- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-458-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38091-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui J. K. (J. K.) dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. prašė priteisti iš atsakovo J. K. 270,00 Eur skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skolą grindė tarp šalių pasirašytu 2015 m. rugpjūčio 19 d. Susitarimu dėl skolos grąžinimo. Atsakovas gautą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. spalio 19 d., tačiau atsakovas skolos susitarime numatytu terminu negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2015 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 270,00 Eur skolos ir 6,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. K. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo jam fakto. Iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nėra aišku, kada ir kokiu būdu 270 Eur buvo perduoti atsakovui. Ieškovui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą. Atsakovas neginčijo, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau faktinis pinigų perdavimas pagal susitarimą neįvyko.
4. Atsakovas išperkamosios nuomos būdu 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarė pirkti iš ieškovo lengvąjį automobilį Audi A4. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo draugo T. G. ir lizingo bendrovės UAB „Mogo LT“, 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmimo-perdavimo aktu automobilis perduotas naudotis atsakovui lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu. Atsakovas su ieškovu susitarė dėl automobilio 2200,00 Eur kainos, iš kurios 2000,00 Eur sumokėjo lizingo bendrovė, o 200,00 Eur bei 70,00 Eur už automobilio registravimą atsakovo vardu atsakovas pažadėjo ieškovui sumokėti per porą mėnesių, įsitikinęs, kad automobilis tvarkingas, kadangi automobilio pirkimo metu neturėjo galimybės jo tinkamai apžiūrėti. Tikslu užtikrinti, kad likę pinigai bus sumokėti, ieškovas po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, surašė 2015 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą dėl 270,00 Eur skolos grąžinimo. Pasirašydamas susitarimą, atsakovas neatkreipė dėmesio, kad jame neminimas pirktas automobilis. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių paskolos teisinių santykių. Atsakovas negavo iš ieškovo susitarime nurodytos pinigų sumos.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad susitarime paminėtas pinigų pervedimo faktas nurodytas dėl sutarties šalių neprofesionalumo ir neapdairumo. Pinigų sumą ieškovas atsakovui perdavė grynaisiais pinigais, šį faktą patvirtina susitarime pasirašę liudytojai. Atsakovas ginčo pinigų sumą pasiskolino. Paskolos suteikimas nebuvo siejamas su jokiomis sąlygomis ar kitomis aplinkybėmis, kurias nurodo atsakovas. Susitarime aiškiai nurodytas susitarimo sudarymo tikslas, paskolos grąžinimo terminas. Taip įtvirtintas pinigų perdavimo faktas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė rašytinį Susitarimą dėl skolos grąžinimo (toliai Susitarimas), kuriame nurodė, kad J. K. pasiskolino 270,00 Eur iš D. S., skolą įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. spalio 19 d. Pinigų pervedimo faktą paliudijo savo parašais susitarime nurodyti asmenys T. G. ir G. P..
7. Šalių paaiškinimai, liudytojo T. G. parodymai, Susitarimas ir kiti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo laikyti nepagrįstais.
