Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 103-106, 112-114), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo iš “Lidl” parduotuvės stovėjimo aikštelės, pažiūrėjo į abi puses, nepastebėjo pėsčiosios, pradėjo važiuoti ir buvo smūgis į priekinę kairę automobilio pusę. Jis iškart sustojo, padėjo nukentėjusiajai atsikelti, išlipęs pamatė, kad nukentėjusiosios maišelis su pirkiniais buvo nukritęs, o pėsčioji stojosi. Jis jai padėjo atsistoti, paklausė kaip šios savijauta. Nukentėjusioji paprašė ją parvežti iki namų, palydėjo iki namų, nunešė jos pirkinius, apsikeitė telefono numeriais ir išvažiavo namo. Jis neatsimena to momento, kai pėsčioji nukrito ant automobilio. Jis pėsčiosios neparbloškė ant žemės, ji buvo su kepure ir kapišonu, nebuvo nukritusi, ji klūpojo ant kelių. Tuo metu jam mintis nuvežti jos į ligoninę nekilo, pats buvo pasimetęs, dabar jau elgtųsi kitaip, būtinai kviestų greitąją. Jokių išorinių sužalojimų ant nukentėjusiosios nesimatė, nebuvo nubrozdinimų, kraujo. Jis paklausė jos, ar kažką skauda, ar kažkas negerai. nukentėjusioji konkrečiai neatsakė, tik paprašė ją parvežti namo. Negali pasakyti, į kurią nukentėjusiosios kūno dalį atsitrenkė, buvo žiema, ji buvo su šilta striuke, su kepure. Dėl medikų ir policijos iškvietimo nekalbėjo, po to, kai ji paprašė ją parvežti iki namų, nekvietė policijos. Kitą dieną jis susisiekė su nukentėjusiąja, sužinojo, kad jai pasidarė blogai ir ją išvežė į ligoninę, kad atsirado hematoma galvoje. Po to, kai nukentėjusiajai pasidarė blogai su kalba, jis bendravo su jos dukra Jelena. Jis buvo su dukra susitikęs, siūlė jai savo pagalbą, nupirko vaistų. Kitą dieną pėsčiosios dukra jam paskambino ir pasakė, kad jos mama mirė. Dėl įvykio jaučiasi labai blogai, nėra tos dienos, kad negalvotų apie tą įvykį. Visą laiką buvo drausmingas vairuotojas, 2016 metais buvo viršijęs greitį, autoįvykių neturėjo.

Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties Taikos pr. pastatu Nr. 70, Klaipėdoje. Nurodyta automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis iš aikštelės į Taikos prospektą. Nurodyta pėsčiosios judėjimo kryptis per išvažiavimo važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę (t. 1, b. l. 13-18).

2020-01-30 techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (t. 1, b. l. 23-27).

2020-01-31 tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-01-22, apie 16.40 val., iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad į ligoninę kreipėsi S. K., kuri paaiškino, kad 2020-01-21, apie 12.00 val., adresu Taikos pr. 70, Klaipėdoje, ją, einančią per gatvę, partrenkė automobilis. Diagnozė: galvos subdūrinė hematoma, pervežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, neurochirurgijos skyrių. 2020-01-23 nuvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę bendrauta su S. K., kuri paaiškino, kad 2020-01-21, apie 12.00 val., Taikos pr. 70, Klaipėdoje, automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš degalinės jos nepraleido ir partrenkė. Po susidūrimo automobilis sustojo, jo vairuotojas priėjo ir padėjo atsikelti, pasiūlė pagalbą. S. K. nurodė, kad buvo šoke, medikų pagalbos atsisakė ir vairuotojo paprašė, kad parvežtų namo. Su vairuotoju apsikeitė kontaktiniais telefonais. Nepraėjus skausmams kitą dieną kreipėsi į ligoninę, kur paguldė 5 dienom stebėjimui. 2020-01-29 susisiekta su dukra, kuri paaiškino, kad S. K. atlikta skubi operacija, dėl komplikacijų prarado gebėjimą kalbėti. Nustatyta, kad automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. K. (t. 1, b.l. 1-3).

2020-04-09 apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2020-01-21 eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota pėsčioji S. K. (t. 1, b. l. 32-34).

