Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-965-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2A-965-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01548-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“
Atsakovas: R. G., uždarajai akcinei bendrovei „Furniterra“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „B. J.“, „Kaizen Projects“

Kategorijos

6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
2.7.5Komercinės paslaptys
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-965-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01548-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.11; 2.7.5; 3.1.7.4; 3.3.1.18.5; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-959/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnipro“ ieškinį atsakovams R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Furniterra“ dėl nesąžiningos konkurencijos sukeltos žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B. J.“ ir uždaroji akcinė bendrovė UAB „Kaizen Projects“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Furnipro“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir UAB „Furniterra“ 5 826,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „Furnipro“. Bendrovę įsteigė R. G. ir M. P. (bendrovės vadovas). 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis su R. G., kurio darbo pareigos – komercijos direktorius, kuriam buvo žinoma visa informacija sudaranti ieškovės komercinę paslaptį – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara ir t. t. Visa informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi, buvo ir yra saugoma serveryje, apsaugotame slaptažodžiu. R. G., kaip komercijos direktoriui, buvo suteiktas slaptažodis ir prieiga prie visos su bendrovės veikla susijusios informacijos. 2021 m. lapkričio 8 d. R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „Furniterra“, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra R. G.. Įmonė vykdo baldų furnitūros pardavimo veiklą. Ši vykdoma veikla yra analogiška ieškovės vykdomai veiklai bei su ja tiesiogiai konkuruoja. 2021 m. spalio–lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, jog sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Atlikus tyrimą ir patikrinus bendrovės el. pašto duomenis, paaiškėjo, jog 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė buvo gavusi užsakymą iš UAB „Grafų baldai“, tačiau užsakymas buvo ištrintas iš bendrovės el. pašto. Ieškovė el. pašte taip pat rado atsakovo susirašinėjimą su UAB „B. J.“ darbuotojais, kurie teiravosi dėl užsakytų detalių išsiuntimo. Nei vieno iš šių nurodytų užsakymų ieškovės vardu atsakovas nevykdė, sąskaitų neišrašė, pajamų negavo. Ieškovė susisiekė su UAB „Grafų baldai“ ir įvykdė pateiktą užsakymą. Visgi, užsakymas UAB „B. J.“ jau buvo įvykdytas atsakovės UAB „Furniterra“. Kaip pripažino pats atsakovas, jis perėmė UAB „B. J.“ ir ketino perimti UAB „Grafų baldai“ užsakymus, bei juos įvykdyti per savo naujai ir slapta nuo kito akcininko M. P. įsteigtą juridinį asmenį – UAB „Furniterra“. Ieškovei žinoma, kad atsakovas ištrindavo užsakymus iš ieškovės el. pašto ir nors dalį susirašinėjimų su klientais vykdė net iš ieškovės el. pašto, tačiau sąskaitas išrašydavo atsakovės vardu, t. y. atsakovas pasinaudodamas visa ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, aktyviai, veikdamas per atsakovę, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė 2021 m. lapkričio 15 d. abipusiu sutarimu. Dėl atsakovų bendrais veiksmais neteisėtų veiksmų, ieškovė neteko pajamų ir pelno, t. y. UAB „Kaizen Projects“ išrašė UAB „Furniterra“ PVM sąskaitas faktūras, kuriomis atsakovei UAB „Furniterra“ 1 800 vnt. rankenėlių H24, D32, B. B. pardavė už 1 620 Eur, 300 vnt. rankenėlių H24, L41, nickel matt pardavė už 156 Eur, 4 270 vnt. rankenėlių H24, D32, B. B. pardavė už 4 526,20 Eur, viso buvo parduota prekių už 6 302,20 Eur, suteiktos transporto paslaugos – 880 Eur, viso buvo sumokėta 7 182,20 Eur. Atsakovė UAB „Furniterra“ pardavė UAB „B. J.“, tačiau jau kitomis kainomis – 1 800 vnt. rankenėlių H24, D32, B. B. už 3 402 Eur, 300 vnt. rankenėlių H24, L41, nickel matt pardavė už 189 Eur, 4 270 vnt. rankenėlių H24, D32, B. B. pardavė už 8 838,90 Eur, viso buvo parduota prekių už 12 429,90 Eur, suteiktos transporto paslaugos – 885 Eur, viso atsakovei UAB „Furniterra“ buvo sumokėta 13 314,90 Eur, t. y. 6 132,70 Eur daugiau negu ji įsigijo iš UAB „Kaizen Projects“. Iš 6 132,70 Eur sumos išskaičiavus 5 procentų pelno mokestį, ieškovė nurodo, jog atsakovų jai padaryta žala sudaro 5 826,06 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad atsakovas R. G. nebuvo supažindintas su ieškovės komercine paslaptimi. Jam nežinoma, kokia ieškovės informacija buvo komercinė paslaptis, kur tokią informaciją ieškovė laikė ir saugojo, jeigu ieškovės informacija buvo saugoma serveryje, tai atsakovui nebuvo perduotas prisijungimas prie ieškovės nurodomo serverio, ieškovė nebuvo sukūrusi ir supažindinusi atsakovo su tokios informacijos susipažinimo, užtikrinimo tvarka. Komercinės paslapties atskleidimą, panaudojimą bei neteisėtą konkuravimą rinkoje grįsdamas dviem elektroniniais laiškais, nepasirašytu ir nepatvirtintu komerciniu pasiūlymu, ieškovė negali pagrįsti įrodinėtinų aplinkybių, kad įmonė buvo priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus, ėmėsi protingų saugos priemonių, bei su tuo supažindino atsakovą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su ieškiniu pateiktuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, nepasirašytame ir nepatvirtintame komerciniame pasiūlyme nurodyti duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai siūlė ieškovės klientams komerciniame pasiūlyme nurodytas prekes bei iš to gavo pajamų. Atsakovas nežinojo ieškovės komercinių paslapčių, jų nenaudojo ir neatskleidė, o UAB „Furniterra“ nepardavė UAB „B. J.“ komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių. Ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir pareikštas turint tikslą atkeršyti atsakovui už neparduotas M. P. UAB „Furnipro“ akcijas ir pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Furnipro“ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1715-1158/2022.

