Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-491-1163/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovams R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „B“ dėl žalos, sukeltos dėl nesąžiningos konkurencijos, atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „C“ ir uždaroji akcinė bendrovė „D“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“ (toliau – ieškovė) ieškiniu ir pranešimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir UAB „B“ 5 826,06 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė aplinkybes, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „A“. Įmonė vykdo baldų furnitūros pardavimo veiklą. Bendrovę įsteigė atsakovas R. G. ir M. P.. 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis su R. G., jo darbo pareigos – komercijos direktorius. Jam, kaip komercijos direktoriui, buvo žinoma visa informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara ir t. t., kuri buvo ir yra saugoma serveryje, apsaugotame slaptažodžiu. R. G., kaip komercijos direktoriui, buvo suteiktas slaptažodis ir prieiga prie visos su bendrovės veikla susijusios informacijos. 2021 m. lapkričio 8 d. R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „B“, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas R. G.. Šios įmonės vykdoma veikla yra analogiška ieškovės vykdomai veiklai ir su ja tiesiogiai konkuruoja. 2021 m. spalio–lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, jog sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Atlikus tyrimą ir patikrinus bendrovės elektroninio pašto duomenis, paaiškėjo, kad 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė buvo gavusi užsakymą iš UAB „G“, tačiau šis užsakymas buvo ištrintas iš bendrovės elektroninio pašto. Taip pat ieškovės atstovas elektroniniame pašte rado atsakovo R. G. susirašinėjimą su UAB „C“ darbuotojais, kurie teiravosi dėl užsakytų detalių išsiuntimo. Nė vieno iš šių nurodytų užsakymų ieškovės vardu atsakovas R. G. nevykdė, sąskaitų neišrašė, pajamų negavo. Ieškovė, nustačiusi nurodytą informaciją, susisiekė su UAB „G“ ir įvykdė pateiktą užsakymą. Visgi UAB „C“ užsakymas jau buvo įvykdytas atsakovės UAB „B“. Kaip pripažino pats atsakovas R. G., jis perėmė UAB „C“ ir ketino perimti UAB „G“ užsakymus ir juos įvykdyti per savo naujai ir slapta nuo kito akcininko M. P. įsteigtą juridinį asmenį UAB „B“. Kiek iki šiol ieškovei žinoma, atsakovas R. G. ištrindavo užsakymus iš ieškovės elektroninio pašto ir nors dalį susirašinėjimų su klientais vykdė net iš ieškovės elektroninio pašto, tačiau sąskaitas išrašydavo atsakovės UAB „B“ vardu. Taigi, atsakovas R. G., pasinaudodamas visa ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, aktyviai veikdamas per atsakovę UAB „B“, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovė darbo sutartį su atsakovu R. G. nutraukė 2021 m. lapkričio 15 d. abipusiu sutarimu. Dėl atsakovų bendrai atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė neteko pajamų ir pelno.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pateiktame atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovas R. G. nebuvo supažindintas su ieškovės komercine paslaptimi. Jam nežinoma, kokia ieškovės informacija buvo komercinė paslaptis, kur tokią informaciją ieškovė laikė ir saugojo. Jeigu ieškovės informacija buvo saugoma serveryje, tai atsakovui R. G. nebuvo perduoti prisijungimo prie ieškovės nurodomo serverio duomenys. Ieškovė nebuvo supažindinusi atsakovo R. G. su tokios informacijos saugumo užtikrinimo tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonė buvo priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus arba ėmėsi protingų saugos priemonių ir su tuo supažindino atsakovą R. G.. Atsakovas R. G. nežinojo ieškovės komercinių paslapčių, jų nenaudojo ir neatskleidė, o UAB „B“ nepardavė UAB „C“ komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių. Ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir pareikštas turint tikslą atkeršyti atsakovui R. G. už neparduotas M. P. UAB „A“ akcijas ir pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „A“.

4. Trečiasis asmuo UAB „C“ pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį ir raštą, nurodė, kad iš ieškovės UAB „A“ buvo gavusi komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1, jame buvo siūloma pirkti rankenėles su intarpu d30, šio tipo rankenėlės jiems netiko, todėl užsakymas nebuvo patvirtintas. Bendradarbiavimas su UAB „A“ nebuvo tęsiamas, kitų komercinių pasiūlymų iš UAB „A“ nebuvo gauta. Pažymėjo, kad susirašinėjant su R. G. buvo siekiama įsigyti tinkamas rankenėles, todėl UAB „C“ kreipėsi į kitus tiekėjus. UAB „C“ turėjo informaciją, kad R. G. rankenėles suras ir patieks per kitą įmonę, pabrėžė, kad UAB „C“ veikė kaip nepriklausomas sąžiningas rinkos dalyvis, įmonės komunikacija buvo siekiama įsigyti prekių tik verslo tikslais.

