Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-491-1163/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2-491-1163/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01548-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Zita Lekečinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“
Atsakovas: R. G., uždarosios akcinės bendrovės „Furniterra“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „K. P.“, uždaroji akcinė bendrovė „B. J.“, uždaroji akcinė bendrovė „K. P.“

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinės bylos Nr. e2-491-1163/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01548-2022-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Zita Lekečinskienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“ atstovei advokatei A. V., vadovui M. P.,

atsakovų R. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Furniterra“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „K. P.“ atstovui advokatui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“ ieškinį atsakovams R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Furniterra“ dėl nesąžiningos konkurencijos sukeltos žalos atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „B. J.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „K. P.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Furnipro“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo (el. b. II t., b. l. 22-23) prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir UAB „Furniterra“ (toliau – ir atsakovai) 5 826,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, jog 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „Furnipro“. Įmonė vykdo baldų furnitūros pardavimo veiklą. Bendrovę įsteigė atsakovas R. G. ir M. P.. 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis su R. G., kurio darbo pareigos – komercijos direktorius. Jam, kaip komercijos direktoriui, buvo žinoma visa informacija sudaranti ieškovės komercinę paslaptį – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara ir t. t., buvo ir yra saugoma serveryje, apsaugotame slaptažodžiu. R. G., kaip komercijos direktoriui, buvo suteiktas slaptažodis ir prieiga prie visos su bendrovės veikla susijusios informacijos. 2021 m. lapkričio 8 d. R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „Furniterra“, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas R. G.. Šios įmonės vykdoma veikla yra analogiška ieškovės vykdomai veiklai bei su ja tiesiogiai konkuruoja. 2021 m. spalio – lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, jog sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Atlikus tyrimą ir patikrinus bendrovės elektroninio pašto duomenis, paaiškėjo, jog 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė buvo gavusi užsakymą iš UAB „Grafų baldai“, tačiau šis užsakymas buvo ištrintas iš bendrovės elektroninio pašto. Taip pat, ieškovės atstovas elektroniniame pašte rado atsakovo R. G. susirašinėjimą su UAB „B. J.“ darbuotojais, kurie teiravosi dėl užsakytų detalių išsiuntimo. Nei vieno iš šių nurodytų užsakymų ieškovės vardu atsakovas R. G. nevykdė, sąskaitų neišrašė, pajamų negavo. Ieškovė, nustačiusi aukščiau nurodytą informaciją, susisiekė su UAB „Grafų baldai“ ir įvykdė pateiktą užsakymą. Visgi, užsakymas UAB „B. J.“ jau buvo įvykdytas atsakovės UAB „Furniterra“. Kaip pripažino pats atsakovas R. G., jis perėmė UAB „B. J.“ ir ketino perimti UAB „Grafų baldai“ užsakymus bei juos įvykdyti per savo naujai ir slapta nuo kito akcininko M. P. įsteigtą juridinį asmenį – UAB „Furniterra“. Kiek iki šiol ieškovei žinoma, atsakovas R. G. ištrindavo užsakymus iš ieškovės elektroninio pašto ir nors dalį susirašinėjimų su klientais vykdė net iš ieškovės elektroninio pašto, tačiau sąskaitas išrašydavo atsakovės UAB „Furniterra“ vardu. Kitaip tariant, atsakovas R. G., pasinaudodamas visa ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, aktyviai veikdamas per atsakovę UAB „Furniterra“, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovė darbo sutartį su atsakovu R. G. nutraukė 2021 m. lapkričio 15 d. abipusiu sutarimu. Dėl atsakovų bendrai atliktų neteisėtų veiksmų, ieškovė neteko pajamų ir pelno.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu UAB „B. J.“ buvo derinamas užsakymas dėl baldų rankenėlių. Derybas su trečiuoju asmeniu vedė R. G., o M. P. vedė derybas bei susirašinėjimą su gamintojais – Kinijos įmone „E. I. & Trade Co., Limited“. Visa informacija, tiek susijusi su derybomis su trečiuoju asmeniu, tiek susijusi su derybomis su tiekėju, buvo žinoma ir prieinama tiek M. P., tiek R. G.. R. G. vedė derybas su trečiuoju asmeniu, susirašinėjo ir derino užsakymo parametrus. 2021 m. lapkričio mėn. įsteigė UAB „Furniterra“, ir, pasinaudodamas informacija apie esamą poreikį bei galimą tiekėją, taip pat informacija apie kainodarą, įvykdė sandorį su trečiuoju asmeniu UAB „B. J.“ jau UAB „Furniterra“ vardu, tik pasinaudojant trečiojo asmens UAB „K. P.“ importavimo paslaugomis. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad minėtas užsakymas šiai Kinijos įmonei buvo pirmas, tačiau ieškovės vadovas M. P. su minėtos įmonės vadovais komercinius santykius užmezgė dalyvaudamas parodose bei susirašinėdamas, susiklostęs bendradarbiavimas bei kontaktai buvo informacija, kuri ieškovei buvo vertinga, įmonė vertino ją kaip komercinę paslaptį. Atstovės nuomone, tikėtina, kad atliekant pradinį užsakymą, trečiasis asmuo UAB „B. J.“ kreipėsi į ieškovę, kaip į vienintelį galimą jai tinkamos produkcijos tiekėją, o atsakovai, žinodami apie poreikio ir pasiūlos sutaptį, pasinaudojo šia informacija, kurią įmonė vertino kaip komercinę paslaptį. A. R. G buvo ne tik ieškovės komercijos direktorius, tačiau ir akcininkas, todėl visa įmonės informacija jam buvo prieinama ir žinoma, nors visa kita įmonės vidinė informacija, sudaranti komercinę paslaptį – kainodara, užsakymų duomenys, klientų kontaktai, sąskaitos etc., tiek elektroninis paštas, buvo apsaugoti slaptažodžiais. Įmonė saugomą informaciją talpino serveryje www.dropbox.com., kuriame informaciją galėjo talpinti, matyti bei redaguoti tiksliai apibrėžtas žmonių skaičius – vienas jų buvo atsakovas R. G., kiti – buhalterines paslaugas teikiančios įmonės atstovai, kuriems buvo matoma tik su įmonės apskaita susijusi informacija, ir įmonės vadovas M. P.. Be to, pažymėjo, kad UAB „B. J.“, derindami užsakymą dėl rankenėlių, nurodė tik vieną diametrą – d30, dėl kitų poreikio neišreiškė. Atsakovai nepateikė duomenų, kad dėl kitokio diametro derinimo būtų vykęs susirašinėjimas su UAB „B. J.“.

