- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-292-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-000242-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos, negautų pajamų priteisimo ir sutarties nutraukimo ginčijimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti J. įmonė „J.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės „J.“ naudai 348 432,7 Eur; 2) priteisti prieš laiką nutrauktos rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 negautas pajamas – 222 896,71 Eur; 3) pripažinti, kad atsakovė prieš laiką nutraukė rangos sutartį RanS-50000-2664 ne dėl bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kaltės; 4) rekomenduoti atsakovės vadovybei kreiptis į kitas teisėsaugos organizacijas, kad būtų išaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizatoriai; 5) pripažinti, kad prieš laiką nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664 atsakovas patyrė 412 521,42 Eur nuostolį ne dėl bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos, negautų pajamų priteisimo ir sutarties nutraukimo ginčijimo.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti trečiajam asmeniui (bankrutuojančiai įmonei) skolą ir negautas pajamas, kilusias iš, ieškovo teigimu, neteisėtai nutrauktos 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbų. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad tarp ieškovės bankrutuojančios J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Top Consult“, ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-987-603/2022 dėl skolos priteisimo pagal ginčo statybos rangos sutartį dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Nurodytoje civilinėje byloje bankrutuojančios J. įmonės „J.“ ieškininiai reikalavimai buvo atmesti, teismui konstatavus, kad bankrutuojanti J. įmonė „J.“ pažeidė rangos sutartį, todėl atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nutraukė rangos sutartį bei neturi pareigos mokėti bankrutuojančiai J. įmonei „J.“ nei skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei sulaikytos skolos sumos.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu taip pat buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kurioje buvo prašoma bankrutuojančiai J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 punktu paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas nusprendė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto bankrutuojančiai J. įmonei „J.“ 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikyto mokėjimo ir 1 899,32 Eur delspinigių nutraukti, o kitą ieškovo netiesioginio ieškinio dalį atmesti. Teismas pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto byloje Nr. e2-987-603/2022, turinį konstatavo, kad ieškovo netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimo 16 700,33 Eur priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo laikyti išspręstais Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022, todėl ieškovas neturi teises reikšti pirmiau įvardintų reikalavimų atsakovei, atsižvelgiant į tai, nagrinėjama civilinė byla šioje dalyje nutraukta.
5. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, trečiasis asmuo bankrutuojanti J. įmonė „J.“, dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo netiesioginiu ieškiniu, kurioje pareikštu ieškiniu nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir reikalavimai, kurie nurodomi iš naujai pareikštame ieškinyje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas nurodė, kad dėl ieškovo nagrinėjamame naujai pareikštame ieškinyje prašomų priteisti sumų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti jau buvo teismų pasisakyta aukščiau nurodytuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. ginčas dėl nurodytos sutarties nutraukimo ir iš sutarties kylančių išvestinių reikalavimų jau yra galutinai išspręstas minimais teismų sprendimais.
6. Teismas taip pat pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1595-653/2024 tuo pačiu pagrindu jau buvo atsisakyta priimti iš esmės analogišką ieškovo ieškinį, prie kurio pridėti absoliučiai tie patys dokumentai, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgdamas į tai, kad naujai pareikštas ieškinys yra visiškai analogiškas tam, dėl kurio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, ieškovo pakartotinis kreipimasis su tapačiu ieškiniu gali būti teismo vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Būtinybė pateikti ieškinį atsirado paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios išvardintos ieškinyje. Ieškinyje yra pateikta išsami faktinių aplinkybių analizė bei jas pagrindžiantys įrodymai.
7.2. Nagrinėjamu atveju skiriasi ieškinio dalykas, nes yra prašoma priteisti bendrą 571 329,94 Eur skolą.
7.3. Atsakovei neturėtų būti suteikiama galimybė teismo nutartimis, nepateikiant pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, dangstyti galimą valstybinio turto grobstymą stambiu mastu, motyvuojant tariamu ieškovo neveiklumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį todėl, kad kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.
11. Apeliantas 2024 m. gegužės 21 d. pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino paaiškinimais. Šiame dokumente nurodytos 2014 m. lapkričio 14 d. Rangos sutarties Nr. RanS – 50000 – 2664 nuostatos, tačiau nepaaiškinama, kaip ši informacija susijusi su atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku. Dėl to nurodyto dokumento apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip rašytinių paaiškinimų ir dėl jo prijungimo nesprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai, 302, 323, 337 straipsniai). Pateiktas dokumentas grąžintinas apeliantui.