8. Aiškinant šalių sudarytą Susitarimą akivaizdu, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas suteikė atsakovui 270,00 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. spalio 19 d. Paskolos suteikimo faktą patvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės apie automobilio Audi A4 pirkimą-pardavimą, pagal kurią UAB „Mogo LT“ nupirko iš T. G. atsakovo J. K. pasirinktą automobilį Audi A4 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), bei automobilio perdavimas atsakovui naudotis Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu. Byloje surinkti įrodymai, atsakovo paaiškinimai, patvirtina, kad su automobilio pardavėju buvo susitarta dėl automobilio pardavimo už 2200,00 Eur kainą, tačiau lizingo bendrovei UAB „Mogo LT“ automobilio pirkimo finansavus tik 2000,00 Eur (iš bendros 2050,00 Eur finansavimo sumos 50,00 Eur buvo skirta sutarties mokesčiui), šalių susitarimu, ieškovas suteikė atsakovui 200,00 Eur paskolą tikslu atsakovui pilnai atsiskaityti su automobilio pardavėju, 200,00 Eur paskolos suma buvo sumokėta automobilio pardavėjui. Taip pat ieškovas suteikė atsakovui 70,00 Eur paskolą, apmokant automobilio registracijos išlaidas. Ieškovo suteikta 270,00 Eur paskola atsakovui nebuvo „pervesta“, kaip nurodyta Susitarime. Paskola buvo suteikta faktiniu pinigų perdavimu tuo pačiu metu, kai buvo atsiskaitoma už automobilį ir jį įregistruojant. Ieškovas suteikė atsakovui 270,00 Eur paskolą. Šie pinigai buvo tiesiogiai sumokėti automobilio pardavėjui ir transporto priemonės registravimo įmonei. Atsakovas raštu patvirtino savo 270,00 Eur skolą ieškovui. Skolos sudarymo skolos fakto ir Susitarimo galiojimo neginčijo. Atsakovas 270,00 Eur skolą ieškovui pripažino ir bylos nagrinėjimo metu, o atsakovo aiškinimas apie netinkamą automobilio techninę būklę, paaiškėjusią po automobilio pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių sudarymo, neturi jokios reikšmės Susitarimo aiškinimui ir vykdymui. Susitarimo esmė ir sąlygos niekaip nėra susijusios su automobilio technine būkle, taip pat automobilio techninė būklė ir galimai parduoto automobilio techninės būklės trūkumai, nepatenka į nagrinėjamo šalių ginčo ribas. Pateiktas į bylą Susitarimas visiškai aiškiai patvirtina ieškovo suteiktą atsakovui 270,00 Eur paskolą bei atsakovo 270,00 Eur skolą ieškovui, kadangi atsakovas negrąžino skolos Susitarime nustatytu terminu.
9. Remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. ieškovui iš atsakovo priteistos metinės penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.
11. Skunde nurodė, kad teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris. Kaip konstatuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 199812-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-84/1998).
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovo pateiktame 2015 m. rugpjūčio 19 d. Susitarime dėl skolos grąžinimo yra formuluotė “pinigų pervedimo faktą paliudija”, kurią aiškinant lingvistiškai, suprantama, kad pinigus ieškovas pervedė, o ne perdavė grynais pinigais, tuomet kartu turėjo būti pateikti ir tai patvirtinantis dokumentas, tačiau ieškovas tokio dokumento nepateikė. Ieškovas tvirtino, kad pinigus perdavė atsakovui grynais pinigais į rankas, neva susitarime įsivėlė rašytinė klaida. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog “byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė rašytinį susitarimą dėl skolos grąžinimo <...>. Pinigų pervedimo faktą paliudijo savo parašais. Susitarime nurodyti asmenys T. G. ir G. P.”, tačiau vėliau teismas konstatavo, kad “ieškovo suteikta 270,00 Eur paskola atsakovui nebuvo „pervesta“, kaip nurodyta Susitarime, o suteikta faktiniu pinigų perdavimu“. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nesivadovavo ieškovo Susitarime nurodyta formuluote, kokiais įrodymais remdamasis darė išvadą, kad pinigai buvo ne pervesti, o faktiškai perduoti.
Šalies argumentai
13. Ieškovas paaiškino (2016 02 29 teismo posėdžio garso įrašas, 16:23 min.), kad atsakovas pinigų paskolinti paprašė dar 2015 m. rugpjūčio 18 d., kuomet ieškovas jam aprodė automobilį, o susitarimą pasirašė ir neva pinigus perdavė tik kitą dieną, todėl abejotina, kad ieškovas, skolindamas pinigus nepažįstamam žmogui, turėdamas parą laiko susitarimui paruošti, suklydo - vietoj perdavimo įrašydamas pervedimo.
