Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos, negautų pajamų priteisimo ir sutarties nutraukimo nuginčijimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 jau yra išnagrinėti ir atmesti likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pareikšti atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kildinami iš ginčo statybos rangos sutarties dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Minėtoje byloje teismas įvertino, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui (trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“), dėl nuostolių priteisimo, kurioje pareikštame ieškinyje nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės bei keliami reikalavimai, kurie išdėstyti ir naujai pareikštame ieškinyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14 ir 15 punktai).

14. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16 ir 17 punktai).

15. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 išspręstas ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 37 649,43 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolos už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 punktą, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal ginčo statybos rangos sutartį dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) modernizavimo ir projektavimo darbų.

17. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu taip pat užbaigta civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo buvo prašoma likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur sumą (ją sudaro 35 766,96 Eur skola už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų kiekio mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 punkte paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje teismo sprendimu reikalavimai dėl baudos, lėšų už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą priteisimo pagal ginčo rangos sutartį buvo atmesti, o kitoje dalyje dėl skolos ir delspinigių byla buvo nutraukta, konstatuojant, jog šie reikalavimai jau buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022.

18. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo ir pripažinimo, kad prieš laiką nutraukus ginčo rangos sutartį užsakovas patyrė nuostolių ne dėl trečiojo asmens kaltės, taip pat, jog užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl trečiojo asmens kaltės ir kt. Nurodytu teismo sprendimu ieškinys atmestas.

19. Paduotu nauju ieškiniu ieškovas J. J. prašo priteisti skolą, negautas pajamas, kurias kildina iš ginčo rangos sutarties, taip pat pripažinti, kad užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl trečiojo asmens likviduojamos J. įmonės „J.“ kaltės.

20. Kasacinio teismo pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 40 punktas).

21. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).

22. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pažymėjo, kad prieš sudarydama rangos sutartį ieškovė likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“ turėjo numatyti, kad, įmonei laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančiąją sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų vykdant rangos sutartį, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Teismas įvertino, kad būtent dėl likviduojamos J. įmonės „J.“ kaltės rangos sutartis buvo nutraukta, nes ji neįvykdė prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei nei skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei sulaikytos skolos sumos. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumą.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023 nusprendė civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ 35 766,96 Eur skolą už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikyto mokėjimo sumą ir 1 899,32 Eur delspinigius nutraukti, o kitą ieškovo netiesioginio ieškinio dalį atmesti. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime (byla Nr. e2-987-603/2022) nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovo netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, 5 proc. dydžio sulaikytos mokėjimo sumos nuo atliktų darbų – 16 700,33 Eur priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo laikyti išspręstais nurodytu teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu, todėl ieškovas neturi teisės vėl reikšti šių reikalavimų atsakovei. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatavo, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį.

24. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 (šiuo metu joje priimtas 2024 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas) pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo, kurioje (byloje) pareikštame ieškinyje nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir reikalavimai, kurie išdėstyti šiuo metu naujai pareikštame ieškinyje.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį bei nagrinėjamu atveju pateikto netiesioginio ieškinio turinį, laikosi nuostatos, kad pastarajame ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį (ieškinį) vertinti kaip netapatų ieškinio pagrindo ir dalyko prasme; šiuo ieškiniu siekiama tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – piniginių sumų priteisimo, reikalavimą kildinant iš 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos rangos sutarties, kurią atsakovė nutraukė dėl J. įmonės „J.“ kaltės dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime, kuris turi prejudicinę reikšmę, yra konstatuota, kad būtent atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius dėl likviduojamos J. įmonės „J.“ neteisėtų veiksmų. Pirmiau nurodytais teismų sprendimais, be kita ko, nustatyta, kad rangovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš užsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikyto mokėjimo sumą, kadangi sutartis buvo nutraukta teisėtai.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl jie (reikalavimai) negali būti materialiojo pobūdžio dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, taip pat būtų pažeisti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai, šalių teisėti lūkesčiai.

27. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. J. atskirąjį skundą, 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-292-553/2024 konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas, nustatęs įsiteisėjusiais teismo sprendimais išspręstų ir naujai reiškiamų reikalavimų tapatumą, 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos, negautų pajamų priteisimo ir sutarties nutraukimo nuginčijimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, kurio priėmimo klausimas išspręstas pirmiau nurodytoje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.