- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-260-744/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15101-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- R. A., ir G
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas: areštu 30 parų (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)) ir areštu 20 parų (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, bei paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. K., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 8 d. apie 13.27 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį – nedidelės vertės turtą: 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moutard“, kurio vertė 29,95 Eur, 1 vnt. 0,35 l talpos spiritinio gėrimo „Bumbu“, kurio vertė 20,95 Eur, 1 vnt. 0,7 l talpos romo „Captain Morgan“, kurio vertė 23,95 Eur, 1 vnt. 0,7 l talpos romo „Plantation“, kurio vertė 29,95 Eur, 1 vnt. 0,7 l talpos romo „Captain Morgan“, kurio vertė 22,95 Eur, 1 vnt. 0,7 l talpos likerio „Triple“, kurio vertė 15,99 Eur, 1 vnt. 0,5 l talpos čiobrelių likerio, kurio vertė 18,99 Eur, 1 vnt. 0,5 l talpos likerio „Jagermeister“, kurio vertė 13,99 Eur, 1 vnt. 1 l talpos viskio „Jim Beam“, kurio vertė 26,95 Eur, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia 2024 m. balandžio 8 d. apie 13.32 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą: 1 vnt. pakuotę „Labas“, kurios vertė 9,99 Eur ir 1 vnt. 0,7 l talpos likerio „Jagermeister“, kurio vertė 21,95 Eur, iš viso pagrobė svetimo – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 235,61 Eur.
2. Be to, R. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 15.18 val. iki 15.21 val., per du kartus iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį – nedidelės vertės turtą: 2 vnt. viskio „Glenfiddich 12YO“, kurio vieneto vertė 50,99 Eur, bendra vertė 101,98 Eur, ir 2 vnt. viskio „Aberlour 12“, kurio vieneto vertė 48,99 Eur, bendra vertė 97,98 Eur, iš viso pagrobė svetimo – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio – turto už 199,96 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Tai pat prašo peržiūrėti byloje esančią vaizdo medžiagą, siekiant nustatyti ar joje užfiksuotas pagrobtų prekių kiekis atitinka kaltinime nurodytą prekių kiekį. Apelianto nuomone, toks prekių kiekis, koks yra nurodytas pareiškime, negali tilpti į kuprinę, todėl nori, kad teisme būtų peržiūrėtas vaizdo įrašas. Dėl jam paskirtos arešto bausmės nurodo, kad ir švelnesne bausme būtų įgyvendinti bausmės tikslai.
4. Atsiliepimų į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Artūras Dževečka prašė nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
7. Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis dalyje dėl pagrobto alkoholio kiekio iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), abejoja, ar į jo turėtą kuprinę buvo galima sutalpinti tokį alkoholio kiekį, koks nurodytas kaltinime, tai pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)
8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
9. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. A. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini), išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) R. A., taip pat kaltinamąją G. K., ištyrė (išvardijo) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. A. savo kaltės dėl jam inkriminuoto šio nusikalstamos veikos epizodo viso proceso metu neneigė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. A. parodė, kad visų aplinkybių šiuo metu nebeprisimena, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodė, kad sesuo jau buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), jis įsidėjo gėrimus į kuprinę ir išnešė. Vaizdo įrašo, esančio byloje nematė, bet sutinka, kad jame užfiksuotas jis su seserimi. Seseriai reikėjo į parduotuvę, jie atvyko automobiliu „BMW“, valstybinių numerių raidžių nepamena, skaičiai – (duomenys neskelbtini), jį vairavo sesuo. Parduotuvė yra netoli jų namų (duomenys neskelbtini), gal poros kilometrų atstumu. Tai įvyko vasarą, sutinka su kaltinime nurodyta data – 2024 m. balandžio 8 d., buvo dienos metas, apie pietus. Abu buvo blaivūs. Į parduotuvę ėjo, atrodo, vieną kartą. Negalėjo atsakyti dėl išvardintų prekių, bet tikrai prisimena, kad ėmė „Bumbu“. Su prekių verte sutinka. Žalos neatlygino. Civilinį ieškinį pripažįsta. Nežino, kaip atlygins žalą. Pagrobtas prekes pardavė. Pinigus atidavė seseriai, nes ši turėjo nesklandumų dėl paskolos, turbūt todėl ir vogė. Pripažįsta, kad veikė bendrininkaudami. Analogiškai šio įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir kaltinamoji G. K. – R. A. sesuo. Ji parodė, kad atvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nebuvo sutarę, kad kažką vogs, užėjo, pamatė, kad nėra apsaugos, turėjo tokių sunkumų, susidėjo prekes ir viskas. Ji buvo kartu su broliu R. A. alkoholį dedant į krepšius. Alkoholį ėmė bet kokį. Sutinka su kaltinime nurodytomis prekėmis, civiliniu ieškiniu, kad bendrininkavo su broliu. Alkoholį pardavė brolis, gavo apie 200 eurų, kuriais ji susimokėjo paskolą.
