Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistosios S. L. asmens byla ir jos skundu

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu S. L. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. To paties teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nustatyta bausme ir S. L. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.

5. Nuteistosios S. L. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7. Iš Komisijos 2021 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistoji S. L. atliko daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės (šios nutarties priėmimo metu atliktos bausmės dalis – daugiau kaip 5 metai 1 mėnuo) (bausmė skaičiuojama nuo 2015 m. gruodžio 29 d.).

8. Pataisos namuose nuteistoji S. L. dalyvauja pataisos programose – išklausė adaptacijos programą; baigė psichologinio konsultavimo programą „R.A.K.T.A.S.“; nuolat dalyvauja nuteistųjų organizuojamuose kultūrinio pobūdžio renginiuose (pavyzdžiui, parodose, darant verbas, dekoracijų gamyboje, gaminant dovanas mažyliams, rudens gėrybių parodoje ir t. t.); atlieka gerovės darbus; dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos ir vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Nuteistoji S. L. turi aukštesnįjį išsilavinimą, įgijusi kirpėjo, virėjo, prekybininko, siuvėjo-modeliuotojo profesijas, mokosi siuvėjo amato. Anksčiau dirbo personalo vadove, pardavėja, pardavėja-konsultante, bendrovės direktore, pardavimų vadove, jos teigimu darbo stažas – apie 17 metų. Pataisos įstaigoje dirba, paskirtą darbą atlieka sąžiningai, atsakingai, darbo drausmės nepažeidinėja. Iki suėmimo gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 3 kartus (nuobaudos negalioja suėjus senaties terminui), skatinta 5 kartus. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji S. L. netekėjusi, turi suaugusį sūnų ir dukrą. Iki suėmimo gyveno su sugyventiniu, kuris šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę (kartu darė nusikalstamas veikas). Jos teigimu, santykiai su vaikais, tėvais, broliu, seserimis ir uošviais geri, artimi, su jais bendrauja laiškais, telefoninių pokalbių metu, dukra aplanko ją pasimatymų metu. Su sugyventiniu pastaruoju metu mažai bendrauja, jų santykiai atšalo. Nuteistosios S. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (57 balai). Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji iš esmės elgėsi tinkamai.

9. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

10. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios S. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (57 balai, iš jų 25 balai – statiniai kriminogeniniai veiksniai, 32 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Bausmės vykdymo pradžioje nuteistosios S. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 43 balai. 2019 m. birželio 11 d. svarstant nuteistosios S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijoje, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 42 balai (sumažėjusi vos 1 balu), o 2020 m. liepos 31 d. – 41 balas (vėlgi, sumažėjusi vos 1 balu) (asmens byla, 1 dalies II t., 126, 134 b. l.). Bausmės vykdymo metu padaugėjus teistumų skaičiui, ši rizika buvo pervertinta ir ji padidėjo iki 59 balų, šiuo metu ji sumažėjusi iki 57 balų (sumažėjusi 2 balais). Nors pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistosios S. L. elgesiu, vis tik nuteistosios S. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė ir ji sumažėjusi nežymiai. Teismo manymu, tokia nuteistosios S. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pažanga mažinant ją (šios rizikos sumažėjimas nuo 43 balų (bausmės vykdymo pradžioje) iki 41 balo, po to padidėjimas iki 59 balų, o po to sumažėjimas iki 57 balų) yra nepakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji S. L. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tik šios aplinkybės nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo lygtinai paleisti nuteistąją S. L. iš pataisos įstaigos.

11. Vertindamas nuteistosios S. L. asmenybę ir jos elgesį laisvėje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistoji S. L. nuteista 15 kartą, iš jų 11 kartų ji buvo nuteista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 ir 183 straipsniuose. Anksčiau nuteistajai S. L. buvo paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės – Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d., 2008 m. kovo 7 d. ir 2009 m. birželio 26 d. procesiniais sprendimais jai buvo paskirtos baudos. Be to, anksčiau nuteistajai S. L. buvo taikytos jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. procesiniu sprendimu jai buvo pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį“ ir ji buvo atleista nuo jai paskirtos bausmės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi jai buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu nuteistoji S. L. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias ji buvo nuteista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiais (atitinkamai byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmąją nusikalstamą veiką nuteistoji S. L. padarė praėjus vos 4 mėnesiams po jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. 2015 m. birželio 11 d. (už šią nusikalstamą veiką ji buvo nuteista Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu). Šie duomenys rodo, jog anksčiau nuteistajai S. L. taikytos švelnesnės poveikio priemonės (2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį“ taikymas, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedarė, ji nekeitė savo gyvenimo būdo ir vietoje to, būdama laisvėje, toliau darė įstatymų uždraustas veikas.

12. Nuteistoji turi aukštesnįjį išsilavinimą, ji įgijusi kirpėjo, virėjo, prekybininko, siuvėjo-modeliuotojo profesijas, mokosi siuvėjo amato. Būdama laisvėje ji dirbo personalo vadove, pardavėja, pardavėja-konsultante, bendrovės direktore, pardavimų vadove. Tačiau turėdama net kelias profesijas ir darbą, būdama laisvėje nuteistoji S. L. kartu darė savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Didžioji dalis jos anksčiau padarytų nusikalstamų veikų susiję su siekiu praturtėti neteisėtu būdu (sukčiavimai ir turto pasisavinimas), nusikalstamoms veikoms būdingas modelis. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinus kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį (3 kriminogeniniai veiksniai – didelis teistumų skaičius; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu įvykdytas naujas nusikaltimas; nepakankami gebėjimai atpažinti problemines sritis, ypatingai susijusias su psichologiniais veiksniais; 1 apsauginis veiksnys – gyvenamosios vietos turėjimas) išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad net ir turėdama pakankamą išsilavinimą, kelias profesijas ir darbą, tačiau norėdama užsitikrinti pakankamą pragyvenimą ir gauti tam pakankamai lėšų, nuteistoji S. L. toliau darys tapačias savanaudiškas ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti neteisėtu būdu.

13. Nuteistoji S. L. atlygino tik labai mažą dalį (vos 0,18 %) iš jos išieškomos žalos (į pataisos namus atsiųsti vykdomieji raštai 348719,87 Eur sumai; iš jos uždirbtų lėšų atskaičiuota 620,39 Eur).

14. Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog nuteistosios S. L. elgesyje pataisos namuose yra teigiamų pokyčių ir korekcijos požymių, tačiau nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jos asmenybė, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų kiekis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant ją, sistemingas savanaudiškų ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas nuteistajai S. L. būnant laisvėje, nusikalstamų veikų modelis, o taip pat ir drausminių nuobaudų nuteistajai S. L. paskyrimas vykdant laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistoji S. L. ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Šiuo metu nuteistosios S. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir kiekiui. Šiuo konkrečiu atveju galiojantys teisės aktai aukščiau iškelia visuomenės interesus, kad nuteistoji S. L. būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažįsta, jog skundžiamas Komisijos 2021 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui svarbias aplinkybes, todėl tenkinti nuteistosios S. L. skundą, panaikinti skundžiamą nutarimą ir lygtinai paleisti nuteistąją S. L. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. L. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.