Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei R. G., ieškovės atstovei advokatei A. P., atsakovui I. K., atsakovo atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Sandrai Vrublevskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. G. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo I. K. (toliau ir – atsakovas) nepilnametės dukters J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 430 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną, R. G.; 2) priteisti iš atsakovo I. K. 6 433,00 Eur dydžio sumos išlaikymo įsiskolinimą (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) ieškovės R. G. naudai; 3) priteisti iš atsakovo I. K. ieškovės R. G. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta santuoka, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas AG Nr. 005040. Šalys, būdami nesantuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukters J. K.. Dėl dukters išlaikymo niekada nebuvo priimtas teismo sprendimas. Nuo 2013 m. pabaigos šalys gyvena atskirai, nepilnametė duktė J. K. liko gyventi kartu su motina, o atsakovas nepilnametei dukrai geranoriškai teikė periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 300,00 (tris šimtus litų 00 ct) Lt (87,00 Eur) dydžio sumą. Pažymėtina, kad atsakovas dar patirdavo ir papildomų išlaidų, aktyviai bendraudamas su dukra, t.y. pasiimdavo dukrą į teniso treniruotes, keliones, kitam aktyviam poilsiui. Palaipsniui atsakovo bendravimas su dukra retėjo, kol iš esmės liko visiškai minimalus, ieškovė dar 2017 m. atsakovui ne kartą buvo nurodžiusi, jog dėl pasikeitusio pragyvenimo lygio Lietuvoje ir mergaitės amžiaus pokyčių - jo 87,00 Eur dydžio teikiama geranoriškai išlaikymo suma nėra ir negali pakankama net minimalių nepilnametės dukters poreikių - maisto, aprangos, mokyklos bei kt. tenkinimui, tačiau atsakovas atsisakė teikti tinkamą išlaikymą sumai, kuris užtikrintų bent minimalius jos gyvybinius ir ugdymo poreikius, iš esmės beveik visą išlaikymo bei auginimo naštą perkeldamas vaiko motinai. Nuo 2020 m. birželio mėn. atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai tik su papildomais raginimais, nekelia telefono, todėl šiuo laikotarpiu išlaikymą nepilnametės dukters poreikių ir interesui užtikrinimui teikė vien tik ieškovė. Ieškovė, iš pradžių pasinaudodama advokatės pagalba, bandė vesti derybas geranoriškai, 2020 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui Vaiko išlaikymo poreikių lentelę. Atsakovas buvo kategoriškas vaiko išlaikymo atžvilgiu, vertino, jog jo teikiama suma yra pakankama, o šiuo metu neteikiamas vaikui išlaikymas dėl sunkios finansinės padėties, todėl derybos buvo užbaigtos nepasiekus kompromiso. Ieškovė dar kartą bandė ginčą spręsti taikiai, pasinaudodama privaloma ikiteismine mediacija, tačiau 2021 m. sausio 5 d. Pažyma dėl privalomosios mediacijos pabaigos patvirtina, kad ieškovei ir atsakovei nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, nes atsakovas nepateikė jokio atsakymo dėl privalomosios mediacijos vykdymo.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir nepagrįstai prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Atsiliepime nurodė, kad šalys, nutraukdamos bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, 2013 m. gruodžio 12 d. pasirašė susitarimą, kuriuo bendru susitarimu raštu susitarė dėl vedant bendrą ūkį sukurto turto pasidalijimo bei išlaikymo nepilnametei dukrai J. K. teikimo. Susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas teiks nepilnametei dukrai 300 Lt per mėnesį materialinį išlaikymą, kas dabar sudaro apie 87 eurų, ir šį savo įsipareigojimą tinkamai vykdė ir vykdo iki šiol. Esant šalių rašytiniam tarpusavio susitarimui, tol, kol jis nėra pakeistas kitu šalių abipusiu susitarimu arba teismo, šis susitarimas galioja ir nustato tėvų susitartą išlaikymo dydį vaikui. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2013 m. minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 1000 litų per mėnesį iki mokesčių, kas sudarė 824,50 litų po mokesčių („į rankas“), taigi šalys susitarė dėl 30 proc. nuo tuometinio MMA dydžio iki mokesčių išlaikymo sumos (300 Lt) Atsakovas papildomai paaiškino, kad tokia išlaikymo suma šalių buvo nustatyta taip pat atsižvelgiant į tai, kad dalijantis bendro gyvenimo ir bendro ūkio metu sukurtą turtą buvo susitarta, kad ieškovei lieka žemės sklypas, u.n. (duomenys neskelbtini), ir prabangus pilnai įrengtas 225,34 kv. m. namas, u.n(duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas A. (duomenys neskelbtini)), kuriame liko gyventi ieškovė su