Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. (D. B.) ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „NATALEX“, N. K. (N. K.) ir A. K. (A. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NATALEX“, N. K. ir A. K. dėl piniginio įnašo, baudos, palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi informavo proceso dalyvius apie ketinimą peržengti apeliacinių skundų ribas ir pasisakyti dėl Rezervavimo sutarties 15 punkto nuostatos, numatančios, kad „ši sutartis yra visaapimantis susitarimas, visi ankstesni žodiniai ir rašytiniai susitarimai netenka galios“ bei CK 6.76 straipsnio taikymo šalių sudarytų sutarčių kontekste. Atsižvelgiant į tai, proceso apeliacinės instancijos teisme ribos yra apibrėžtos ne tik šalių apeliaciniais skundais, tačiau taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi.

Dėl naujų įrodymų pateiktų apeliacinės instancijos teisme

14. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė 16 priedų – išrašus iš juridinių asmenų registro, įvairių sutarčių, sąskaitų faktūrų, pažymų nuorašus. Argumentų, kodėl nauji įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teisme, ieškovas nenurodė. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad šiais priedais įrodinėjamas atsakovų prievolės solidarumas pagal deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas. Kartu su 2021 m. gegužės 12 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovas pateikė dar 6 priedus –Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-985-340/2021 kopiją, 2017 m. gegužės 2 d. sutarties dėl jungtinės paskolos tiekimo Nr. S0007950/17 nuorašą, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikų nuorašus. Šiame prašyme ieškovas paaiškino, kad teikiamų įrodymų ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi gavo juos tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiais įrodymais ieškovas įrodinėja sunkią atsakovės UAB „NATALEX“ finansinę padėtį ir grėsmę galimai ieškovui palankiam teismo sprendimo įvykdymui, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti operatyviai ir atmesti atsakovų reikalavimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui. Be to, ieškovas 2021 m. birželio 7 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prie prašymo pridėjo 17 priedų, kuriais grindžia prašymo pagrįstumą (atsakovų nesąžiningumą).

15. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus įrodymus – bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus nepagrįstai (formaliai) atsisakė pridėti prie bylos medžiagos. Kartu su 2021 m. gegužės 5 d. rašytiniais paaiškinimais atsakovai taip pat pateikė atsakovo A. K. medicininius išrašus dėl jo sveikatos būklės, nurodė, kad Rezervavimo sutarties sudarymo metu atsakovas A. K. turėjo nedarbingumą. Argumentų, kodėl šie įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teisme, nenurodė.

16. CPK 314 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas riboja teismo teisę apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo ir turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje nustatytas įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimas, kuris neleidžia teismui priimti į bylą įrodymų, kurie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir (ar) neturi reikšmės byloje tiriamų aplinkybių vertinimui.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Be kita ko, šalies procesinis elgesys, kai tik priėmus tai šaliai nepalankų teismo sprendimą yra teikiami papildomi įrodymai, kartu neįrodinėjant jokių objektyviai egzistavusių kliūčių juos pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu, negali pateisinti išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikdamos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, šalys iš esmės nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių bendrosios CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtį, taip pat nedetalizuoja įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla, nepaaiškina, kokias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas naujai teikiami įrodymai paneigia. Kadangi apeliacinės instancijos teisme teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, nesant įrodymų sąsajumo su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas šalių teikiamus įrodymus atsisako pridėti prie bylos medžiagos. Šalims taip pat išaiškintina, kad procesiniai teismų sprendimai teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl šie dokumentai prie bylos medžiagos nepridedami šiuo papildomu pagrindu.

19. Vis dėlto, išimtį apeliacinės instancijos teismas daro įrodymams, kurie pagrindžia atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu teismas prieš baigdamas bylos nagrinėjimą iš esmės pasiteiravo šalių, ar šios turi kokių nors prašymų. Atsakovų atstovas reiškė prašymą kviesti į bylą atsakovus N. K. ir A. K. apklausai, tačiau šis prašymas teismo nebuvo tenkintas. Atsisakęs tenkinti šį atsakovų atstovo prašymą teismas, nepaklausęs, ar daugiau šalių prašymų nėra, bylos nagrinėjimą iš esmės baigė. Atsakovo atstovas iš karto teismui nurodė, turėjęs dar vieną prašymą dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pridėjimo prie bylos, tačiau teismas bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti atsisakė ir įrodymų nepriėmė (2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 30 sek. – 1 val. 32 min. 30 sek.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teismo ir šalių bendradarbiavimo stoką, taip pat į tai, kad atsakovai šiuos įrodymus bandė pateikti pirmosios instancijos teismui, o teismas įrodymus atsisakė priimti formaliai, taip pat į tai, kad atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sprendžia šį įrodymą pridėti prie bylos medžiagos.

20. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia į bylą priimti įrodymus, kuriais ieškovas byloje įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Šie įrodymai vertintini kaip turintys reikšmės klausimo išsprendimui bei papildomai neužvilkinantys bylos nagrinėjimo, todėl yra pridedami prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams (CPK 147 straipsnis), atsakovams terminas nuomonei pareikšti dėl prijungtų į bylą įrodymų, nesuteikiamas.