4. Trečiasis asmuo UAB „Baldai jums“ atsiliepime nurodė, jog iš ieškovės gavo komercinį pasiūlymą, kuriame buvo siūloma pirkti rankenėles su intarpu d30. Tokio diametro rankenėles jiems netiko, todėl užsakymas nebuvo patvirtintas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Kaizen projects“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. G. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. dirba UAB „Kaizen Projects“ pardavimų vadovo pareigose. R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. dirbo ieškovės komercijos direktoriumi. Rankenėles H24, D32, B. B. ir rankenėles H24, L41, niekel matt UAB „Kaizen Projects“ pardavė UAB „Furniterra“ tuo metu, kai R. G. ir ieškovės nesiejo darbo santykiai, todėl negalėjo pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nutraukė bylos dalį dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo. Priteisė iš ieškovės UAB „Furnipro“ kiekvienam atsakovui po 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Kaizen Projects“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 26,88 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai.

7. Teismas nurodė, jog pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas R. G. įgijo ir perdavė atsakovei UAB „Furniterra“ informaciją apie ieškovės klientą – trečiąjį asmenį UAB „B. J.“, – šio kliento kontaktinius asmenis bei jo ieškovei per atsakovą R. G. pateiktą baldų rankenėlių užsakymą, o atsakovė UAB „Furniterra“ šią informaciją panaudojo užmegzdama komercinius santykius su UAB „B. J.“ bei įvykdydama šį užsakymą už ieškovę. Kita vertus, teismas sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių tai, kad minėtos informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas buvo neteisėtas, nes ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ši ar ieškinyje nurodyta kita informacija yra komercinė paslaptis.

8. Teismas nurodė, jog ieškovės ir atsakovo R. G. darbo sutartyje nėra numatyta atsakovo prievolė saugoti konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), nenurodyta, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi. Teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu ieškovė būtų priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir būtų ėmusis protingų saugos priemonių; taip pat įrodymų, kad atsakovui R. G. kitais būdais buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių, todėl informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu. Ieškovei neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo, jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo bei išvestinį reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija dėl bylos nutraukimo. Ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą nuo 7 229,03 Eur iki 5 826,06 Eur, todėl sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo iš atsakovų. Byloje teismas nenustatė, kad ieškovė būtų sumažinusi savo reikalavimą dėl to, kad priešinga šalis patenkino dalį reikalavimų, todėl grąžino ieškovei 32 Eur žyminį mokestį.