vaiku, kas, įvertinus šio turto vertę ir atsakovui priklausiusią dalį jame, atitinka išlaikymą vaikui turu. 2013-12-12 sutartyje nurodyta 100.000 litų kompensacija buvo skirta šalims gyvenant kartu atsakovo vardu, bet bendrais abiejų šalių interesais, paimtai ir bendrai panaudai paskolai padengti, o ne kaip kompensacija už turto dalį. Nepaisant to, kad šalių 2013 m. gruodžio 12 d. sutartis nebuvo patvirtinta teisme, atsižvelgiant į tai, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio bei formos tėvai turi teisę susitarti savo susitarimu, teismo sprendimas susitarimui patvirtinti ir jam galioti nėra būtinas, todėl šioje byloje faktiškai sprendžiamas šalių susitarimo dėl abiejų šalių rašytine (2013-12-12 ) sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, o ne dėl jo nustatymo. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra vertinama, kaip pasikeitė vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis nuo to momento, kada šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio paskutinį kartą.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – skyrius) pateikė išvada, kurioje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 430 Eur. Taip pat nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas turi išskirtinių poreikių, kurie reikalauja padidinto išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra pastovių sveikatos problemų neturi. Išvadoje taip pat nurodė, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, skyrius pažymėjo, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 230 Eur. LAT pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Skyrius pažymėjo, jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, tuomet skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Skyrius taip pat nurodė, jog savo galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad mėnesiui vaikui išlaikyti reikia apie 430 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje (1,5 etato). Ieškovė nurodė, jog jos mėnesio pajamos apie 3000,00 Eur į rankas. Ieškovė turi magistro išsilavinimą.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nepilnametės dukros išlaikymui galėtų teikti po 200 Eur. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu oficialiai nedirba. Atsakovo iššilavinimas yra vidurinis.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 430 Eur, todėl tarnybos nuomone atsakovas turėtų teikti išlaikymą vaikui ne mažiau nei 230 Eur kas mėnesį. Dėl įsiskolinimo, skyrius nurodė, jog tai yra vertinimo dalykas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, skyrius palaikytų ieškovės ieškinį, jei būtų įrodyta, jog nebuvo teiktas išlaikymas. Vaiko teisių tarnyba akcentuotų laikotarpį nuo to laiko, kai neteikė išlaikymo visiškai, t. y. nuo 2021 m. sausio mėn., o dėl įsiskolinimo skirtumo nurodė teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog nepilnamečiui vaikui teiktas išlaikymas 87 Eur yra nepakankamas, kadangi minimali suma vaikui yra nustatyta 230 Eur.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilnai ieškinyje nurodytais pagrindais ir prašė tenkinti. Ieškovės atstovė prašė priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis įmokomis po 430,00 Eur į mėnesį atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus lygiomis dalimis bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą 6 433,00 Eur bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu ir prašė tenkinti iš dalies ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis. Dėl įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovo atstovė, prašė atmesti įsiskolinimo reikalavimą remiantis sudaryta šalių sustartimi 2013 m. gruodžio 12 d. bei priteisti proporcingai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas AG Nr. 005040. Šalys turi nepilnametę dukterį J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra šalims gimė būnant nesantuokoje. Šalys nuo 2013 m. gyvena atskirai, nepilnametė dukra liko gyventi su motina, o atsakovas nepilnametei dukrai teikė periodinį išlaikymą mokamą kas mėnesį po 300,00 Lt. (87,00Eur) dydžio sumą. Šalių nepilnametė dukra J. K. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 7m klasėje, yra stropi, gerai besimokanti. Nepilnametė dukra yra aktyvi, dalyvauja konkursuose, olimpiadose, mokyklos organizuojamose ekskursijose bei turi laisvalaikių pomėgių: „(duomenys neskelbtini)“ kartą per savaitę lanko gitaros pamokas, mėgsta važinėti dviračiu, lankytis baseine, vykti į keliones, ekskursijas, lankytis draugų gimtadienio šventėse. Nepilnametė dukra pastovių sveikatos problemų neturi.

