Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės ,,Jonas“ vardu, atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑307/2011).

9. Vienas iš atvejų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

13. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, į kurį ieškinyje daro nuorodą ieškovas, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės LĮ „Jonas“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį LĮ „Jonas“ bei J. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal atsakovės priešieškinį UAB „Versina“ ir UAB „Prie Lėvens“. Teismo sprendimu iš LĮ ,,Jonas“ ir J. J. subsidiariai priteista 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimo pagal Rangos sutartį Nr. RanS-5000-2664 (dėl pakeičiančios sutarties – atsakovės ir UAB ,,Versina“ Rangos sutarties Nr. RanS-50000-1009) ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos VšĮ Vilniaus universitetui. LĮ ,,Jonas“ priteista 77 137,56 Eur suma (skola, sulaikyta suma ir delspinigiai) pagal Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2662 iš VšĮ Vilniaus universiteto, įskaityta į VšĮ Vilniaus universitetui priteistą nuostolių atlyginimą. Išnagrinėtoje byloje, be kita ko, išspręstas ginčas dėl Rangos sutarties Nr. RanS-5000-2664 sudarymo ir jos vykdymo, vertinta, ar darbai atlikti pagal sutarties reikalavimus, techninius projektus, įvertinta atliktų darbų kokybė ir apimtis, taip pat pasisakyta dėl atsakovės nuostolių, patirtų dėl pakeičiančiosios sutarties su UAB ,,Versina“ sudarymo.

14. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 atmestas ieškovės LĮ ,,Jonas“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 37 649,43 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664, 14 579,53 Eur skolos už atliktus statybos darbus (sulaikytos sumos), 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendime pažymėjo, kad prieš sudarydama Rangos sutartį, ieškovė turėjo numatyti, jog, įmonei laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti Rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančiąją sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų vykdant Rangos sutartį, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Teismas įvertino, kad būtent dėl LĮ „Jonas“ kaltės Rangos sutartis buvo nutraukta, nes ji neįvykdė prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei nei skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei sulaikytos skolos sumos.

15. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑1328‑967/2023 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo buvo prašoma LĮ „Jonas“ naudai priteisti 165 730,31 Eur sumą (35 766,96 Eur skolą už atliktus darbus pagal Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664, 16 700,33 Eur sulaikytą sumą, 5 proc. dydžio atliktų darbų kiekio mokėjimą, 1 899,32 Eur delspinigius, 62 149,52 Eur baudą, 20 544,86 Eur mokėjimą už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėtą inventoriaus nuomos mokestį) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ieškovo reikalavimus dėl baudos, lėšų už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą priteisimo atmetė, o bylos dalį dėl skolos už atliktus darbus, sulaikyto mokėjimo ir delspinigių priteisimo nutraukė, konstatavęs, jog dėl šių reikalavimų jau priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022.

16. Nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. e2-987-603/2022 bei Nr. e2‑1328-967/2023 medžiaga patvirtina, kad civilinių bylų šalys yra tapačios. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors šioje ir civilinėje byloje Nr. e2 1328 967/2023 ieškovo procesiniu statusu dalyvauja J. J., kaip atsakovės kreditorius, o civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 – atsakovės nemokumo administratorė, jie netiesioginį ieškinį reiškia atsakovės vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 42 punktas).

17. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).

18. Civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022 ir Nr. e2‑1328-967/2023 buvo sprendžiama dėl skolos LĮ „Jonas“ iš atsakovės priteisimo, įvertinant aplinkybes dėl Rangos sutarties Nr. RanS‑50000‑2664 vykdymo, atsakovės nuostolių, patirtų dėl nutrauktos Rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664, dydžio klausimas. Bylose buvo konstatuota, kad atsakovės su UAB „Versina“ sudaryta Rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 laikytina pakeičiančiąją sutartimi ir pagal ją sumokėtos sumos laikytinos atsakovės nuostoliais, patirtais dėl Rangos sutarties nutraukimo, dėl to ieškovo reikalavimai dėl skolos ir kitų sumų pagal priteisimo atmesti.

19. Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu iš esmės siekiama peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir nustatyti, jog atsakovė nepagrindė patirtų nuostolių (sumos, sumokėtos UAB „Versina“ pagal Rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009), todėl 309 379,27 Eur suma (ieškovas ją įvardija kaip nepagrįstai pripažinta atsakovės nuostoliais) turi būti įskaityta į civilinėje byloje Nr. e2‑1441‑866/2019 iš LĮ „Jonas“ atsakovei priteistą sumą. Nors teikiamame ieškinyje ir nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose ieškinių reikalavimai lingvistiškai suformuoti skirtingai, tačiau ieškinių pagrindas ir dalykas sutampa. Ieškinių pagrindiniai elementai pagrindžia, kad ieškiniais siekiama to paties materialiojo teisinio rezultato – konstatuoti, jog atsakovė nepatyrė nuostolių dėl Rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 nutraukimo. Aptariamose bylose jau įvertinta ir pasisakyta, kad atsakovė dėl LĮ ,,Jonas“ neteisėtų veiksmų vykdant Rangos sutartį Nr. RanS‑50000‑2664 patyrė nuostolius, kuriuos sudaro Rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas, o LĮ ,,Jonas“ neturi teisės į skolos ir kitų sumų, kildinamų iš Rangos sutarties, priteisimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikiamo ieškinio ir civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022 bei Nr. e2‑1328-967/2023 išnagrinėtų ieškinių faktinis pagrindas ir dalykas sutampa.

20. Netiesioginiame ieškinyje nurodoma, kad jis teikiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir nustatyti, jog atsakovė nepagrindė patirtų nuostolių (sumos sumokėtos UAB „Versina“ pagal rangos sutartį). Teikiamu netiesioginiu ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad atsakovei turėjo būti priteista ne 309 379,27 Eur (įskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus), o 103 142,15 Eur suma, kadangi nurodytoje byloje teismas nepagrįstai atsakovės nuostoliais laikė sumas, sumokėtas UAB „Versina“.

21. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad dėstoma pozicija, jog teikiamu netiesioginiu ieškiniu siekiama į išnagrinėtą bylą teiktų įrodymų naujo įvertinimo, nėra suderinama su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu, sprendimo res judicata galia. Teismų sprendimai ir juose nustatytos faktinės aplinkybės gali būti peržiūrimos tik instancine tvarka, pateikiant apeliacinius, kasacinius skundus, o ne inicijuojant naujus ginčus. Antra, aptariamoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑1441-866/2019, be kita ko, buvo sprendžiamas reikalavimas dėl nuostolių atsakovei priteisimo, kuriuos ji įrodinėjo patyrusi nutraukusi Rangos sutartį ir sudariusi pakeičiančią sutartį su UAB „Versina“. Kartu su priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 atsakovė buvo pateikusi ne tik su UAB „Versina“ sudarytą Rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009, bet ir jos priedus (Techninę specifikaciją, Protokolą Nr. 1, 2017 m. sausio 25 d. projekto ataskaitą). Teismai vertino ir pasisakė dėl atsakovės su UAB „Versina“ sudarytos sutarties kainos, atliktų darbų apimties, sumokėjimo už juos pagrįstumo. Taigi, ieškovo netiesioginiame ieškinyje kaip nauji nurodyti įrodymai tokiais nelaikytini.

22. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo paminėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 pareikštas ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo nelaikytinas tapačiu pareikštam šioje byloje, nes jis pareikštas dėl nuostolių priteisimo pagal kitą sutartį – Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663. Tačiau ši aplinkybė nekeičia apeliacinės instancijos teismo vertinimo, kad dėl pirmiau aptartų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

23. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. J. atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-440-577/2025 konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas, nustatęs įsiteisėjusiais teismo sprendimais išspręstų ir naujai reiškiamų reikalavimų tapatumą, 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl žalos atlyginimo (nuostolių priteisimo). Šioje byloje ieškovas pareiškė analogišką ieškinį, nepakeitęs pareikštų reikalavimų, nenurodęs jokių naujų motyvų ar aplinkybių.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl skundas atmetamas, o apskųsta nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės ,,Jonas“ vardu, atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.