II. Atsakovų argumentai

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovas R. G. nebuvo supažindintas su ieškovės komercine paslaptimi. Jam nežinoma, kokia ieškovės informacija buvo komercinė paslaptis, kur tokią informaciją ieškovė laikė ir saugojo. Jeigu ieškovės informacija buvo saugoma serveryje, tai atsakovui R. G. nebuvo perduotas prisijungimas prie ieškovės nurodomo serverio. Ieškovė nebuvo supažindinusi atsakovo R. G. su tokios informacijos saugumo užtikrinimo tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonė buvo priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus, arba ėmėsi protingų saugos priemonių, bei su tuo supažindino atsakovą R. G.. A. R. G nežinojo ieškovės komercinių paslapčių, jų nenaudojo ir neatskleidė, o UAB „Furniterra“ nepardavė UAB „B. J.“ komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių. Ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir pareikštas M. P. turint tikslą atkeršyti atsakovui R. G. už neparduotas M. P. UAB „Furnipro“ akcijas ir pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Furnipro“.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas R. G., jo ir atsakovės UAB „Furniterra“ atstovas paaiškino, kad derybas su UAB „B. J.“ pats R. G. pradėjo 2021 m. gegužės mėn., dirbdamas ieškovės komercijos direktoriumi. Ieškovė atsisiuntė iš Kinijos UAB „B. J.“ prašytų rankenėlių pavyzdžius, tačiau jie užsakovui netiko ir užsakymo trečiasis asmuo nepatvirtino. R. G. žiniomis, UAB „B. J.“ analogiškus užsakymus baldų rankenėlėms derino su keliais tiekėjais, tačiau jų nepasirinko dėl produkcijos neatitikimo keliamiems kokybės reikalavimams. R. G. nurodė, kad dar nebūdamas ieškovės darbuotoju, bendradarbiavo su UAB „B. J.“ kaip UAB „K. P.“ atstovas. UAB „Furniterra“ pateikė UAB „B. J.“ tinkamo dydžio, dizaino ir kokybės rankenėles bei jų pakankamą kiekį, todėl dėl jų bei dar kitų gaminių pardavimo sudarė sandorį su UAB „B. J.“. Pažymėjo, kad rankenėlės, kurias trečiajam asmeniui, kaip pavyzdį pateikė ieškovė, buvo su d30 intarpu, t. y. su 30 mm skersmens intarpu, tuo tarpu UAB „Furniterra“ pateikė UAB „B. J.“ rankenėles su d32 intarpu, t. y. su 32 mm skersmens intarpu.