14. Liudytojas T. G. patvirtino, kad susitarimą surašė pats ieškovas, iškart po automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo Mogo LT būstinėje. Kilus abejonėms dėl paskolos dokumente vartojamų žodžių prasmės, šios abejonės turi būti aiškinamos formuluotes pasiūliusios sutarties šalies nenaudai. Liudytojas T. G. nurodė, kad ieškovas atsakovui pinigus perdavė grynais, tačiau ieškovas ir liudytojas yra draugai, buvę klasiokai, ieškovas atsakovui aprodė neva T. G. parduodamą automobilį, paskola susijusi su parduotu automobiliu, todėl ieškovas ir liudytojas yra susiję asmenys, turintys šioje byloje vienodus interesus, todėl liudytojo parodymus reikia vertinti kritiškai.
15. Jokių pinigų apeliantas nesiskolino, jie jam perduoti nebuvo. Atsakovas nesutiko pilnai atsiskaityti už perkamą automobilį, kol neįsitikins, kad jis be defektų, ko pasėkoje, siekdamas užsitikrinti, kad atsakovas pilnai atsiskaitytų, ieškovas paskubomis automobilio pardavimo dieną surašė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kurioje nurodė likusią nesumokėtą automobilio kainą ir išlaidas, susijusias su automobilio registracija atsakovo vardu - viso 270 Eur.
16. Susitarime pinigų perdavimo atsakovui faktas (perdavimas grynais pinigais) neužfiksuotas, skolos dokumentas neatitinka CK 8.871 str. 3 dalies reikalavimų, ieškovas pinigų perdavimo fakto neįrodė, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad atsakovui paskola suteikta faktiniu pinigų perdavimu. Paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „šalių susitarimu ieškovas suteikė atsakovui 200,00 Eur paskolą tikslu atsakovui pilnai atsiskaityti su automobilio pardavėju, 200,00 Eur paskolos suma buvo sumokėta automobilio pardavėjui. Taip pat ieškovas suteikė atsakovui 70,00 Eur paskolą, apmokant automobilio registracijos atsakovo, kaip automobilio naudotojo, vardu išlaidas“. Iš šių teismo išvadų nėra aišku - kam buvo perduoti pinigai ir kas perdavė: ar ieškovas perdavė tiesiogiai automobilio pardavėjui, ar pardavėjas atsakovui, o pastarasis automobilio pardavėjui, kas atsiskaitė už automobilio registraciją.
Šalies argumentai
18. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigus atsakovui perdavė grynais į rankas, neva pinigus atsakovas skolinosi einamom automobilio išlaidoms, kurį tą pačią dieną pirko iš ieškovo draugo T. G.. Liudytojas T. G. paaiškino, kad automobilį pardavė už 2000 Eur ir šią sumą jam sumokėjo Mogo LT. Teismo išvados visiškai neatitinka ieškovo suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo - kad pinigus jis perdavė grynais pinigais atsakovui automobilio einamoms išlaidoms, o ne atsiskaitymui už automobilį, sumokant šiuos pinigus T. G..
19. Atsakovas neginčijo, kad susitarimą pasirašė, pasirašė jį paskubomis, nesigilindamas į tekstą, pirkdamas iš ieškovo ir jo draugo T. G. automobilį, už kurį ir jo registraciją liko nesumokėjęs 270 Eur. Taigi, pilnai už nupirktą a/m neatsiskaitė. Tačiau jis nesiskolino pinigų iš ieškovo. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių, todėl teismas ir turėjo nagrinėti bylą šiose ribose, taikyti paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismas negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio, remdamasis kitu faktiniu pagrindu, kurio ieškovas nenurodė - kad atsakovas liko skolingas ieškovui už įsigytą automobilį.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi. Nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kt.) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo - paskolos gavėjo - gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Atsakovas neginčija, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau paskolos sutartis sudaryta nebuvo, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovui perdavė pinigus, faktinis pinigų perdavimas pagal šį susitarimą neįvyko, o nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.