5. Trečiasis asmuo UAB „D“ nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. G. dirba UAB „D“ nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Trečiojo asmens žiniomis, R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. dirbo ieškovės komercijos direktoriumi bei teikė UAB „C“ komercinį pasiūlymą dėl 6 100 vienetų rankenėlių su intarpu d30. Tokio diametro rankenėlės UAB „C“ netiko, todėl sandoris neįvyko. Atsakovė UAB „B“ pirko iš UAB „D“ rankenėles H24, D32, brass brushed, ir rankenėles H24, L41, nickel matt, kurias, trečiojo asmens žiniomis, vėliau pardavė UAB „C“. Trečiojo asmens nuomone, UAB „B“ nepardavė UAB „C“ komerciniame pasiūlyme Nr. 2021-09-08-1 nurodytų 6 100 rankenėlių, kurių diametras d30, todėl negali būti pripažįstama, kad ji pakenkė ieškovės galimybėms konkuruoti.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu UAB „C“ buvo derinamas užsakymas dėl baldų rankenėlių. Visa informacija, tiek susijusi su derybomis su trečiuoju asmeniu, tiek susijusi su derybomis su tiekėju, buvo žinoma ir prieinama tiek M. P., tiek R. G.. R. G., pasinaudodamas informacija apie esamą poreikį bei galimą tiekėją, taip pat informacija apie kainodarą, įvykdė sandorį su trečiuoju asmeniu UAB „D“ jau UAB „B“ vardu, pasinaudojęs trečiojo asmens UAB „C“ importavimo paslaugomis. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad minėtas užsakymas šiai Kinijos įmonei buvo pirmas, tačiau ieškovės vadovas M. P. su minėtos įmonės vadovais komercinius santykius užmezgė dalyvaudamas parodose ir susirašinėdamas, susiklostęs bendradarbiavimas bei kontaktai buvo informacija, kurią ieškovė vertino kaip komercinę paslaptį. Atstovės nuomone, tikėtina, kad, atlikdamas pradinį užsakymą, trečiasis asmuo UAB „C“ kreipėsi į ieškovę, kaip į vienintelį galimą jai tinkamos produkcijos tiekėją, o atsakovai, žinodami apie poreikio ir pasiūlos sutaptį, pasinaudojo šia informacija. Atsakovas R. G. buvo ne tik ieškovės komercijos direktorius, tačiau ir akcininkas, todėl visa įmonės informacija jam buvo prieinama ir žinoma, nors visa kita įmonės vidinė informacija, sudaranti komercinę paslaptį, – kainodara, užsakymų duomenys, klientų kontaktai, sąskaitos etc., tiek elektroninis paštas buvo apsaugoti slaptažodžiais. Įmonė saugomą informaciją kėlė į serverį www.dropbox.com, kuriame informaciją galėjo kelti, matyti bei redaguoti tiksliai apibrėžtas žmonių skaičius – vienas jų buvo atsakovas R. G., kiti – buhalterines paslaugas teikiančios įmonės atstovai, kuriems buvo matoma tik su įmonės apskaita susijusi informacija, ir įmonės vadovas M. P.. Be to, pažymėjo, kad UAB „C“, derindama užsakymą dėl rankenėlių, nurodė tik vieną diametrą – d30, dėl kitų poreikio neišreiškė. Atsakovai nepateikė duomenų, kad dėl kitokio diametro derinimo būtų vykęs susirašinėjimas su UAB „C“.

7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas R. G., jo ir atsakovės UAB „B“ atstovas paaiškino, kad derybas su UAB „C“ pats R. G. pradėjo 2021 m. gegužės mėn., dirbdamas ieškovės komercijos direktoriumi. Ieškovė atsisiuntė iš Kinijos UAB „C“ prašytų rankenėlių pavyzdžius, tačiau jie užsakovui netiko ir užsakymo trečiasis asmuo nepatvirtino. R. G. žiniomis, UAB „C“ analogiškus užsakymus dėl baldų rankenėlių derino su keliais tiekėjais, tačiau jų nepasirinko dėl produkcijos neatitikties keliamiems kokybės reikalavimams. R. G. nurodė, kad dar nebūdamas ieškovės darbuotojas bendradarbiavo su UAB „C“ kaip UAB „D“ atstovas. UAB „B“ pateikė UAB „C“ tinkamo dydžio, dizaino ir kokybės rankenėles bei jų pakankamą kiekį, todėl dėl jų bei dar kitų gaminių pardavimo sudarė sandorį su UAB „C“. Pažymėjo, kad rankenėlės, kurias trečiajam asmeniui kaip pavyzdį pateikė ieškovė, buvo su d30 intarpu, t. y. su 30 mm skersmens intarpu, o UAB „B“ pateikė UAB „C“ rankenėles su d32 intarpu, t. y. su 32 mm skersmens intarpu.

8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „C“ atstovas V. R. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad įmonė kreipėsi į kelis tiekėjus dėl rankenėlių įsigijimo, UAB „A“ pateikti pavyzdžiai netiko dėl intarpo diametro. Kitas rankenėles, kurių intarpo diametras 32 mm, įsigijo iš UAB „B“, nors kreipėsi į keletą tiekėjų. Derindami užsakymą su UAB „B“ bendravo su R. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžių metu leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė UAB „A“ ir atsakovė UAB „B“ dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio yra konkuruojantys ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, nes jų veiklos kryptys iš dalies sutampa – baldų gamyba, importas, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika.

11. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas R. G. pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Atsakovo R. G. patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas realizuojant konstitucinę ūkinės veiklos laisvę steigti įmonę (UAB „B“) ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieškovė nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime sąlygojančiais ieškovės nuostolius.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė nebuvo įdiegusi veiksmingų priemonių informacijai apsaugoti – duomenys, kuriuos ieškovės atstovė įvardija kaip įmonės komercinę paslaptį, nebuvo tikslingai ir aiškiai apibrėžti. Nebuvo sudaryti konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimai, kurie aiškiai apibrėžtų atsakovų atsakomybę už informacijos apsaugą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų egzistavusi aiški informacijos apsaugos tvarka įmonės viduje, informacijos pasiekiamumas nebuvo apribotas taip, kad atsakovui R. G. būtų buvę aišku, jog minėta informacija yra slapta ir saugoma. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys, susiję su serverio ir informacijos apsauga, neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, kad duomenys buvo pakankamai apsaugoti, todėl teismas negali padaryti išvados, kad atsakovai ieškovės komercine paslaptimi laikomą informaciją gavo neteisėtai ir vėliau neteisėtai ja pasinaudojo.

13. Teismas pažymėjo, kad tam, jog informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „B“ pardavė UAB „C“ 6 070 vnt. rankenėlių H24, D32, brass brushed, ir 300 vnt. rankenėlių H24, L41, nickel matt. Įrodymų, kad būtent dėl tokio tipo rankenėlių buvo pateiktas ieškovės komercinis pasiūlymas UAB „C“, ieškovė į bylą nepateikė.

15. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „C“ atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ieškovei nepateikus alternatyvaus pasiūlymo po to, kai pradinis buvo atmestas, trečiasis asmuo kreipėsi į kelis tiekėjus, siekdamas įsigyti norimą furnitūrą, t. y. kad informacija apie trečiojo asmens UAB „C“ poreikį galėjo būti žinoma ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems šioje verslo srityje veikiantiems ūkio subjektams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad informacija, kuri ieškovės nurodoma kaip konfidenciali, galbūt buvo viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Be to, atsakovui R. G. ši informacija tapo žinoma dirbant ieškovės naudai – derinant galimą užsakymą. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Ieškovės atstovė taip pat neįvardijo, ar ši informacija buvo vienintelė, kurią ji nutarė laikyti komercine įmonės paslaptimi, ar serveryje buvo ir kita informacija, ieškovės laikyta komercine paslaptimi, kuria atsakovai galbūt pasinaudojo.

16. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad informacija, saugoma serveryje www.dropbox.lt, būtų buvusi įvardyta kaip įmonės komercinė paslaptis įmonės vidiniuose dokumentuose ar bet kokia kita forma. Todėl nėra ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad naujai įsteigtoje bendrovėje (UAB „B“) atsakovas R. G. neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi, t. y. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės klientais, perdavė ją konkuruojančiam subjektui, kuris šiuos duomenis panaudojo vykdydamas komercinį sandorį ir gavo iš šio sandorio komercinės naudos.

17. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „A“ buvo nustatyta, kokia informacija įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Ieškovės ir atsakovo R. G. darbo sutartyje nebuvo numatyta prievolė saugoti konfidencialią ieškovės informaciją (komercinę paslaptį). Teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu ieškovė būtų priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir būtų ėmusis protingų saugos priemonių, o atsakovui R. G. būtų suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas nurodymas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Teismas nusprendė, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių, todėl informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu.

18. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų solidariosios deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovė neįrodė atsakovų bendrų veiksmų neteisėtumo, iš to išeina, kad jiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė, todėl ieškinio reikalavimus dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „A“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 5 826,06 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pažymima, kad atsakovas R. G. buvo ir darbuotojas, ir akcininkas. Jis kartu su M. P. buvo vieninteliai įmonės darbuotojai, todėl buvo aiškiai pasidaliję savo funkcijas ir pareigas. Atsakovas R. G. negalėjo nesuprasti, kas įmonėje yra komercinė paslaptis, kad komercinė paslaptis yra saugotina, kad jam, kaip komercijos direktoriui, tenka pareiga ir atsakomybė už informacijos apsaugą.

19.2. Akcentuoja, kad R. G., užimdamas komercijos direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už pardavimus, privalėjo užtikrinti komunikaciją su klientais el. paštu. Ieškovės nuomone, akivaizdu ir suprantama, kad darbo funkcijoms atlikti suteiktos prieigos prie įmonės el. pašto negalima naudoti asmeniniais ar bet kuriais kitais nesusijusiais su darbu, juolab konkurenciniais tikslais. Taip pat bet kuris asmuo, įsipareigodamas darbdaviui atlikti komercijos (pardavimų) vadovo funkcijas, turi suprasti, kad negalima ištrinti iš įmonės el. pašto gautų klientų paklausimų / užsakymų ir paslapčia perimti juos įvykdyti per asmeninę konkuruojančią įmonę.

19.3. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė visiškai nelogišką išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas R. G. pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Teismas formuoja neteisingą teismų praktiką, kuri leidžia darbuotojams tiesiog vogti savo darbdavio vardu gautus užsakymus ir vykdyti juos savo asmeniniu ar savo įmonės vardu.

19.4. Nurodo, kad atsakovui R. G. iš įstatymo kyla pareiga bent 1 metus neatskleisti ir nenaudoti komercinės paslapties, kuri tapo žinoma dėl darbo ar kitų sutartinių santykių su ūkio subjektu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovas, dar dirbdamas UAB „A“, ne tik įsteigė konkuruojančią įmonę UAB „B“, tačiau ir jos veikloje naudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – duomenis apie įmonės klientus, jų poreikį, tiekėjus, konkrečius užsakymus ir pan.

19.5. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog egzistavo aiški informacijos apsaugos tvarka įmonės viduje, informacijos pasiekiamumas buvo apribotas, atsakovui R. G. buvo aišku, kad minėta informacija yra slapta bei saugoma. Akcentuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje įmonėje dirba tik du darbuotojai, kurie abu yra ir įmonės akcininkai. Pažymi, kad, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo konstatuota, jog bylos atveju reikalavimas, kad įmonė formalizuotų susipažinimo, saugojimo tvarką, sukurtų formalią sistemą informacijos apsaugai įmonės viduje, neatitiktų protingumo reikalavimų ir būtų nesuderinamas su tikslu, kurio siekiama kuriant fizines, technines, teisinės, organizacines priemones informacijos apsaugai.

19.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo akcentuoja aplinkybę, kad pagrindinė www.dropbox.com paskyra nebuvo sukurta ieškovės vardu. Paskyra buvo sukurta ir administruojama ieškovės vadovo M. P. vardu. Visiškai nėra svarbu, su kokiu elektroniniu paštu ieškovės vadovas jungiasi prie paskyros. Svarbu yra tai, kad ieškovės vadovas jungiasi su savo elektroniniu paštu. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad „paskyra buvo registruota UAB „X“ elektroninio pašto adresu ir ją dalijosi kitos įmonės, susijusios su M. P. (UAB „Y“)“. Byloje nebuvo nustatinėjama ir nėra duomenų, kad paskyra registruota UAB „X“ vardu. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad paskyra registruota M. P. vardu, prisijungiant M. P. valdomu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), taigi, paskyra registruota iš kito domeno nei A.lt, tačiau tai nedaro paskyros viešos ar kažkam kitam priklausančios.

19.7. Be to, pažymi, kad, priešingai, nei nustatė teismas, buvo dalijamasi ne paskyra, o paskyroje suformuotais ir įkeltais dokumentų aplankais. Kaip ieškovė paaiškino byloje, ieškovės vadovas naudojasi ta pačia www.dropbox.com asmenine paskyra ir kitoms savo veikloms: UAB „Y“, UAB „A“ veiklai, asmeniniams finansams, dokumentų keitimuisi su šeimos nariais ir kt. Tačiau ieškovės vadovas, kaip paskyros vienintelis administratorius, nesidalija visa paskyra su trečiaisiais asmenimis, o suteikia prieigą konkrečiam asmeniui prie konkretaus dokumentų aplanko.

