Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1091-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-01
Bylos Nr.: e2S-1091-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06379-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: R. C.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1091-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06379-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statinio kategorijos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, ieškinio reikalavimą suformuluodamas taip: pripažinti, jog ieškovo žemės sklypo gretimybėje esančiame valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0053 ha užstatytoje teritorijoje esantis neištisinis įvairių konstrukcijų atitvaros inžinerinis statinys (žemės sklypo naudmena) nėra II grupės nesudėtingas statinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad inžinerinis statinys nėra II grupės nesudėtingas statinys. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018, joje ieškovas R. C. prašė teismo pripažinti neteisėtais: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 civilinės bylos dalį, kuria ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 nurodė, kad ieškovo atstovas pažymėjo, jog tvora tik stulpelių vietose yra aukštesnė, pagal tai šį statinį galima būtų pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja nugriauti visą tvorą, o ne atitinkamai sumažinti tvoros aukštį, nuardant tas tvoros stulpelių vietas. Tačiau teismas konstatavo, kad tiek Nacionalinei žemės tarnybai 2017 m. lapkričio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, tiek Statybos inspekcijai 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nustačius, kad neteisėtai ir neturint leidimo 0,0536 ha ploto valstybiniame žemės sklype gretimo sklypo savininkas R. C. pastatė mūrinę tvorą, inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą R. C. per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti šiame sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (tvorą), dėl kurio surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę.

2.3. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą ir taikė 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes: leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Apeliacinės instancijos teismas (civilinė byla Nr. 2S-909-889/2021) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos paskyrimo iš esmės išsprendė teisingai, tik netinkamai nustatė mokėtinos baudos laikotarpį.

Šalies argumentai

2.4. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdamas sustabdyti jau prasidėjusį vykdymo procesą.

2.5. Teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinė galia, reiškia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodė visų į bylos nagrinėjimą įtrauktinų asmenų, nereiškia, jog pateiktas ieškinys nėra susijęs su anksčiau Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 dalyvavusių asmenų teisėmis ir pareigomis.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir atsisakė priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Ieškovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje paminėtose bylose nė karto nebuvo sprendžiamas ginčas tarp valstybės ir ieškovo dėl statinio kategorijos Civilinio kodekso 4 knygos pagrindu. Toks ginčas yra visiškai naujas tiek šalių, tiek pagrindo, tiek dalyko aspektu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose buvo sprendžiami kiti ginčai, susiję su tuo pačiu statiniu, ir tarp kitų šalių, savaime nereiškia, kad ieškovo ieškinys yra tapatus, nes netenkinamos visos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos. Pažymi, jog ginčas dėl statinio kategorijos gali būti tinkamai išspręstas tik pasitelkus specialistą, nes yra judinate susijęs su specialiosiomis žiniomis.

3.2. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminiame ieškinyje yra keliamas ginčas dėl savininko teisių turinio. Ginčas dėl nuosavybės ir kitų daiktinių teisių į ginčo daiktą tarp valstybės ir ieškovo teisme nebuvo iškeltas ir nėra iš esmės išnagrinėtas.

3.3. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir šalių tapatumo požymis, t. y. asmenys nėra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio jau buvo išspręstas ginčas, dalyviai. Teismo nurodyta Statybos inspekcija nėra nei žemės, nei jos naudmenų – atitvaros – savininkė. Ieškovui keliant ginčą dėl atsakovės žemės naudmena esančio statinio kategorijos, ieškinio nagrinėjimo eigoje gali kilti ginčas ir dėl nuosavybės teisės. Pažymi, kad teisėtą fizinį poveikį daiktui gali padaryti tik daikto savininkas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nėra atitvaros savininkas. Valstybės pozicija šiuo klausimu nežinoma. Todėl daikto (žemės su naudmenomis) suformavimas ir jo individualizavimas nagrinėjamu atveju yra svarbus, tačiau šios faktinės aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

3.4. Sprendžiant ginčą dėl statinio kategorijos, gali susiklostyti situacija, kai nė viena šalis nepripažins nuosavybės teisės į ginčo objektą, tada kiltų klausimas dėl bešeimininkio turto. Bet kuriuo atveju žemės naudmenas privalo tvarkyti žemės savininkas. Siekiant žemės naudmeną perduoti kam nors kitam, prieš tai reikia išformuoti daiktą, kurio sudėtyje yra užstatyta teritorija, arba suteikti teisę naudotis tuo žemės sklypu, t. y. daikto perdavimas turi būti atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, įstatymai nenumato prievartinio nuosavybės perdavimo kitam savininkui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Visi šie paminėti klausimai susiję su užtvaros kategorija, nuosavybe, jos perdavimu, yra sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, kurių pagrindu ieškovas ir pareiškė naują ieškinį. Tokie ginčai teisme dar nebuvo nagrinėjami.