Dėl sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo

21. 2016 m. rugsėjo 20 d. ieškovas ir atsakovai sudarė Trišalį susitarimą, pagal kurio 1.1 punktą ieškovas D. B. įsipareigojo susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka suteikti atsakovei UAB „NATALEX“ piniginį įnašą, o atsakovė UAB „Natalex“ įsipareigojo nuosavybės teise perleisti ieškovui (a) atskiru priedu nustatytą kiekį kvadratinių metrų kitos paskirties žemės sklypo Nr. 4400-1508-4803, adresu (duomenys neskelbtini), ir/ar (b) atskiru tuo pačiu priedu nustatytą dalį šiame žemės sklype būsimo nekilnojamojo turto.

22. Trišalio susitarimo 4.1 punktas nustatė atsakovės UAB „Natalex“ įsipareigojimus: įsigyti žemės sklypą, nurodytą Trišalio susitarimo 1.1 punkte, nuosavybės teise bei pastatyti šiame žemės sklype mažaaukščius gyvenamuosius namus (4.1.1 punktas); perleisti nuosavybės teise ieškovui D. B. Trišalio susitarimo prieduose numatytą dalį aukščiau nurodyto žemės sklypo kartu su jame ateityje pastatytu nekilnojamuoju turtu (mažaaukščiais gyvenamaisiais namais) iš karto po užbaigtos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, perleidimą įforminant atskiru dokumentu. Tuo atveju, jeigu mažaaukščiai gyvenamieji namai nebus pastatyti atsakovė UAB „Natalex“ įsipareigojo ieškovo D. B. pasirinkimu arba (a) nuosavybės teise perleisti ieškovui dalį aukščiau nurodyto žemės sklypo (proporcingai ieškovo atliktam piniginiam įnašui) arba (b) grąžinti ieškovo suteiktą piniginį įnašą bei atlyginti kitus nuostolius (4.1.2 punktas); panaudoti ieškovo D. B. suteiktus piniginius įnašus pagal Trišaliame susitarime numatytą paskirtį (4.1.3 punktas); suteikti ieškovui reikiamą ir teisingą informaciją apie minėtą žemės sklypą bei mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą (4.1.4 punktas); suteikti galimybę ieškovui kontroliuoti ir tikrinti, kaip atsakovė UAB „Natalex“ vykdo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą (4.1.5 punktas).

23. Trišalio susitarimo 4.2 punktas nustatė ieškovo D. B. įsipareigojimus: per 60 kalendorinių dienų nuo Trišalio susitarimo pasirašymo dienos suteikti bei perduoti atsakovei UAB „Natalex“ piniginį įnašą, kurio dydis yra 129 000 Eur, skirtą Trišaliame susitarime nurodytam tikslui įgyvendinti (4.2.1 punktas); piniginį įnašą suteikti iš asmeninių lėšų (4.2.2 punktas); užtikrinti, kad suteikto piniginio įnašo nereikalaus grąžinti tokia pačia forma, kuria suteikė, išskyrus Trišalio susitarimo 4.1.2 punkte numatytu atveju (4.2.3 punktas); priimti iš atsakovės UAB „Natalex“ perleidžiamą nuosavybės teise susitarimo prieduose nurodyto žemės sklypo dalį kartu su jame pastatytu nekilnojamuoju turtu, arba priimti iš atsakovės UAB „Natalex“ perleidžiamą nuosavybės teise anksčiau nurodyto žemės sklypo dalį, kai atsakovė nevykdo mažaaukščių namų statybų patvirtinant tai kaip tinkamą atsakovės UAB „Natalex“ prievolės įvykdymą už ieškovo suteiktą piniginį įnašą (4.2.4 punktas).

24. Atsakovų N. K. ir A. K. įsipareigojimus nustatė Trišalio susitarimo 4.3 punktas: solidariai atsakyti už atsakovės UAB „Natalex“ neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą esminę prievolę, numatytą Trišalio susitarimo 3.1.1–3.1.4 punktuose (4.3.1 punktas); už atsakovės UAB „Natalex“ esminės prievolės įvykdymą atsakyti savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė UAB „Natalex“ (4.3.2 punktas); atsakyti už atsakovės UAB „Natalex“ įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pagal Trišalį susitarimą, kai prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas atsirado dėl UAB „Natalex“ bankroto, reorganizacijos, likvidavimo ir kitais atvejais (4.3.3 punktas).