12. Tokius nuteistojo R. A. parodymus, be minėtų nuteistosios G. K. parodymų, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis): UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 11 d. pareiškimas dėl 235,61 Eur vertės prekių vagystės iš parduotuvės, su priedais – 2024 m. balandžio 11 d. prekių nurašymo aktu Nr. 202401352, kuriame užfiksuotas pagrobtų prekių kiekis, pavadinimas, vertė; skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos – parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti 2024 m. balandžio 24 d. daiktų apžiūros protokolu; 2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą, 2024 m. balandžio 8 d., 13.27 val. iš parduotuvės prekybos salės iš viso buvo pagrobta 10 butelių alkoholinių gėrimų ir viena pakuotė „Labas“, tai yra 9 buteliai alkoholinių gėrimų pagrobti 13.27 val., dar vieną alkoholinio gėrimo butelį ir pakuotę „Labas“ tie patys asmenys pagrobė 13.32 val. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės pateikti įvykio vietos vaizdo įrašai objektyviai patvirtina ne tik tai, kad minėtą vagystę padarė būtent R. A. ir G. K., veikdami bendrininkų grupe, kurie apklausiami pirmosios instancijos teisme neneigė, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti yra būtent jie, tačiau patvirtina ir nuteistųjų pagrobto alkoholio kiekį – 9 vnt. alkoholinių gėrimų butelių, pagrobtų 13.27 val., bei 1 alkoholio butelio ir pakuotės „Labas“, pagrobtų tęsiant nusikalstamą veiką, tai yra 13.32 val. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kaip G. K. laikotarpiu nuo 13:16:38 val. iki 13:31.40 val. (tiksliau – 13:16:38, 13:16:18, 13:17:00, 13:21:46, 13:21:58, 13:22:12, 13:26:15, 13:26:28 ir 13:31:40, vaizdo įrašas Nr. D28_20240408131606) prekybos salėje iš lentynų paėmė po vieną skirtingus alkoholinių gėrimų butelius, iš viso 9 vnt., kuriuos įdėjo į prekių vežimėlį, o iš jo – į vežimėlyje buvusią juodos spalvos kuprinę, kurią 13:27:00 val. pro kasas, nesumokėjęs už prekes, išsinešė R. A. (vaizdo įrašas Nr. D29_20240408132609), o 1 butelį 13:27:30 val. įsidėjusi į su savimi turėtą rankinę, 13:32:00 val. pro kasas nesumokėjusi išsinešė G. K. (vaizdo įrašas Nr. D29_20240408132609). Atsižvelgiant į tai, kad kuprinėje R. A. iš parduotuvės išsinešė 8 vnt. įvairios talpos (0,3; 0,5; 0,7; 0,75 litro) alkoholinių gėrimų butelių, o 1 butelį savo rankinėje išsinešė G. K., toks kiekis nelaikytinas neproporcingai didelis, kuris negalėtų tilpti į kuprinę. Kaip minėta, apeliantas neginčija to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką ir sugrįžęs į parduotuvę 13.32 val. pagrobė dar vieną butelį alkoholinio gėrimo (0,7 l talpos likerį „Jagermeister“ – 21,95 Eur vertės), o G. K. – pakuotę „Labas“, šią aplinkybę, be aukščiau nurodytų duomenų taip pat patvirtina vaizdo įrašų medžiaga, kurioje užfiksuota, kad 13:36:19 val. R. A. paėmė iš lentynos butelį alkoholio, užsikišo jį už rūbų ir 13:36:38 val. išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę (vaizdo įrašas Nr. D28_20240408133515), o G. K. 13:35:27 val. iš II kasos paėmė pakuotę ir 13:36:51 išėjo pro kasas nesusimokėjusi (vaizdo įrašas Nr. D28_20240408132608).