III. Trečiųjų asmenų argumentai

6. Trečiasis asmuo UAB „B. J.“ pateikė byloje atsiliepimą bei raštą, kuriuose nurodė, kad iš ieškovės UAB „Furnipro“ buvo gavę komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1, kuriame buvo siūloma pirkti rankenėles su intarpu d30, šio tipo rankenėlės jiems netiko, todėl užsakymas nebuvo patvirtintas. Bendradarbiavimas su UAB „Furnipro“ nebuvo tęsiamas, kitų komercinių pasiūlymų iš UAB „Furnipro“ nebuvo gauta. Pažymėjo, kad susirašinėjant su R. G. buvo siekiama įsigyti tinkamas rankenėles, todėl UAB „B. J.“ kreipėsi į kitus tiekėjus. UAB „B. J.“ turėjo informaciją, kad R. G. rankenėles suras ir patieks per kitą įmonę, pabrėžė, kad UAB „B. J.“ veikė kaip nepriklausomas sąžiningas rinkos dalyvis, įmonės komunikacija buvo nukreipta tik į verslo tikslais skirtų prekių įsigijimą (el. b. II t., b. l. 113-114).

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „B. J.“ atstovas V. R. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad įmonė kreipėsi į kelis tiekėjus dėl rankenėlių įsigijimo, UAB „Furnipro“ pateikti pavyzdžiai netiko dėl intarpo diametro. Kitas rankenėles, kurių intarpo diametras 32 mm įsigijo iš UAB „Furniterra“, nors kreipėsi į keletą tiekėjų. Derindami užsakymą su UAB „Furniterra“ bendravo su R. G..

8. Trečiasis asmuo UAB „K. P.“ nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo pateikę atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. G. dirba UAB „K. P.“ nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Trečiojo asmens žiniomis, R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. dirbo ieškovės komercijos direktoriumi bei teikė UAB „B. J.“ komercinį pasiūlymą dėl 6 100 vienetų rankenėlių su intarpu d30. Tokio diametro rankenėlės UAB „B. J.“ netiko, todėl sandoris neįvyko. Atsakovė UAB „Furniterra“ pirko iš UAB „K. P.“ rankenėles H24, D32, brass brushed ir rankenėles H24, L41, nickel matt, kurias, trečiojo asmens žiniomis, vėliau pardavė UAB „B. J.“. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Furniterra“ nepardavė UAB „B. J.“ komerciniame pasiūlyme Nr. 2021-09-08-1 nurodyto 6 100 vienetų kiekio rankenėlių, kurių diametras d30, todėl negali būti pripažįstama, kad ji pakenkė ieškovės galimybėms konkuruoti.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023 2023 m. balandžio 3 d. buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Ieškovei sumažinus savo reikalavimus, teismas bylą dalyje dėl 1 402,97 Eur žalos atlyginimo, nutraukė. Priteisė iš ieškovės atsakovams ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „K. P.“ jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 279, bei priteisė valstybei iš ieškovės 26,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (el. b. II t., b.l. 176-185).

Žemesnės instancijos teismas

10. Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2A-965-1043/2023 nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo nutraukta, palikti nepakeistą ((el. b. III t., b.l. 39-50).

11. Atsižvelgiant į Sprendimo 9-10 punktus, byloje prašoma priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir UAB „Furniterra“ 5 826,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje esančiais duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruota ieškovė UAB „Furnipro“. Jos akcininkais buvo R. G. ir M. P. (el. b. I t., b. l. 58).

13. Darbo sutarties, sudarytos 2021 m. liepos 2 d., pagrindu, atsakovas R. G. buvo priimtas į komercijos direktoriaus pareigas (el. b. I t., b. l. 12-15).

