- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-370-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00240-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
- 3.1.1.2.17Teismo procesinių sprendimų privalomumo principas
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J,“ vardu, atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos, negautų pajamų priteisimo, faktų pripažinimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė ,,J.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J., kaip likviduojamos dėl bankroto J. įmonės (toliau – LĮ) ,,J.“ kreditorius, 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas:
1.1. priteisti trečiajam asmeniui LĮ ,,J.“ iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto 348 432,70 Eur skolą ir 222 896,71 Eur negautas pajamas;
1.2. pripažinti, kad 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartis Nr. Rans-50000-2664 prieš terminą buvo nutraukta ne dėl trečiojo asmens LĮ ,,J.“ kaltės ir kad 412 521,42 Eur nuostolius atsakovė patyrė ne dėl trečiojo asmens kaltės;
1.3. rekomenduoti atsakovei kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizavimą.
2. Nurodė, kad ieškovas yra trečiojo asmens LĮ ,,J.“ kreditorius, kuris, siekdamas apginti savo, kitų kreditorių ir pačios įmonės pažeistas teises, kurias nemokumo administratorius atsisako ginti, reiškia netiesioginį ieškinį trečiojo asmens naudai. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens ir atsakovės 2014 m. lapkričio 19 d. sudaryta rangos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus prieš terminą buvo nutraukta ne dėl trečiojo asmens kaltės. Darbų atlikimo terminas nebuvo esminė sąlygą, šią aplinkybę patvirtina vėliau su kitais rangovais atsakovės sudarytos rangos sutartys. Darbai laiku negalėjo būti atlikti dėl atsakovės kaltės, jos pateiktų netikrų protokolų, melagingos informacijos. Atitinkamai, kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1441-806/2019 nepagrįstai buvo nustatyta, kad atsakovė dėl vėlavimo atlikti darbus patyrė 477 158,47 Eur nuostolius. Atsakovė nėra sumokėjusi 348 432,70 Eur už trečiojo asmens pagal rangos sutartį atliktus darbus, be to, dėl prieš terminą nutrauktos rangos sutarties trečiasis asmuo patyrė nuostolius – negavo planuotų gauti 222 896,71 Eur pajamų. Pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertintos anksčiau nagrinėjant kitas civilines bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsisakė priimti.
4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad reikalavimai, susiję su 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. Rans-50000-2664 vykdymu, nutraukimu ir atsiskaitymu už atliktus darbus jau yra išspręsti ir išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 atmetė tos bylos ieškovės LĮ ,,J.“ nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos už atliktus statybos darbus, sulaikytų sumų ir delspinigių priteisimo. Kitu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023 kaip nepagrįsti buvo atmesti J. J. netiesioginio ieškinio atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui reikalavimai dėl baudos, inventoriaus nuomos, lėšų už nepanaudotas medžiagas priteisimo, o bylos dalis dėl užmokesčio už rangos darbus, delspinigių priteisimo nutraukta, nes šie reikalavimai buvo išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo ir pripažinimo, kad rangos sutartis prieš terminą buvo nutraukta ne dėl trečiojo asmens kaltės, taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.
6. Įvertinęs ieškovo naujo pateikto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, teismas priėjo prie išvados, kad reiškiami reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais paminėtose civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022, Nr. e2-1328-967/2023, Nr. e2-1401-661/2024. Be to, tai nėra pirmas kartas, kai ieškovas kreipiasi į teismą su iš esmės analogiško turinio netiesioginiu ieškiniu dėl skolos, nuostolių atlyginimo priteisimo ir faktinių aplinkybių pripažinimo. Su analogiškais netiesioginiais ieškiniais ieškovas į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tris kartus – 2024 m. kovo 12 d., 2024 m. gegužės 29 d., 2024 m. lapkričio 19 d.
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1736-855/2024 netiesioginį ieškinį, pateiktą 2024 m. kovo 12 d., atsisakė priimti, konstatavęs, kad dėl ginčo esmės jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-292-553/2024 paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2206-803/2024 dėl tų pačių priežasčių ieškovo 2024 m. gegužės 29 d. netiesioginį ieškinį taip pat atsisakyta priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-514-330/2024 tą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2024 m lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3140-1187/2024, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą, jau yra atsisakęs priimti ir 2024 m. lapkričio 19 d. ieškovo ieškinį.
8. Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę, tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl tie patys reikalavimai negali būti materialiojo pobūdžio dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės, arba ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo tokius argumentus:
9.1. Netiesioginis ieškinys grindžiamas naujomis, ankstesnėse bylose nevertintomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant ankstesnius šalių ginčus dėl skolos priteisimo ir rangos sutarties nutraukimo teisėtumo dar nebuvo žinomos visos bylai svarbios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Vienas iš įrodymų, kuris nebuvo anksčiau vertinamas – atsakovės ir naujos rangovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Versina“ 2016 m. liepos 28 d. sudaryta rangos sutartis, kurios turinys patvirtina, kad darbų atlikimo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Ir nors kiti su netiesioginiu ieškiniu pateikti įrodymai buvo ankstesnių bylų dalimi, tačiau teismai jų nepagrįstai netyrė ir nevertino.
9.2. Nė vienoje byloje nebuvo vertinamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios su 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartimi Nr. Rans-5000-2664 prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Nagrinėjant kitas bylas buvo vadovaujamasi melagingais paaiškinimais ir dokumentais.
9.3. Ieškovas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022, kurią inicijavo trečiojo asmens nemokumo administratorius, šalimi nebuvo, jo prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu toje byloje nebuvo patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas siekia pakartotinio ginčo, kuris jau yra išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, nagrinėjimo. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas jokia procesine padėtimi nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, ar kad bylose nebuvo tiriami ir vertinami tam tikri įrodymai, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo apelianto netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.
11. Iškėlus ir išnagrinėjus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Todėl civilinio proceso normos draudžia nagrinėti (tame pačiame ar skirtinguose teismuose) dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą ar klausimą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, arba yra nutraukęs bylą šalims susitarus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties naują bylą, grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis).
12. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.
13. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškinių tapatumas gali būti pripažintas tada, kai sutampa trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.
14. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jo pareikšto netiesioginio ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo įsitesėjusiais sprendimais išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1328-967/2023, Nr. e2-1401-661/2024 šalys yra tapačios, bet nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ir civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022, kurią inicijavo ne apeliantas, o trečiojo asmens LĮ ,,J.“ nemokumo administratorius, šalys sutampa. Tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
15. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-987-603/2022 dėl skolos už atliktus statybos darbus pagal 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 priteisimo buvo pradėta pagal LĮ ,,J.“ nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, tačiau ši aplinkybė negali būti aiškinama, kad šalys (ieškovė) toje byloje ir ieškinyje, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nėra tapačios.
16. Priešingai, teismų praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl abejonių dėl ginčo šalių tapatumo nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2004; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021).
17. Nagrinėjamu atveju pareikštu netiesioginiu ieškiniu apeliantas siekia lygiai tokių pačių materialinių padarinių atsiradimo, kurių, pareiškęs ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, siekė ir nemokumo administratorius, t. y. skolos iš atsakovės pagal 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664b priteisimo LĮ ,,J.“. Akivaizdu, kad pirmiau išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos ieškovė, t. y. LĮ ,,J.“, kurios interesais nemokumo administratorius, o dabar – ir apeliantas pareiškė reikalavimus, yra ta pati. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorius bankroto procese veikia kaip visų kreditorių, įskaitytinai ir apelianto, atstovas.
18. Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose nebuvo sprendžiamas atsiskaitymo pagal 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 klausimas, todėl skiriasi naujai pareikšto netiesioginio ieškinio ir jau išnagrinėtų ieškinių faktiniai pagrindai, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 buvo sprendžiamas atsiskaitymo už atliktus darbus pagal tą pačią rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 reikalavimas. Vadinasi, atliktų darbų kiekiai, kainos, jų kokybės ir atsiskaitymo klausimai jau yra išspręsti toje civilinėje byloje 2022 m. birželio 7 d. priimtu sprendimu, kuriuo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, iš LITEKO esančių civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022 duomenų nustatyta, kad ir tos bylos nagrinėjimo dalyką sudarė atskirajame skunde įvardyta pakeičiančioji atsakovės su UAB ,,Versina“ 2016 m. liepos 28 d. sudaryta rangos sutartis.
19. Apelianto atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad jis, teikdamas netiesioginį ieškinį, siekia į išnagrinėtas bylas teiktų įrodymų naujo įvertinimo, nėra suderinama su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu, sprendimo res judicata galia. Teismų sprendimai ir juose nustatytos faktinės aplinkybės gali būti peržiūrimos tik instancine tvarka, pateikiant apeliacinius, kasacinius skundus, o ne inicijuojant naujus ginčus. Todėl pripažintina, kad atskirojo skundo argumentais apeliantas nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad jo reiškiamo naujo ieškinio faktinis pagrindas sutampa su išnagrinėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių faktiniais pagrindais.
20. Nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutampa ir lyginamų bylų ieškinių dalykai, apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 320, 338 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.