13. Įvertinusi aukščiau nurodytus duomenis – paties R. A. parodymus viso proceso metu, jo prisipažinimą pagrobus kaltinime nurodytą alkoholio butelių kiekį, nuteistosios G. K. parodymus, patvirtinančius, jog buvo pagrobtos visos kaltinime nurodytos prekės, taipogi pastarosios nurodytą aplinkybę, jog broliui pardavus alkoholį buvo gauta apie 200 Eur, kuri, kaip matyti, apytiksliai atitinka pagrobto alkoholio vertę – 225,62 Eur (be pakuotės „Labas“), taip pat vaizdo medžiagą iš įvykio vietos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (dėl visų kaltinime nurodytų alkoholinių gėrimų pagrobimo iš UAB (duomenys neskelbtini)), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
14. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)). Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius. Įvertinęs R. A. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. A. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas R. A. veiksmus (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)) teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. A. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
18. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas R. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)), padarymą nubaudė areštu 30 parų, o už analogiškos vagystės (iš UAB (duomenys neskelbtini)) padarymą nubaudė areštu 20 parų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
19. Skirdamas bausmes R. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis padarė du baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (BK 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (nusikalto būdamas ne kartą teistas ir netrukus po to, kai 2024 m. sausio 23 d. buvo paleistas iš Vilniaus kalėjimo, atlikęs 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; per pastaruosius vienerius metus baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, įvykdytą 2024 m. balandžio 5 d., paskirtos baudos nesumokėjęs; jo atžvilgiu užvesta ne viena vykdomoji byla; išsituokęs; nedirba; registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir viena nuteistojo R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)).
20. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015).??? BK 61 straipsnio 2 dalies traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).
21. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą skirti tokios rūšies ir dydžio bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo motyvus, suformuotos kasacinės teismų praktikos aiškinimų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas artimas vidurkiui arešto bausmės trukmes, savo motyvus dėl bausmės individualizavimo išdėstė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam įvertino visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nuteistajam R. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes, kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo.
22. Pastebėtina, kad R. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikalstamas veikas jis daro jau tris dešimtmečius, nusikalto būdamas praeityje teistas 25 kartus, dauguma atvejų – už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį) bei kitas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis; disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis; už nusikaltimus žmogaus sveikatai; valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Ir šioje byloje nustatytus baudžiamuosius nusižengimus jis padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai 2024 m. balandžio 22 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko 4 mėnesių 26 d. laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarytą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais apeliantui skirtos tiek švelnesnės bausmės (areštas, laisvės apribojimas), bausmės vykdymo atidėjimo institutas ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos R. A. elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas vos atlikęs ankstesniais teismų sprendimais jam paskirtas bausmes. Per pastaruosius vienerius metus jo atžvilgiu surašyti ir du administracinio nusižengimo protokolai, iš kurių vienas – už smulkią vagystę, duomenų apie priimtą sprendimą nėra. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, todėl švelnesnės nei areštas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam R. A. paskirtos arešto bausmės už padarytus du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, nelaikytinos aiškiai per griežtomis.
23. Prašydamas paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis tokio prašymo argumentų nenurodė, tačiau jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus teigimu, apeliantas yra pasirengęs atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą, aktyviai ieškosi darbo. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad VSDFV (Sodros) duomenų bazės išrašo duomenimis apeliantas pastarąjį kartą dirbo dar 2000 metais, jokių kitų duomenų apie jo darbovietes byloje nėra, tokių nepateikė ir nuteistojo gynėjas. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad R. A. būtų atlyginęs nors dalį padarytos turtinės žalos. Kaip matyti iš apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme, pagrobtas prekes jis pardavė, gautus pinigus perdavė seseriai. Jokių duomenų apie nuteistojo realias pastangas atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą, išskyrus nuteistojo deklaratyvius teiginius, byloje nėra. Tokios aplinkybės nepaneigia nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, kitų aplinkybių bausmei švelninti teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
24. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam R. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Įvertinus tai, kad arešto bausmė R. A. skiriama nebe pirmą kartą, todėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistajam nesvarstytas pagrįstai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. A. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo R. A. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis R. A. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistajam R. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. spalio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš R. A. valstybės naudai priteisti 175 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam R. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. R. A. nors ir nedirba, tačiau yra darbingas, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš R. A. (R. A.) valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.