21. 2015 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė apklausti liudytojais T. G. ir G. P.. Buvo apklaustas į teismą atvykęs T. G., G. P. šaukimas jos darbovietės adresu nebuvo įteiktas, kadangi ji Mogo LT nebedirba. Teismas posėdį atidėjo, pasiūlė atsakovui pateikti teismui papildomus asmens duomenis apie liudytoją. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie G. P. deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje, teismo šaukimui grįžus neįteiktam, atsakovo atstovė paprašė teismo užklausti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie G. P. darbovietę ir teismo šaukimą siųsti darbovietės adresu. Du teismo šaukimai gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, atsakovas prašė atidėti teismo posėdį ir leisti atsakovo sąskaita įteikti liudytojos gyvenamosios vietos adresu šaukimą per antstolį, kadangi šios liudytojos apklausa būtina. Teismas atsakovo atstovės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad jau vyksta antras teismo posėdis, atsakovas aiškiai nenurodė, kur, kokioje gyvenamoje vietoje, turi būti įteiktas šaukimas liudytojai, siekiant išvengti bylos nagrinėjimo vilkinimo ir atsakovui neįvykdžius įpareigojimo nurodyti tinkamus duomenis apie G. P., kur galėtų būti jai įteiktas teismo šaukimas (2016 04 11 teismo posėdžio garso įrašas, 09:29 min.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje išaiškino, kad “įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Svarbiausia teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Dėl proceso operatyvumo teismas negali pažeisti šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į nešališką teismą principų“. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apklausti liudytoja G. P., pažeidė proceso principus (rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo), suteikdamas prioritetą proceso operatyvumui, tokiu būdu užkirsdamas kelią ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimui (CPK 2 str.).
23. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo nurodyti tinkamus duomenis apie liudytoją. Atsakovas šį įpareigojimą įvykdė - pateikė teismui duomenis iš gyventojų registro apie liudytojos deklaruotą gyvenamąją vietą, o sužinojęs, kad liudytojai šaukimai neįteikti ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie liudytoją nerasta (sužinojo 2016-04-11 posėdžio metu) prašė atidėti posėdį, kad galėtų antstolio pagalba įteikti šaukimą. Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, o pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir byloje esant prieštaringiems tiek rašytiniams įrodymams (susitarime nurodyta, kad pinigai pervesti), tiek žodiniams paaiškinimams (ieškovas, kuris pats surašė susitarimą, teigia, kad jie buvo perduoti grynais, liudytojas, kuris yra ieškovo draugas, teigia tą patį, atsakovas teigia, kad jokie pinigai nebuvo perduoti), akivaizdu, kad teismas privalėjo imtis visų priemonių tikslu išsiaiškinti šią aplinkybę - pinigų perdavimo faktą, todėl nepagrįstai nusprendė neapklausti liudytojos G. P., tokiu būdu nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir liko neatskleista bylos esmė.
24. Pabrėžtina, kad teismas šioje byloje neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (2009 m. balandžio 03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.M. v. V.V, bylos Nr. 3K-3- 145/2009).
25. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad jis paskolą suteikė - pinigus perdavė atsakovui ir jis šios pareigos neįvykdė - neįrodė, kad pinigus perdavė atsakovui į rankas grynais pinigais. Byloje esantys duomenys dėl šios aplinkybės yra prieštaringi, o ieškovas abiejų posėdžių metu prieštaravo atsakovo prašymui apklausti liudytoją G. P., nors pats privalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, bei palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
26. Dėl paskolos sutarties ir pinigų perdavimo atsakovui fakto buvimo pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Susitarimą dėl skolos grąžinimo;
26.1. Susitarimas dėl skolos grąžinimo pasirašytas tarp šalių, kaip patvirtinimas apie teisinio santykio tarp susitarimo šalių atsiradimą. Ieškovas pats pasirašė ir savo parašu patvirtino Susitarimo faktą. Akivaizdu, jog nei vienas protingai ir racionaliai mąstantis žmogus nepasirašytų paskolos teisinius santykius nustatančio dokumento (Susitarimo) nebūdamas užtikrintas, kad pagal paskolos dokumentą faktiškai gaus paskolos dokumentu nustatytą pinigų sumą. Juolab, pats atsakovas apeliaciniu skundu pripažįsta, kad ieškovas jam buvo nepažįstamas žmogus, kas reiškia, jog atsakovas nebūtų pasirašęs Susitarimo, jeigu faktiškai nebūtų gavęs Susitarimu nustatytos pinigų sumos jo pasirašymo momentu.
