- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2VP-2193-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23182-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- M. D., A. K.
- Advokatai
- Ieva Kūrytė, Darius Katauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: M. D. (išieškotoja), A. K. (skolininkas), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo skolininkui A. K. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą. Pareiškime antstolis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13240-869/2022, nustatyta laikinoji M. D. ir A. K. bendravimo su abiejų nepilnamete dukra D. K. tvarka. 2022 m. lapkričio 21 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojos M. D. pranešimas, kuriuo antstolis Irmantas Gaidelis informuotas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. imtinai A. K. negrąžino nepilnametės dukros D. K. pagal M. D. ir A. K. tarpusavyje sutartą grafiką ir teismo nutartį Nr. e2-13240-869/2022. M. D. nurodė, kad duktė D. K. 2022 m. lapkričio 9 d. – 2022 m. lapkričio 13 d. imtinai, pagal jos ir A. K. išankstinį susitarimą, turėjo būti priskirta nepertraukiamam bendravimui su M. D. (kompensacija už dukters kelionę į (duomenys neskelbtini)). Laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d., pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką (3.4.2 punktas), buvo skirtas M. D. ir dukters nepertraukiamam bendravimui. M. D. nurodė, kad A. K., 2022 m. lapkričio 18 d. pasiėmęs dukrą po pamokų, nesutiko jos grąžinti motinai, paaiškinęs, kad suplanavo šeštadienį švęsti savo gimtadienį. Su tokiu A. K. pareiškimu M. D. nesutiko ir nurodė, kad antrą savaitgalį iš eilės jis pažeidė teismo sprendimą. Dukros nesulaukusi ir šeštadienio vakarą, motina buvo priversta atšaukti jos suplanuotą dukters gimtadienį, kuris su draugais ir šeimos nariais, atvykusiais iš Klaipėdos, turėjo įvykti 2022 m. lapkričio 20 d., 12 val. M. D. prašo skirti baudą, nes tai ne pirmas atvejis, kuomet piktybiškai yra pažeidžiama teisė į jos ir dukters bendravimą, bei nurodo, kad iš teismo priskirtų šį mėnesį 13 d. su vaiku turėjo galimybę bendrauti tik 7 d. Antstolis nurodė, kad formaliai teismo sprendimas buvo pažeistas, ir už tai išieškotoja M. D. prašo skirti baudą atsakovui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo skirti skolininkui A. K. 1 200 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą. Suinteresuoto asmens teigimu, 2022 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. imtinai tėvas A. K. negrąžino nepilnametės dukros D. K. pagal motinos M. D. ir tėvo A. K. tarpusavyje sutartą grafiką ir teismo nutartį Nr. e2-13240-869/2022. Nurodė, kad M. D. ir A. K. susitarė, kad A. K. bendrauja su nepilnamete dukra nuo spalio 30 d. iki lapkričio 8 d., t. y. per motinos bendravimo su dukra laiką – 44 metų savaitę, o A. K. kompensuoja motinos prarastą bendravimo laiką nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 13 d. A. K. informavo M. D., kad