2020-02-21 teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 103/2020(03) nurodyta, kad S. K. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių galvos sužalojimų. Į tai nurodo tyrimo metu stebėti pakitimai.- Remiantis Sveikatos centro „Energetikas“ gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2020/000192/172 duomenimis S. K. mirė (duomenys neskelbtini) iki 05 val. 20 min., be medikų priežiūros. Mirusiosios S. K. kūne konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio juosmens krūtinės srityje, abiejose rankose, padaryti stacionare, galimai atliekant tualetą ar transportavimą. Išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Taip pat konstatuoti sužalojimai padaryti galimai nagrinėjamo įvykio metu, t. y. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejuose pusrutuliuose, kraujo išsiliejimo židiniai dešinio pusrutulio pakaušinėje skilties pamatinėje dalyje ir kairio pusrutulio kaktinės momeninės skilties riboje bei vidinių sluoksnių srityje, ties požievio centrais. Šie sužalojimai sunkūs, priežastiniame ryšyje su mirtimi (t. 1, b. l. 48-50).

2020-01-23 S. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020-01-21, 12.00 val., Klaipėdoje, ją Taikos pr. 701, partrenkė automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Ėjo kryptimi nuo parduotuvės „Lidl“ link „Žvejų kultūros rūmų“. Pereinant išvažiavimą iš degalinės „Viada” teritorijos, išvažiuodamas automobilis nepraleido ir partrenkė. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas sustojo, pasiūlė pagalbą, t. y. nuvežti namo arba į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo šoke, todėl paprašė nuvežti į namus. Automobilio vairuotojas parvežė namo ir paliko kontaktinius duomenis (Vytautas, tel. Nr., (duomenys neskelbtini) Vairuotojas paskambina kiekvieną dieną ir teiraujasi apie jos sveikatą (t. 1, b. l. 35).

Nukentėjusioji, žuvusiosios dukra, J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-21, apie 12.00 val., paskambino mama S. K. ir pranešė, kad pateko į eismo įvykį prie prekybos centro „Lidl“, Klaipėdoje. Mama pasakė, kad rimtesnių sužalojimų nepatyrė, minėjo, jog skauda galva, nori miego. Nedelsdama nuvyko pas mamą, kuri gyvena bute, esančiame Baltijos prospekte, Klaipėdoje. Ji skundėsi galvos skausmu, norėjo miego, galvos dešinėje pusėje buvo didelė hematoma. Mama atsisakė vykti pas medikus, ji galvojo, kad nieko baisaus neatsitiko, sakė, jog yra labai pavargusi, norėjo pailsėti. Smulkiau apie įvykį nepasakojo, tiesiog nurodė, kad jai einant nuo prekybos centro „Lidl“, ją partrenkė automobilis. Kaip suprato, eismo įvykis įvyko tarp prekybos centro „Lidl“ ir degalinės. Mama įvykio vietoje pagalbos atsisakė, automobilio vairuotojas ją parvežė į namus, davė savo kontaktinius duomenis. Kitą dieną, t. y. 2020-01-22, mamos būklė negerėjo, ji toliau jautė stiprų galvos skausmą, sakė, kad visur mato vaivorykštes. Nuvykus į Klaipėdos Respublikinę ligoninę atliko tyrimus ir nustatė, kad yra kraujo išsiliejimas galvos smegenyse. Tolimesniam gydymui mama buvo pervežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. 2020-01-28 jos būklė pablogėjo, ji tapo apatiška ir vangi, nebekalbėjo, jai buvo atlikta galvos operacija. Pradžioje, po operacijos, mama buvo sąmoninga, tačiau nekalbėjo. Medikai paaiškino, kad išsiliejęs kraujas pažeidė tą galvos smegenų zoną, kuri „atsakinga“ už kalbėjimą. Mama bandė po truputį kalbėti, tačiau tai jai sekėsi sunkiai. Po gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, ji buvo pervežta į sveikatos centrą „Energetikas“ Palangoje, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Apie mamos mirtį pranešė sveikatos centro darbuotoja paskambinusi telefonu. Paaiškino, kad mama buvo rasta mirusi savo kambaryje, sveikatos centro „Energetikas“ patalpose. Mama mirė trečiadienį, o ji ją lankė antradienį. Mamos sveikata buvo prasta, ji sunkiai kalbėjo, judėjo tik su vežimėlio pagalba, buvo sutrikusi jos atmintis. Tą dieną, kai su mama bendravo paskutinį kartą, ji skundėsi, kad sunku kvėpuoti, trūksta oro. Pasirūpino mamos laidotuvėmis ir laidotuvių išlaidomis. Dėl eismo įvykio, kurio metu mama S. K. patyrė sužalojimus, dėl kurių vėliau mirė, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ryšys su mama buvo artimas, nuolat bendravo, dažnai susitikdavo ir viena kitai padėdavo, kai to reikėdavo. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, kurioje buvo apdraustas eismo įvykio kaltininko automobilis. Draudimo bendrovė dėl mamos S. K. mirties išmokėjo 15 000 Eur neturtinei žalai ir 989,79 Eur turtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovės atstovai nurodė, kad laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidas apmokės tada, kai bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai, bei nurodė, kad atlygins iki 3000 Eur. Vertina, kad dėl įvykio padaryta didesnė neturtinė žala, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu pateiks draudimo bendrovei civilinį ieškinį dėl neatlygintos žalos dalies priteisimo (t. 1, b. l. 58-61, 62-65).