26.2. Susitarime aiškiai išdėstyta, kad atsakovas pinigus skolinasi (skola) ir nėra numatyta jokių kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskolinta pinigų suma, kaip melagingai grindžia atsakovas, yra garantija dėl galimų įsigyjamo automobilio defektų atsiradimo ateityje. Netgi esant minėtoms aplinkybėms toks susitarimas būtų buvęs surašytas tarp automobilio pardavėjo ir atsakovo, o ne tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija, kad „<...> atsakovas pinigų paskolinti paprašė dar 2015 08 18, kuomet ieškovas jam aprodė automobilį, <...>“. Susitarime dėl skolos aiškiai nurodytas tokio susitarimo sudarymo tikslas („pasiskolinau 270 Eur“) ir tokios paskolos grąžinimo terminas („iki 2015-10-19“). Susitarime taip pat įtvirtintas ir pinigų perdavimo faktas. Tai savo parašais patvirtino ir susitarime nurodyti liudininkai. Prie savo parašo jie papildomai nurodė pasirašymo datą („2015-08-19“). Kas akivaizdžiai patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes apie atsakovo prievolės atsiradimą pagal sudarytą Susitarimą.
26.3. Būtent dėl pinigų perdavimo, ne – pervedimo, buvo pasitelkti liudininkai, kurie patvirtino faktinį ieškovo pinigų (270 Eur) perdavimo atsakovui momentą. Ir būtent dėl šio pinigų perdavimo momento susitarimas buvo pasirašytas dalyvaujant dviem liudytojams – T. G., G. P.. Tekste aiškiai nurodyta, kad atsakovas ginčo pinigų sumą iš ieškovo pasiskolino („pasiskolinau“) 2015 m. rugpjūčio 19 d., tai yra tą pačią dieną kaip ir susitarimo pasirašymo diena ir tokie veiksmai atlikti „dalyvaujant T. G. ir G. P.“. Susitarimas pasirašytas ir ginčo pinigų suma perduota tuo pačiu metu kaip ir susitarimo pasirašymo diena. Atsakovas neginčija, kad Susitarimą dalyvaujant liudininkams pasirašė ne tik jis pats, bet ir liudininkai, todėl nepagrįsti ir nelogiški jo argumentai jog susitarimas pasirašytas, bet pinigai pagal minėtą susitarimą neperduoti.
Žemesnės instancijos teismas
27. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-66-153/2014 nutartimi išsprendė, jog „Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys yra sudariusios 2010-08-25 rašytinį paskolos raštą (b l. 50), kuriame paskolos davėjas G. S. nurodo: „paskolinau O. T. 25 000 litų, kuriuos skolininkas įsipareigoja grąžinti iki 2010-09-01“, o paskolos gavėjas O. T. nurodo: „pinigus gavau, dvidešimt penki tūkstančiai litų“, taip pat tos pačios dienos – 2010-08-25, skolos raštelyje (b. l. 51) O. T. nurodo, kad „pasiskolinau iš G. S. 25000 Lt. Pinigus pasižadu grąžinti 2010-09-01“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių surašytas paskolos raštas yra paskolos sutartis ir patvirtina pinigų perdavimo faktą, nes ginčo paskolos dokumentas atitinka CK 1.73 straipsnio 2 dalies, 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovas neginčija pasirašęs paskolos raštą bei skolos raštelį ir supratęs jos turinį, tačiau ginčija pinigų gavimo faktą. <...>. Taip pat nustatyta, kad paskolos sutartis, surašyta atsakovo, yra pas ieškovą. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atsakovo liudytojo parodymus ir padarė išvadą, kad paskolos rašte nurodyti įrašai patvirtina egzistavus sutartinius teisinius paskolos santykius. <...>“. Kitoje KAT 2013 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2A-813-153/2013 teismas sprendė, jog „Vertindama surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo E. V. L. surašyta Paskolos 2005-07-14 sutartis iš esmės yra paskolos raštelis, kuris patvirtina, kad tarp dviejų fizinių asmenų, šiuo atveju A. A. ir E. V. L., atsirado prievoliniai santykiai pinigų paskolos pagrindu (CK 6.870 str.). Ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, taigi atitinka CK 6.871 str. reikalavimus. Ginčo šalys pripažino, kad nurodyta data paskolos sutartį gera valia surašė pats atsakovas E. V. L., todėl teisėjų kolegija šį faktą laiko byloje įrodytu (CPK182 str. 1 d., 5 p., 187 str. 1 d.). Paskolos sutartyje atsakovas E. V. L. du kartus pavartojo žodį ,,pasiskolinau“, kuris reiškia būtąjį laiką (veiksmą, įvykusį tam tikru praeities momentu), pinigų perdavimą iki ginčo paskolos sutarties pasirašymo. <...>“.