jos bendravimo su dukra laiku, (duomenys neskelbtini), vyks (duomenys neskelbtini), kuriose turėtų dalyvauti dukra. M. D. geranoriškai sutiko atvežti dukrą į šias varžybas ir (duomenys neskelbtini) pasiteiravusi, kada reikia tiksliai pristatyti dukrą į varžybas, sulaukė atsakymo iš A. K., jog jis pats pasiims dukrą šios dienos vakare iš motinos gyvenamosios vietos, su kuo M. D. nesutiko ir nurodė, kad pati atveš dukrą į varžybas, ir dar kartą pasiteiravo, kada tiksliai atvežti dukrą. Lapkričio 11 d. vakarą, pasibaigus dukters šokių treniruotei, M. D. gavo trumpąją žinutę iš dukros, kad ši nori likti pas tėvą. Jos žiniomis, šią žinutę vaikas buvo priverstas parašyti tėvo A. K.. (duomenys neskelbtini) pasibaigus varžyboms A. K. dukrą motinai grąžino tik šios dienos vėlų vakarą – apie 20.00 val. A. K. piktybiškai vėlino laiką grąžinti dukrą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kartu su A. K. jau spalio mėnesį buvo suderinę dukters gimtadienio šventę ir tikslią jos datą, kuri buvo numatyta lapkričio 20-ąją. Lapkričio 13 d. A. K. atsiuntė M. D. trumpąją žinutę: „(duomenys neskelbtini) pasiimsiu vaiką 16 val. Nes planuoju ją pasveikinti su jos gimtadieniu“. Motina su tuo kategoriškai nesutiko primindama, kad tėvas planuotų savo veiklas su dukra per jo bendravimo laiką. Į tokį nesutikimą A. K. sureagavo paskambindamas į dukros mobilųjį telefoną ir pradėjo šaukti ant M. D. vartodamas įvairiausius necenzūrinius žodžius. Lapkričio 14 d. A. K. atsiuntė M. D. trumpąją žinutę: „Informuoju, kad mano gimtadienis bus švenčiamas šį šeštadienį nuo 14.00 val. D. mano gimtadienio šventėje dalyvaus. Vaiką pasiimsiu 13.00 val.“ (pastaba: A. K. tikrasis gimtadienis yra (duomenys neskelbtini)). M. D. su tuo nesutiko ir pakartotinai nurodė, kad savo gimtadienį jis gali planuotis ir švęsti savo bendravimo su dukra laiku, t. y. kitą savaitgalį. Visgi A. K. pareiškė, kad tą savaitgalį jis užsiėmęs ir švęs gimtadienį, kada norės. M. D. grįžtant iš (duomenys neskelbtini) (lapkričio 18 d. apie 13.30 val.) ji bendravo su dukra telefonu, tarėsi, ką veiks vakare, planavo, ko dar reikės nusipirkti jos gimtadienio šventei, dukra entuziastingai pritarė visoms idėjoms ir savo gimtadienio organizavimui, tačiau tą pačią dieną, kai tik dukra įsėdo į A. K. automobilį, M. D. gavo dukros žinutę, kad ji negrįš namo ir liks pas tėvą. A. K. dukros neparvežė visą savaitgalį (lapkričio 18–20 dienomis). Pažymėjo, kad tėvas sistemingai piktnaudžiauja visais susitarimais, kurie sudaryti su M. D. dėl bendravimo su dukra tvarkos, taip pat jo neriboja ir teismo nutartimi nustatyti įpareigojimai. Atkreipė dėmesį, kad jau ne pirmą kartą kreipiasi į antstolį dėl A. K. veiksmų. Suinteresuoto asmens vertinimu, skolininkui turėtų būti skiriama maksimali bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną išieškotojos naudai, siekiant apsaugoti motinos ir dukros interesus bei užtikrinti, kad nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas.