19.8. Akcentuoja, kad byloje pateikti duomenys – UAB „A“ duomenų aplanko ekrano nuotraukos ir www.dropbox.com el. laiškai su serverio aktyvumo ataskaitomis, patvirtina, kad prieigą prie ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos (klientų, tiekėjų sąrašų, kainodaros, klientų prekių poreikių ir kt.) turėjo išskirtinai tik ieškovės vadovas ir atsakovas R. G., t. y. vieninteliai ieškovės akcininkai ir vadovaujamas pareigas užimantys asmenys. Duomenys yra gerai apsaugoti ir yra nevieši, todėl atitinkantys komercinei paslapčiai keliamus kriterijus.

19.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi ir joje nustatytais prejudiciniais faktais, teismas priėmė tokį patį sprendimą, kuris vieną kartą jau buvo apskųstas apeliacine tvarka, pripažintas nepagrįstu ir grąžintas nagrinėti iš naujo.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis nebuvo galutinis sprendimas dėl bylos esmės. Ieškovė neteisingai interpretuoja res judicata (CPK 279 str. 4 d.) ir prejudicinės galios principus, nes jie taikomi tik galutiniam teismo sprendimui, kuris byloje dar nebuvo priimtas. Ieškovė klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo vertinti ginčo aplinkybių. Kauno apygardos teismo nutartis nereiškė, kad pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas patvirtinti ieškovo teiginius apie komercinės paslapties egzistavimą. Priešingai, byla buvo grąžinta tam, kad būtų išsiaiškinta, ar ši informacija iš tikrųjų atitinka komercinės paslapties kriterijus. Ieškovo argumentas dėl prejudicinės galios klaidingas. Byla buvo grąžinta ne tik tam, kad būtų iš naujo įvertinti atsakovų veiksmai, bet ir tam, kad pirmosios instancijos teismas atliktų išsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir civilinės atsakomybės sąlygų vertinimą, kurio anksčiau bylą išnagrinėjęs teismas nebuvo atlikęs.

20.2. Nurodė, kad R. G. pats inicijavo kontaktą su UAB „C“, jo gauta informacija laikytina ne ieškovės, bet jo paties asmeniškai surinkta. R. G. aiškiai nurodė, kad UAB „C“ poreikis išaiškėjo 2021 m. gegužės mėnesį, kai informacija apie šį poreikį „Dropbox“ paskyroje dar nebuvo sukurta. Byloje nėra duomenų, kada ir kokia informacija apie UAB „C“ atsirado „Dropbox“ paskyroje. Informacija apie UAB „C“ buvo surinkta teisėtais būdais ir perleista ieškovei jos komercinei veiklai vykdyti. Pažymi, kad teiginiai, jog R. G. „pasisavino“ šią informaciją, yra nepagrįsti. R. G. pats suteikė ieškovei informaciją apie UAB „C“, kuri vėliau buvo naudojama ieškovės veikloje. Ieškovė nenurodė konkrečių duomenų, kurie, kaip teigiama, buvo atskleisti ar panaudoti atsakovų veikloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „B“ būtų sudariusi sandorius su klientais, pasinaudodama ieškovės informacija. Ieškovė nepagrįstai siekia pateikti komerciniu pasiūlymu Nr. 2021-09-08-1 nurodytą informaciją kaip komercinę paslaptį, nepateikdama įrodymų, kad ši informacija buvo komercinė ieškovės paslaptis ir buvo apsaugota teisėtomis priemonėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentas „Komercinis pasiūlymas Nr. 2021-09-08-1“ buvo panaudotas atsakovų veikloje ar pateiktas ieškovės klientams.

20.3. Pažymi, kad, UAB „C“ atmetus komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1, ieškovė nepateikė alternatyvaus pasiūlymo UAB „C“, nors klientas išreiškė kitokio tipo rankenėlių poreikį. UAB „C“ kreipėsi ir į kitus tiekėjus, siekdama rasti tinkamus produktus savo poreikiams. Ieškovės neveiklumas šiuo atveju eliminuoja galimybę teigti, kad R. G. nesąžiningai nutraukė ar užvaldė ieškovės komercinius ryšius.

20.4. Akcentuoja, kad atsakovo R. G. vėlesnė veikla negali būti laikoma neteisėta konkurencija, jei ieškovė savo iniciatyva atsisakė kliento. R. G. tęsė bendradarbiavimą su UAB „C“ jau ne kaip ieškovės atstovas. Tai rodo, kad jis dirbo teisėtai, nepriklausomai nuo ieškovės interesų, nes pastaroji atsisakė komercinio santykio su klientu. Kliento poreikiai nebuvo patenkinti dėl ieškovės neveiklumo, o ne dėl atsakovo R. G. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors UAB „A“ ir UAB „B“ yra konkuruojantys subjektai, ieškovas neįrodė, kad atsakovė UAB „B“ vykdė neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį.

20.5. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu prie „Dropbox“ paskyros buvo prijungtos įmonės, kurios neturi ryšio su ieškovės veikla, todėl informacija buvo pasiekiama tretiesiems asmenims, tai patvirtina, jog ji nebuvo slapta. „Dropbox“ paskyros valdytojas yra UAB „X“, todėl informacija apie UAB „C“ poreikius, jeigu tokia ginčo laikotarpiu būtų buvusi, būtų priklausiusi kitai įmonei ir būtų nepriskirta ieškovės komercinei paslapčiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad „Dropbox“ paskyra buvo sukurta ieškovės vardu. Priešingai, kaip nustatyta byloje, paskyra buvo registruota su UAB „X“ el. pašto adresu ir ją dalijosi kitos įmonės, susijusios su M. P., pavyzdžiui, UAB „Y“. Tai, kad informacija buvo laikoma www.dropbox.com paskyroje, nereiškia, kad ji buvo pakankamai apsaugota. Svarbiausia yra ne tai, kur duomenys buvo saugomi, o tai, ar jie buvo aiškiai įvardyti kaip komercinė paslaptis ir ar buvo užtikrinta reali apsauga. Informacija buvo prieinama viešai.