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 27 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.), kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį (KET 27 p.).

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, kad pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į Taikos prospektą iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, esančios ties Taikos pr. pastatu Nr. 70, Klaipėdoje, nepraleido jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios S. K. ir ją partrenkė. S. K. (duomenys neskelbtini) mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra pačios velionės S. K. paaiškinimas, nukentėjusiosios J. K. parodymai, vaizdo įrašo ir įvykio vietos apžiūrų protokolai, kiti rašytiniai įrodymai, taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad S. K. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių sunkių galvos sužalojimų, patirtų įvykio metu - kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejuose pusrutuliuose, kraujo išsiliejimo židiniai dešinio pusrutulio pakaušinėje skilties pamatinėje dalyje ir kairio pusrutulio kaktinės momeninės skilties riboje bei vidinių sluoksnių srityje, ties požievio centrais, tarp minėtų sužalojimų ir S. K. mirties yra priežastinis ryšys. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 27 punkto reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo specifinį padidinto pavojaus šaltinį – lengvąjį automobilį, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus.

Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Byloje nustatyta, kad V. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tik vieną kartą 2016-03-16 baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau bauda sumokėta ir nuobauda nebegalioja, kaltinamasis yra pensininkas, papildomai nedirba. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė velionės S. K. dukros, po įvykio nuoširdžiai rūpinosi S. K. sveikata, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir V. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos V. S. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą V. K. nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo. Astižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, teismas užstato šioje byloje laiduotojai neskiria.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina kaltinamojo V. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įvažiuodamas į Taikos prospektą iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, esančios ties Taikos pr. pastatu Nr. 70, Klaipėdoje, nepraleido jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė, o dėl įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusioji S. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad V. K. anksčiau neteistas, tik kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, ši nuobauda nebegalioja, kitų administracinių nusižengimų (taip pat ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais) nuo 2016 metų asmuo nėra padaręs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu kaltinamasis V. K. vairavo automobilį blaivus, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir nuoširdžiai dėl įvykio apgailestauja, nuolat domėjosi nukentėjusiosios sveikata, siūlė ir teikė pagalbą, velionės S. K. dukra proceso metu patvirtino, kad kaltinamajam atleidžia. Byloje nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Atsiliepime į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinį civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. ieškinio reikalavimą atmesti visiškai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. ieškinio reikalavimą tenkinti tik įrodytų ir pagrįstų reikalavimų apimtimi, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. ieškinį apmesti visiškai. Civilinis atsakovas nurodo, kad ieškovė J. K. yra suaugęs, brandus asmuo, sukūręs savo šeimą, galintis savarankiškai kurti gyvenimą ir įvairius socialinius ryšius, todėl nepaneigiant patirtos netekties, kuri jau įvertinta išmokant 15 000 eurų dydžio draudimo išmoką, atsakovas mano, kad papildomai reikalaujama 35 000 eurų suma yra perteklinė, neatitinka nei visuomenėje susiklosčiusio vertinimo nei teismų praktikos. Dėl ieškovo G. P. ieškinio civilinis atsakovas nurodo, kad tik teismui ištyrus, koks realus ieškovo ir mirusiosios S. K. santykis, ar ieškovas G. P. gyveno kartu ar atskirai su nukentėjusiąja, ar turi daugiau suaugusių vaikų, galinčių juo pasirūpinti, kaip netektis paveikė ieškovo sveikatą, kas šiuo metu ir kaip rūpinasi civiliniu ieškovu, galimas G. P. neturtinės žalos įvertinimas. Dėl ieškovo I. K. ieškinio atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau ta teisė priklauso nuo tų asmenų ryšio su mirusiuoju; ji pripažįstama tik jei artimojo ryšiai su mirusiuoju buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas; pritartina teismų praktikai, kai kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais ir atmetami pernelyg nutolusių giminaičių reikalavimai (t. 1, b.l. 171-175).