Galiausiai KAT 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-550-254/2012 nutarė, kad „Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų įrodymų visumą, nesant rašytinių įrodymų apie skolos grąžinimą bei esant paskolos raštelio originalui pas ieškovą, pagrįstai prioritetą teikė pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio ir sprendė, kad atsakovas prievolės grąžinti likusią 17 000 Lt skolą ieškovui neįvykdė (CPK 185 straipsnis)“.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias paskolos teisinius santykius. Ieškovas paskolino atsakovui 270 Eur sumą, šiuo pagrindu sudarė Susitarimą, o pinigų perdavimo grynaisiais pinigais faktą savo parašais susitarime patvirtino liudininkai.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sutarties ginčijimo;
29. Ieškovas nesutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad teismas sprendime peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas teisingai sprendė, kad „Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, byloje surinktų įrodymų kontekste, aiškinant šalių sudarytą Susitarimą, yra akivaizdu, kad Susitarimo sudarymo dieną, t. y. 2015-08-19, ieškovas suteikė atsakovui 270,00 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015-10-19.“, todėl teismas neperžengė civilinės bylos nagrinėjimo ir ieškovo suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo ribų. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 270 Eur pinigų sumą pagal jų sudarytą Susitarimą. Atsakovas ne kartą pripažino, jog pasiskolino iš ieškovo 270 Eur ir tuo pagrindu pasirašė Susitarimą (2016-02-29 teismo posėdžio garso įrašas, 36:00 – 37:00 min.). Tai, kad atsakovas nurodo - Susitarimu gautus pinigus jis iš karto panaudojo savo asmeniniams poreikiams ir interesams patenkinti (naujai įsigyjamo automobilio registravimo išlaidos ar kt.), nedaro jokios reikšmės Susitarimo teisinei galiai ir juo labiau nėra pagrindas ginčyti pinigų perdavimo faktą. Civilinėje byloje įrodyta, kad atsakovas pinigus skolinosi, grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktas Susitarime patvirtintas atsakovo ir liudininkų parašais, kas leidžia pagrįstai teigti, jog Susitarimas yra sudarytas ir galiojantis, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
30. Atsakovas viso teisminio bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalia advokato pagalba, tačiau Susitarimo neginčijo. Atsakovas praleido Susitarime nustatytą skolos grąžinimo terminą (2015-10-19), todėl ieškovas dėl skolos grąžinimo kreipėsi į teismą. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių liudijimus, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
31.1. Atsakovas nurodė, kad teismas „<...>, pažeidė pagrindinius proceso principus (rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo), suteikdamas prioritetą proceso operatyvumui, <...>“, „<...> nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir liko neatskleista bylos esmė.“. Tokią savo poziciją grindžia tuo, jog teismas „<...> nepagrįstai nusprendė neapklausti liudytojos G. P..