25. Trišalio susitarimo 1.3 punktas nustatė, kad pagrindinis susitarimo tikslas – ieškovo piniginio įnašo atlikimas ir pervedimas į atsakovės UAB „Natalex“ įsigyjamą žemės sklypą bei 2 540 kv. m. nekilnojamojo turto (mažaaukščių gyvenamųjų namų) statybą.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2017 m. sausio 26 d. sudarė Rezervavimo sutartį pagal kurios 1 punktą atsakovė UAB „Natalex“ įsipareigojo rezervuoti ieškovui D. B. sutartyje aptartą turtą siekiant ateityje sudaryti notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Rezervavimo sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad rezervavimo mokestis yra 184 200 Eur. Be to, šalys numatė, kad jeigu iki 2018 m. gegužės 15 d. nėra gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovas D. B. turi teisę atsisakyti šios sutarties informuodamas raštu atsakovę UAB „Natalex“. Tokiu atveju 184 000 Eur rezervacijos mokestis pervedamas į ieškovo sąskaitą per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos (Rezervavimo sutarties 6 punktas). Be kita ko, Rezervavimo sutarties 15 punktas numatė, kad Rezervavimo sutartis yra visaapimantis ir galutinis šalių susitarimas, visi ankstesni žodiniai ir rašytiniai susitarimai netenka galios.

31. CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Trišalio susitarimo ir Rezervavimo sutarties nuostatas, sprendžia, kad tarp šalių susiklostė mišraus pobūdžio teisiniai santykiai, kurie nepriskirtini kuriai nors vienai konkrečiai CK įtvirtintai sutarties rūšiai (CK 6.165 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad šalys teisinio santykio pradžioje kooperuodamos turtinius, darbinius ir intelektinius įnašus siekė bendro tikslo – žemės sklypo įsigijimo ir nuosavybės teisės į ateityje planuojamus statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus įgijimo. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sutartis, veikė vartojimo tikslais.

33. Išvadą dėl vartojimo teisinių santykių nebuvimo patvirtina Trišalio susitarimo tikslas apibrėžtas susitarimo 1.3 punkte – šalys nurodo, kad ieškovo piniginio įnašo pagalba yra siekiama įsigyti žemės sklypą, kuriame bus vykdomos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, tačiau apie ieškovo bylos nagrinėjimo metu deklaruotą siekį gyventi ir asmeniniams poreikiams naudoti planuojamą statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą, nuorodos nėra. Byloje esantis šalių susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovas ruošėsi statomame name gyventi, tenkinti savo šeimos ir (ar) asmeninius poreikius. Priešingai – ieškovas atsakovei N. K. nurodo, kad „gali patikėti projektu ir gauti virš savikainos“, „laukia pardavimų, kad gautų pelno virš savikainos“, kad „[projekte] svarbiausia metrai“ (atsakovų atsiliepimo į ieškinį DOK-17044 priedas Nr. 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti šalių komunikacija įrodo, kad ieškovas iš minėtų sutarčių siekė uždirbti pelno ir neveikė asmeniniais, šeimos interesais, nesusijusiais su verslu ar profesine veikla. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, kad „neatmeta, kad turėjo mintį, jog turtą galės parduoti“ (2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. – 31 min. 50 sek.). Be to, Trišalio susitarimo 4.1.5 punktas suteikė ieškovui teisę kontroliuoti ir tikrinti mažaaukščio gyvenamojo namo statybą, kas įprastai nėra būdinga vartojimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje vartojimo sutartis reglamentuojančios nuostatos netaikomos.

34. Pažymėtina, kad Trišaliame susitarime įtvirtinti įsipareigojimai yra įvairaus pobūdžio, apimantys, pavyzdžiui, ieškovo pareigą suteikti atsakovei UAB „Natalex“ piniginį įnašą žemės sklypo įsigijimui, atsakovės pareigą įsigyti žemės sklypą ir pastatyti jame mažaaukščius namus bei perleisti ieškovui dalį kvadratinių metrų įsigyto žemės sklypo ir (ar) pastatytų mažaaukščių gyvenamųjų namų, taip pat susitarime įtvirtinta ieškovo teisė gauti informaciją, kontroliuoti ir tikrinti, kaip atsakovė UAB „Natalex“ vykdo gyvenamųjų mažaaukščių namų statybą. Byloje esantis šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad šalys nuolatos bendravo dėl planuojamų statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų ir iš dalies turėjo bendrą tikslą – ieškovo piniginio įnašo pagalba įsigytame žemės sklype pastatyti mažaaukščius gyvenamuosius namus ir tam tikrą jų dalį įgyti nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įsipareigojimų turinys, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, turi jungtinės veiklos teisinių santykių bruožų. Kita vertus, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi ir preliminariųjų sutarčių bruožų – Trišaliame susitarime nustatytas atsakovės UAB „Natalex“ įsipareigojimas pastačius mažaaukščius gyvenamuosius namus dalį turto, atitinkančio ieškovo piniginio įnašo vertę, perleisti ieškovui nuosavybės teise sudarant atskirą susitarimą. Taigi, įvertinusi šalių teisių ir pareigų turinį pagal Trišalio susitarimo nuostatas, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes (šalių susirašinėjimą), teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys nagrinėjamu atveju sudarė mišraus pobūdžio susitarimą siekdamos iš dalies sutampančio bendro tikslo, tačiau taip pat susitarė ir dėl ateityje būsimų teisinių santykių apimties (turto, atitinkančio ieškovo piniginį įnašą žemės sklypui įsigyti, perleidimą ieškovui).

