baldais net tada, kai jie turi trūkumų ir vien pats baldų naudojimosi faktas nereiškia, jog baldai atitiko šalių sutartą jų kokybę bei teigti, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, gavo tai, ko siekė, negalima. Be to, nors apeliantė nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo – perdavimo aktą, patvirtino, jog pagaminti baldai atitinka jų specifikaciją, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
42. Apeliantės teigimu, byloje yra įrodymai, jog baldai buvo paveikti atsakovo namuose esančio pelėsio, nes tai patvirtino tiek ieškovės ir atsakovo sutuoktinės susirašinėjimas, tiek VšĮ Furnitest ekspertizės aktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog minėtus apeliantės argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, vaikų kambaryje (pilkas) spintoje pastebėtas galimas pelėsio požymis (ekspertizės 49 paveikslas, ekspertizės 22 lapas). Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad svetainės spintos dešinės pusės viršutinės dalies apatinė sienelė bei vertikalių sienelių apatinės dalys išbrinkusios, paveiktos drėgmės. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo sutuoktinės, t. y. trečiojo asmens R. V., matyti, kad trečiasis asmuo el. laiškuose buvo nurodęs, kad pelėsis yra (buvo) virtuvėje, svetainėje, vaikų kambariuose. El. laiškuose R. V. nurodė, kad buvo iškviesti pelėsių naikinimo specialistai, kurie nurodė, kad pelėsis paviršinis ir neįsigers nei į sieną, nei į baldus. O ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad vaikų kambaryje (pilkas) vienoje spintelėje yra pastebėtas galimas pelėsis, o svetainės spintos dešinės pusės viršutinės dalies apatinė sienelė bei vertikalių sienelių apatinės dalys išbrinkusios, paveiktos drėgmės. Kitų pažeidimų dėl pelėsio arba drėgmės namo kambariuose ekspertai nenustatė. Pažeista spintelė dėl drėgmės dar yra svečių vonioje, nes rangovas (ieškovė) netinkamai įrengė spintelę, t. y. tiesiogiai ant grindų (Ekspertizės 27 ir 28 paveikslai, ekspertizės 14 lapas). Taip pat šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog ekspertai ekspertizės akte pažymėjo, kad plokščių pažeidimams, deformavimuisi, išsikraipymui įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba esant tiesioginiam skysčio poveikiui. Iš viso ekspertizės akto matyti, kad dėl pelėsio ir drėgmės atsirado baldų pažeidimai tik dviejose vietose, o visi kiti pažeidimai yra sąlygoti rangovo padarytų baldų defektų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės argumentai, jog visi trūkumai atsirado dėl drėgmės, yra nepagrįsti.
43. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pateikė trūkumų šalinimo sąmatą pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas. Pagal atsakovo pateiktą sąmatą trūkumų šalinimo kaina yra 39 969,48 Eur. Taigi, baldų gamintojų skaičiavimais, atlikus veiksmus, po kurių baldai atitiktų Sutartyje nustatytą kokybė ir komplektiškumą kainuotų ženkliai daugiau nei 50 procentų sandorio vertės. Nors apeliantė nurodo, jog šiuo atveju negalima vertinti nei baldų išrinkimo/surinkimo kaštų, nei jų išvežimo/utilizavimo kaštų, nei baldų gamintojo pelno, tačiau pažymėtina, jog byloje duomenų, jog buvo vertintos visos nurodytos aplinkybės, nėra. Be to, atitinkamai pirmosios instancijos teismas ir sumažino baldų kainą ne daugiau nei 50 proc. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas 50 procentų sumažinti baldų kainą, už kuriuos vartotojai galėtų siekti bent iš dalies susiremontuoti baldų broką yra proporcingas sandorio kainos sumažinimas.
44. Taip pat apeliantė nurodė, kad vertinant atsakovo (vartotojo) reikalavimo pagrįstumą, nei į vieną iš ieškovės argumentų atsižvelgta nebuvo, taip suteikiant atsakovui (vartotojui) perdėtą pranašumą bei iškreipiant šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą. Nurodo, jog pateikė baldų nuotraukas, darytas iš karto po jų surinkimo, iš kurių matoma, kad atsakovo nurodytų defektų nėra. Apeliantė nesutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji byloje neįrodė, jog jos pagamintų baldų trūkumai yra taisytini tokiu būdu, kad kai kur galima iš naujo baldus išmontuoti, pataisyti ir iš naujo sumontuoti iš tų pačių plokščių, o keičiant baldų furnitūras į sutartinę BLUM furnitūrą, reiktų baldus išmontuoti, tačiau dėl to nukentėtų baldų kokybė.