3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į antstolio pareiškimą prašo antstolio prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad išieškotoja M. D. nutyli aplinkybę, jog per jos savaitę (nuo lapkričio 14 d. iki 21 d.) paprašė suinteresuoto asmens pabūti su vaiku nuo lapkričio 16 d. iki 18 d., kadangi vyko į komandiruotę. Lapkričio 18 d. dukra pagal šalių susitarimą turėjo būti su skolininku, tačiau M. D. neinformavusi skolininko 18 d. vakare atvyko prie jo namų ir pareikalavo, kad dukra važiuotų su ja. Lapkričio 18 d. nuo 15 iki 16 val. skolininko namuose vyko individuali dukros matematikos pamoka. M. D. nepranešusi atvažiavo ir skambino dukrai, kuri atrašė, kad mokosi su korepetitoriumi, o po pamokos važiuoja į treniruotę. Tai turėjo būti bendroji treniruotė, kurią numato ir teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis pagal skolininko ir M. D. tarpusavyje sutartą grafiką civilinėje byloje Nr. e2- 13240-869/2022. 16 val. 10 min. M. D., pamačiusi išeinančią dukrą, pakvietė prieiti, prašė sėsti pas ją į mašiną ir važiuoti kartu su ja. Tėvas netrukdė dukrai bendrauti su mama, ir jei ji būtų norėjusi, galėjo sėsti į jos mašiną ir išvažiuoti, tačiau dukra pati pasirinko nevykti su mama ir tėvas neturėjo tam įtakos. Dukra bijojo važiuoti su mama, nes manė, kad mama nenuveš jos į treniruotę ir neleis dalyvauti tėvo gimtadienyje šeštadienį (duomenys neskelbtini). Apie tai M. D. tėvui jau buvo pranešusi, kad tai jos savaitė ir ji neleis dukrai būti per jo švenčiamą gimtadienį, bei nurodė, kad švęstų šventę kokią nors kitą dieną. Tėvo gimtadienis ((duomenys neskelbtini)) yra darbo diena, todėl jis norėjo atšvęsti jį šeštadienį bei siūlė tą dieną kompensuoti M. D.. Skolininkui ketinant nuvežti vaiką į treniruotę, išieškotoja pradėjo blokuoti kelią, rašyti gąsdinančias žinutes. M. D. keršydama už tai, kad dukra atsisakė su ja važiuoti, tuoj pat, lapkričio 18 d. 16 val. 23 min., atšaukė gimtadienį, pranešdama organizatoriams, kad neva dukra susirgo. Lapkričio 19 d. vyko tėvo gimtadienis, jis pageidavo, kad dukra jame dalyvautų ir siūlė M. D. kompensuoti jos prarastą dieną. Lapkričio 20 d. motina vaiko nereikalavo, nebuvo atvykusi jo paimti, nes puikiai suprato, kad dukra supyko, nes jau žinojo apie jos tyčia atšauktą gimtadienį.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad iš esmės neturi pagrindo prieštarauti antstolio prašymui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
6. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 27 d. antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymu priimta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens A. K. bendravimo su nepilnamete dukra D. K. tvarka (toliau – ir Bendravimo tvarka).
7. Bendravimo tvarkoje, be kita ko, nustatyta, kad:
3. „Kitu (ne vasaros atostogų) metu (nuo 2022 m. rugsėjo 2 d.)
3.1. kiekvienas iš tėvų su nepilnamete dukra D. K. bendrauja lygiomis dalims, praleisdamas su vaiku po lygiai dienų (t. y., 50:50 procentų laiko);
3.2. konkretų šalių bendravimo su nepilnamete dukra grafiką šalys suderina raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) iki kiekvieno mėnesio 1 (pirmos) dienos;
3.3. tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidaujamas bendravimo su nepilnamete dukra laikas sutampa, 2022 m. rugsėjo mėnesį (ir visais kitais nelyginiais metų mėnesiais) pirmenybė yra suteikiama ieškovės, sekantį mėnesį (t. y., spalio mėnesį ir visais kitais lyginiais metų mėnesiais) – atsakovo siūlomam bendravimo su vaiku grafikui;
3.4. nepavykus šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas, nustato, jog:
3.4.1. 2022 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 4 d. su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas A. K. vaiką pasiima iš ieškovės M. D. gyvenamosios vietos 2022 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės M. D. gyvenamąją vietą 2022 m. rugsėjo 4 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Šiame punkte nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netaikoma 2022 m. rugsėjo 1 dieną;
Žemesnės instancijos teismas