14. 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas R. G. įsteigė UAB „Furniterra“, kurios tikslai: baldų gamyba; baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (el. b., I t., b. l. 37-39, 58-59).

15. Darbo sutartis su atsakovu R. G. buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 15 d. (el. b. I t., b.l. 12-15).

Dėl ginčo esmės

16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei padarytos 5 826,06 Eur žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinką, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas, KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, tačiau nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.

18. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

19. Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatymas) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

21. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, o šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžių metu leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė UAB „Furnipro“ ir atsakovė UAB „Furniterra“ dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra konkuruojantys ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, nes jų veiklos kryptys iš dalies sutampa – baldų gamyba, importas, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

23. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. akcininkai M. P., kuriam priklausė 60 procentų akcijų, ir R. G., kuriam priklausė 40 procentų akcijų, įsteigė UAB „Furnipro“ (ieškovę), kurioje M. P. ėjo bendrovės vadovo, o atsakovas R. G. – komercijos vadovo pareigas (el. b. I t., b.l. 12-15, 58). Vėliau akcijomis buvo pasidalinta kitu būdu – M. P. atiteko 70 procentų akcijų, R. G. – 30 procentų akcijų.

24. Ieškovės teigimu, atsakovas R. G., būdamas įmonės darbuotoju – komercijos vadovu – turėdamas galimybę panaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, 2021 m. lapkričio 8 d., dar eidamas UAB „Furnipro“ komercijos direktoriaus pareigas (atleistas 2021 m. lapkričio 15 d.) įsteigė atsakovę UAB „Furniterra“ (el. b. I t., b.l. 22-23). Naudodamasis minėta informacija, organizavo atsakovės UAB „Furniterra“ veiklą, atskleidė šią informaciją atsakovei UAB „Furniterra“ ir sudarė šiai įmonei galimybę konkuruoti su ieškove rinkoje. Šie bendri neteisėti atsakovų veiksmai sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą.

25. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. buvo ieškovėje dirbo tik du darbuotojai – vadovas M. P. ir komercijos vadovas atsakovas R. G.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą ieškovės pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma (el. b. III t., b. l. 92-93). Įmonės dokumentai, susiję su jos komercine bei ūkine veikla buvo saugomi serveryje www.dropbox.lt. Informacija šiame serveryje naudojosi, galėjo ją pildyti bei keisti tik tie asmenys, kuriems įmonės vadovas buvo suteikęs atitinkamas teises bei nurodęs prisijungimo slaptažodžius – jis pats ir komercijos vadovas R. G., naudojęsis įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. III t., b. l. 93-100), bei įmonės, teikusios UAB „Furnipro“ buhalterinės apskaitos paslaugas darbuotojai – UAB „Tobulas balansas“ direktorius M. V., kurio elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir šis įmonės darbuotoja buhalterė Jovita, kurios elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarieji du asmenys galėjo matyti tik su buhalterinės apskaitos paslaugai reikalingais dokumentais susijusią informaciją („(duomenys neskelbtini)“) (el. b. III t., b. l. 123-124, 130-138). Ieškovės atstovės teigimu, šiame serveryje buvo saugomi visi failai, susiję su įmonės veikla – komerciniai pasiūlymai, gamintojų, tiekėjų, klientų duomenys, įmonės kainodara, užsakymų apimtys, etc., t. y. duomenys, kuriuos įmonė vertino kaip komercinę paslaptį. Duomenys minėtame serveryje nebuvo pasiekiami asmenims, nesusijusiems su įmonės veikla – jie buvo apsaugoti elektroninio pašto slaptažodžiu, kuris buvo žinomas tik tam asmeniui, kuris naudojosi konkrečiu elektroniniu paštu.