45. Kaip jau buvo minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus bei parodymus. Pažymėtina, kad apeliantės minima 2022 m. kovo 9 d. darbų kainos sąmata ar pateiktos fotonuotraukos nebuvo vieninteliai, lemiantys teismo sprendimą, įrodymai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik rašytine bylos medžiaga, bet ir šalių paaiškinimais, liudytojų A. Š. ir G. B. parodymais, kurie prieštarauja aukščiau nurodytiems apeliantės argumentams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skunde pateikia savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių, siekdama, jog byloje esančių įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vien tik ta aplinkybė, jog jos nurodytos aplinkybės nebuvo pripažintos įrodytomis, negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai baldų gamybos kainą sumažino 50 proc. ir iš ieškovės atsakovui priteisė dalį sumokėtos kainos už baldų pagaminimą, t. y. 4 500,00 Eur.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo (ne) galimumo
47. Bylos duomenimis nustatyta, atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo nurodė, kad jis yra patyręs bylinėjimosi išlaidas, kurių įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos dėl techninių trūkumų ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal kartu su prašymu pridedamus rašytinius įrodymus.
48. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui I. V. iš ieškovės J. B. 1 956,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
49. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priteisti atsakovui 1 956,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo nurodyti argumentai, kad įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateikti teismui laiku dėl techninių trūkumų (tikėtinai įkeliant dokumentus dalis įrodymų dėl EPP sistemos veikimo faktiškai nebuvo „prisegti“ prie teikiamo lydraščio priedų), nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvių CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti ginčo bylinėjimosi išlaidas.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
51. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
52. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas.
53. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
54. Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).
55. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu priteisė iš ieškovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog 1 956,16 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti.
56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą).
57. Taigi, papildomam sprendimui dėl atstovavimo išlaidų priimti turi būti nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu tokių aplinkybių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 21 punktas).
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti laiku dėl galimai techninių trūkumų. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtent dėl nurodomų techninių trūkumų negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Priešingai byloje esantys duomenys, patvirtina, kad iki teismui išeinant priimti procesinio sprendimo, tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taip pat pats atsakovas, nežinodamas tikslios minėtų įrodymų nepateikimo priežasties, nurodo, jog tik galimai dėl techninių trūkumų nebuvo pateikti šie įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo nurodyti argumentai, kad įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateikti teismui laiku dėl techninių trūkumų, nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvių CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti ginčo bylinėjimosi išlaidas. Be to, visos priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki pirmosios instancijos teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti teismo sprendimo – tai matyti iš byloje esančių mokėjimo pavedimų suformavimo datos, t. y. atsakovui jau buvo suteiktos teisinės paslaugos, todėl jis turėjo realią galimybę pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtis ir dydį.
59. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad atsakovo atstovas (advokatas) yra profesionalus teisininkas, kuriam yra taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam turi būti žinoma, jog šalies patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui turi būti pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, atsakovo atstovas turėjo žinoti ir žinojo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovui apie patirtas atstovavimo išlaidas neabejotinai buvo žinoma iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl turėjo galimybę laiku pateikti teismui įrodymus apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
60. Aptarta teismų praktika ir byloje nustatytos aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, jog įrodymai apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas teisme laiku nebuvo pateikti ne dėl reikšmingų aplinkybių (neturėjimo galimybės šių įrodymų pateikti), o dėl suinteresuotos šalies (atsakovo ir/ar jo atstovo) neatidumo ir nerūpestingumo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 14 d. priimtą papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti (CPK 277 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
61. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2022 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą dėl ginčo esmės, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą dėl 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo (dėl ginčo esmės) atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
62. Taip pat atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismų praktikoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomas sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą atmestinas.
63. Kiti apeliacinių skundų ar atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 446,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, t. y. 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 146,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą), iš viso patyrė 3 025,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
65. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
67. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, tačiau ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo pirmosios instancijos teismo sprendimo tenkinus, tiek atsakovas, tiek ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
68. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, t. y. ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas, tačiau įvertinus ir tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašė atmesti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tenkintinas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, už patenkintą apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo įgyja teisė į 20 proc. o atsakovas, už atmestą apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dėl ginčo esmės įgyja teisę į 80 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 89,20 Eur (446,00 Eur x 20 /100), o atsakovui iš ieškovės priteistinos 2 420,00 Eur (3 025,00 Eur x 80/100) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
69. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).
70. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas atlikti šioms šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą (2 420,00 – 89,20), po kurio iš ieškovės priteistina atsakovui 2 330,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
71. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
72. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą.
Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui I. V. 2 330,80 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.