- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2S-307-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00814-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1099-1147/2023 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, suinteresuotas asmuo A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašė išduoti vykdomojo rašto dublikatą Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003 dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. J..
2. Nurodė, kad minėtoje byloje vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės A. J. buvo išduotas ir pateiktas vykdyti antstolio L. J. kontorai. Sustabdęs vykdomąją bylą, antstolis jam negrąžino pateikto priverstiniam piniginės prievolės išieškojimui vykdomojo rašto iš skolininkės A. J. civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003, galimai išsiuntė vykdomąjį raštą adresu, kuriuo jis nebegyveno. Po antstolio įgaliojimų pasibaigimo vykdomoji byla kitam antstoliui neperduota. 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5562-913/2022 nustatyta, jog vykdomasis raštas Nr. 2-745-02/2003 yra prarastas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003 netenkino.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo patvirtina, kad pareiškėjas vykdomojo rašto originalo neturi ir jis yra prarastas.
5. Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino teismas nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. antstolio L. J. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/07/00889/1 sustabdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vadovaujantis didesnio tikėtinumo taisykle, patvirtina, kad vykdomasis raštas buvo išsiųstas išieškotojui patvarkyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugsėjo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad 2001 m. rugsėjo 26 d. J. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė. 2022 m. spalio 10 d. atskirajame (papildytame) skunde dėl 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties šioje civilinėje byloje pareiškėjas nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 11 d. jis jau nebegyveno. Nuo kurios datos pareiškėjas negyveno šiame bute nenurodyta, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą pareiškėjas nepateikė. 2023 m. vasario 13 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius tai, kokį adresą pareiškėjas nurodė antstoliui L. J., pateikdamas vykdymui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-745-02/2003 (2-745-02/2003), ar informavo antstolį L. J. apie savo adreso pasikeitimą, jeigu adresas buvo pasikeitęs. Pareiškėjas šių duomenų nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, jeigu nežinojo apie jos užbaigimą.
6. Teismas pažymo, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinus anksčiau išnagrinėtas civilines bylas, kuriose dalyvavo pareiškėjas, nustatyta, kad pareiškėjas kitose civilinėse bylose 2011-2012 m. nurodydavo teismams savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1276-531/2011, 2-1284-844/2011, Zarasų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-77-477/2012, 2-84-731/2012). Todėl pareiškėjo teiginį, kad 2011 m. liepos 11 d. jis jau nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini), teismas vertino kaip bandymą suklaidinti teismą.
7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvada, kad ir pateikdamas antstoliui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš A. J. pagal 2003 m. liepos 4 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. L2-745-02/2003, pareiškėjas antstoliui nurodė adresą (duomenys neskelbtini), ir iki 2011 m. liepos 11 d. pranešimo apie savo adreso pasikeitimą antstoliui nepateikė. Duomenys apie A. J. adresą reikšmės, sprendžiant vykdomojo rašto dublikato išdavimo klausimą, neturi. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad pagal 2011 m. liepos 11 d. antstolio L. J. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/07/00889/1 sustabdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomasis raštas 2011 m. liepos 11 d. buvo tinkamai išsiųstas išieškotojui patvarkyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo jam grąžintas. Nuo 2011 m. liepos 11 d. praėjo daugiau nei 11 metų, todėl terminas pateikti dokumentą vykdyti yra pasibaigęs ir nėra atnaujintas.
8. Dėl vykdomųjų raštų solidariems skolininkams pateikimo terminų teismas nurodė, kad įstatymas nenumato pateikimo vykdyti terminų skaičiavimo išimčių tais atvejais, kai pagal vieną teismo sprendimą dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų yra išduodami keli vykdomieji raštai. Vykdomojo rašto A. J. atžvilgiu pateikimo vykdyti skaičiavimo terminai galioja nepriklausomai nuo vykdomojo rašto J. Š. atžvilgiu išdavimo ir vykdymo aplinkybių. Todėl vykdomojo rašto J. Š. atžvilgiu išdavimo ir vykdymo eiga neturi jokios reikšmės vykdomojo rašto A. J. atžvilgiu pateikimo termino skaičiavimui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir atnaujinti vykdomojo rašto dublikato Nr. L2-745-02/2003 išdavimo terminą, jeigu jis yra laikomas praleistu.
10. Nurodo, kad nutartis yra šališka, neteisinga, nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui. Teismas visas aplinkybes nustatė priešingai, nei yra iš tikrųjų.
11. Pažymi, kad teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo trūkumams pašalinti, dėl kurios pareiškėjas 2023 m. vasario 18 d. padavė atskirąjį skundą. 2023 m. vasario 23 d. nutartimi teismas atsisakė jo atskirąjį skundą priimti, pastebėjęs, jog per klaidą 2023 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ji gali būti skundžiama. Pareiškėjui neaišku, kodėl jau 2023 m. vasario 24 d., t. y. sekančią dieną, teismas išnagrinėjo jo prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, nelaukė protingo 7 dienų termino iki 2023 m. kovo 2 d. šio prašymo išnagrinėjimui, per kurį jis būtų suspėjęs pašalinti 2023 m. vasario 13 d. nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
12. Akcentuoja, jog skundžiamoje nutartyje klaidingai, remiantis tikimybių teorija, nurodoma, kad vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui ir tikslus civilinės bylos numeris, kurioje buvo išduoti vykdomieji raštai, buvo Nr. L2-745-02/2003, nes civilinės bylos numeris 2003 m. liepos 4 d. teismo sprendime nurodytas Nr. 2-745-02/2003. Pareiškėjui taip pat nesuprantama, kodėl teismas nenustatė, kokiu pagrindu antstolis L. J. savo 2011 m. liepos 11 d. patvarkyme nurodė neteisingą išieškotojo adresą. Pareiškėjo manymu, pareiškėjo adresą (duomenys neskelbtini), antstolis patvarkyme nurašė nuo teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. L2-745-02/2003. Esant tokiems duomenims, teismas turėjo pagrindą suabejoti, ar vykdomasis raštas Nr. L2-745-02/2003 pareiškėjui yra grąžintas. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad Visagino miesto apylinkės teismas vykdomojo dokumento, t. y. teismo įsakymo Nr. L2-745-02/2003, jam nėra išdavęs. Kadangi teismas nustatė jokios datos, kada vykdomasis raštas buvo grąžintas pareiškėjui, mano, kad yra pagrindas išduoti vykdomojo rašto dublikatą.
13. Pažymi, kad teismo teiginys, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-5562-913/2022 nėra išvadų, kad koks nors vykdomasis raštas buvo prarastas, prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YS-57-544/5023 5-tame punkte nustatytai aplinkybei, t. y. kad teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kuri konstatuota ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5562-913/2022, jog vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš A. J. civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003 buvo prarastas. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5562-913/2022 yra rašytinis įrodymas, jog vykdomasis raštas Nr. L2-745-02/2003 nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. yra laikomas prarastu. Mano, kad vien jos pagrindu jam turėjo būti išduotas vykdomojo rašto dublikatas.
14. Nesupranta, remiantis kokio įstatymo pagrindu, bendraskolis, neįvykdęs paskolos sutarties solidarios prievolės geranoriškai, yra atleidžiamas nuo prisiimto įsipareigojimo iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo J. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
16. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo vieno iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Su atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. lapkričio 1 d. patikslinto apeliacinio skundo ir 2022 m. kovo 20 d. patikslinto prašymo / pareiškimo dėl nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2-24-1147/2022 kopijas. Pareiškėjas neprašo šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teikiamais įrodymais jis siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodomas abejones dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo nešališkumo.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi teismas, turėdamas teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), turi galimybę su jais susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. CPK 649 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka.
21. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo rašto dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti, t. y. dublikato išdavimas gali sukelti teisines pasekmes arba, esant pasibaigusiam pateikimo vykdyti senaties terminui, šis terminas yra atnaujintas teismo CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40-464/2015).
22. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tai be išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams (CPK 606 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). CPK 607 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003 ieškovui J. V. iš atsakovų A. J. ir J. Š. solidariai priteista 8 946 Lt įsiskolinimo pagal paskolos sutartį ir netesybos, 268,38 Lt žyminio mokesčio, 6 Lt už banko paslaugas, viso – 9 220,38 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2003 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visagino miesto apylinkės teisme 2003 m. liepos 4 d. ir 2003 m. rugpjūčio 8 d. buvo išduoti du vykdomieji raštai Nr. L2-745-02 dėl piniginės prievolės išieškojimo iš atsakovų A. J. ir J. Š..
24. Antstolis L. J. 2011 m. liepos 11 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/00889/01 dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išieškotojui prašant, sustabdė vykdomojo dokumento Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš skolininkės A. J. vykdymą CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0053/07/00889/01, o vykdomąjį dokumentą nutarė gąžinti išieškotojui. Iš paties patvarkymo turinio matyti, kad patvarkymas ir prie jo pridedamas vykdomasis dokumentas Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) buvo adresuoti išieškotojui J. V., nurodant jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kada minėti dokumentai buvo išsiųsti išieškotojui, ar jie jam buvo įteikti, ar grįžo į antstolio L. J. kontorą, ar buvo įteikti išieškotojui asmeniškai antstolio kontoroje, kur šiuo metu yra pats vykdomasis raštas (originalas). Iš Lietuvos antstolių rūmų viešai skelbtinos informacijos nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 25 d. laikomi pasibaigę antstolio L. J. įgaliojimai. Nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos 2022 m. kovo 18 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-76 perduotos antstolei A. M., tačiau vykdomoji byla Nr. 0053/07/00889/1 pagal byloje pateiktus duomenis jai perduota nebuvo. 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina, kad vykdomoji byla Nr.0053/07/00889/01 sunaikinta, pasibaigus 10 metų jos saugojimo terminui.