3.4.2. pradedant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. kiekvienas iš tėvų bendrauja su nepilnamete dukra nepertraukiamai po savaitę laiko (ieškovė – lyginėmis metų savaitėmis, atsakovas – nelyginėmis metų savaitėmis), atsakovui dukrą pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos prieš jo bendravimo savaitę einantį sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priskirto bendravimo dieną nuo 19 val. iki 20 val., t. y.: atsakovas su dukra bendrauja 2022 m. rugsėjo 12-18 dienomis (trisdešimt septintąją metų savaitę), pasiimdamas dukrą iš ieškovės M. D. gyvenamosios vietos 2022 m. rugsėjo 11 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžindamas dukrą ieškovės M. D. gyvenamąją vietą 2022 m. rugsėjo 18 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir toliau kas antrą savaitę ta pačia tvarka;
3.4.3. kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vykstančių bendrųjų dukters D. K. šokių treniruočių šokio studijoje (duomenys neskelbtini) lankymą;
3.4.4. vaiko tėvas A. K. turi teisę savo bendravimo su dukra metu organizuoti vaikui individualias šokių treniruotes pasirinktu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, poreikius, užimtumą bei dienos režimą;
3.4.5. motinai M. D. priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku individualios šokių treniruotės D. K. gali būti organizuojamos tik su ieškove suderintu laiku ir gavus jos rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą;
Žemesnės instancijos teismas
3.4.6. vaiko tėvas A. K. turi teisę savo bendravimo su dukra metu priimti sprendimus dėl dukters D. K. dalyvavimo įvairiose varžybose ir konkursuose,
3.4.7. motinai M. D. priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku dukters D. K. dalyvavimas įvairiose varžybose ir konkursuose atsakovo gali būti organizuojamas tik suderinus su ieškove ir gavus rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) jos sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.0.1. <...>
4.0.2. tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos;“.
8. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) M. D. 2022 m. lapkričio 20 d. informavo antstolį, kad 2022 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. imtinai suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. K. negrąžino nepilnametės dukros D. K. pagal suinteresuotų asmenų sutartą grafiką ir teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, kad D. K. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 13 d. imtinai pagal suinteresuotų asmenų išankstinį susitarimą turėjo būti priskirta išieškotojos nepertraukiamam bendravimui kaip kompensacija už kelionę į (duomenys neskelbtini), kuri įvyko (duomenys neskelbtini). Laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. pagal teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones buvo priskirtas išieškotojos ir dukros nepertraukiamam bendravimui. Tačiau suinteresuotas asmuo A. K., pasiėmęs dukrą 2022 m. lapkričio 18 d. po pamokų, nesutiko jos grąžinti traktuodamas, kad jis susiplanavo šeštadienį švęsti savo gimtadienį. Su tokiu skolininko pareiškimu išieškotoja nesutiko, kadangi antrą savaitgalį iš eilės skolininkas savavališkai ir manipuliuodamas vaiku, piktybiškai nutarė pažeisti teismo sprendimą. Dukros nesulaukusi ir šeštadienio vakarą, išieškotoja buvo priversta atšaukti jos suplanuotą gimtadienį, kuris su draugais ir šeimos nariais, atvykusiais iš Klaipėdos, turėjo įvykti 2022 m. lapkričio 20 d. 12 val. (el. b. 1 t., b. l. 100–101).
9. 2022 m. lapkričio 21 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. d. nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 3.4.2 punktas nėra vykdomas.
Dėl baudos skyrimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
11. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Bendravimo tvarkos vykdymo 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. lapkričio 18–20 d.
13. Vadovaujantis suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, suinteresuoti asmenys buvo susitarę, kad suinteresuotas asmuo A. K. bendrauja su nepilnamete dukra nuo spalio 30 d. iki lapkričio 8 d., t. y. per motinos bendravimo su dukra laiką – 44 metų savaitę, o suinteresuotas asmuo A. K. kompensuoja motinos prarastą bendravimo laiką nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 13 d. (el. b. 1 t., b. l. 78). Toks susitarimas buvo sudarytas išieškotojai sutikus išleisti nepilnametę dukrą į šokių konkursą, vykusį (duomenys neskelbtini). Taigi motinos bendravimo su dukra laikas 2022 m. lapkričio 11 d. buvo numatytas abiejų šalių sutarimu, ką (galimybę susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos) numato ir Bendravimo tvarkos 4.1.2 punktas.