3.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į tai, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį Civilinio kodekso 4.40 straipsnio l dalies, 4.99 straipsnio pagrindu; toks ginčas teisme dar nebuvo sprendžiamas.

3.6. Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima ir teisę į teisingą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, pažeidė žmogaus teisę į teismą, todėl teismo nutartis yra naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, numatančiu, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ieškovas nesutinka, jog pareiškė tapatų ieškinį.

6. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

7. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 17 punktas).

8. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

9. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

10. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

11. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį kaip atsakovę nurodydamas Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; ieškinyje reiškiamas reikalavimas pripažinti, jog ieškovo žemės sklypo gretimybėje esančiame valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0053 ha užstatytoje teritorijoje esantis neištisinis įvairių konstrukcijų atitvaros inžinerinis statinys (žemės sklypo naudmena) nėra II grupės nesudėtingas statinys. Ieškinys grindžiamas faktinėmis atitvaros pastatymo, žemės sklypo, kuriame pastatyta atitvara, nuosavybės teisės aplinkybėmis, Civilinio kodekso 4 knygos skyriaus, reglamentuojančio nuosavybės teisinius santykius, Statybos techninių reglamentų nuostatomis.

14. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018, joje ieškovas R. C. prašė teismo pripažinti neteisėtais: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje bylos Nr. e2-4206-901/2018 dalį, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. priimtame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 nurodė, kad ieškovo atstovas pažymėjo, kad tvora tik stulpelių vietose yra aukštesnė, pagal tai šį statinį galima būtų pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja nugriauti visą tvorą, o ne sumažinti tvoros aukštį, atitinkamai nuardant tas tvoros stulpelių vietas. Teismas konstatavo, kad tiek Nacionalinei žemės tarnybai 2017 m. lapkričio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, tiek Statybos inspekcijai 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nustačius, kad neteisėtai ir neturint leidimo 0,0536 ha ploto valstybiniame žemės sklype gretimo sklypo savininkas R. C. pastatė mūrinę tvorą, Statybos inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą R. C. per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti šiame sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (tvorą), dėl kurio surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę.

16. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą ir taikė 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes: leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Apeliacinės instancijos teismas (civilinė byla Nr. 2S-909-889/2021) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo iš esmės išsprendė teisingai, tik netinkamai nustatė mokėtinos baudos laikotarpį.

17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas laikėsi pozicijos, jog ieškovas reiškia ieškinį iš esmės tapatų tam, dėl kurio jau yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareikštas ieškinys neatitinka tapatumo reikalavimų nei bylos šalių, nei pareikšto reikalavimo, nei pagrindo prasme. Ieškovas ieškinyje reiškia iš esmės naują reikalavimą, kuris teisme nagrinėtas nebuvo, nurodomos kitos proceso šalys – atsakove traukiama Lietuvos Respublika, taip pat netapatus ir ieškinio pagrindas. Tačiau, nedetalizuodamas ieškinio netapatumo požymių, apeliacinės instancijos mano, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamu pagrindu, tačiau pagrįstai atsisakė priimti ieškinį – ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai).

19. Teismas privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Teismo pareiga patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį Nr. e3K-3-97-1075/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).

20. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 28 punktas).

22. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį – pripažinti, jog statinys nėra II grupės nesudėtingas statinys, reikalavimo pagrindimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog reikalavimo patenkinimu ieškovas iš esmės siekia nustatyti prejudicinius faktus ateityje galbūt pareikštinam ieškiniui, nes pats savaime ieškovo prašomo nustatyti fakto konstatavimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Jeigu būtų konstatuotas ieškovo prašomas konstatuoti faktas, tai neatleistų ieškovo nuo pareigos vykdyti jam surašytus privalomuosius nurodymus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas kitų ieškovo ieškinių pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo kaip savarankiškas formuluojamas reikalavimas iš esmės yra įrodinėtinas faktas, kuris galėtų būti įvertintas vertinant reikalavimų, sukeliančių tiesioginius materialiuosius padarinius, pagrįstumą (pavyzdžiui, ginčijant privalomuosius nurodymus, kaip surašytus neteisingai nustačius statinio kategoriją, ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad savarankiško reikalavimo pripažinti, jog statinys nėra II grupės nesudėtingas statinys, pareikšto ieškinio forma, tenkinimas savaime nesukeltų ieškovo siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių, taigi toks reikalavimas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas.

23. Kaip jau minėta, kreipdamasis į teismą asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nors ir neteisingai nurodžius atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė