- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-823-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03153-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- UAB „Būsto valda“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1480-814/2018 dėl pareiškėjos UAB „Būsto valda“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančio fizinio asmens J. B. bankroto byloje
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Būsto valda“ pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei patvirtinti UAB „Būsto valda“ 144,07 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą J. B. bankroto byloje. Nurodė, kad skola buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu už akių. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei N. B.. 2017 m. liepos 24 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-4338 skola pagal vykdomąjį dokumentą nebuvo išieškota, o vykdomasis dokumentas buvo persiųstas bankroto bylą iškėlusiam teismui.
2. Bankroto administratorė UAB „Bankroto Valdymas“ atsilipime nurodė, kad neprieštarauja, jog UAB „Būsto valda“ būtų įtraukta į J. B. kreditorių sąrašą ir prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Būsto valda“ prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjai J. B. iškelta bankroto byla, nustatytas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. liepos 20 d. Vadinasi, paskutinė diena, kada kreditoriai galėjo savo reikalavimus pareikšti bankroto administratoriui buvo 2017 m. rugpjūčio 21 d., todėl teismas sprendė, kad UAB „Būsto valda“ pareikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra praleidusi daugiau kaip 1 metus 5 mėnesius (teisme prašymas užregistruotas 2018 m. gruodžio 11 d.), kas laikytina žymiu termino praleidimu.
5. Teismas pažymėjo, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymuose nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalis). UAB „Būsto valda“ termino praleidimo priežasčių prašyme teismui apskritai nenurodė, t. y. nepaaiškino, kodėl kreditorinis reikalavimas nebuvo pateiktas laiku, apsiribojo tik teoriniais teiginiais apie fizinio asmens bankroto tikslus ir pan.
Atsiliepimas
6. UAB „Būsto valda“ nuo pat proceso pradžios buvo žinoma apie bankroto bylos J. B. iškėlimą, tačiau įmonė bankroto bylos procese elgėsi pasyviai, į teismo posėdžius kviečiama nevyko, paaiškinimų, atsiliepimų neteikė, nors teismo siųstuose procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad J. B. turi kreditorinių įsipareigojimų šiai įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nors UAB „Būsto valda“ ir nurodo, kad vykdomasis dokumentas buvo persiųstas bankroto bylą iškėlusiam teismui, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorius, per teismo nustatytą terminą privalo pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, ar vėliau – tiesiogiai teismui, nurodant termino praleidimo priežastis. Įstatyme nenumatyta, kad būtų tvirtinami žinomi kreditorių reikalavimai, kurių kreditoriai nepareiškė. Taigi, antstolio vykdomojo rašto persiuntimas teismui ar administratoriui, nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nėra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į kreditorių sąrašą (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018). Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta nuo UAB „Būsto valda“ nepriklausančių, išimtinių aplinkybių, nulėmusių žymiai pavėluotą kreditorinio reikalavimo pateikimą, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą UAB „Būsto valda“ kreditoriniam reikalavimui pateikti ir jį patvirtinti fizinio asmens J. B. bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas formaliai pasisakė dėl FABĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė svarbių termino praleidimo priežasčių, visiškai nevertino teismų suformuotos praktikos, kuria grindžiamas pareiškėjos prašymas.
8.2. Pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teismui netrukus po bankroto bylos J. B. iškėlimo. Antstolė 2017 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, kuriame nurodė, kad skola yra neišieškota. Nors vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau pareiškėjos kreditorinis reikalavimas patvirtintas nebuvo.
8.3. Pažymi, kad bankroto administratorius neprieštarauja, kad apeliantas būtų įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas atnaujinti parleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir šį reikalavimą patvirtinti fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi J. B. iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).
14. Vienas fizinio asmens bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas.
15. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo teisme padarinių: teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016).
16. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui <...> vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai <...> išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis). Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, teismas gali antstoliui skirti iki 2896 eurų baudą (3 dalis).
17. Bylos duomenimis, antstolė N. B. 2017 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S-4338 dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, kuriame nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo priimtas vykdymui antstolės kontoroje ir kurio pagrindu antstolė vykdė 120,07 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimą iš skolininkės J. B. išieškotojos UAB „Būsto valda“ naudai. Antstolė patvarkyme nurodė, kad skola neišieškota. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išieškotojai UAB „Būsto valda“ ir skolininkei J. B..
18. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ nenurodyta, jog antstoliui perdavus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kreditorius tokiu atveju privalo kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Priešingai, antstolei FABĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamai įvykdžius savo pareigą, apeliantės reikalavimas, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuris antstolei vykdant išieškojimą nebuvo patenkintas, turi būti tenkinamas FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka (FABĮ 20 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018, kurioje nurodyta, kad antstolio vykdomojo rašto persiuntimas teismui ar administratoriui, nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nėra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į kreditorių sąrašą.
20. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tačiau CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymo nustatyta tvarka formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualiu klausimu kasacinio teismo praktika nėra suformuota, o apygardos teismų procesiniai sprendimai šiuo klausimu yra skirtingi, todėl apeliacinės instancijos teismas minėta Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018, nesivadovauja.
21. FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).
22. FABĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą (pvz., FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 7 straipsnis, 23 straipsnis), termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, tiksliau nedetalizuoja. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) yra įtvirtinta analogiška kreditorių reikalavimų pateikimo, tvirtinimo, antstolių vykdomųjų dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 18 str. 1 d.) procedūra. ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą (pvz., ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 9 dalis, 26 straipsnis, 30 straipsnio 3 dalis), termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, taip pat tiksliau nedetalizuoja.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ĮBĮ ir FABĮ tikslų panašumas ir jų reglamentuojamų procesų esmė neteikia pagrindo išvadai, kad įstatymų leidėjas turėjo ketinimą fizinio asmens bankroto procedūrą nagrinėjamu aspektu (dėl antstolių pareigos perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) sureglamentuoti specialiai (skirtingai) negu įmonių bankroto atveju. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad kasacinio teismo praktikos nagrinėjamos bylos kontekste ginčo klausimu nėra suformuotos, todėl nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į teisės doktriną ir teismų praktiką, suformuotą sprendžiant kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus įmonių bankroto bylose.
24. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (FABĮ 3, 23, 24, 29 straipsniai) fizinio asmens bankroto procese kreditoriai siekia patenkinti savo reikalavimus iš nemokaus, siekiančio atkurti mokumą asmens. Kiekvienas kreditorius laisvai disponuoja savo materialiuoju teisiniu reikalavimu į mokumą siekiantį atkurti fizinį asmenį ir sprendžia, siekti ar ne, kad jo reikalavimas būtų patenkintas bankroto procese. Tačiau net ir tuo atveju, jei kreditorius nepasinaudoja teise pareikšti reikalavimą bankroto procese, nereiškia, kad išnyksta reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kurioje nustatė kreditoriaus prievolės dydį skolininkui ir šis aktas įsiteisėjo, jis įgyja res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Ši pamatinė proceso teisės taisyklė galioja ir sprendžiant klausimą dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-765/2013).
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167).
27. Minėta, kad FABĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, tiksliau nedetalizuoja, tai, remiantis FABĮ 5 straipsnio 1 dalimi, klausimo tinkamam išsprendimui taikytinos CPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotino privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014, teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybė antstoliui suteikė inter alia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Analogiška nuostata įtvirtinta Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių. Pareigą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko vykdomuosius dokumentus taip pat nustato ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, kad jų materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje. Taigi, išieškotojo, pateikusio vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, reikalavimai turi patekti į bankroto bylą ir nesant išieškotojo iniciatyvos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. v. antstolis A. Z., bylos Nr. 3K-3-456/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, įgyja teisėtą lūkestį, kad antstolis tinkamai vykdys įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir perkeldamas išieškojimą į bankroto bylą, ir išieškotojo interesų apsauga vykdymo procese bus užtikrinta.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą, kaip ir ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata, yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad antstolė FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą įvykdė tinkamai, J. B. skola apeliantei nėra išnykusi, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad ji turėjo pagrindą tikėtis, jog UAB „Būsto valda“ bus įtraukta į fizinio asmens bankroto bylą ir jos finansinis reikalavimas bus patvirtintas teismo nutartimi.
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika sprendžiant kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus įmonių bankroto bylose pagal ĮBĮ 18 straipsnio nuostatas, kurios yra analogiškos įtvirtintoms Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnyje, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nes apeliantė UAB „Būsto valda“ savo valią jau buvo pareiškusi pateikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš J. B. išieškojimo, o antstolė, vykdydama imperatyvią FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, vykdomąjį dokumentą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo. Taigi, teismas, gavęs antstolės N. B. patvarkymą dėl likusios neišieškotos skolos išieškotojos UAB „Būsto valda“ naudai ir bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus, kartu turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos UAB „Būsto valda“ įtraukimo į J. B. kreditorių sąrašą.
31. Teismui sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento pridėjimo prie bankroto bylos, termino praleidimo priežasčių svarbumas neaktualus. Taigi, priešingai negu kreditorius, turintis teisę teikti teismui dokumentus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, antstolis turi įstatymo jam nustatytą pareigą perduoti vykdomuosius dokumentus į skolininko bankroto bylą, todėl termino šiai pareigai įvykdyti praleidimo padariniai negali būti tapatinami su kreditorių termino teisei įgyvendinti praleidimo padariniais – atsisakymu tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškindamas ir taikydamas FABĮ nuostatas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Atsižvelgus į tai, kad FABĮ 20 straipsnis įpareigoja antstolį perduoti vykdomuosius dokumentus į skolininko bankroto bylą, pareiškėjos UAB „Būsto valda“ prašymas atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti nėra aktualus, todėl nesvarstytinas, o apeliantė įtrauktina į bankrutuojančios J. B. kreditorių sąrašą su 144,07 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės.
Įtraukti į bankrutuojančios J. B. kreditorių sąrašą UAB „Būsto valda“ ir patvirtinti jos 144,07 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 7 ct) dydžio finansinį reikalavimą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.