14. 2022 m. lapkričio 14–20 d. savaitė priklausė motinos bendravimui su dukra pagal Bendravimo tvarkos 3.4.2 punktą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo M. D. patvirtino, kad nuo lapkričio 17 d. iki lapkričio 18 d. 13.00 val. turėjo dalyvauti darbovietės organizuotuose vadovų mokymuose, kurie vyko (duomenys neskelbtini), todėl dukra tėvui buvo perduota antradienio (lapkričio 15 d.) vakarą, t. y. nuo lapkričio 15 d. vakaro iki lapkričio 18 d. šalys bendru sutarimu nukrypo nuo Bendravimo tvarkos 3.4.2 punkto. Dėl (duomenys neskelbtini) atskiro šalių susitarimo dėl kitokios, nei numatyta Nutartyje, bendravimo tvarkos nebuvo sudaryta, todėl šios dienos, kaip minėta, priklausė motinos bendravimo su dukra laikui pagal Bendravimo tvarkos 3.4.2 punktą. Tarp šalių kilo ginčas dėl lapkričio 18 d. vertinimo: suinteresuotas asmuo M. D. laikosi pozicijos, kad suinteresuotas asmuo A. K. turėjo grąžinti jai dukrą lapkričio 18 d., išieškotojai grįžus iš mokymų, o suinteresuotas asmuo A. K. tvirtino supratęs, kad lapkričio 18 d. dukra pagal suinteresuotų asmenų susitarimą turėjo dar būti su juo, buvo suplanuota dukros dienotvarkė (individuali matematikos pamoka, treniruotė) ir kt.
15. Įvertinęs šalių susitarimo dėl bendravimo su dukra lapkričio 16–18 d. (susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis) pobūdį (el. b. 1 t., b. l. 127), suinteresuotų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad šalių pasiektas susitarimas nebuvo pakankamai išsamus, šalys aiškiai nesusitarė, kada vaikas turėjo grįžti pas motiną (lapkričio 18 d. ar kitą dieną), dėl ko suinteresuoti asmenys savaip interpretavo, kam ir kokia dalimi priklauso bendravimas su dukra lapkričio 18 d. Kaip minėta, pagal Bendravimo tvarkos 4.1.2 punktą, tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau tam, kad būtų galima taikyti atsakomybę už šių susitarimų (ir tuo pačiu teismo nutarties) nevykdymą, taip pat būtų išvengta naujų konfliktinių situacijų, tokie susitarimai turi būti aiškūs, konkretūs, numatantys esminius bendravimo su vaiku (įskaitant laiką) aspektus. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių sudarytas susitarimas šių kriterijų neatitiko, teismas neturi pagrindo taikyti suinteresuotam asmeniui A. K. atsakomybės už teismo nutarties 2022 m. lapkričio 18 d. nevykdymą, nes pagal šalių sudarytą susitarimą nėra pagrindo spręsti, kad teismo nutartis (ir ja patvirtinta Bendravimo tvarka) tą dieną buvo pažeista.
16. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Bendravimo tvarką (įskaitant šalių susitarimą) išieškotojos bendravimas su dukra turėjo vykti, tačiau neįvyko 2022 m. lapkričio 11 d. ir (duomenys neskelbtini)
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
18. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga (šalių susirašinėjimu), suinteresuotų asmenų paaiškinimais, 2022 m. lapkričio 11 d. vaikas praleido su tėvu, pastarajam tai motyvuojant tuo, kad kitą dieną turėjo įvykti šokių varžybos, kuriose turėjo dalyvauti šalių dukra, ir išsakytu vaiko noru likti su tėvu bei tinkamai pasiruošti varžyboms (el. b. 1 t., b. l. 81–83). Spręsdamas, ar šiuo atveju egzistuoja priežastys, pateisinančios teismo nutarties nevykdymą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad bendroji teismo nutartimi patvirtintos laikinos Bendravimo tvarkos nuostata – vaiko šokių varžybos neturi pirmenybės prieš bendravimą su motina ir nėra pateisinanti priežastis šiam bendravimui nevykti. Tai atsispindi tokiuose Bendravimo tvarkos 3.4.4– 3.4.7 punktuose: vaiko tėvas A. K. turi teisę savo bendravimo su dukra metu organizuoti vaikui individualias šokių treniruotes pasirinktu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, poreikius, užimtumą bei dienos režimą; motinai M. D. priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku individualios šokių treniruotės D. K. gali būti organizuojamos tik su ieškove suderintu laiku ir gavus jos rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą; vaiko tėvas A. K. turi teisę savo bendravimo su dukra metu priimti