26. Atsakovai, pateikdami atsiliepimus bei duodami paaiškinimus patys ir jų atstovas nurodė, kad R. G. darbo funkcijoms atlikti naudojo savo asmeninį kompiuterį – ieškovė atsakovui kompiuterio nesuteikė, be to, atsakovas R. G., pasirašydamas darbo sutartį su ieškove, nebuvo supažindintas su tuo, kad įmonės serveryje saugoma informacija yra įmonės komercinė paslaptis, kurią privaloma saugoti, taip pat nurodė, kad atsakovas R. G. nebuvo įpreigotas elektroninio pašto dėžute naudotis išimtinai ieškovės ūkinei veiklai. Pažymėjo, kad ieškovės nurodoma www.dropbox.lt paskyra buvo sukurta registruojantis su UAB „Elkodi“ priklausančiu subdomenu –(duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad www.dropbox.lt serverio savininkas ir valdytojas yra UAB „Elkodi“. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. specifinė, ieškovei priklausanti www.dropbox.lt paskyra nebuvo sukurta. Atsakovai neneigia, kad prie UAB „Elkodi“ www.dropbox.lt paskyros buvo prijungtas atsakovas R. G. ir ieškovės vadovas M. P., tačiau nurodo, kad taip pat buvo prijungti ir juridiniai asmenys UAB „Smagu pramogos“ ir UAB „Elkodi“. Atsakovo duomenimis UAB „Smagu pramogos“ minėtu laikotarpiu buvo vienas darbuotojas, o UAB „Elkodi“ – 2 darbuotojai, kurie taip pat turėjo galimybę naudotis minėtu serveriu, iš to atsakovas daro išvadą, kad kitiems asmenims taip pat buvo žinomos ir suteiktos prisijungimo prie ieškovės minėto serverio www. dropbox.lt galimybės bei galimybė disponuoti informacija, esančia serveryje. Atsakovas pažymėjo, kad abejones informacijos saugumo kelia ir tos aplinkybės, kad jis, jungdamasis prie ieškovės minėto serverio savo asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informaciją, patalpintą serveryje taip pat galėjo matyti bei naudoti.

27. Ieškovė, pateikdama papildomus duomenis nurodė, kad www.dropbox.lt suteikia galimybę saugoti virtualiuose serveriuose asmeninius bei įmonės dokumentus, vaizdo ir garso įrašus, kitas bylas. M. P. tiek savo kitoms įmonėms ir veikloms, tiek ir UAB „Furnipro“ veiklai naudojosi šia informacijos saugykla, kiekvienai iš savo veiklų sukurdamas atskirus aplankus. Failus ir aplankus www.dropbox.lt paslauga leidžia bendrinti su kitais vartotojais, tačiau nesubendrintu aplanku kitas asmuo naudotis negali, todėl kiekvienu atskiru aplanku ir jame esančiais failais galima saugiai realiu laiku dalintis su skirtingais asmenimis.UAB „Furnipro“ vadovas M. P. turėjo ir turi www.dropbox.lt asmeninę paskyrą, į kurią registravosi jam priklausančiu elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini) taip pat naudojasi ta pačia www.dropbox.lt asmenine paskyra ir kitoms savo veikloms: UAB „Smagu pramogos“, UAB „Furnipro“ veiklai, asmeniniams finansams, dokumentų keitimuisi su šeimos nariais ir kt. Kiekvieną aplanką galima subendrinti su skirtingais asmenimis, kurie nematys nesubendrintų aplankų. Taip programa garantuoja aukštą failų apsaugą. Tokios serverio suteikiamos dokumentų valdymo galimybės buvo priimtinos abiems ieškovės akcininkams. Ieškovės vadovas nepateikė duomenų, kiek www.dropbox.lt vartotojų buvo nurodytu laikotarpiu, paaiškino tik, kad, kai kurie aplankai buvo jo asmeniniai ir konfidencialūs, UAB „Furnipro“ informacijos aplankuose informaciją matyti ir ja dalintis galėjo tik jis ir atsakovas R. G., o kiti aplankai buvo susiję su UAB „Furnipro“ finansine apskaita bei kitomis jo veiklomis bei valdomomis įmonėmis. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą kompiuterio ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kokie aplankai www.dropbox.lt buvo sukurti, kas prie jų jungėsi ir teikė informaciją (el. b. III t., b.l. 93-100).

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčijo atsakovo R. G. nurodytų aplinkybių, jog darbo funkcijoms atlikti jis naudojo savo asmeninį kompiuterį, taip pat nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas R. G., pasirašydamas darbo sutartį buvo įpareigotas saugoti įmonės komercines paslaptis, esančias www.dropbox.lt ar buvo įpreigotas elektroninio pašto dėžute naudotis išimtinai ieškovo veiklai ir turėjo riboti jos naudojimą kitoms funkcijoms.