Ieškovas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi tiek teismas, tiek ieškovas buvo suinteresuoti liudytojos G. P. dalyvavimu teismo posėdžių metu. Teismas du kartus siuntė G. P. šaukimą dalyvauti teismo posėdyje, kartą šiuo tikslu net atidėjo posėdį, bei siūlė atsakovui pateikti papildomus duomenis apie G. P., kad teismas galėtų ją pakviesti į teismo posėdį. Apie tai ieškovas nurodė ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus.
31.2. Pats ieškovas nesiėmė tinkamų priemonių užtikrinti liudytojos G. P. dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. iki teismo posėdžių dienos neatliko jokių realių veiksmų siekiant įteikti liudininkei šaukimą dalyvauti teismo posėdyje. Tuo tarpu atsakovo atstovė apie liudininkės G. P. dalyvavimą teismo posėdyje klausimą kėlė tik jau pačių teismo posėdžių metu, kartu prašydama atidėti teismo posėdį vis kitai datai. Atsakovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudojosi pasyviai, nesilaikė CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Taip pat pažeidė CPK 42 str. 5 dalyje įtvirtintas šalių teises ir pareigas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
33. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiškia, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė.
34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje gali būti grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, t. y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrą aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Bet kokiu atveju, vertinant įrodymus byloje, svarbu nustatyti tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
36. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė Susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriame nurodė, kad J. K. dalyvaujant T. G. ir G. P. pasiskolino iš D. S. 270 Eur, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. spalio 19 d. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas jokių įrodymų, išskyrus Susitarimą nepateikė, tačiau šioje situacijoje teismas teisingai vertino tarp šalių susidariusius teisinius santykius, kaip paskolos teisinius santykius, darydamas tokią išvadą įvertino visas aplinkybes, ne tik susitarimo turinį, faktą, kad Susitarimą pasirašė ieškovas, savo parašu patvirtindamas susitarimo faktą, bet ir kitas aplinkybes, t. y. atsakovo nurodytas aplinkybes apie automobilio pirkimą, jo perdavimą naudotis 2015 m. rugpjūčio 19 d. Lizingo sutarties pagrindu; aplinkybės dėl automobilio kainos; kitus šalių paaiškinimus bei liudytojo parodymus.
37. Kaip minėta, paskola yra realinis sandoris, todėl faktui, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, nustatyti, būtina įrodyti, kad paskolos dalykas (šiuo atveju 270 Eur) buvo perduoti paskolos gavėjui (apeliantui). Pinigų perdavimą turi įrodyti paskolos davėjas. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, byloje įrodyta, jog paskolos dalykas (270 Eur) apeliantui buvo realiai perduoti. Tokį faktą patvirtina aplinkybės netgi tuo atveju, jei šie pinigai ieškovo perduoti atsakovui, buvo sumokėti automobilio pardavėjui ir transporto priemonės registravimo įmonei (CPK 178, 179 str.). Rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami turinio reikalavimai, kaip šiuo atveju Susitarimo turinys, kad patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, paprastai tokiame dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šiuo atveju Susitarime dėl skolos grąžinimo yra apelianto įsipareigojimas grąžinti skolą 270 Eur iki 2015 m. spalio 19 d.; J. K. pasirašęs susitarimą įvardintas „skolininku“, o D. S. - „kreditoriumi“, bei pinigų pervedimo faktą paliudijo du susitarime nurodyti liudytojai, pasirašę jame. Todėl ir nesant įrašo apie tai jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo perduoti apeliantui (paskolos gavėjui), aukščiau nurodyti faktai leidžia daryti išvadą, kad paskolos davėjas perdavė paskolos pinigus paskolos gavėjui. Vien abstraktūs apelianto paaiškinimai apie tai, kad susitarime pasirašę liudytojai paliudija apie pinigų „pervedimą“, nors ieškovas (paskolos davėjas) įrodinėja, kad pinigus „perdavė“ jos gavėjui, niekaip nepaneigia nustatyto fakto. Teismas pažymi, kad Susitarime įrašas „pinigų pervedimo faktą paliudiju“ (ne perdavimą), gali būti vertinamas paprasčiausiu rašymo apsirikimu ir visiškai neturi reikšmės vertinant faktą ar paskolos pinigai jos gavėjui buvo perduoti. Kaip minėta, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą bei jos dalyko perdavimą, reikšmingi ne tik padaryti įrašai skolos dokumente (susitarime), bet visi įrodymai, susiję su paskolos teisinių santykių atsiradimu ir vykdymu. Taigi, byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai, kita bylos medžiaga patvirtina, kad pinigai paskolos gavėjui buvo realiai perduoti.