35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Rezervavimo sutarties 15 punktas nustatė, kad Rezervavimo sutartis yra galutinis šalių susitarimas, o visi ankstesni žodiniai ir rašytiniai susitarimai netenka galios, tačiau, kaip matyti iš šalių byloje pateiktų pozicijų, šalys neįrodinėja, kad Rezervavimo sutartimi tarp šalių susiklostęs teisinis santykis panaikino visus ankstesniu Trišaliu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad Rezervavimo sutartis – tai preliminari būsimojo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nes Rezervavimo sutarties 1 punktas nustatė, kad atsakovė UAB „Natalex“ rezervuoja ieškovui D. B. konkretų turtą (butą ir parkavimo vietą) siekiant ateityje su ieškovu sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nustatyta turto preliminari kaina – 222 900 Eur, parkavimo vietos kaina – 26 000 Eur, rezervavimo mokestis – 184 200 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad Rezervavimo mokestį sudarė ieškovo pagal Trišalį susitarimą įmokėtas 129 000 Eur piniginis įnašas ir papildomi pagal Rezervavimo sutartį sumokėti 55 200 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad Rezervavimo sutartis, nustačius, kad ieškovas nagrinėjamoje situacijoje neveikė kaip vartotojas, kvalifikuotina pagal CK 6.165 straipsnį kaip preliminarioji sutartis, o ne pagal CK 6.401 straipsnį kaip būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis, nes, kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimą šis straipsnis yra taikomas vartojimo sutartims, o byloje vartojimo teisinis santykis nebuvo nustatytas.

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai pagal Trišalio susitarimo nuostatas apjungiant turtinius, darbinius ir intelektinius išteklius siekiant įsigyti žemės sklypą ir įsigytame sklype vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą kartu preliminariai susitariant dėl ateityje šalių sudaromų sandorių esmės (nuosavybės teisės dalių būsimame turte). Rezervavimo sutarties nuostatos vertinamos kaip preliminari sutartis, kuria šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nesant vartojimo aspekto (butas pirktas ne gyvenimui, bet investicijai) sutarčiai taikomos bendrosios preliminariųjų sutarčių nuostatos (CK 6.165 straipsnis), o ne specialiosios (CK 6.401 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aukščiau nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas iš esmės apima tik ieškovo D. B. ir atsakovės UAB „Natalex“ teisinį santykį, tačiau neapima atsakovų N. K. ir A. K. santykio su ieškovu. Trišalio susitarimo 4.3 punktas patvirtina, kad šie atsakovai laidavo už UAB „Natalex“ pagal Trišalį susitarimą. Kita vertus, atsakovai N. K. ir A. K. nebuvo Rezervavimo sutarties šalys ir pagal šią sutartį už atsakovės UAB „Natalex“ prievolę nelaidavo.

38. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi informavo šalis, kad ketina pasisakyti dėl Rezervavimo sutarties 15 punkto nuostatos, kuri panaikino ankstesnius šalių susitarimus, įtakos laiduotojų atsakomybės apimčiai pagal Trišalį susitarimą (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Šalys pateikė teismui pozicijas dėl laiduotojų atsakomybės apimties, tačiau, įvertinus šalių pateiktų pozicijų turinį, matyti, kad laiduotojai pripažįsta savo prievolės pagal Trišalį susitarimą galiojimą ir dėl Rezervavimo sutarties 15 punkto teismui paaiškina, kad jų laidavimas neišsiplėtė Rezervavimo sutarčiai. Atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl laidavimo pagal Trišalį susitarimą galiojimo nepaisant to, kad Rezervavimo sutarties 15 punktas panaikino pagrindinę prievolę pagal Trišalį susitarimą, teisėjų kolegija sprendžia neturinti pagrindo šalių pripažintus faktus vertinti kitaip nei šalys ir pripažįsta atsakovų N. K. bei A. K. laidavimą pagal Trišalio susitarimo nuostatas nepasibaigusiu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima išvada, kad šalys susitarė dėl laidavimo papildomai 55 200 Eur sumai pagal Rezervavimo sutartį, kadangi tarp šalių nėra rašytinio susitarimo dėl laidavimo pagal šią sutartį, o rašytinės sandorio formos nesilaikymas daro laidavimą negaliojantį (CK 6.79 straipsnis).

40. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), tačiau, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, par. 29; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad likę apeliacinių skundų argumentai dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinės kvalifikacijos yra nereikšmingi bylos baigčiai, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl ieškovo reikalavimų

41. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo patenkinti pirmosios instancijos teismo netenkintus ieškovo reikalavimus, t. y. prašoma ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 211 226,86 Eur solidariai iš visų atsakovų, detalizavo, kad šią sumą sudaro 129 000 Eur įmoka pagal Trišalį susitarimą, 55 200 Eur įmoka pagal Rezervavimo sutartį, 150 Eur bauda pagal Trišalį susitarimą, 26 876,86 Eur palūkanos už laikotarpį nuo piniginių lėšų perdavimo atsakovams iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas taip pat prašė solidariai iš visų atsakovų priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

45. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovų N. K. ir A. K. valią laiduoti už UAB „Natalex“ ne tik pagal Trišalį susitarimą, tačiau ir pagal Rezervavimo sutartį. Pažymėtina, kad susitarimas dėl laidavimo turi būti aiškus ir neabejotinas, negali būti numanomas – būtent tuo tikslu įstatymas nustato privalomą rašytinę sandorio formą ir nustato sandorio negaliojimą šios formos nesilaikius. Be to, CK 6.87 straipsnio 4 dalis suponuoja, kad iš esmės pasikeitus prievolei laidavimas išlieka tik tuo atveju, kai laiduotojas su tokiu prievolės pasikeitimu sutinka. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, rodančių, kad atsakovai sutiko su laidavimo apimties padidėjimu 55 200 Eur suma pagal Rezervavimo sutartį, nors atsakovai ir pripažįsta išlikę laiduotojais pagal Trišalio susitarimo nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje negalimas toks teisės aiškinimas, pagal kurį nesant laiduotojų sutikimo ir aiškios valios laiduoti už atsakovę UAB „Natalex“ pagal Rezervavimo sutartį, tokia pareiga laiduotojams atsiranda. Ieškovo nurodomas atsakovės N. K. el. laiškas, kuriame atsakovė nurodė ieškovui, kad „jūs turite mūsų asmenines garantijas ir firmos garantijas. Viskas užtikrinta“ nelaikytinas pakankamai konkrečiu ir aiškiu atsakovės valios išreiškimu būti laiduotoja pagal Rezervavimo sutartį, be to, tokios valios neišreiškė ir atsakovas A. K.. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas dėl to, kad atsakovai N. K. ir A. K. nekvestionavo savo kaip laiduotojų atsakomybės pagal Rezervavimo sutartį – pažymėtina, kad pasyvus elgesys ir (ar) tylėjimas negali būti laikomas pakankamu laidavimo faktui pripažinti. Taigi, atsakomybė pagal Rezervavimo sutartį gali kilti tik atsakovei UAB „Natalex“, tačiau ne atsakovams N. K. ir A. K..

46. Kita vertus, atsakovai UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. nurodo, kad jie tinkamai vykdė tiek Trišaliame susitarime įtvirtintus įsipareigojimus, tiek Rezervavimo sutarties nuostatas, todėl nėra pagrindo priteisti iš jų Trišaliame susitarime aptartas sumas.

47. Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, Rezervavimo sutarties nuostatos atitinka preliminariosios sutarties sampratą (CK 6.165 straipsnis), tačiau sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį pagrindinė sutartis turi būti sudaroma per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, taigi nagrinėjamu atveju – iki 2018 m. sausio 26 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad mažaaukščiai gyvenamieji namai, rezervuoti ieškovui, nebuvo pastatyti ir per metus laiko nuo Rezervavimo sutarties sudarymo šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovų teiginiai, kad jie tinkamai vykdė Rezervavimo sutartį atmestini kaip nepagrįsti, kadangi vien turto rezervavimas ieškovui, nevykdant pagrindinės pareigos statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, negali būti pripažįstamas tinkamu Rezervavimo sutarties įvykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepastačius mažaaukščių gyvenamųjų namų pagrindinis Rezervavimo sutarties tikslas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo pasiektas dėl atsakovės UAB „Natalex“ įsipareigojimų nevykdymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalims per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo nesudarius pagrindinės sutarties, laikoma, kad ieškovo pagal Rezervavimo sutartį atsakovei UAB „Natalex“ perduoti 55 200 Eur pas šią yra be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl grąžintini ieškovui iš atsakovės UAB „Natalex“ pagal CK 6.237 straipsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014).

48. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal Trišalio susitarimo nuostatas ieškovo prašomas sumas (129 000 Eur piniginį įnašą ir 150 Eur baudą) priteisė solidariai iš visų atsakovų, atsakovei UAB „Natalex“ neįvykdžius sutartinės pareigos pastatyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, o laiduotojams N. K. ir A. K. laidavus už UAB „Natalex“ įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (Trišalio susitarimo 4.1.2 punktas (b) papunktis, 4.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovo prašomas sumas (55 200 Eur) pagal Rezervavimo sutartį priteisė tik iš atsakovės UAB „Natalex“ (CK 6.237 straipsnis), kuri vienintelė buvo Rezervavimo sutarties šalimi, nustačius, kad preliminariosios sutarties tikslo nepasiekus per įstatyme nustatytą laikotarpį, pinigai atsakovės UAB „Natalex“ buvo gauti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, o laiduotojai N. K. ir A. K. neišreiškė savo valios būti atsakovės UAB „Natalex“ laiduotojais pagal šią sutartį.

49. Byloje ieškovas įrodinėjo ne tik sutartinę atsakovų civilinę atsakomybę, tačiau taip pat nurodė, kad solidari atsakovų prievolė kyla iš delikto pagal CK 6.6 straipsnį ir CK 6.246-6.249 straipsnius.

50. Įstatymas nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Tokia išimtis nustatyta, pavyzdžiui, CK 6.292–6.300 straipsniuose (galimybė reikalauti žalos atlyginimo dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų).