10. Teismas nurodė, jog dalyvaujančių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikė jas protingomis ir ieškinį atmestus šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Furnipro“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 5 826,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei prijungti prie bylos pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Vertinant skundžiamą teismo sprendimą, jame yra gausiai cituojamos teisės normos bei teismų praktika, tačiau teismo argumentai ir motyvai dėl kokių priežasčių nebuvo tenkintas ieškinys, nurodoma tik keli sakiniai. Teismo sprendime nėra vienodos ir nuoseklios nuomonės, kadangi vienur sutinka, kad atsakovui suteikta informacija galėtų būti laikoma konfidencialia ir saugotina, o kitoje vietoje jau laikosi priešingos nuomonės. Toks teismo sprendimo dviprasmiškumas nėra leistinas. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turėtų būti naikinamas.

11.2. Ieškovės komercijos direktoriui R. G., jo darbo santykių su ieškove metu, patikėta informacija, su kuria galėjo susipažinti tik prisijungdamas ir identifikuodamas save su įmonės suteiktu elektroniniu paštu, kuris yra unikalus, prie apsaugoto ieškovės domeno, negali būti laikoma ne komercine paslaptimi, kadangi ši informacija laikytina slapta, vertinga ir buvo panaudotos protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Kad R. G. suteikta prieiga prie informacijos ieškovė laikė slapta ir vertinga įrodo jos pastangos šią informaciją apsaugoti, saugant ją domene, prie kurio galima prisijungti, tik naudojant ieškovės suteiktu elektroniniu paštu. Domene saugoma informacija buvo pasiekiama siauram darbuotojų ratui, bei nebuvo viešai prieinama. Ieškovės informacija palengvino UAB „Furniterra“ įėjimą į rinką, kadangi buvo užtikrintas tiek žinojimas apie kainas, užsakymus bei klientus ir toks sklandus įėjimas į rinką nebūtų buvęs toks sėkmingas, jeigu nebūtų disponuojama ieškovės komercine paslaptimi.

11.3. Teismas turėjo vertinti, kad R. G. buvo ne tik ieškovės komercijos direktorius, bet tuo pačiu ir jam nuo bendrovės įsteigimo priklausė 40 proc. ieškovės akcijų, todėl pagal su Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį, numatantį akcininko teisę gauti informaciją, akivaizdu, kad R. G. informaciją, įskaitant įmonės komercinę paslaptį, turėjo teisę gauti ir ją gavo. R. G. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog dirbdamas įmonėje bei disponuodamas ieškovės komercine paslaptimi laikoma informacija, įkūrė konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „Furniterra“ bei naudojosi ieškovės komercine paslaptimi turimus duomenis vykdyti veiklą, bei palengvino UAB „Furniterra“ ne tik įėjimą į rinką, bet ir veiklos vykdymą, nes jam buvo žinomi klientai, tiekėjai, gamintojai, kainodara, vykdomi ir planuojami užsakymai, įmonių užsakymų poreikiai bei kita aktuali informacija. Tokie veiksmai sudarė prielaidą UAB „Furniterra“ lengviau konkuruoti su ieškove bei naudotis informacija, kuri tiesiogiai generuoja ieškovei pajamas ir pelną. Yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti ieškovės patirtus nuostolius iš atsakovų.

11.4. Teismas neteisingai vertino ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl ir buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas. Teismas nevertino atsakovo R. G. veiksmų, kai dirbant pas ieškovę įkūrė kitą įmonę, kurios pavadinimas labai panašus į ieškovės, ir kuri vykdo konkuruojančią veiklą. Nevertino kad R. G. ieškovės komercinę paslaptį gavo tik todėl, kad buvo darbuotojas, užimantis vadovaujančias pareigas (komercijos direktorius), tačiau su informacija galėjo susipažinti tik jungdamasis prie elektroninio pašto serverio, kuris buvo apsaugotas slaptažodžiu. Ieškovės elektroninio pašto serveryje saugoma informacija nebuvo pasiekiama plačiam naudotojų ratui. Ieškovė į bylą papildomai pateikė įrodymą, kad ieškovė naudoja ne tik elektroninio pašto serverį, bet ir debesies (cloud) serverį Dropbox, į kurį jungiamasi su bendrovės el. paštu. Teismas sprendime vertino tik Dropbox serverį, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl elektroninio pašto furnipro.lt serverio ir jo apsaugos atsakovui R. G. suteiktu slaptažodžiu.