sprendimus dėl dukters D. K. dalyvavimo įvairiose varžybose ir konkursuose; motinai M. D. priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku dukters D. K. dalyvavimas įvairiose varžybose ir konkursuose atsakovo gali būti organizuojamas tik suderinus su ieškove ir gavus rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) jos sutikimą. Antra, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė suinteresuoto asmens M. D. atstovė, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju pritaikytos ne be pagrindo, o tarp šalių egzistuojant konfliktiniams santykiams dėl bendravimo su vaiku, siekiant šią situaciją laikinai sureguliuoti, todėl suinteresuotas asmuo A. K. negali pateisinti teismo nutarties nevykdymo motyvuodamas vien vaiko (ne)noru. Suinteresuotas asmuo A. K. nepagrindė, kad vykdydamas teismo nutartį būtų tinkamai (vykdydamas vaikui išaiškinimo, kaip vaikas bendrauja su abiem tėvais, pareigą) įgyvendinęs tėvo valdžią, priešingai, iš jo susirašinėjimo ir pozicijos teismo proceso metu darytina išvada, kad jis to ir nesiekė, visą atsakomybę už teismo nutarties vykdymą perkeldamas vaikui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens A. K. nurodomos teismo nutarties nevykdymo 2022 m. lapkričio 11 d. priežastys nėra svarbios, todėl konstatuojamas teismo nutarties neįvykdymo šią dieną faktas dėl skolininko kaltės.
19. Pagrindinė suinteresuoto asmens A. K. nurodoma teismo nutarties nevykdymo (duomenys neskelbtini) priežastis – konfliktas tarp vaiko ir motinos, vaikui sužinojus apie atšauktą gimtadienio šventę, ir dėl to atsiradęs vaiko nenoras vykti pas motiną. Nors suinteresuoti asmenys nagrinėjamu atveju skyrė pakankamai daug dėmesio vaiko motinos organizuotai vaiko gimtadienio šventei, jos atšaukimo aplinkybėms, vaiko tėvo gimtadienio šventimui ir pan., teismas pirmiausia pabrėžia, kad nurodytos dienos pagal teismo nutartį priklausė motinos ir vaiko bendravimui, kuris turėjo vykti nepriklausomai nuo to, bus tomis dienomis organizuojama vaiko gimtadienio šventė ar ne. Antra, suinteresuoto asmens A. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo padarytas (duomenys neskelbtini) vakare, teismo vertinimu, neįrodo jokio, juo labiau reikšmingo, konflikto tarp vaiko ir motinos, vaikas neatrodo supykęs ant motinos, o visa situacija labiau panaši į tėvo valdžios netinkamą įgyvendinimą – vaikas pokalbio su motina metu yra tėvo filmuojamas, dieną prieš tai jau įvykus motinos ir tėvo konfliktui dėl bendravimo su vaiku 2022 m. lapkričio 18 d., tad akivaizdu, vaikas patiria spaudimą ir jo nuomonės reiškimui yra daroma tiesioginė šalia esančio tėvo įtaka. Net jeigu būtų pripažinta, kad nurodytomis dienomis tarp vaiko bei motinos ir vyko priešprieša, sistemiškai vertinant ankstesnius įvykius, matyti, kad prie šios situacijos tiesiogiai prisidėjo pats suinteresuotas asmuo A. K.. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo M. D., vaiko gimtadienio šventė bei jos data ((duomenys neskelbtini)) buvo suplanuota (ir suderinta su A. K.) dar spalio mėn., tačiau 2022 m. lapkričio 13–14 d. suinteresuotas asmuo A. K. pradėjo rašyti suinteresuotam asmeniui M. D. trumpąsias žinutes, kad (duomenys neskelbtini) planuoja pats vaiką pasveikinti su gimtadieniu, švęsti su vaiku savo gimtadienį ir kt. (el. b. 1 t., b. l. 87–97), taigi suinteresuotas asmuo A. K. ir neplanavo vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos (duomenys neskelbtini), tą tiesiogiai deklaravo ir tokiais savo veiksmais sukėlė papildomų įtampų šalių santykiuose, į ką buvo įtrauktas ir vaikas. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad vaiko ir motinos bendravimas (duomenys neskelbtini) neįvyko dėl motinos ir vaiko konflikto, vaiko motina atšaukė vaiko gimtadienio šventę iš keršto, o suinteresuotas asmuo A. K. yra niekuo dėtas, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens A. K. nurodomos teismo nutarties nevykdymo (duomenys neskelbtini) priežastys nėra svarbios, todėl konstatuojamas teismo nutarties neįvykdymo šiomis dienomis faktas dėl skolininko kaltės.
20. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Tarnybos išvadoje papildomai nurodoma, kad prioritetiniu vaiko interesu laikomas jo gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, o stabilumą vaikui užtikrina būtent nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, ramybę ir saugumo jausmą – vaiko pastovus bendravimas su abiem tėvais. Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumo principas nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susijęs ir su geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. K. savo nuožiūra sprendė, ar ginčo dienomis vykdyti teismo nutartį, ir tuo pažeidė teismo procesinio sprendimo privalomumo principą, veikė priešingai geriausiems vaiko interesams, kas yra pagrindas taikyti skolininkui teisinę atsakomybę.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bauda, teismo skiriama už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams (arba, kaip šiuo atveju – neturtiniams) interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).
22. Atsižvelgdamas į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo (trukdomas vaiko bei motinos pastovaus ryšio palaikymas, be kita ko, vaikui bei motinai reikšmingomis dienomis ((duomenys neskelbtini) savaitgalio atveju)), tai, kad bauda turi būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, tačiau atsižvelgdamas taip pat į tai, kad bauda suinteresuotam asmeniui skiriama pirmą kartą, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad už teismo nutarties nevykdymą suinteresuotam asmeniui A. K. skirtina vienkartinė 400 Eur bauda (100 Eur bauda už teismo nutarties nevykdymą 2022 m. lapkričio 11 d. ir už teismo nutarties nevykdymą (duomenys neskelbtini) – 150 Eur bauda už kiekvieną savaitgalio dieną).
23. Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas).
24. Suinteresuotam asmeniui A. K. išaiškinama, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus bei galiojantį teismo procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė prašymą priteisti jai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo jų dydį patvirtinančius įrodymus.
26. Bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-660-883/2020). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1678-643/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
27. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi pirmiau nurodytomis taisyklėmis.
28. Nors šia nutartimi skolininkui skiriama mažesnio dydžio bauda, nei buvo prašoma suinteresuoto asmens M. D. atsiliepime į antstolio prašymą, tačiau antstolio pareiškimas yra patenkintas visa apimtimi – už teismo nutarties nevykdymą skolininkui paskirta bauda. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste bylos išnagrinėjimo rezultatas yra palankus suinteresuotam asmeniui M. D., todėl nėra pagrindo proporcingai sumažinti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
29. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas sprendžia tik dėl šioje byloje suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nepriteisia suinteresuotam asmeniui M. D. jos patirtų išlaidų, susijusių su prašymo antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikimu.
30. Suinteresuoto asmens M. D. išlaidos, patirtos už teisinę konsultaciją, atsiliepimo į antstolio pareiškimą parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Išlaidos, patirtos už atstovavimą teismo posėdyje, mažintinos iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio (179,90 Eur x 2 val. = 359,80 Eur) (Rekomendacijų 8.19 punktas). Iš viso suinteresuotam asmeniui M. D. iš suinteresuoto asmens A. K. priteisiama 909,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo tenkinti.
Už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 909,80 Eur (devynis šimtus devynis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.