Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Y. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-739-727/2021 pagal ieškovės Y. K. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Natalex“, N. K. ir A. K. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Natalex“ priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį Y. K. ir G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-739-727/2021 pagal ieškovės Y. K. ieškinį dėl 26 117,72 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Natalex“, N. K. ir A. K. bei atsakovo UAB „Natalex“ priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį Y. K. ir G. K. dėl 19 000 Eur skolos priteisimo. Pareikšdama ieškinį ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Vieša informacija, susijusi su atsakovų galimu sukčiavimu ir apgaule, leidžia įtarti, kad atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Nors vieša informacija ir nėra tiesiogiai susijusi su ieškovės interesais šioje byloje, tačiau informacija kelia abejones atsakovų sąžiningumu, kas tuo pačiu suteikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Bylos medžiagoje nėra žemės sklypo nuomos sutarties tarp atsakovės UAB „Natalex“ ir UAB „Mitnija“, todėl neatmestina tikimybė, kad sklypas jau gali būti perduotas UAB „Mitnija“. Šis žemės sklypas yra vienintelis atsakovo UAB „Natalex“ nekilnojamasis turtas, į kurį ieškovė gali nukreipti veiksmingą išieškojimą, kadangi kito UAB „Natalex“ turimo nekilnojamo turto vertė sudaro vos 4 605 EUR. Atsakovai slepia nuo ieškovės informaciją, kuri leistų išsiaiškinti, ar vienintelis atsakovų turtas, į kurį gali būti nukreiptas veiksmingas išieškojimas, yra perleistas tretiesiems asmenims.

11.3. Aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos kitų atsakovų atžvilgiu, nėra reikšminga, nes, išnagrinėjus bylą, ieškovės prašoma priteisti suma gali būti priteista tik iš vienos atsakovės – UAB „Natalex“. Be to, kitų atsakovų turtas jau yra įkeistas.

11.4. Atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-2694-432/2020 siekė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nors anksčiau, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad jų turtinė padėtis yra gera. Toks atsakovų elgesys papildomai rodo jų nesąžiningumą. Atsakovų nesąžiningumą įrodo ir tai, kad atsakovai nuolat vilkina bylos nagrinėjimą: prašo atidėti bylos nagrinėjimą, pateikia dokumentus paskutinę dieną, reiškia nepagrįstus reikalavimus, juos tikslina, vengia į procesą įtraukti reikiamus atsakovus bei trečiuosius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš atsisakyta tenkinti ieškovės Y. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 1) išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nuorašą; 2) 2021 m. vasario 5 d. rašto Nr. R-21-080 nuorašą; 3) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1752-580/2020 nuorašą. Atsakovai prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo papildomus įrodymus – susirašinėjimo elektroniniais laiškais su LRT.LT kopiją. 2021 m. kovo 19 d. gautas apeliantės procesinis dokumentas, įvardintas kaip paaiškinimai-prašymas prijungti įrodymus. Prie nurodyto procesinio dokumento pateikti priedai, kuriuos sudaro 2021 m. kovo 12 d. LRT rašto nuorašas; 2021 m. kovo 5 d. elektroninio laiško nuorašas; išrašų iš socialinio tinklo FACEBOOK su vertimu nuorašai; elektroninio susirašinėjimo nuorašas.

19. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau yra ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

20. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors dalis pateiktų įrodymų objektyviai negalėjo būti pateikti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teismui, iš pateiktų įrodymų matyti, kad pastarieji duomenys nėra susiję su bylos esme, t. y. pateiktais dokumentais iš esmės nėra įrodinėjamos aktualios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas naujus įrodymus priimti atsisako ir dėl jų nepasisako.

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodęs, kad ieškovas neįrodė galimo atsakovų nesąžiningumo. Teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas grėsmę jam galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės rėmėsi su ieškovės interesais nesusijusiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos viešosiose informavimo priemonėse; be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovai ketina turimą turtą paslėpti, siekdami apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.

23. Kaip matyti iš atskiroji skundo, apeliantė atskirajame skunde iš esmės rėmėsi šiomis aplinkybėmis bei argumentais: 1) informacija, susijusi su atsakovų galimu sukčiavimu ir apgaule, leidžia įtarti, kad atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu; 2) nėra žemės sklypo nuomos sutarties tarp atsakovės UAB „Natalex“ ir UAB „Mitnija“, kurios darbuotojai dirba UAB „Natalex“ sklype, todėl neatmestina tikimybė, kad vienintelis UAB „Natalex“ turtas, iš kurio apeliantės reikalavimai realiai galėtų būti patenkinti, gali būti perleistas; 3) atsakovai, teikdami duomenis teismams apie savo turtinę padėtį, teikia skirtingą informaciją. Taigi siekiant įvertinti, ar ieškovės (apeliantės) reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar šios apeliantės nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad neareštavus UAB „Natalex“ turto ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba visai negalimas.