Dėl atsisakymo priimti nagrinėti ieškinį (ne)pagrįstumo
12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. e2-987-603/2022, jau yra išnagrinėti ir atmesti bankrutuojančios J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pareikšti atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kildinami iš ginčo statybos rangos sutarties dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Nurodytoje byloje taip pat buvo pripažinta, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas ir ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kurio reikalavimai 2023 m. liepos 25 d. sprendimu dėl baudos, lėšų už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą ir kt. pagal ginčo rangos sutartį priteisimo buvo atmesti, o kitoje dalyje dėl skolos ir delspinigių byla buvo nutraukta, konstatuojant, jog šie reikalavimai jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu (bylos Nr. e2-1328-967/2023). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, trečiasis asmuo bankrutuojanti J. įmonė „J.“, dėl nuostolių priteisimo, kurioje pareikštu ieškiniu nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir reikalavimai, kurie nurodomi iš šiuo metu naujai pareikštame ieškinyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, tvirtina, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios lėmė būtinybę kreiptis į teismą su ieškiniu. Nurodo, kad skiriasi ieškinio dalykas, nes naujai inicijuotoje byloje yra reikalaujama priteisti didesnę sumą.
Žemesnės instancijos teismas
15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).
17. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16, 17 punktai).
18. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ieškovės bankrutuojančios J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 37 649,43 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolos už atliktus statybos darbus ir kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 punktą, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal ginčo statybos rangos sutartį dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo (civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022).
Žemesnės instancijos teismas
20. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu taip pat buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kurioje buvo prašoma bankrutuojančiai J. J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 punktu paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo ir pripažinimo, kad prieš laiką nutraukus ginčo rangos sutartį užsakovas patyrė nuostolių ne dėl trečiojo asmens kaltės, taip pat, jog užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl trečiojo asmens kaltės ir kt.
22. Siekiamu paduoti nauju ieškiniu ieškovas J. J. prašo priteisti skolą, negautas pajamas, kurias kildina iš ginčo rangos sutarties, taip pat pripažinti, kad užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl trečiojo asmens likviduojamos J. įmonės „J.“ kaltės.
23. Kasacinio teismo pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 40 punktas).
24. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).
25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-987-603/2022), pažymėjo, kad prieš sudarydama rangos sutartį ieškovė bankrutuojanti J. įmonė „J.“ turėjo numatyti, kad, įmonei laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančią sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, vykdant rangos sutartį, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro rangos ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Teismas pripažino, kad būtent dėl likviduojamos J. įmonės „J.“ kaltės rangos sutartis buvo nutraukta, nes ji netinkamai ją vykdė, t. y. neįvykdė prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus, bei laikė tai esminiu sutarties pažeidimu. Pripažinęs, kad ieškovei pažeidus esminius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 477 158,47 Eur žalą, teismas nusprendė, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei nei skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei sulaikytos skolos sumos. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumą.
26. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023) nusprendė civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto bankrutuojančiai J. įmonei „J.“ 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikyto mokėjimo ir 1 899,32 Eur delspinigių nutraukti, o kitą ieškovo netiesioginio ieškinio dalį atmesti. Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime, priimtame byloje Nr. e2-987-603/2022, nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovo netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimo 16 700,33 Eur priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo laikyti išspręstais Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022, todėl ieškovas neturi teises reikšti šių reikalavimų atsakovei. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatavo, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį, todėl prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama, kadangi sutartis nutraukta teisėtai. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-716-516/2023) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad ieškovo pareikšti reikalavimai dėl skolos, nuostolių priteisimo jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu, todėl nebegali būti reiškiami iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą turinčiu prejudicinę reikšmę.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų galutinių procesinių sprendimų turinį bei nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apelianto ieškinį vertinti kaip netapatų ieškinio pagrindo ir dalyko prasme – ieškiniu siekiama tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. piniginių lėšų priteisimo, reikalavimą kildinant būtent iš 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos rangos sutarties, kurią atsakovė nutraukė dėl bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kaltės, t. y. įmonei netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu, kuris laikomas prejudicinę reikšmę turinčiu, yra konstatuota, kad būtent atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas dėl likviduojamos J. įmonės „J.“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius. Nurodytais teismų sprendimais taip pat yra konstatuota, kad rangovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumą, prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama, kadangi sutartis nutraukta teisėtai, reikalavimai dėl pirktų medžiagų, nuomoto inventoriaus ir kt. yra susiję išimtinai su ieškovo vertinimu, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė rangos sutartį ir yra atmestini.
28. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, ką pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo, kurioje pareikštu ieškiniu nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir reikalavimai, kurie nurodomi iš šiuo metu naujai pareikštame ieškinyje.
29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl ieškovo naujai pareikštame ieškinyje prašomų priteisti sumų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti jau buvo teismų pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisiniam apibrėžtumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1595-653/2024 atsisakė priimti ieškovo tapatų ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, tinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.