Teisme civilinė ieškovė J. K. nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko. Papildomai nurodė, jog patyrė labai daug skausmo, nes su mama buvo labai artimos, tėčio neturi, močiutės taip pat neturi. Kartu negyveno, tačiau jos mama gyveno netoli, kasdien ateidavo ir lankydavo jos šeimą. Jos sūnus I. K. yra neįgalus, jis kvėpuoja tik per vamzdelį. Velionė mama S. K. vienintelė padėjo jai prižiūrėti neįgalų sūnų. Mamos jai trūksta kiekvieną dieną. Niekada su mama nebuvo susipykusios, buvo labai artimos. Mamos pagalba prižiūrint neįgalų sūnų buvo labai didelė, morališkai mama ją labai palaikė, iš mamos gaudavo didžiulę paguodą. Po įvykio seneliui G. P. buvo labai sunku, kadangi iki įvykio senelis visą laiką gyveno su mama. Po įvykio jam stipriai pablogėjo sveikata, atsisakė kojos. Dokumentų patvirtinančių, kad seneliui po įvykio pablogėjo sveikata, neturi. Senelis nenori kalbėti apie tą įvykį, jam iškart pasidaro blogiau, jis viską suvokia, bet sako, kad nėra prasmės gyventi po dukters S. K. mirties. Mato, kad jis labai liūdnas. Šiuo metu senelis gyvena su jos šeima. Kai pablogėjo senelio G. P. sveikata, jis tapo neįgalus, jam atsisakė kojos, jis nebepaeina, neturi galimybės nuvežti pas gydytojus, kad būtų oficialiai nustatytas neįgalumas. Jis negali judėti net po butą, nuolat guli lovoje. Kol gyveno su mama, jis buvo savarankiškas, kol mama gulėjo ligoninėje jis dar pats savimi pasirūpindavo. Sūnui I. K. šiuo metu 3 metai ir 6 mėnesiai, jis aklas, negali savarankiškai kvėpuoti, jam įvestas vamzdelis, su inkstais problemos, jis nekalba, neturi smegenų jungties. Reiškia emocijas, kai gerai jis šypsosi, po mamos laidotuvių jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, gal močiutės S. K. ilgisi, nes ji iki įvykio ateidavo kasdien ir su juo bendravo. Su kaltinamuoju bendravo kas antrą dieną, jis nupirko vitaminų, kai mama gulėjo ligoninėje, prie laidotuvių neprašė kaltinamojo prisidėti. Kaltinamajam pretenzijų neturi, neprašo jokios finansinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam atleidžia, mamos nesugrąžinsi, kaltinamasis atsiprašė dėl įvykio. Mama kasdien ateidavo padėti prižiūrėti neįgalų sūnų, mokėdavo su sūnumi elgtis. Ji vienintelė dirba šeimoje. Mama kasdien nupirkdavo maisto, pagamindavo valgyti. Jos pajamos nėra stabilios, ji yra vaikų fotografė. Sūnaus I. K. ir močiutės S. K. emocinis ryšys buvo labai stiprus, sūnus džiaugdavosi ir šypsojosi, kai ateidavo močiutė. Po mamos mirties iki šiol ji geria raminamuosius, atsirado panikos priepuoliai naktimis, sutriko miegas. Po mamos mirties ženkliai pasunkėjo buities rūpesčiai, nes dabar turi prižiūrėti ir neįgalų senelį (G. P.), kuriuo iki įvykio rūpinosi jos mama. Iki mamos mirties senelis buvo savarankiškas, pasidarydavo sau sumuštinį, arbatos, pats užlipdavo į penktą aukštą, išnešdavo šiukšles. Jo sveikata stipriai pablogėjo po mamos mirties. Nesakė seneliui, kad įvyko autoįvykis, tik po mamos mirties papasakojo, kad buvo avarija. Dėl senelio sveikatos būklės medicininių dokumentų negali pateikti, nes buvo karantinas, todėl negalėjo gauti tokių pažymų. Senelis prarado gyvenimo džiaugsmą.