Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Gražvydo Poškaus ir Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. balandžio 17 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. balandžio 18 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. A. skirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. A. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį nuspręsta tenkinti ir priteisti iš R. A. 185,74 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 74 ct) civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

- Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nei pats nuteistasis, nei prokurorė apeliaciniu skundu neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo R. A. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis R. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme; prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo netaikytu turto konfiskavimu pagal BK 72 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl bausmės R. A. skyrimo

8. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. A., taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas nuteistasis padarė teistumui neišnykus, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to nepripažino. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad R. A. praeityje teistas daug kartų, taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka, be kita ko ir už smulkias vagystes, turi neįvykdytų nuobaudų, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra nedirbantis. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. A. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino palankesniu nuteistajam – dalinio sudėjimo būdu, o paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistajam praeityje jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų R. A. nedaro, toliau vykdo nusikalstamas veikas, renkasi gyventi ne pagal visuotinai priimtas moralės normas ir pats sąmoningai renkasi eiti nusikaltimų keliu, skirti dar švelnesnę bausmę teisėjų kolegija pagrindo nemato.

10. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju R. A. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžių priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis, kuriuo R. A. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi subendrinta bausme ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta sumažinta bausme, nėra įsiteisėjęs, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis nebendrino. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 18 d., Šiaulių apygardos teismui 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pakeitus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo subendrinti paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

11. Nors toks nuteistojo prašymas formaliai yra pagrįstas, jis negali būti tenkinamas. Toks bausmių bendrinimas šioje proceso stadijoje pažeistų nuteistojo teisę į apeliaciją, kadangi apygardos teismo nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas. Subendrinus bausmes apygardos teismo nuosprendžiu, nuteistajam būtų užkirstas kelias ateityje skųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo bei galutinės bausmės dydžio. Tokioje situacijoje skirtingais nuosprendžiais (nutartimis) paskirtų bausmių subendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas bausmių vykdymo procese pagal BPK 347 ir 362 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą ir tą pirmosios instancijos teismas galės padaryti netrukus po šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

12. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamo nuosprendžio keisti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Be to, turto konfiskavimu siekiama panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-143-976/2019, 2K-91-976/2023). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-62-495/2022).

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. A. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, be kita ko, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės patalpų slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 251,95 eurų turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pareiškusi civilinį ieškinį, taip pat byloje nenustatyta, kad R. A. būtų grąžinęs pagrobtą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai – iš R. A. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis dalį alkoholio suvartojo pats, o dalį pardavė. Vadinasi, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis gavo turtinės naudos iš pagrobto turto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas R. A. BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. Pagal BPK 151 straipsnio nuostatas, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. A. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, „R. B.“ UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), 71899; AB Artea banko centrinės būstinės sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), 73000; „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), paliko galioti iki visiško civilinio ieškinio civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo, paliekant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 185,74 Eur ir nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šiuo nuosprendžiu paskyrus nuteistajam R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 251,95 Eur konfiskavimą, tikslinga jo turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtai sumai, todėl yra pagrįstas pagrindas padidinti R. A. skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą iki 437,69 Eur.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą 2026 m. sausio 21 d. pažymą Nr. APD-2026-00831, kuria prašoma iš R. A. valstybei priteisti 168,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Elona Korostina ir nuteistasis R. A.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistajam R. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą tenkina, o nuteistojo apeliacinį skundą – atmeta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės ir nuteistojo apeliacinius skundus, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. A. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 151 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti 251,95 Eur valstybės naudai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2025 m. rugpjūčio 1 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. A. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, „R. B.“ UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), 71899; AB Artea banko centrinės būstinės sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), 73000; „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo ir turto konfiskavimui užtikrinti, padidinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą iki 437,69 Eur ir nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų –168,75 Eur – išieškojimo iš R. A. atmesti.