29. Ieškovė nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių, kad www.dropbox.lt paskyra nebuvo sukurta ieškovės vardu. Priešingai, kaip nustatyta byloje, paskyra buvo registruota UAB „Elkodi“ elektroninio pašto adresu ir ją dalijosi kitos įmonės, susijusios su M. P. (UAB „Smagu pramogos“).

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas R. G. pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. A. R. G patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas realizuojant konstitucinę ūkinės veiklos laisvę steigti įmonę (UAB „Furniterra“) ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieškovė, nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime sąlygojančiais ieškovės nuostolius (Sprendimo 17 p.). Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo pozicija, kad, pavyzdžiui, informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo, o pasibaigus darbo santykiams jie gali be jokių apribojimų naudoti tokią informaciją savo naudai ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

31. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė nebuvo įdiegusi veiksmingų priemonių informacijai apsaugoti – duomenys, kuriuos ieškovės atstovė įvardina kaip įmonės komercinę paslaptį, nebuvo tikslingai ir aiškiai apibrėžti. Nebuvo sudaryti konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimai, kurie aiškiai apibrėžtų atsakovų atsakomybę už informacijos apsaugą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų egzistavusi aiški informacijos apsaugos tvarka įmonės viduje, informacijos pasiekiamumas nebuvo apribotas tiek, kad atsakovui R. G. būtų buvę aišku, kad minėta informacija yra slapta bei saugoma. Ieškovo pateikti duomenys, susiję su serverio ir informacijos apsauga, neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, kad duomenys buvo pakankamai apsaugoti, todėl teismas negali padaryti išvados, kad atsakovai ieškovės komercine paslaptimi laikomą informaciją gavo neteisėtai, ir vėliau, neteisėtai ja pasinaudojo (CK 1.116 straipnis).

32. Kaip minėta šio sprendimo 18 punkte, informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34, 37 straipsniai numato, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente.

33. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Komercinės paslapties, kaip pramoninės nuosavybės objekto, skirtumai nuo kitų pramoninės nuosavybės objektų yra pažymėti kasacinėje praktikoje. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

34. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinė paslaptis yra savarankiškas pramoninės nuosavybės objektas, dėl kurio panaudojimo būdų komercinės paslapties turėtojas gali laisvai spręsti savo nuožiūra, t. y. pats jį naudoti savo komercinėje veikloje, atlygintinai jį perleisti kitiems asmenims, kt. Kaip ir kiti nuosavybės objektai, komercinė paslaptis yra saugoma nuo neteisėto jos pasisavinimo, nepriklausomai nuo to, ar pats komercinės paslapties turėtojas ją naudoja ar ketina naudoti savo komercinėje veikloje. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023).

35. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai informacija nelaikoma komercine paslaptimi: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas.

36. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonėje komercinės paslapties turinys buvo įvardintas aiškiai ir konkrečiai, t. y., kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad 2021 m. lapkričio 8 d., dar dirbdamas ieškovės komercijos direktoriumi, atsakovas R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį – atsakovę UAB „Furniterra“. A. R. G yra vienintelis atsakovės UAB „Furniterra“ akcininkas ir vadovas. 2021 m. spalio – lapkričio mėn. Ieškovės vadovas pastebėjo, jog sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Patikrinus bendrovės elektroninį paštą paaiškėjo, kad ieškovė buvo gavusi užsakymą iš UAB „Grafų baldai“, tačiau šis užsakymas buvo ištrintas iš bendrovės elektroninio pašto. Taip pat, ieškovė elektroniniame pašte rado atsakovo R. G. susirašinėjimą su UAB „B. J.“ darbuotojais. Susirašinėjime UAB „B. J.“ darbuotoja teiraujasi: „Ar mums užsakytos rankenėlės jau išsiųstos?“, iš atsakovo R. G. elektroninio pašto atsakoma: „Planuojama rankenėlių su intarpu gamybos pabaiga – 10.27. Informuosime kai jos bus pagamintos ir paruoštos siuntimui“ (el. b. I t., b.l. 20-21). Visgi nei vieno iš šių nurodytų užsakymų ieškovės vardu atsakovas R. G. neįvykdė, sąskaitų neišrašė, pajamų negavo. Ieškovės nuomone, jis perėmė UAB „B. J.“ ir ketino perimti UAB „Grafų baldai“ užsakymus ir juos įvykdyti per savo naujai ir slapta nuo kito akcininko M. P. įsteigtą juridinį asmenį – UAB „Furniterra“. Kitaip tariant, atsakovas R. G., pasinaudodamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, aktyviai veikdamas per atsakovę UAB „Furniterra“, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darbo sutartį su atsakovu R. G. ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. nutraukė abipusiu sutarimu.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė trečiajam asmeniui UAB „B. J.“ pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1 dėl rankenėlių su intarpu d30 pasiūlos (el. b. I t., b.l. 19). Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės vadovas M. P., naudodamasis savo parodose bei elektroniniu susirašinėjimu užmegztais komerciniais ryšiais minėtų rankenėlių pavyzdžius užsakė iš Kinijos Respublikos gamintojo „E. I. & Trade Co., Limited“ (el. b. I t., b.l. 16-18). Pavyzdžiai buvo gauti, tačiau UAB „B. J.“ jie netiko. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens UAB „B. J.“ atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (Sprendimo 6-7 punktai).