25. Antstolė A. M. 2022 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-22-104-25467 vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/07448 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0104/22/07448 ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš skolininko J. Š. gąžino jį išdavusiai institucijai – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad šis vykdomasis raštas (originalas) yra saugomas Utenos apylinkės teismo archyvo skyriuje, adresu Vilniaus g. 41, Molėtai.
26. Pareiškėjas J. V. 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-745-02/2003 dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. J., motyvuodamas tuo, kad vykdomojo rašto originalas yra prarastas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nors ir pripažino, kad vykdomojo rašto originalas yra prarastas, vis tik skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo, konstatavęs, kad terminas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. J. pateikti vykdyti yra pasibaigęs ir nėra atnaujintas, o termino skaičiavimui neturi teisinės reikšmės vykdomojo rašto dėl išieškojimo iš solidaraus atsakovo J. Š. atžvilgiu vykdymo eiga.
27. Pareiškėjas J. V. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, be kita ko, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vykdomojo rašto, išduoto solidarios atsakovės A. J. atžvilgiu, grąžinimo pareiškėjui datos, nepagrįstai sprendė, kad yra pasibaigęs terminas šį vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar yra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnyje nurodytas solidariųjų skolininkų pareigas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais.
28. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad prievolių pasibaigimo tinkamu daliniu įvykdymu solidariosios prievolės atveju ypatumas yra tas, kad kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolės atsisako (CK 6.6 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo praktika yra aktualūs sprendžiant klausimą ir dėl vykdomųjų raštų, išduotų pagal vieną teismo sprendimą dėl skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų, pateikimo vykdyti terminų. Nors, kaip minėta, CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal CPK 607 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta pateikimo vykdyti terminų skaičiavimo išimčių tais atvejais, kai pagal vieną teismo sprendimą dėl skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų yra išduodami keli vykdomieji raštai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai savaime nelemia išvados, kad kiekvienam vykdomajam raštui, išduotam pagal vieną teismo sprendimą dėl skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų, 5 metų terminas jį pateikti vykdyti skaičiuotinas atskirai.
32. CPK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Vadinasi, išieškotojo valinis veiksmas – vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti – yra vienas iš juridinių faktų, lemiančių senaties termino tokiam dokumentui pateikti vykdyti nutraukimą. Esant solidariai skolininkų prievolei, naujas terminas dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai abu solidariosios prievolės vykdomieji raštai nėra pateikti vykdymui. Priešingas terminų skaičiavimo taisyklių aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų tiek išieškotojo, tiek kito solidariojo skolininko teises ir interesus, apsunkintų prievolę ar didesnę jos dalį išieškotojui įvykdžiusio solidariojo skolininko teises reikšti regresinį reikalavimą bendraskoliui. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po to, kai antstolis L. J. vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/00889/01 priėmė 2011 m. liepos 11 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš solidarios atsakovės A. J. nutarė grąžinti išieškotojui J. V., antstolio L. J. kontoroje 2011 m. spalio 18 d. (t. y. po 3 mėnesių) buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš solidaraus atsakovo J. Š. ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/22/07448, kurią antstolė A. M. užbaigė tik 2022 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-22-104-25467, grąžindama vykdomąjį dokumentą Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš skolininko J. Š. jį išdavusiai institucijai – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Pastaroji šį vykdomąjį dokumentą gavo 2022 m. liepos 4 d. Būtent nuo šios datos (2022 m. liepos 4 d.) laikoma, kad abu solidariosios prievolės vykdomieji raštai nėra pateikti vykdymui.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į CK 6.6 straipsnyje įtvirtintas solidariųjų skolininkų pareigas, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad yra pasibaigęs 5 metų senaties terminas vykdomajam raštui Nr. L2-745-02 (L2-745-02/2003) dėl išieškojimo iš solidarios atsakovės A. J. pateikimui vykdyti. Darytina išvada, kad egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto dėl išieškojimo iš solidariosios atsakovės A. J. dublikatui išduoti.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų raštų dėl išieškojimo iš solidarių skolininkų pateikimo vykdymui terminus, todėl nepagrįstai nutarė neišduoti pareiškėjo prašomą vykdomojo rašto dublikatą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui dėl pareiškėjo prašomo vykdomojo rašto dublikato išdavimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalies ir 649 straipsnio 2 dalies nuostatas vykdomojo rašto dublikatą išduoda pirmosios instancijos teismas.
36. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui dėl pareiškėjo prašomo vykdomojo rašto dublikato išdavimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.