20.6. Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad elektroninio pašto dėžutė buvo skirta išimtinai ieškovės veiklai ar kad atsakovas turėjo riboti jos naudojimą kitoms funkcijoms. Atsakovas R. G. nurodė, kad minėta elektroninio pašto dėžutė buvo naudojama ir UAB „D“ darbui, įskaitant užklausas dėl rankenėlių pavyzdžių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas privalėjo naudotis elektroninio pašto dėžute tik ieškovės darbui. Atsakovas turėjo teisę naudoti elektroninio pašto dėžutę savo nuožiūra, nes ji buvo asmeniniame kompiuteryje. Elektroninio pašto slaptažodis, apie kurį kalba ieškovė, negali būti laikomas įrodymu apie prieigą prie komercinės paslapties, nes nėra aišku, kokia informacija buvo saugoma elektroninio pašto serveryje ir ar ši informacija atitiko komercinės paslapties kriterijus. Be to, atsakovas nebuvo informuotas, kad konkreti informacija laikoma komercine paslaptimi. Nebuvo sudaryti konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimai, kurie aiškiai apibrėžtų atsakovo atsakomybę už informacijos apsaugą. Ieškovės pateikti duomenys apie serverį, slaptažodžius ir informacijos apsaugą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

20.7. Nurodo, kad ieškovės teiginiai dėl žalos, susijusios su tariamu komercinės paslapties apie UAB „C“ užsakymą perėmimu, atlyginimo yra nepagrįsti. Nepateikta jokių įrodymų apie ieškovo realiai patirtą žalą ar jos dydį. Atsakovė UAB „B“ nepardavė UAB „C“ 6 100 vnt. rankenėlių su intarpu d30. UAB „B“ veikla nepažeidė ieškovės teisių, nes nebuvo vykdomi jokie užsakymai pagal ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą. Ieškovės teiginiai apie UAB „B“ neteisėtą konkurenciją yra nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais.

20.8. Ieškovės nurodytas 5 826,06 Eur pelno netekimas grindžiamas sąskaitomis faktūromis, kurios neturi nieko bendra su komerciniu pasiūlymu Nr. 2021-09-08-1. Kadangi ieškovė nepateikė kainų pasiūlymų dėl kitų rankenėlių, negalima nustatyti, kokį pelną ji galėjo prarasti. Kai UAB „C“ atmetė komercinį pasiūlymą dėl rankenėlių su intarpu d30, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti klientą ar pasiūlyti alternatyvius produktus, atitinkančius užsakovo poreikius. Atsakovė UAB „B“ teisėtai pardavė savo gaminius klientei UAB „C“ ir nepažeidė ieškovės teisių. Ieškovė nebuvo pateikusi komercinio pasiūlymo dėl minėtų rankenėlių, todėl ji neturėjo pagrindo tikėtis, kad šios prekės bus įsigytos būtent iš jo. Tai reiškia, kad nėra pagrindo kalbėti apie pelno netekimą.

21. Atsakovė UAB „B“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-491-1163/2024, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

21.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas R. G. dirbdamas pas ieškovę perėmė ieškovės užsakymą ir jį atliko per atsakovę UAB „B“. Ieškovės teiginiai dėl žalos, susijusios su tariamu komercinės paslapties apie UAB „C“ užsakymą perėmimu, yra nepagrįsti. Atsakovė UAB „B“ nepardavė UAB „C“ 6100 vnt. rankenėlių su intarpu d30. UAB „B“ veikla nepažeidė ieškovės teisių, nes nebuvo vykdomi jokie užsakymai pagal ieškovo pateiktą komercinį pasiūlymą. Ieškovės teiginiai apie UAB „B“ neteisėtą konkurenciją yra nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais.

21.2. Nurodo, kad UAB „C“ atmetė komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1 dėl rankenėlių su intarpu d30, tačiau ieškovė nepateikė jokio alternatyvaus pasiūlymo, nors klientas išreiškė kitokio tipo rankenėlių poreikį. Rašytiniuose paaiškinimuose UAB „C“ nurodė, kad ji kreipėsi ir į kitus tiekėjus, siekdama rasti tinkamus produktus savo poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė alternatyvaus pasiūlymo, UAB „B” vykdomi užsakymai klientei UAB „C“ negali būti laikomi ieškovės komercinių teisių pažeidimu.

21.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors UAB „A“ ir UAB „B“ yra konkuruojantys subjektai, ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „B“ vykdė neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. Kaip teismas pažymėjo, konkurencijos ribojimas yra pateisinamas tik tais atvejais, kai egzistuoja aiškūs ir įrodyti neteisėti konkurencijos suvaržymo veiksmai. Vien teiginiai, kad atsakovas „vogė klientus“ ar „vykdė užsakymus savo įmonės vardu“, nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė aiškių įrodymų, kad komercinės paslaptys buvo tinkamai saugomos ir kad atsakovas jas neteisėtai pasisavino.

21.4. Pažymi, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl pelno netekimo. Informacija apie kliento poreikius buvo gauta tiesiogiai iš UAB „C“, o ne iš ieškovės. Todėl atsakovės UAB „B“ veiksmai negali būti laikomi neteisėtu konfidencialios informacijos panaudojimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė realią žalą. Skirtingų gaminių pardavimas neįrodo, kad atsakovė UAB „B“ neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi. Kadangi ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl rankenėlių H24, D32, brass brushed, ir H24, L41, nickel matt, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji būtų sudariusi sutartį ir gavusi pajamų už šias prekes. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų turėjusi technines ar finansines galimybes įvykdyti tokį užsakymą. Atsakovės veiksmai, parduodant rankenėles H24, D32, brass brushed, ir H24, L41, nickel matt, negali būti laikomi neteisėtais, nes nėra įrodymų, kad atsakovė pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi ar informacija. Šios rankenėlės nebuvo susijusios su ieškovės komerciniu pasiūlymu, kuris buvo atmestas.

21.5. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tas pačias aplinkybes vertino iš naujo ir padarė visiškai priešingas išvadas, nei padarė aukštesnės instancijos teismas. Ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas tas pačias aplinkybes vertino iš naujo ir padarė priešingas išvadas nei apeliacinės instancijos teismas, yra klaidinga. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartyje nepripažino, kad atsakovė UAB „B“ atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė komercinės paslapties apsaugos taisykles, teismas tik nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė bylos esmę.