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas neginčijo paties paskolos sutarties sudarymo fakto (CK 6.875 str.). Pagal CK 6.875 str. paskolos gavėjui yra suteikta teisė ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų negavo ir tokiu atveju būtent paskolos gavėjui įrodžius aplinkybę, jog pinigai nebuvo jam perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo motyvams dėl įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis šiuo aspektu, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
40. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso principus (rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo), suteikdamas pirmenybę proceso operatyvumui ir neapklausė liudytojos G. P.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2015 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu nutarė apklausti liudytojais T. G. ir G. P.. Teismas nutaręs apklausti liudytoja G. P., jos gyvenamosios vietos adresu du kartus siuntė teismo šaukimus, šiuo tikslu atidėjo teismo posėdį. Byloje yra pridėta pažyma apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą bei užklausta Sodra. Gavus duomenis, pakartotinai išsiųstas teismo šaukimas (2016-03-24), kuris vėlgi grįžo be įteikimo, pašto pažymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Teismas siūlė atsakovui pateikti teismui papildomus asmens duomenis apie liudytoją. Taigi, du kartus teismo išsiųsti šaukimai gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, atsakovas prašė atidėti teismo posėdį ir leisti atsakovo sąskaita įteikti liudytojos gyvenamosios vietos adresu šaukimą per antstolį. Teismas atsakovo atstovės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad jau vyksta antras teismo posėdis, atsakovas aiškiai nenurodė, kur, kokioje gyvenamoje vietoje, turi būti įteiktas šaukimas liudytojai, siekiant išvengti bylos nagrinėjimo vilkinimo ir atsakovui neįvykdžius įpareigojimo nurodyti tinkamus duomenis apie G. P., kur galėtų būti jai įteiktas teismo šaukimas (2016 04 11 teismo posėdžio garso įrašas, 09:29 min.), išnagrinėjo bylą.
41. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Visi byloje dalyvaujantys asmenys turi siekti tinkamo savo teisių ir interesų įgyvendinimo bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus (CPK 7 str.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš proceso teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą ginčo išsprendimą. Taigi, siekis kuo įmanomai greitesnio išnagrinėjimo negali trukdyti teisingam bylos išnagrinėjimui.
42. Šiuo gi atveju, įvertinus visus aukščiau išdėstytus teismo veiksmus siekiant apklausti liudytoja G. P., darytina išvada, kad viena vertus, pirmos instancijos teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti liudytojos G. P. dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau teismo šaukimo įteikti nepavyko, kita vertus, atsakovas, prašymus susijusius su teismo šaukimo įteikimu liudytojai, teikdavo tik teismo posėdžio metu, kartu prašydamas atidėti teismo posėdį kitai datai. Todėl teigti, kad teismas suteikė prioritetą proceso operatyvumui, tokiu būdu užkirsdamas kelią civilinio proceso pagrindiniam tikslui – teisingam bylos išnagrinėjimui, nėra pagrindo.
43. Kaip jau aukščiau pasisakyta, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas apie pinigų perdavimo faktą, todėl teigti, jog nebuvo pasiektas teisingas materialinio ginčo rezultatas, pagrindo nėra. Įrodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iš esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mąstymo procesas. Įstatymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, išskyrus CPK nustatytas išimtis, iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio nuostatos). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą. Teismo procesinis sprendimas savo turiniu yra aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvuotas, įtikinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, procesinių normų pažeidimo byloje nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.