24. Apeliantei keliant klausimą dėl UAB „Natalex“ nesąžiningumo, nurodant, kad įmonė gali ketinti perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, pažymėtina, kad sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga jį įrodyti. Byloje nesant duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų tam, kad išvengtų pareigos ateityje įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, teismas neturi pagrindo riboti atsakovo teisių ir areštuoti jo turtą ar taikyti jo atžvilgiu kitokius suvaržymus.

25. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra išaiškinta, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).

26. Aktualioje teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tokios aplinkybės, kaip pareikštų reikalavimų dydis, ar asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

27. Iš nekilnojamojo turto registro (2021 m. balandžio 8 d. duomenimis) išrašo matyti, kad atsakovei UAB „Natalex“ priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įgijo 2017 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2523.

28. Ieškovė kartu su 2021 m. sausio 25 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėjo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. spalio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nuorašus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad iš pateikto 2020 m. spalio 7 d. antstolio Andriaus Bublio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.42/20/47 turinio matyti, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra išsinuomojusi UAB „Mitnija“, o sklype yra sustatyti statybiniai konteineriai, kuriuose yra laikomi įrankiai, yra buitinės ir administracinės patalpos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovai yra apsunkinę ieškovės galimybes įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, o tai, kad atsakovai savo verslo ar asmeniniais tikslais nuomoja žemės sklypą, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie nori nesąžiningai išvengti galbūt palankaus ieškovei būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, jog byloje nėra pateikta duomenų, kokiu pagrindu UAB „Natalex“ yra perdavusi jai priklausantį sklypą UAB „Mitnija“. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei iš atsiliepimo į atskirąjį skundą, atsakovai taip ir nepaaiškino, ar UAB „Natalex“ turtas buvo suvaržytas, o jei buvo, kokiu pagrindu ir apimtimi. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą savo ruožtu tik nurodė, kad jeigu ir būtų susiklostę tam tikri santykiai tarp UAB „Natalex” ir UAB „Mitnija”, pastarieji santykiai nekaip negalėtų būti siejami su atsakovų nesąžiningais veiksmais ieškovės atžvilgiu, turto masės mažinimu, turto slėpimu ar jo perdavimu tretiesiems asmenims.

30. Vis dėlto teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, atsakovams iš esmės nesuteikiant informacijos apie UAB „Natalex“ atliekamus veiksmus, kuriais UAB „Natalex“ turtas ar jo vertė gali sumažėti ir iš kurio ieškinio patenkinimo atveju būtų galimai tenkinami ieškovės reikalavimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas abejoti UAB „Natalex“ sąžiningumu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovės išdėstytos aplinkybes, jog UAB „Natalex“ priklausantis sklypas nurodytų aplinkybių kontekste galėtų būti perleistas ar suvaržytas tokia apimtimi, jog ieškovės reikalavimas ieškinio patenkinimo atveju negalėtų būti realiai patenkintas, yra tikėtinos. Tuo pačiu pažymėtina, kad UAB „Natalex“ nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad ieškovės (apeliantės) ieškinio reikalavimo patenkinimas būtų įmanomas ir iš kito turto.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, nustatant UAB „Natalex“ turtui areštą, kurio mastą (apimtį) sudaro ieškinio reikalavimo dydis (26 117,72 Eur).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Natalex“, įmonės kodas 300554892, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises 26 117,72 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 72 ct) sumai.

Nutartį vykdyti skubiai.

Areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovei UAB „Natalex“ atsiskaityti su ieškove (apeliante), su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei darbuotojais.

Nutarties vykdymą pavesti antstoliui pagal ieškovės pasirinkimą ir jos lėšomis.

Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą UAB „Natalex“ turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti atsakovo UAB „Natalex“ panaudota operacijoms atlikti, kaip lėšos atsiskaitymams su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškove bei atsakovo darbuotojais.

Išaiškinti ieškovei (apeliantei), kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemones galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Išaiškinti UAB „Natalex”, jog nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovei ir atsakovams.

Nutartis neskundžiama.