11. 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 1114, kuriuo nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 642,00 Eur dydžio sumą. Ieškovės su ieškiniu teikiama nepilnametės dukters išlaidų lentelė vieno mėnesio laikotarpiui patvirtino, jog nepilnametei dukrai reikalingas vieno mėnesio išlaikymas užtikrinantis jos poreikius sudaro apie 864,08 Eur dydžio sumą: maistui - 315 Eur; higienai - 26 Eur, mokykloje ugdymo procesui užtikrinti (pratyboms, uniformai, sporto aprangai, renginių apmokėjimui ir kt.) - 23,75 Eur, dienpinigiams skiriama 40 Eur suma, gitaros pamokoms 40 Eur, rūbams - 75,30 Eur ir kt. išlaidos patiriamos mergaitės ugdymui bei ugdymo priemonėms įsigyti (gitara, dviratis, kompiuteris, telefonas), laisvalaikiui ir atostogoms, gimtadieniui, vaistams ir skiepams bei kt, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Vaiko poreikių lentelė.

12. Ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos už dviejuose darbuose dirbamą darbą siekia vidutiniškai apie 3000,00 Eur į rankas (kartais daugiau priklausomai nuo išmokamų priedų). Atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Ieškovė turi magistro išsilavinimo laipsnį, atsakovas turi vidurinį išsilavinimą. Atsakovas ir Ieškovė yra sveiki ir darbingo amžiaus bei turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, šalys turi tik vieną nepilnametę dukrą išlaikyti, kitų išlaikytinių šalys neturi.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

14. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai).

17. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių

20. Atsižvelgiant į ribojimus pandemijos dėl COVID-19, daugelis vaikų renginių ir užsiėmimų buvo uždrausti. Kitokiam neformaliam ugdymui taip pat buvo taikomi ribojimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikams garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), 864,08 Eur reikalinga dukrai per mėnesį suma jos poreikiams, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, neatitinka jų galimybių.

21. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vis dėl to atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o tenkinti kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi - priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo. Atsakovo pajamos yra neoficialios, kadangi oficialiai jis nedirba šiuo metu. Ieškovės pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 3000,00 Eur . Nustačius, kad ieškovės turtinė padėtis ir išsilavinimas yra daug geresnė nei atsakovo, konstatuotina, kad ieškovė turėtų teikti procentaliai didesnį išlaikymo dydį. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, vaikams liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Byloje nustatyta, kad šalys daugiau išlaikytinų vaikų neturi, tik vieną dukrą. Atsakovo argumentas, jog jo neoficialios pajamos – minimalios, negali būti laikomas pagrindu mažinti iš jo priteisiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kadangi šią atsakovo padėtį nulėmė jo paties veiksmai. Kad atsakovas dėtų didesnes pastangas susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas – duomenų byloje nėra. Konstatuotina, kad ieškovės galimybės yra geresnės gauti pajamas ir išlaikyti dukrą nei atsakovo.

23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti didesnį vaikams išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

24. Teismo įvertintos aplinkybės, Vaiko teisių pateikta išvada byloje, jog vaikui teiktinas išlaikymas per mėnesį kiekvieno tėvo neturėtų būti mažesnis nei 230,00 Eur dydžio suma, ir atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovas nedirba (yra bankrutavusi jo įmonė) ir į sunkią šiuo metu atsakovo materialinę padėtį, teismas laiko, jog nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, turėtų būti priteistinas po 230,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

25. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo arba ją vykdė netinkamai, t.y. neteikė reikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti.

26. Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kadaAtsakovas per paskutiniųjų 3 metų laikotarpį, nereguliariai teikė tik apie 87,00 Eur dydžio sumos mėnesinį išlaikymą. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos A. T. praktiką, atsakovas turėjo pareigą teikti bent minimalius nepilnametės dukters poreikius užtikrinantį išlaikymą, todėl remiantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas remiantis minimalaus darbo užmokesčio dydžiu, atitinkamai galiojusiu laikotarpiu, kuriuo atsakovas neskyrė pastovaus išlaikymo savo nepilnametei dukrai.

27. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis sudarė - 400,00 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. Nutarimas Nr. 814), nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis sudarė - 555,00 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nutarimas Nr. 1025), nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis sudaro - 607,00 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nutarimas Nr. 669) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šiol minimalus darbo užmokestis sudaro - 642,00 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. Nutarimas Nr. 1114).

28. Remiantis atitinkamu laikotarpiu, nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu, atsakovas nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. suteikti (400,00 Eur x 11 mėn. ÷ 2 = 2 200,00 Eur) 2 200,00 Eur dydžio sumos išlaikymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. (555,00 Eur x 12 mėn. ÷ 2 = 3 330,00 Eur) 3 330,00 Eur dydžio sumos išlaikymą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. yra lygi (607,00 Eur x 12 mėn. ÷2 = 3 642,00 Eur) 3 642,00 Eur dydžio sumos išlaikymą ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (642,00 Eur x 1 mėn. ÷ 2 = 321.0Eur) 321,00 Eur dydžio sumos išlaikymą. Bendras atsakovo teiktino minimalaus išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. sudaro - 9 493,00 Eur dydžio sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas faktiškai suteikė tik 3 060,00 Eur dydžio sumą (87,00 Eur + 87,00 Eur + 87,00 Eur + 87,00 Eur + 100,00 Eur + 87,00 Eur +150.0Eur + 200,00 Eur + 348,00 Eur + 261,00 Eur + 87,00 Eur + 87,00 Eur + 348,00 Eur 261.0 Eur + 261,00 Eur + 87,00 Eur + 261,00 Eur + 87,00 Eur + 87,00 Eur)., todėl minėtų priežasčių pagrindu, už visą 3 metų laikotarpį, atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma ieškovei sudaro (9493,00 Eur - 3060,00 Eur = 6 433,00 Eur) 6 433,00 Eur dydžio sumą, kuri yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Šioje byloje ieškovė patyrė 2299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas patyrė 1211,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 80 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1596,94 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

31. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės nei nustatyta minimali suma (CPK 92, 93 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną, R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 433,00 (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 00 ct) Eur dydžio sumos išlaikymo įsiskolinimą (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1596,94 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 94 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.