Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 3.5.1.1.; 3.5.1.4; 3.3.2.2.; 3.4.4.11; 3.5.1.10.

2016 m. sausio 27 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko R. N. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1788-831/2015 pagal pareiškėjo (skolininkas) R. N. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00352, suinteresuoti asmenys antstolis Algimantas Maliukevičius ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis 2015-09-15 patvarkymu Nr. S-13813 pareiškėjo skundo (prašymo) netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0133509/00352 persiuntė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad 2009-02-18 užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00352 jis vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-01-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2750-169/2008 dėl 62,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimo iš skolininko. 2009-02-19 buvo parengti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas ir išsiųsti pareiškėjui į Kybartų pataisos namus. Kadangi skolininkas skolos per raginime ir siūlyme nurodytus terminus geruoju nesumokėjo, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. 2009-03-04 išsiųstas patvarkymas patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, o 2009-03-23 pareiškėjo sąskaita, esanti banke „Swedbank“, AB, antstolio patvarkymu buvo areštuota. Pareiškėjas apie sąskaitos areštą žinojo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. 2011-08-29 išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo į Kybartų pataisos namus, nes pareiškėjas tuo metu dirbo oficialiai, tačiau iš Kybartų pataisos namų jokių lėšų į depozitinę sąskaitą nebuvo gauta. Antstolis, 2015-07-30 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjui 2015-08-06 išsiųsti patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie jam buvo įteikti 2015-08-11. Vilniaus pataisos namams 2015-08-06 išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pataisos namų administracijai buvo įteiktas 2015-08-11. Pagal vykdomąjį raštą bylinėjimosi išlaidos yra 62,09 Eur, o antstolio vykdymo išlaidos yra 156,00 Eur. Detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui buvo išsiųstas 2015-08-06 ir įteiktas 2015-08-11, o pirminis siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas parengtas ir skolininkui išsiųstas 2009-02-19. Tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų, nenustabdo priverstinio skolos išieškojimo ir negali būti pagrindas sąskaitos arešto panaikinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jos teisėtumą ir pagrįstumą tikrina atskirajame skunde nustatytose ribose (CPK 329 ir 338 straipsniai).

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vykdymo procese nepritaikė senaties termino, ir nepasivadovavo apelianto nurodoma teismų praktika, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2050-392/2014. Apeliantas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio procesinių veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties, nes šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas ir atitinkamai panaikinti 2015-08-04 patvarkymą Nr. S-12113 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir panaikinti 2015-08-04 patvarkymą Nr. S-12097 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-12097 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-12112.

Pažymėtina, kad vienas iš Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (4 punktas). Pažymėtina, kad CPK vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminų nenumato. Kaip matyti iš apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-2050-392/2014, joje konstatuojama, kad nors CPK vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminų nenumato, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010), administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminas – dveji metai, valdžios institucijai vykdymo procese neatliekant jokių veiksmų. Tačiau, aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00352, nes šioje vykdomojoje byloje yra vykdomas iš apelianto teismo sprendimu valstybei priteistos sumos, kurią sudaro, kaip matyti iš vykdomojo rašto, 191 Lt žyminis mokestis ir 23,40 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, išieškojimas. Šiuo atveju nei CPK, nei teismų praktikoje nenustatytas bylinėjimosi išlaidų valstybei vykdymo senaties terminas, antstoliui vykdymo procese neatliekant jokių veiksmų (Kauno apygardos teismo 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-150-259/2015; 2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2468-173/2014).