11.5. Teismas nesiaiškino sandorio tarp UAB „Furniterra“ ir UAB „B. J.“ sudarymo aplinkybių, t. y. nebuvo išsiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis UAB „B. J.“, kurie anksčiau dirbdavo su ieškove ir jokių pretenzijų neturėjo, nusprendė dėl rankenėlių užsakymo, kurias derino su savo senu tiekėju, kreiptis į visiškai naujai įkurtą juridinį asmenį. Visiškai nesiaiškino šių sandorių įvykdymo, t. y. užsakymo priėmimo, užsakymo patvirtinimo ir vykdymo aplinkybių: jei dėl kokių nors priežasčių tą patį užsakymą UAB „B. J.“ derino su naujai įsteigta įmone, kodėl nei vienas atsakovas ar trečiasis asmuo nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad atsakovai užsakymus ne perėmė iš ieškovės, o derino savarankiškai. Teismas nevertino byloje surinktų rašytinių įrodymų apie įvykusius pirkimus–pardavimus tarp trečiųjų asmenų UAB „B. J.“ ir UAB „Kaizen Projects“ bei atsakovės UAB „Furniterra“.

11.6. Atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo priteista iš viso 7 260 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau visus šiuos asmenis atstovavo tas pat atstovas, todėl iš esmės nesusiklostė situacija, kai reikėjo ruošti tris skirtingus procesinius dokumentus bei analizuoti skirtingą teismų praktiką. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas atsisakė pasakyti baigiamąsias kalbas, todėl teismas turėjo mažinti ar iš dalies nepriteisti atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų.

11.7. Ieškovė prašo prijungti prie bylos duomenis, gautus specialisto pagalba ir kurių savo žiniomis negalėjo gauti anksčiau, apie tai, kaip buvo apsaugota ieškovės turima konfidenciali informacija, t. y. kaip prie ieškovės saugomos informacijos, kuri patalpinta (duomenys neskelbtini) debesies (cloud) serveryje, yra prisijungiame bei sužinoma: pateikiamuose Dropbox automatiniuose elektroniniuose laiškuose no-(duomenys neskelbtini)matyti, jog UAB „Furnipro“ paskyroje laikomuose pasidalinimui skirtuose dokumentų aplankuose atsakovas darė pakeitimus ir tai įrodo, kad atsakovas su jam suteiktu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jungėsi prie ieškovės valdomo debesies (cloud) serverio ir taip disponavo ten esančia informacija. Pateiktuose serverio informacijos išrašuose matyti, jog atsakovas pakeitimus dokumentų aplankuose darė ir po to, kai su atsakovu buvo nutraukti darbo santykiai, tačiau šį pakeitimą aplanke Rimanto komunikacija.xlxs darė ieškovės vadovas M. P., tirdamas atsakovo buvusį elektroninį paštą, nustačius komercinės paslapties pasisavinimo požymius.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir UAB „Furniterra“ prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Nesutinka su argumentu, kad komercines paslaptis apeliantas saugo furnipro.lt domenui priskirtame elektroninio pašto serveryje, į kurį jungiasi su jo elektroniniu paštu. Domenas yra interneto svetainės adresas, kuris nurodo, kur galima rasti svetainę. Domenai gali būti naudojami kaip svetainių adresai ir elektroninio pašto adresai. Domenai negali saugoti informacijos, tačiau jie gali būti susieti su serveriais, kuriuose saugoma informacija apie svetaines. Ieškinyje buvo remiamasi aplinkybe, kad informacija buvo saugoma serveryje www.dropbox.com. Ieškinyje nebuvo remiamasi aplinkybe, jog apelianto informacija buvo saugoma furnipro.lt domenui priskirtame elektroninio pašto serveryje, į kurį jungiasi su jo elektroniniu paštu. Nėra teisinio pagrindo apeliacine tvarka pasisakyti dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, bei dėl kurių neturėjo galimybės pasisakyti ir pats pirmosios instancijos teismas.