52. Pažymėtina, kad atsakovų neteisėti veiksmai ieškovo yra kildinami išimtinai tik iš šalis siejusio sutartinio teisinio santykio – netinkamai vykdytų Trišalio susitarimo ir Rezervavimo sutarties nuostatų, todėl pagal bendrąją taisyklę šalių ginčui spręsti taikomos sutartinės civilinės atsakomybės normos. Įstatyme nėra nustatyta išimtis šioje byloje leidžianti taikyti deliktinės atsakomybės normas atsakovams, nepaisant tarp šalių susiklosčiusio sutartinio teisinio santykio. Ieškovo nurodymas, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinis deliktas) negali tapti pagrindu, paneigiančiu šalis siejusį sutartinį teisinį santykį, dėl ko atsakovams būtų taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl solidariosios deliktinės atsakomybės taikymo atsakovams kaip nepagrįstus ir plačiau dėl deliktinės civilinės atsakomybės byloje nepasisako.

Dėl apeliacinių skundų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme

55. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo atsakovams taikyti subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnį tuo atveju, jei jo reikalavimas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės nebus tenkintas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo įrodinėjamos CK 2.50 straipsnyje nurodytos aplinkybės, o tik epizodiškai užsimenama, kad atsakovai N. K. ir A. K. yra UAB „Natalex“ akcininkai. Be to, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė tokios aplinkybės kaip juridinio asmens (atsakovės UAB „Natalex“) negalėjimas įvykdyti prievolės, konkretūs nesąžiningi akcininkų veiksmai, nulėmę atsakovės UAB „Natalex“ negalėjimą atsiskaityti su ieškovu ir kt. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl subsidiariosios atsakomybės atsakovams N. K. ir A. K. taikymo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas CPK 312 straipsnio pagrindu kaip iš esmės naujas reikalavimas, kuris nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku. Atmestini ieškovo argumentai dėl to, kad teismas turėjo pareigą bylą nagrinėti ir CK 2.50 straipsnio aspektu, nes toks nagrinėjimas, priešingai nei nurodo ieškovas, būtų ne teismo prerogatyvos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius įgyvendinimas, tačiau išėjimas iš ieškinio ribų, pasisakant dėl reikalavimo pagrįstumo, kuris byloje ieškovo nebuvo pareikštas.

57. Analogiška išvada darytina ir dėl atsakovų apeliaciniame skunde iškelto naujo reikalavimo priteisti jiems 150 Eur baudą pagal Trišalio susitarimo 6.4 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje konstatuota, jog Trišalis susitarimas buvo nutrauktas dėl atsakovės UAB „Natalex“ kaltės ir ieškovui priteista 150 Eur bauda. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nereiškė priešieškinio ir nereikalavo baudos priteisimo iš ieškovo dėl nutraukto Trišalio susitarimo. Atitinkamai, toks reikalavimas negali būti reiškiamas šalies apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teisme – iš esmės nagrinėjamas. Dėl šios priežasties, ieškovo kaltė nutraukiant Trišalį susitarimą byloje nebuvo nustatinėjama ir šis atsakovų reikalavimas iš esmės nenagrinėtas.

Dėl palūkanų priteisimo

58. Ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 26 876,86 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo pinigų perdavimo atsakovei UAB „Natalex“ momentų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2021 m. vasario 19 d.), o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

59. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suėjus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, atsakovas iki pat 2020 m. vasario 14 d. toleravo tokią padėtį ir reikalavimo grąžinti lėšas atsakovams nereiškė. Atsižvelgdamas į paties ieškovo pasyvumą teismas sprendė, kad atsakovams prievolė grąžinti ginčo lėšas kilo tik nuo 2021 m. vasario 21 d. (CK 6.53 straipsnio 2 dalis), todėl priteisė ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas nuo 2020 m. vasario 21 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo dienos.

60. Apeliaciniame skunde ieškovas paaiškina, kad jis reikalauja mokėjimo palūkanų iš atsakovų pagal CK 6.210 straipsnį, o CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta netesybų samprata, ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

61. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame straipsnyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra skaičiuojamos tik tada, kai yra nustatomas konkretus piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimas ir tik nuo to momento, kai šis terminas praleidžiamas. Atitinkamai, nepagrįstas ieškovo prašymas priteisti jam palūkanas nuo pinigų perdavimo atsakovams momento – joks piniginės prievolės įvykdymo terminas atsakovams perdavus pinigus nebuvo pažeistas (praleistas). Pažymėtina, kad šalys taip pat nesusitarė dėl paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnis) ir nenustatė atsakovų pareigos mokėti mokėjimo palūkanas iki ieškovui bus grąžinta atsakovams perduota suma, t. y. šalių susitarimo tikslai buvo ne pinigų skolinimas atsakovams už tam tikrą mokestį, o, kaip minėta, mažaaukščių gyvenamųjų namų statymas ir atitinkamos nuosavybės teisės į pastatytus statinius įgijimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini ieškovo argumentai dėl to, kad jis įgijo teisę į palūkanas nuo pinigų perdavimo atsakovams momento.