Taigi, neįžvelgus pagrindo senaties terminui pritaikyti vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00352, kas būtų pagrindas, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalimi, vykdomąją bylą nutraukti, o vykdomąją bylą nutraukus, visas vykdymo priemonės panaikinti, o išieškotas lėšas grąžinti skolininkui (CPK 629 straipsnio 2 dalis), byloje būtina pasisakyti kitais apelianto skundo ir atskirojo skundo argumentais. T. y. dėl patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų teisėtumo ir pagrįstumo bei patvarkymų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami pagal ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisykles (CPK 442 straipsnio 6 dalis). CPK 443 straipsnyje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, kurio 1 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00352 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-01-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2750-169/08 dėl 62,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimo iš apelianto. Taigi, šioje byloje suinteresuotu asmeniu turi dalyvauti išieškotoja – Marijampolės apskrities VMI Vilkaviškio poskyris (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, pats teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas apie bylą neinformavo išieškotojos, taip pat nepateikė jai skundžiamos nutarties, todėl nesudarė galimybės pateikti tiek atsiliepimo į skundą, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą. Apie skundo nagrinėjimą pagrįstai buvo paskelbta interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis). Tačiau, kaip matyti iš pranešimo turinio (b. l. 6-7), jame VMI neminima. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, VMI įtraukiant į bylą suinteresuotu asmeniu, kartu aiškinantis žemiau nurodomas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnį (redakcija nuo 2008-11-29) raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (skolininko darbo santykių ir jo turtinės padėties nustatymas, jo turto ar lėšų paieška (užklausos bankams), jų areštas ir pan.) (CPK 624 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2008-11-29). Išsiųsdamas raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo išsiuntimo datą (CPK 657 straipsnio 2 dalis).

Apelianto teigimu, jis apie vykdomąją bylą nebuvo informuotas ir šio teiginio vykdomosios bylos duomenys nepaneigia, priešingai, vykdomojoje byloje yra tik registruotų siuntų įteikimo lapai, patvirtinantys, kad apeliantas apie vykdomąją bylą sužinojo tik 2015-08-11, kuomet gavo skundžiamus patvarkymus. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, 2009-02-19 buvo parengti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Duomenų apie šių patvarkymų išsiuntimą ir įteikimą pareiškėjui į Kybartų pataisos namus, kaip nurodo antstolis 2015-09-15 patvarkyme Nr. S-13813 dėl apelianto skundo netenkinimo, vykdomojoje byloje nėra. Nepaisant to, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą: 2009-03-04 priimtas patvarkymas patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; 2009-03-23 patvarkymu areštuota apelianto sąskaita, esanti banke „Swedbank“, AB ir kt., tai po gi 2015-08-04 priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Kita vertus, ant paties vykdomojo dokumento ir vykdomosios bylos pirmojo lapo matyti atžyma „siūlymas 09 02 19“, kas galimai suponuotų išvadą apie „siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas“ įteikimą tą pačią dieną, kuomet jis ir parengtas. Tačiau, kaip minėta, paties pranešimo apie „siūlymo“ įteikimą, patvirtinančio antstolio atžymas, byloje nėra (CPK 611 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2008-11-29). Kasacinis teismas konstatavo, kad įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas apie vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas, gali būti ne tik registruotas laiškas, bet ir kiti leistini įrodymai, pvz., skolininko pareiškimai antstoliui ar teismui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Tačiau tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra. Kita vertus, šiuo atveju apeliantui privalėjo būti siunčiamas ir įteiktas ne tik siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau ir raginimas įvykdyti sprendimą. Tačiau vykdomojoje byloje yra tik duomenys apie jo parengimą. Taip pat neįvykdytas ir minėtas CPK 657 straipsnio 2 dalies reikalavimas: antstoliui išsiuntus raginimą apie tai pažymėti vykdomajame dokumente ir nurodyti raginimo išsiuntimo datą.

Raginimo arba siūlymo (kuris siunčiamas tik tuomet, kuomet pagal įstatymą nereikia siųsti raginimo įvykdyti sprendimą ir išieškojimo suma iki 200 Lt (CPK 661 straipsnis, redakcija nuo 2008-11-29, ir SVI 5 punktas, redakcija nuo 2009-04-01) įteikimas svarbus tuo, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R–352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, redakcija nuo 2009-04-01, 51, 52 punktai). Taigi, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą skola sumokėta. Šiuo atveju esant abejonių dėl raginimo įteikimo apeliantui, negali būti išspręstas klausimas, ar pastarasis neįvykdė sprendimo per raginime nustatytą terminą, ar šiam terminui pasibaigus. Šios aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės apelianto prievolei atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2008).

Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas civilinio proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo jų griežtai laikytis. Įstatyme apibrėžtos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės ir pareigos (CPK 639, 640, 643–645 straipsniai). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis. Išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartis, kuriuo skundo reikalavimai buvo atmesti, yra priimta tinkamai neištyrus ir neįvertinus skundo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 185 straipsnis). Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.