21.6. Pažymi, kad R. G. pats suteikė ieškovei informaciją apie UAB „C“, kuri vėliau buvo naudojama ieškovės veikloje. Teiginiai, kad R. G. pasisavino informaciją, kurią pats perdavė ieškovei, yra nelogiški ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo informacija buvo identifikuota, kaip komercinė paslaptis. Nebuvo priimtas sprendimas skelbti šiuos duomenis saugotinais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia konkreti informacija sudarė jos komercinę paslaptį. Ieškovė nenurodė konkrečių duomenų, kurie, kaip teigiama, buvo atskleisti ar panaudoti atsakovės UAB „B“ veikloje.

21.7. Akcentuoja, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės nurodoma „Dropbox“ paskyra buvo sukurta registruojantis su UAB „X“ priklausančiu subdomenu – (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, kad „Dropbox“ paskyros savininkė ir valdytoja yra UAB „X“. Ginčo laikotarpiu prie „Dropbox“ paskyros buvo prijungtos įmonės, kurios neturi ryšio su ieškovės veikla, todėl: informacija buvo pasiekiama tretiesiems asmenims, kas patvirtina, jog ji nebuvo slapta. „Dropbox“ paskyros valdytoja yra UAB „X“, todėl informacija apie UAB „C“ poreikius, jeigu tokia ginčo laikotarpiu būtų buvusi, būtų priklausiusi kitai įmonei ir būtų nepriskirta ieškovės komercinei paslapčiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad „Dropbox“ paskyra buvo sukurta ieškovės vardu. Ieškovė neįrodė, kad ginčo informacija nebuvo prieinama viešai. Nebuvo įrodyta, kad ieškovė ėmėsi protingų priemonių apsaugoti informaciją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši informacija buvo išskirtinai slapta ar nepasiekiama trečiosioms šalims.

22. Trečiasis asmuo UAB „D“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-491-1163/2024, palikti nepakeistą, iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

22.1. Ieškovė klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes ir nepagrįstai tvirtina, kad UAB „B“ pardavė UAB „C“ gaminius pagal komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai vykdė minėtą pasiūlymą ar kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „C“ atsisakė pasiūlymo Nr. 2021-09-08-1, nes rankenėlės su intarpu d30 jiems netiko.

22.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijama informacija buvo komercinė paslaptis: informacija apie UAB „C“ buvo viešai prieinama ir nebuvo aiškiai apibrėžta kaip slapta. Informacija, kurią R. G., kaip ieškovės akcininkas arba UAB „D“ darbuotojas, gavo tiesiogiai iš UAB „C“, nėra ieškovės sukurta ar priklausanti jai, kaip komercinė paslaptis.

22.3. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovai neteisėtai naudojo ieškovės informaciją: atsakovai sudarė sandorius, kurių ieškovė niekada nesiūlė. UAB „C“ buvo laisva rinktis kitą tiekėją, o ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji būtų turėjusi įsipareigojimą bendradarbiauti tik su ja.

22.4. Ieškovės teiginiai dėl žalos, susijusios su tariamu komercinės paslapties apie UAB „C“ užsakymą perėmimu, atlyginimo yra nepagrįsti. Nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės realiai patirtą žalą ar jos dydį. Atsakovė UAB „B“ nepardavė UAB „C“ 6 100 vnt. rankenėlių su intarpu d30. UAB „B“ veikla nepažeidė ieškovės teisių, nes nebuvo vykdomi jokie užsakymai pagal ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą. Tai, kad atsakovė UAB „B“ pardavė kitokias rankenėles, rodo, jog ji nereagavo į ieškovės pasiūlymą, o tenkino kliento poreikius, kurių ieškovė nepatenkino.

22.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl pelno netekimo. Informacija apie kliento poreikius buvo gauta tiesiogiai iš UAB „C“, o ne iš ieškovės. Todėl atsakovų veiksmai negali būti laikomi neteisėtu konfidencialios informacijos panaudojimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė realią žalą. Skirtingų gaminių pardavimas neįrodo, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi.

22.6. Pažymi, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl rankenėlių H24, D32, brass brushed, ir H24, L41, nickel matt, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji būtų sudariusi sutartį ir gavusi pajamų už šias prekes. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų turėjusi technines ar finansines galimybes įvykdyti tokį užsakymą. Atsakovų veiksmai, parduodant rankenėles H24, D32, brass brushed, ir H24, L41, nickel matt, negali būti laikomi neteisėtais, nes nėra įrodymų, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi ar informacija. Šios rankenėlės nebuvo susijusios su komerciniu pasiūlymu, kuris buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovams dėl žalos, sukeltos dėl nesąžiningos konkurencijos, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

26. Ieškovė 2025 m. vasario 27 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų apeliacinių skundų. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami CPK 323 straipsnio pagrindu.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruota ieškovė UAB „A“. Jos akcininkais buvo R. G. ir M. P.. Darbo sutarties, sudarytos 2021 m. liepos 2 d., pagrindu į komercijos direktoriaus pareigas buvo priimtas atsakovas R. G.. 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį UAB „B“, kurios tikslai: baldų gamyba; baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Darbo sutartis su atsakovu R. G. buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 15 d.

Dėl apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo privalomumo šioje byloje

28. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas R. G., kuriam, kaip komercijos vadovui, buvo patikėta ir žinoma visa informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, užsakymai ir t. t., atliko neteisėtus veiksmus, pasinaudodamas minėta informacija, t. y., veikdamas per savo naujai įsteigtą įmonę – atsakovę UAB „B“, perėmė užsakymą iš ieškovės ir jį įvykdė, tokiu būdu nesąžiningai konkuravo su ieškove. Nurodė, kad atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei padaryta 5 826,06 Eur žala.