Šalies argumentai

12.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas R. G. įsteigdamas UAB „Furniterra“ elgėsi neteisėtai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovai siūlė, o jei taip, kokias komercinį pranašumą suteikiančias prekes ar paslaugas apelianto klientams, pasinaudojant apelianto turima informacija apie klientus. Atsakovė UAB „Furniterra“ pardavė UAB „B. J.“ 6 070 vnt. rankenėlių H24, D32, brass Brushed, 300 vnt. rankenėlių H24, L41, niekei matt. Pažymėtina, kad gaminys — rankenėlės su intarpu d30 ir gaminiai — rankenėlės H24, D32, brass Brushed ir rankenėlės H24, L41, nickel matt, yra visiškai skirtingi gaminiai. Tarp šių gaminių bendra tik tai, kad tai yra rankenėlės. UAB „B. J.“ atsiliepime nurodė, kad UAB „B. J.“ nepatvirtino užsakymo, kadangi tokio diametro rankenėlės jiems netiko. Iš to darytina akivaizdi išvada, kad komercinio pasiūlymo Nr. 2021-09-08-1 pagrindu užsakymas nebuvo gautas ir vykdomas.

12.3. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo supažindintas su ieškovo konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi. Atsakovui nežinoma, kokia apeliantės informacija buvo laikoma konfidencialia ar komercine paslaptimi. Atsakovui nežinoma, kur tokią informaciją apeliantas laikė ir/ar saugojo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad įmonė naudojosi serveriu. Nepateikė įrodymų, kad apeliantės elektroniniu paštu buvo jungiamasi prie serverio. Egzistuoja galimybė iš www.dropbox.com gauti duomenis apie tai, kas, kokiu būdu jungėsi, kokius veiksmus atliko, tačiau apeliantė tokių įrodymų neturi, todėl sąmoningai teismui pateikia tik deklaratyvius teiginius. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad su ieškiniu pateiktuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, nepasirašytame ir nepatvirtintame dokumente, įvardintame komercinis pasiūlymas Nr. 2021-09-08-1, nurodyti konfidencialūs duomenys ar komercinė paslaptis.

12.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti ar iš dalies nepriteisti atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, o ne atsakovų veiksmų ir buvo būtinos, siekiant apginti savo teises. Atsakovų prašomas priteisti išlaidų dydis yra keletą kartų mažesnis nei maksimalus priteistinas dydis. Ginčas yra sudėtingas, o vien tai, kad atsakovų atstovas pasakė vieną baigiamąją kalbą, pasisakydamas dėl visų atsakovų gynybinės pozicijos aspektų, savaime nereiškia, kad yra teisinis pagrindas nepriteisti ar sumažinti patirtas išlaidas.

12.5. Naujai pateikiamuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, kad apeliantė naudojosi serveriu www.dropbox.com, bei jame laikė komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu. Naujai pateiktuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo prijungtas prie šio serverio (juo naudojosi), bei, kad atsakovas su jam suteiktu (duomenys neskelbtini)jungėsi prie apeliantės valdomo debesies (cloud) serverio ir taip disponavo ten esančia informacija. Prašo nepriimti į bylą naujai pateikiamų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti patikslintą ieškinį pilna apimtimi, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu bylos dalis dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo buvo nutraukta ieškovei sumažinus pradiniu ieškiniu prašytą atlyginti nuostolių dydį (pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo, e. b. t. 2, b. l. 22-23). Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą sprendimą, tačiau nenurodoma jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis buvo nutraukta neteisėtumo ir /ar nepagrįstumo, apeliantė šioje sprendimo dalyje nesiekia priešingo rezultato, t. y. nesiekia, kad jos reikalavimai būtų patenkinti pagal pradinį ieškinį, o atsakovai apeliacinio skundo nepateikė, dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo buvo nutraukta nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.

16. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė serverio dropbox.com laiškus su serverio aktyvumo ataskaitom, kuriais įrodinėja, kad R. G. su jam suteiktu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jungėsi prie ieškovės valdomo debesies (cloud) serverio ir taip disponavo ten esančia informacija. Šie įrodymai teikiami siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad: 1) serveriu (duomenys neskelbtini) ieškovė naudojosi, jame laikė komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu; 2) atsakovas R. G. buvo prijungtas prie šio serverio (juo naudojosi); 3) prieiga prie serveryje esančių (buvusių) komercinę paslaptį sudarančių duomenų buvo apsaugota fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Poreikis apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismui neužteko byloje esančių įrodymų bei tuo, kad ieškovė dėl specialių žinių trūkumo negalėjo šių įrodymų gauti, nes buvo reikalinga specialisto pagalba.

17. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

18. Apeliacinėje instancijoje teikiami nauji įrodymai siekiant pagrįsti ieškovės teiginius apie tai, kur buvo saugoma konfidenciali informacija, kas ir kaip prie šios informacijos galėjo prisijungti ir, kad ši informacija buvo saugoma. Pripažintina, kad ieškovė turėjo objektyvią galimybę įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tik su specialistų pagalba buvo gauti tam tikri duomenys nelaikytina objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia ieškovei bylai reikšmingus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ieškovė galėjo savalaikiai kreiptis į specialių žinių turinčius asmenis, kad įvykdytų procesinę pareigą pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, tačiau šios pareigos nevykdė iki tol, kol buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Jau atsiliepime į ieškinį buvo ginčijama faktinė ieškovės nurodoma aplinkybė, kad įmonės komercinės paslaptys buvo saugomos slaptažodžiu apsaugotame serveryje, kas lemia, jog po atsiliepimo pateikimo ieškovei neabejotinai turėjo būti suprantama pareiga pateikti į bylą jos nurodomas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Buvo ar ne informacija saugoma, jeigu buvo tai kur – buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas. Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiamų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

19. Byloje esančiais duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės. 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruota ieškovė UAB „Furnipro“. Jos akcininkais buvo R. G. (atsakovas) ir M. P. (bendrovės vadovas) (el. b. 1 failas, b. l. 58) Darbo sutarties, sudarytos 2021 m. liepos 2 d., pagrindu, į komercijos direktoriaus pareigas buvo priimtas atsakovas R. G. (el. b. 1 failas, b. l. 12-15). 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį UAB „Furniterra“, kurios tikslai: baldų gamyba; baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (el. b., 1 failas, b. l. 37-39, 58-59). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 15 d.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Nurodė, kad jos komercinę paslaptį sudaro ši informacija: gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, klientų esami užsakymai, planuojami užsakymai, informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita. Visa ši informacija užtikrina ieškovės pozicijas, išskirtinumą rinkoje, tiesiogiai generuoja ieškovei pajamas ir pelną. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas R. G. atliko neteisėtus veiksmus, o būtent būdamas darbuotoju – komercijos vadovu – tikslu panaudoti ieškovės konfidencialią informaciją įsteigė atsakovę UAB „Furniterra“, naudojosi ieškovės komercine paslaptimi organizuodamas atsakovės UAB „Furniterra“ veiklą, atskleidė šią informaciją atsakovei UAB „Furniterra“ ir tokiu būdu sudarė šiai atsakovei galimybę konkuruoti su ieškove rinkoje. Tuo tarpu atsakovės UAB „Furniterra“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai naudojo ieškovės komercinę paslaptį, gaudama iš to turtinės naudos, ir neteisėtai konkuravo rinkoje su ieškove. Ieškovės teigimu, atsakovas R. G. perėmė užsakymą iš ieškovės ir įvykdė jį per savo naujai įsteigtą įmonę.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas R. G. įgijo ir perdavė atsakovei UAB „Furniterra“ informaciją apie ieškovės klientą – trečiąjį asmenį UAB „B. J.“ – šio kliento kontaktinius asmenis bei jo ieškovei per atsakovą R. G. pateiktą baldų rankenėlių užsakymą, o atsakovė UAB „Furniterra“ šią informaciją panaudojo užmegzdama komercinius santykius su UAB „B. J.“ bei įvykdydama šį užsakymą už ieškovę. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių. Todėl šios informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodoma informacija nelaikytina komercine paslaptimi, kadangi informacija buvo saugoma pašto serveryje, apsaugotame slaptažodžiais, prieigą prie šios informacijos turėjo tik keli asmenys, kurie užėmė vadovaujančias pareigas.

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011 ir kt.). Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Komercinė paslaptis yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

23. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu ieškovė būtų priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir būtų ėmusis protingų saugos priemonių; taip pat įrodymų, kad atsakovui R. G. kitais būdais buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Tai nustatęs teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių. Teisėjų kolegija nepritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

24. Byloje nėra ginčo, dėl aplinkybių, kad atsakovas R. G. neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu (ieškove) ir, kad ieškovė nėra priėmusi sprendimo (jo formalizavusi) paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas R. G. pagal darbo sutartį įsipareigojo saugoti ieškovės specifinę konfidencialią informaciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra spręstinas klausimas, ar R. G. turėjo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir galėjo (turėjo) žinoti ir suprasti, kad tokia informacija disponuoja. Šio klausimo sprendimas yra sąlygotas konkrečių faktinių aplinkybių specifikos. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog duomenys apie ieškovės klientą, jo konkrečius poreikius ir kt. negali būti laikomi komercine paslaptimi grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, kad buvo kaip nors nurodžiusi darbuotojui (suformavusi jo žinojimą), kad ši informacija yra komercinė paslaptis ir, kad neįrodė jog ėmėsi priemonių šiai informacijai saugoti. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjimo klausimo kontekste atkreipia dėmesį į toliau nurodomas, ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo neįvertintos. Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas R. G. buvo ne tik įmonės darbuotojas, bet ir įmonės akcininkas. Be to, jo pareigos buvo komercijos direktorius. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, atsakovas R. G. buvo atsakingas už pardavimus, o M. P. (įmonės vadovas) už tiekėjus. Šių faktinių aplinkybių atsakovų atstovas neginčijo. Todėl minėti duomenys vertintini kaip sudarantys pagrindą spręsti, kad būtent atsakovas R. G. buvo atsakingas už darbą su klientais kaip UAB „Furnipro“ atstovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo R. G. darbo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis žinojo informaciją, kuri dėl savo specifiškumo yra prilyginama komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Atsakovas R. G. dėl einamų pareigų specifikos negalėjo nesuvokti, jog tokia informacija yra komerciškai vertinga, suprato ir turėjo suprasti, jog šios informacijos negalima perduoti tretiesiems asmenims. Šios išvados nekeičia tai, kad įmonė ir nebuvo formalizavusi kas yra laikoma komercine paslaptimi ir su tuo nesupažindinusi atsakovo, kuris be to, kad ėjo įmonės komercijos vadovo pareigas dar buvo ir įmonės akcininkas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą 2023 m. birželio 29 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023 (žr. 45-46 p.), jog tam tikrais atvejais asmens užimamos pareigos (vykdomos darbinės funkcijos) suponuoja asmens suvokimą / turėjimą suvokti, kas yra įmonės komercinė paslaptis ir, kad jos negalima perduoti kitiems asmenims, nepaisant to, kad asmuo nėra supažindinamas su įmonės komercinių paslapčių sąrašu.

25. Šiuo konkrečiu atveju, turint informaciją apie ieškovės tiekėjus ir klientus, jiems suteiktas nuolaidas, kainodarą, šia informacija potencialiai galima pasinaudoti, t. y. ji yra komerciškai vertinga ir gali būti laikoma komercine paslaptimi. Atsakovai dėl savo turimos komerciškai reikšmingos informacijos (komercinės ieškovės paslapties) gali klientams pasiūlyti geresnes sąlygas ir tokiu būdu paskatinti juos pirkti ne pas ieškovę, o pas atsakovę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas R. G. žinojo ir / ar turėjo žinoti, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Informacija apie asmens klientus ir tiekėjus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Naudodamasi per veiklos ryšius sukaupta informacija (kokias prekes geriausiomis sąlygomis tiekia ir užsako kokie ieškovės tiekėjai ir klientai; iš kokių prekių platinimo gaunamas pelnas ir pan.), ieškovė turi galimybes individualiai siūlyti būtent konkrečiam tiekėjui ir klientui komercines sąlygas ir turi išskirtines galimybes susitarti dėl bendradarbiavimo, tokiu būdu ši informacija padeda vykdyti veiklą ir gauti ekonominę naudą. Byloje taip pat nustatyta esminė aplinkybė, jog tokia informacija apie ieškovės klientus ir tiekėjus buvo žinoma ir prieinama atsakovui dėl jo einamų pareigų.

26. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kito komercinei paslapčiai būdingo požymio – informacijos slaptumo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl kito formalaus komercinės paslapties požymio – informacijos apsaugos yra svarbu nustatyti ar iš tiesų, kaip teigia ieškovė, įmonėje buvo tik du darbuotojai – ieškovės vadovas – direktorius M. P. ir atsakovas – komercijos direktorius, kurie buvo tarpusavyje pasidalinę kuruojamas sritis. Ši aplinkybė yra esminė vertinat poreikį imtis konkrečių veiksmų, tam, kad užtikrinti informacijos slaptumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus pripažindamas, kad ieškovė neįrodė ėmusis protingų pastangų informacijai apsaugoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas komercinės paslapties savininkui imtis protingų pastangų vertingos informacijos apsaugai nėra savitikslis – informacija, kuri yra visiems prieinama, neturi komercinės paslapties statuso, nes kaip jau minėta, informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Poreikis informacijos apsaugai ir kartu atitinkamiems veiksmams, kurie galėtų būti pripažinti protingais, siekiant apsaugoti tam tikrą vertę turinčią informaciją priklauso ne tik nuo informacijos turinio, bet ir nuo pačios įmonės organizacinės struktūros (personalo sudėties). Vienokia situacija yra tuomet, kai įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie turi atskiras veiklos sritis, tuomet komercinės paslapties savininkas ją turi saugoti kokiomis nors fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis, kad neegzistuotų galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga. Tačiau visiškai kitokia situacija yra tuomet kai įmonėje dirba tik du darbuotojai, kurie abu yra ir įmonės akcininkai. Kurie tiek dėl Akcinių bendrovių įstatymo akcininkams suteikiamų neturtinių teisių (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tiek dėl einamų pareigų turi teisę susipažinti su visa įmonėje esančia informacija. Esant pastarajai situacijai reikalavimas, kad įmonė formalizuotų susipažinimo, saugojimo tvarką, sukurtų formalią sistemą informacijos apsaugai įmonės viduje neatitiktų protingumo reikalavimų ir būtų nesuderinamas su tikslu, kurio siekiama kuriant fizines, technines, teisinės, organizacines priemones informacijos apsaugai. Tokiu atveju būtų reikalinga vertinti ar ginčo informacija buvo prieinama ir kitiems asmenims, o ne tik ieškovės vadovui ir R. G., kitaip tariant ar ginčo informacija buvo viešai prieinama. Įrodymų kiek ieškovė turėjo darbuotojų byloje nėra, aplinkybė ar ginčo informacija buvo prieinama ir kitiems asmenims nebuvo tirta pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis neturėjo prieigos prie ieškovės komercinės paslapties. Įvertinus informacijos pobūdį (duomenys apie įmonės klientus, jų poreikį, konkrečius užsakymus ir pan.), iš kurios neteisėto panaudojimo kildinamas reikalavimas šioje byloje bei atsakovo darbo funkcijas (darbą pardavimų srityje) pastarieji atsakovo teiginiai negali būti pripažinti turinčiais faktinį pagrindimą. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbios bylai aplinkybės, t. y. kokia įmonės organizacinė struktūra (personalo sudėtis), ar informacija buvo prieinama ir kitiems asmenims nenustatinėtos, o tik jas nustačius galimas komercinės paslapties savininko pastangų vertinimas siekiant apsaugoti komercinę vertę turinčią informaciją. Nenustačius klausimo išsprendimo reikšmingų aplinkybių, buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog ginčo informacija nelaikytina komercine paslaptimi, kadangi atsakovas nebuvo informuotas ką įmonė laiko komercine paslaptimi bei, kad įmonė pati nesaugojo vertingos informacijos.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Dėl pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nulemto poreikio informacijos apsaugos priemonių pobūdžiui byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas analizuotų į bylą pateiktus įrodymus ir darytų išvadas ne tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (jeigu tokie bus nustatyti papildomai išsiaiškinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybes), bet ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kai šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo, tuo būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl 1 402,97 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų eurų 97 ct) dydžio nuostolių priteisimo nutraukta, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Šliumpienė