38. Ieškovės nuomone, būtent ši informacija apie poreikio ir pasiūlos sutaptis buvo svarbiausia bei vertingiausia informacija, įmonės vertinamą kaip komercinę paslaptį, nes, būtent šios informacijos gavimas, žinojimas bei panaudojimas davė atsakovei UAB „Furniterra“ realią finansinę naudą – atsakovė UAB „Furniterra“, neįvykus sandoriui tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „B. J.“, pardavė UAB „B. J.“ 6 070 vnt. rankenėlių H24, D32, brass Brushed ir 300 vnt. rankenėlių H24, L41, nickel matt.

39. A. R. G, nesutikodamas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino, kad 2021 m. gegužės mėnesį jis pats inicijavo kontaktą su UAB „B. J.“, todėl jo gauta informacija negali būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi jo atžvilgiu. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kokiu būdu, kada ir kokia informacija apie UAB „B. J.“ atsirado www.dropbox.lt paskyroje. A. R. G rodė, kad jis suteikė ieškovei informaciją apie UAB „B. J.“ paklausą rankenėlėms, kuri vėliau buvo naudojama ieškovės veikloje. A. R. G nuomone, ieškovė nenurodė konkrečių duomenų, kurie, kaip teigiama, buvo atskleisti ar panaudoti atsakovų veikloje. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentas „Komercinis pasiūlymas Nr. 2021-09-08-1“ buvo naudojamas atsakovų veikloje ar pateiktas ieškovės klientams. A. R. G atstovas paaiškino, kad ieškovė užsakė rankenėlių su d30 intarpu pavyzdžius, tačiau, kaip minėta, įmonei „B. J.“ šios rankenėlės netiko, ir šio užsakymo „B. J.“ nepatvirtino. R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „B. J.“ atmetus pasiūlymą, ieškovė toliau užsakymo nebevykdė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „B. J.“ atmetus ieškovės komercinį pasiūlymą Nr. 2021-09-08-1 ieškovė būtų pateikusi alternatyvų pasiūlymą. Tai rodo ieškovės pasyvumą komercinėje veikloje ir galimai prarastą galimybę tęsti bendradarbiavimą su klientu.

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Furniterra“ pardavė UAB „B. J.“ 6 070 vnt. rankenėlių H24, D32, brass Brushed ir 300 vnt. rankenėlių H24, L41, nickel matt. Įrodymų, kad būtent dėl tokio tipo rankenėlių buvo pateiktas ieškovės komercinis pasiūlymas UAB „B. J.“ ieškovė į bylą nepateikė.

41. Pažymėtina, kad trečiojo asmens UAB „B. J.“ atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovei nepateikus alternatyvaus pasiūlymo po to, kai pradinis buvo atmestas, trečiasis asmuo kreipėsi į kelis tiekėjus, siekdamas įsigyti norimą furnitūra, t. y., kad informacija apie trečiojo asmens UAB „B. J.“ poreikį galėjo būti žinoma ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems šioje verslo srityje veikiantiems ūkio subjektams, iš to seka, kad informacija, kuri ieškovės nurodoma kaip konfidenciali, galimai buvo viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Be to, atsakovui R. G. ši informacija tapo žinomos dirbant ieškovės naudai – derinant galimą užsakymą. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Ieškovės atstovė taip pat neįvardino, ar ši informacija buvo vienintelė, kurią ji nutarė laikyti komercine įmonės paslaptimi, ar serveryje buvo ir kita informacija, ieškovės laikyta komercine paslaptimi, kuria atsakovai galimai pasinaudojo.

42. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, jog informacija, saugoma serveryje www.dropbox.lt būtų buvusi įvardinta, kaip įmonės komercinė paslaptis – nei įmonės vidiniuose dokumentuose, nei bet kokia kita forma. Todėl nėra ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad naujai įsteigtoje bendrovėje (UAB „Furniterra“) atsakovas R. G. neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi, t. y. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės klientais, perdavė ją konkuruojančiam subjektui, kuris šiuos duomenis panaudojo vykdydamas komercinį sandorį bei gavo iš šio sandorio komercinės naudos (CPK 185 straipsnis).

43. Ieškovė pareiškė ieškinį nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą priteisti solidariai iš atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; kt.). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju solidariosios atsakomybės taikymas galimas tik įvertinus kiekvieno iš atsakovų veiksmų bendrumą reiškiamų reikalavimų atžvilgiu.

44. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

45. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog UAB „Furnipro“ buvo nustatyta, kokia informacija įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Ieškovės ir atsakovo R. G. darbo sutartyje nebuvo numatyta prievolė saugoti konfidencialią ieškovės informaciją (komercinę paslaptį). Teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu ieškovė būtų priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir būtų ėmusis protingų saugos priemonių, o atsakovui R. G. būtų suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas nurodymas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Teismas nusprendė, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių, todėl informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu.

46. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų solidarios deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovė neįrodė atsakovų bendrų veiksmų neteisėtumo, iš to seka, kad jiems negali būti taikoma solidari civilinė atsakomybė, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

47. Teismas sprendžia, kad dėl visų byloje reikšmingų argumentų, pasisakė.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

50. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą ir priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023, buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės UAB „Furnipro“ atsakovams R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Furniterra“ kiekvienam po 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų bei trečiajam asmeniui UAB „K. P.“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nuspręsta įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Furnipro“ 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 279, bei priteisti iš ieškovės UAB „Furnipro“ valstybei 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

51. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-763-959/2023 apeliacine tvarka, nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

52. Nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023 ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėtas žyminis mokestis – 131 Eur ir 1 670,74 Eur atstovavimo išlaidų. Pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį. Ginčą nagrinėjant civilinėje byloje Nr. e2-491-1163/2024 po grąžinimo iš apeliacinės instancijos ieškovas patyrė 2 445 Eur bylinėjimosi išlaidas (teisinis atstovavimas ir vertimai). Iš viso ieškovės patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas sudaro 262 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 4 115,74 Eur už atstovavimą bei vertimą.

53. Nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023 atsakovas R. G. byloje patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Analogiškai, atsakovė UAB „Furniterra“ taip pat patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-120520; e. b. t. 1, b. l. 138-142). Pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, atsakovas R. G. patyrė 1 815 Eur atstovavimo išlaidų, bei UAB „Furniterra“ patyrė 1 815 Eur atstovavimo išlaidų. Bylą nagrinėjant civilinėje byloje Nr. e2-491-1163/2024 po grąžinimo iš apeliacinės instancijos atsakovas R. G. nurodė, kad patyrė 2 662 Eur atstovavimo išlaidų, o UAB „Furniterra“ – 3 872 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Iš viso atsakovo R. G. atstovavimo išlaidas sudaro 5 687 Eur, o UAB „Furniterra“ – 6 897 Eur.

54. Trečiasis asmuo UAB „K. P.“ nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023 nurodė, kad patyrė 1 210 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį ir į pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo surašymu (2023 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitas).

55. Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę bei teismo posėdžių skaičių neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis.

56. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteisiama: atsakovui R. G. – 5 687 Eur, atsakovei UAB „Furniterra“ – 6 897 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „K. P.“ – 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. Valstybė byloje patyrė 26,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“, juridinio asmens kodas 305699614, atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 687 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“, juridinio asmens kodas 305699614, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Furniterra“, juridinio asmens kodas 305932328, 6 897 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Furnipro“, juridinio asmens kodas 305699614, trečiajam asmeniui UAB „K. P.“, juridinio asmens kodas 304737898, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Furnipro“, juridinio asmens kodas 305699614, valstybei 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Zita Lekečinskienė