62. Kita vertus, CK 6.53 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

63. Rezervavimo sutartis nenumatė konkretaus prievolių įvykdymo termino. Kaip minėta, nors bylos faktinės aplinkybės ir patvirtina, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta po metų nuo Rezervavimo sutarties sudarymo – 2018 m. sausio 26 d. ieškovas reikalavimą grąžinti lėšas aiškiai atsakovams pareiškė tik 2020 m. vasario 14 d. (ieškinio priedas Nr. 10). Pažymėtina, kad pagal Rezervavimo sutarties 6 punktą ieškovui buvo suteikta teisė atsisakyti sutarties ir atgauti visus pinigus, jeigu atsakovė negauna statybos leidimo iki 2018 m. gegužės 15d., tačiau ieškovas net ir po šio termino neišreiškė valios šalis siejusius sutartinius santykius nutraukti bei nereikalavo pinigų grąžinimo. Dar 2019 m. birželio mėn. ieškovas kontaktavo su atsakovais ir nurodė, kad tikisi iš vystomo projekto gauti pelno, t. y. nepaisant pasibaigusio pagrindinės sutarties sudarymo termino leido atsakovams naudotis perduotu piniginiu įnašu, nereikalavo, kad už šį naudojimosi terminą atsakovai mokėtų ieškovui palūkanas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovų piniginės prievolės termino pažeidimo nuo 2020 m. vasario 21 d., t. y. ieškovui 2020 m. vasario 14 d. nutraukus abi sutartis ir pareikalavus pinigų grąžinimo (ieškovo ieškinio Nr. CBP-269 priedas Nr. 10)

64. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas mokėjimo palūkanas prašė priteisti iki 2020 m. vasario 19 d., tačiau, kaip minėta aukščiau, iki šio momento ieškovas teisės į mokėjimo palūkanas neįgijo. Kartu ieškovas nurodė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos prašąs priteisti procesines palūkanas.

65. 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

66. Nagrinėjama byla iškelta 2020 m. vasario 28 d., kai ieškovas ištaisė ieškinio trūkumus – sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir teismas šiuos įrodymus, įskaitant ir pradinį ieškinį, priėmė (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pacituotą teisinį reguliavimą bei nustatytą bylos iškėlimo momentą, konstatuotina, kad ieškovas teisę į procesines palūkanas įgijo nuo 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas procesinių palūkanų pradžios skaičiavimo momentą nurodė 2020 m. vasario 21 d., t. y. momentą nuo kada ieškovas įgijo teisę į mokėjimo palūkanas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui reiškus reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį iki 2020 m. vasario 19 d., šis ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas, kadangi ieškovas jo nurodytu laikotarpiu teisės į mokėjimo palūkanas neturėjo, o procesinės palūkanos ieškovui priteisiamos tik nuo bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų ieškovui priteisimo keičiamas nurodant, kad ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 129 150 Eur solidariai iš visų atsakovų nuo bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2020 m. vasario 28d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 55 200 Eur iš atsakovės UAB „Natalex“ nuo bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67. Papildomai pažymėtina, kad CPK 313 straipsnis straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti dėl apelianto blogesnį nei skundžiamas sprendimas, taikomas tada, kai sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju sprendimą apskundė tiek ieškovas, prašydamas patenkinti likusius nepatenkintus ieškinio reikalavimus, tiek atsakovai, prašydami skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo atliktas procesinių palūkanų skaičiavimo termino pakeitimas negali būti vertinamas kaip CPK 313 straipsnio pažeidimas.

Dėl kitų argumentų

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyti atsakovų nurodomi procesinės teisės pažeidimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirtas 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta į teismo posėdį iškviesti šalių atstovus. Teismo šaukimai į nurodytą teismo posėdį išsiųsti ieškovui D. B. ir jo atstovui Michailui Parchimovičiui, atsakovams UAB „Natalex“, A. K., N. K. ir jų atstovui Andrejui Novikovui. Nustatyta, kad į 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdį atvyko tik ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu tenkintas atsakovų atstovo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tą pačią dieną teismas išsiuntė teismo šaukimus ieškovui ir atsakovams bei jų atstovui. Į 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdį atvyko ieškovas D. B., jo atstovas Michail Parchimovi ir atsakovų atstovas Andrejus Novikovas.

70. CPK 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Byloje atsakovų N. K. ir A. K. dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl jų atstovo dalyvavimas 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje laikytinas tinkamu atsakovų dalyvavimu teismo posėdyje. Pažymėtina, kad teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje nurodydamas į teismo posėdį kviesti šalių atstovus negalėjo suklaidinti atsakovų ir neapribojo pačių atsakovų teisės atvykti į teismo posėdį, ką patvirtina jiems išsiųsti teismo šaukimai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai yra atstovaujami profesionalaus advokato, kuris turi pareigą atstovaujamiesiems išaiškinti jų procesines teises bei pareigas, įskaitant atsakovų teisę dalyvauti teismo posėdyje kartu su atstovu. Dėl išvardintų priežasčių atsakovų argumentai apie teismo padarytą procesinį teisės normų pažeidimą suklaidinus atsakovus dėl dalyvavimo teismo posėdyje atmestini kaip nepagrįsti.

71. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 19 punkte pripažino, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai, dėl ko šie įrodymai buvo pridėti apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai pirmosios instancijos teisme buvo nepriimti nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir priteisti atsakovams proporcingą ieškinio atmestai reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dydį papildant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

72. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 1 560 Eur, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl nemažinamos. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą proporciją atsakovams priteisiama 202,80 Eur suma (0,13 x 1560 Eur).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

73. 2021 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar nepakankant – ir turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.

74. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje (X skyriaus V skirsnyje) nustatyta tvarka. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

75. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme buvo gautas 2021 m. birželio 7 d., teisėjų kolegija sprendžia šį procesinį klausimą išspręsti galutine teismo nutartimi. Pagrindo apie ieškovo prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovams teisėjų kolegija nenustatė.

76. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovo sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-330/2020 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

77. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje priimamą procesinį sprendimą konstatuotina, kad ieškovo ieškinys ta dalimi, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, yra pagrįstas.

78. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme prieš tuos pačius atsakovus yra nagrinėjama panaši civilinė byla Nr. e2-739-727/2021. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Natalex“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises 26 117,72 Eur sumai.

79. Ieškovo atstovas paaiškino, kad iš antstolio padėjėjo gavo el. laišką, kuriame antstolis nurodė, kad į jį kreipėsi atsakovės UAB „Natalex“ įgaliotas asmuo dėl užstato sumokėjimo siekiant panaikinti atsakovės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai siekia panaikinti žemės sklypui taikomą areštą, o ateityje vienintelį UAB „Natalex“ turimą nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti. Papildomai ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai suvaržė savo teisę į UAB „Natalex“ turimą žemės sklypą, nes šiuo turtu neaiškiu teisiniu pagrindu šiuo metu naudojasi trečiasis asmuo UAB „Mitnija“. Be to, ieškovo vertinimu, atsakovai klaidina teismą dėl savo turtinės padėties, taip pat sukčiavimo ir apgaulės būdu savinasi lėšas, kurias Lietuvos gyventojai aukoja pabėgėliams iš Baltarusijos (skelbta spaudoje), vilkina bylos nagrinėjimą.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis 2020 m. spalio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog atsakovė UAB „Natalex“ vienintelį turimą žemės sklypą yra perdavusi naudotis trečiajam asmeniui UAB „Mitnija“ (trečiasis asmuo šių aplinkybių ieškovo pateiktame susirašinėjime neneigia), o naudojimosi pagrindo ieškovui atsakovai bei trečiasis asmuo neatskleidžia. Antstolio užklausa ieškovo atstovui rodo, kad šiuo metu galimai yra siekiama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytus apribojimus atsakovės UAB „Natalex“ turtui sumokant 26 117,72 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas abejoti atsakovės UAB „Natalex“ sąžiningumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų dėl galimo vienintelio atsakovės UAB „Natalex“ turimo nekilnojamojo turto perleidimo. Pažymėtina, kad atsakovai fiziniai asmenys – N. K. ir A. K. yra vieninteliai atsakovės UAB „Natalex“ akcininkai (ieškinio priedas Nr. 12), o atsakovas A. K. ir šio juridinio asmens vadovas, todėl atsakovai fiziniai asmenys priima esminius sprendimus dėl atsakovės UAB „Natalex“ veiklos. Vis dėlto byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios rodytų, kad šie atsakovai siektų paslėpti ir (ar) perleisti jų asmenine nuosavybės teise turimą turtą, todėl išvada dėl jų galimo nesąžiningumo negalima.

81. Dėl išvardintų priežasčių spręstina nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Natalex“ – turto areštą 186 577,20 Eur sumai (129 000 Eur pagal Trišalį susitarimą, 150 Eur bauda pagal Trišalį susitarimą, 55 200 Eur pagal Rezervavimo sutartį, 2 227,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme)

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

82. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisdama palūkanų skaičiavimo pradžios datą iš 2020 m. vasario 21 d. į 2020 m. vasario 28 d. bei papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį priteisiant atsakovams iš ieškovo 202,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

83. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

84. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad atliktas pakeitimas neturėjo įtakos procesinei bylos baigčiai, t. y. ieškovo ieškinys tenkintas ta pačia apimtimi ištaisant procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios datą bei priteisiant atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šie įrodymai teismo buvo į bylą nepridėti nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija nesikeitė, bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos. Be to, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai buvo iš esmės atmesti netenkinus jų apeliacinių skundų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei viena iš šalių teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, neįgijo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas palūkanų skaičiavimo pradžios datas iš 2020 m. vasario 21 d. pakeisti į 2020 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti priteisiant atsakovams uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 300554892, atsakovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,80 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Natalex“, įmonės kodas 300554892, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises 186 577,20 Eur (šimto aštuoniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 20 ct) sumai.

Areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovei UAB „Natalex“ atsiskaityti su ieškovu, su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei darbuotojais.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovams.

Teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kasacine tvarka neskundžiama.