29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių, todėl informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų solidariosios deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovė neįrodė atsakovų bendrų veiksmų neteisėtumo, iš to išeina, kad jiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

30. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovė nurodo, kad teismas nesivadovavo 2023 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais, peržengė nustatytas bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ribas, netinkamai aiškino CK 1.116 straipsnio nuostatas ir netinkamai taikė konkurencijos teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

31. Ieškovė teigia, Kauno apygardos teismas iš esmės nustatęs, kad ieškovės nurodoma informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi, o reikalavimas, kad įmonė formalizuotų susipažinimo, saugojimo tvarką, sukurtų formalią sistemą informacijos apsaugai įmonės viduje, nėra proporcingas, aiškiai apibrėžė, kaip šioje byloje turėtų būti nustatomas informacijos apsaugos kriterijus. Taigi, apeliantės teigimu, byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl to, kad teismas galėtų nustatyti ieškovės personalo sudėtį ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos prieinamumą kitiems asmenims. Todėl, ieškovės nuomone, skundžiamame teismo sprendime negalėjo būti iš naujo nustatomos aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos, o tuo labiau tie patys faktai negalėjo būti aiškinami ir vertinami kitaip, nei nustatė aukštesnės instancijos teismas. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, vertindama tokius apeliantės argumentus, pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl ginčo esmės – bylos dalis, kuria ieškinys buvo atmestas, perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Taigi, byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti tam, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Ieškovė klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo vertinti ginčo aplinkybių. Priešingai, nei nurodo apeliantė, Kauno apygardos teismas nepatvirtino visų komercinės paslapties kriterijų, kaip galutinių ir neginčijamų, nepriėmė sprendimo dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, o tik nurodė, kokius aspektus reikia iš naujo išsiaiškinti. Galutinis sprendimas byloje nebuvo priimtas, todėl ieškovė klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo vertinti ginčo aplinkybių. Gavęs papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai juos vertindamas visų byloje pateiktų įrodymų kontekste nagrinėjo bylą naujais aspektais, aiškinosi, ar ieškovės nurodyta informacija iš tikrųjų atitinka komercinės paslapties kriterijus.

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikia klaidingus argumentus dėl prejudicinės galios, t. y., cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl prejudicinių faktų, neteisingai ją taiko. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Svarbu pažymėti tai, kad teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią tada, kai šalių ginčas yra išspręstas galutinai. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas šioje byloje nepriėmė galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo ieškovės nurodomų aplinkybių vertinti kaip apeliacinio teismo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų.

Dėl ginčo esmės

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinką, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas, KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, tačiau nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.

35. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023). Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011 ir kt.). Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Komercinė paslaptis yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

36. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas R. G. neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu (ieškove) ir kad ieškovė nėra priėmusi sprendimo (jo formalizavusi) paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas R. G. pagal darbo sutartį įsipareigojo saugoti ieškovės specifinę konfidencialią informaciją. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar informacija, kurią, pasak ieškovės, neteisėtai pasinaudojo atsakovai, yra komercinė paslaptis, ar atsakovai šią informaciją gavo, atskleidė ar panaudojo neteisėtai ir ar dėl šių veiksmų ieškovei buvo padaryta žala. Kaip matyti iš pirmosios instancijos 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu teiktų ieškovės atstovės paaiškinimų, ieškovė komercine paslaptimi laiko UAB „C“ kontaktus, užsakymą, poreikius, informaciją, ką įmonė ketina pirkti. Ieškovės atstovė patvirtino, kad visa ši informacija buvo „Dropbox“ paskyroje, elektroniniuose laiškuose. 2024 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė į atsakovo klausimą, kokia informacija apie UAB „C“ buvo „Dropbox“ paskyroje, teigė, kad buvo laikoma bendra įmonės informacija, ir negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo laikoma informacija, susijusi su užsakymu dėl rankenėlių. 2024 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji nebuvo suderinusi su UAB „C“ konkretaus užsakymo dėl rankenėlių. 2024 m. birželio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas R. G. paaiškino, kad visą informaciją apie UAB „C“ surinko ir pateikė ieškovei būtent jis. Atsakovas R. G. minėto teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad rankenėlių poreikis išaiškėjo 2021 m. gegužės mėnesį. Būtent jis, kaip ieškovės akcininkas arba UAB „D“ darbuotojas, gavo informaciją apie UAB „C“ poreikius, ja pasidalijo su M. P. ir abu nutarė užsakymą vykdyti per ieškovę. 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas R. G. paaiškino, kad „Dropbox“ paskyroje jokios kainodaros, kainoraščių, susijusių su UAB „C“, nebuvo.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju informacija apie UAB „C“ galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų nevieša informacija, suteikianti ieškovei komercinį pranašumą. Tuo tarpu ieškovė, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nenurodė, kokia konkreti informacija, susijusi su UAB „C“, ir kada buvo įkelta „Dropbox“ serveryje. Taip pat nepagrindė, kokiais konkrečiais duomenimis, suteikiančiais ieškovei konkurencinį pranašumą, pasinaudojo atsakovas, kaip teigiama, atskleisdamas ar panaudodamas juos atsakovų veikloje. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo informacija buvo identifikuota, kaip komercinė paslaptis. Nebuvo priimtas sprendimas skelbti šiuos duomenis saugotinais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, duomenys, kuriuos ieškovės atstovė įvardija kaip įmonės komercinę paslaptį, nebuvo tikslingai ir aiškiai apibrėžti. Nebuvo sudaryti konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimai, kurie aiškiai apibrėžtų atsakovo atsakomybę už netinkamą informacijos apsaugą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonės viduje būtų egzistavusi aiški informacijos apsaugos tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra susiję su informacijos neviešumo, vertingumo ir veiksmų, siekiant šią informaciją apsaugoti, požymiais, tačiau nepagrindžia ypatingo tokios informacijos reikšmingumo (specifiškumo), lemiančio jos priskyrimą komercinės paslapties kategorijai.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriuos pagrindžia ir byloje pateikti duomenys – UAB „A“ duomenų aplanko ekrano nuotraukos, www.dropbox.com el. laiškai su serverio aktyvumo ataskaitomis, kad „Dropbox“ serveryje ieškovės dokumentai buvo laikomi įmonei sukurtame atskirame aplanke, prieigą prie jo turėjo išskirtinai tik ieškovės vadovas ir atsakovas R. G.. Visgi, sprendžiant, ar „Dropbox“ serveryje įmonei sukurtame atskirame aplanke laikoma informacija laikytina komercine paslaptimi, kaip minėta, turi būti įrodyta, ar ji yra itin specifinio pobūdžio, turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad ieškovės aplankale įkelta informacija, kuria neva pasinaudojo atsakovas, turėdamas prieigą prie minėto aplanko, yra tokia specifinė ir reikšminga, kad ją būtų galima pagrįstai laikyti komercine paslaptimi.

40. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, pagal bylos duomenis, pats R. G. inicijavo kontaktą su UAB „C“, pats asmeniškai surinko aktualią informaciją apie įmonės poreikius. R. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad UAB „C“ poreikis išaiškėjo 2021 m. gegužės mėnesį, kai informacija apie šį poreikį „Dropbox“ paskyroje dar nebuvo sukurta. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad informacija apie UAB „C“ buvo saugoma „Dropbox“ paskyroje iki tol, kol ją ieškovei perdavė R. G.. Be to, informacija, kurią R. G., kaip ieškovės akcininkas arba UAB „D“ darbuotojas, gavo tiesiogiai iš UAB „C“ ir pats suteikė ieškovei, net nelaikytina ieškovės sukurta ar priklausanti išskirtinai jai kaip komercinė paslaptis. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad pati informacija apie klientę UAB „C“ nebuvo išskirtinė ar slapta, o buvo žinoma ir kitiems verslo subjektams, kadangi, kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pati UAB „C“, ji kreipėsi ir į kitus tiekėjus, siekdama rasti tinkamus produktus savo poreikiams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „C“ atstovas taip pat patvirtino, kad ieškovei nepateikus alternatyvaus pasiūlymo po to, kai pradinis buvo atmestas, trečiasis asmuo kreipėsi į kelis tiekėjus, siekdamas įsigyti norimą furnitūrą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad informacija apie trečiojo asmens UAB „C“ poreikį galėjo būti žinoma ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems šioje verslo srityje veikiantiems ūkio subjektams. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad informacija, kuri ieškovės nurodoma kaip konfidenciali, galbūt buvo viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Taigi, informacija apie UAB „C“ poreikį įsigyti furnitūrą buvo žinoma ne tik ieškovei, bet ir kitiems tiekėjams, todėl ji nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, akcentuodama informacijos apie UAB „C“ poreikį svarbą aktualiu laiku, nepateikia objektyvių įrodymų, kad ši informacija atitinka ieškovės komercinės paslapties kriterijus.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė trečiajam asmeniui UAB „C“ pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1 dėl rankenėlių su intarpu d30 pasiūlos. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės vadovas M. P., naudodamasis savo parodose bei elektroniniu susirašinėjimu užmegztais komerciniais ryšiais, minėtų rankenėlių pavyzdžius užsakė iš Kinijos Respublikos gamintojo „Evernew Industrial & Trade Co., Limited“. Pavyzdžiai buvo gauti, tačiau UAB „C“ jie netiko. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens UAB „C“ atstovas, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, UAB „C“ atmetus pasiūlymą, ieškovė toliau užsakymo nebevykdė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „C“ atmetus ieškovės komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1 ieškovė užsakovei būtų pateikusi alternatyvų pasiūlymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės apie tai, kad pati ieškovė neteikė alternatyvaus pasiūlymo UAB „C“, nedėjo pastangų patenkinti kliento poreikį, nesuteikia pagrindo teigti, kad R. G. nesąžiningai nutraukė ar užvaldė ieškovės komercinius ryšius su trečiuoju asmeniu UAB „C“. Jei pati atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama toliau produktyviai bendradarbiauti su UAB „C“, atsakovo R. G. vėlesnė veikla, atstovaujant kitai įmonei ir siūlant potencialiam klientui jo poreikius atitinkančias prekes, yra logiška ir atitinka verslo praktiką, todėl negali būti laikoma neteisėta konkurencija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie užsakovą, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės užsakovu ir tokiu būdu perimti partnerį. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „B“ perėmė trečiąjį asmenį kaip furnitūros pirkėją dėl to, jog atsakovas R. G. atskleidė ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „B“ apie trečiąjį asmenį. Aptartos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovas R. G. atskleidė komercinę paslaptį apie trečiąjį asmenį atsakovei UAB „B“.

42. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas R. G. pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, ne tik nukrypo nuo apeliacinės instancijos konstatuotų ginčui taikytinų teisės normų, tačiau ir formuoja neteisingą teismų praktiką, kuri leidžia darbuotojams tiesiog vogti savo darbdavio vardu gautus užsakymus ir vykdyti juos savo asmeniniu ar savo įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė, remdamasis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Ieškovė neįrodė, kad atsakovai vykdė neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį.

43. Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 50 punktas).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių, todėl tokios informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu. Byloje nėra duomenų, už kokią kainą ieškovė būtų įvykdžiusi užsakymą UAB „C“, kurį įvykdė atsakovė. Ieškovė nepateikė alternatyvaus pasiūlymo dėl UAB „C“ poreikius atitinkančių rankenėlių po to, kai UAB „C“ atmetė 2021 m. rugsėjo 8 d. komercinį pasiūlymą. Ieškovės nurodytas 5 826,06 Eur pelno netekimas yra grindžiamas sąskaitomis faktūromis, nesusijusiomis su komerciniu pasiūlymu Nr. 2021-09-08-1. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės informacija, sudarančia komercinę paslaptį, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės tariamai prarasto pelno. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų solidariosios deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir byloje nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentų visuma nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai ir trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

47. Atsakovas R. G. prašo priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė UAB „B“ prašo priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „D“ prašo priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė rengdami atsiliepimus į apeliacinį skundą.

48. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

49. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija, vertindama prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgia į suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimas), į bylos sudėtingumą (byla nėra labai sudėtinga, apimtis nėra labai didelė), į advokato darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (tas pats advokatas surašė atsiliepimus į apeliacinį skundą; tas pats advokatas atstovauja tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui; atsiliepimų motyvai analogiški), į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rengė atsakovams atsiliepimus į apeliacinį skundą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, tas pats advokatas atstovavo tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos 1 000 Eur išlaidos tiek už atsakovams, tiek už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, todėl iš ieškovės kiekvienam iš atsakovų, taip pat trečiajam asmeniui UAB „D“ priteisia po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Vilija Valantienė