- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-699-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01913-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl atnaujinimo praleisto termino priimti palikimui, suinteresuotas asmuo – J. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) 2022 m. spalio 24 d. pareiškimu (CBP-19322) prašė atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį, todėl į notarą dėl turto paveldėjimo nesikreipė. Apie tėvo mirį sužinojo tik mirus jo sutuoktinei J. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kai susisiekęs asmuo pranešė apie jos mirtį. Nutrūkus tėvų santuokai, pareiškėja liko gyventi su motina, su tėvu bendravimas nutrūko. J. V. buvo žinoma apie tai, kad V. V. turi dukterį, tačiau pastaroji apie tėvo mirtį pareiškėjos neinformavo, notarei nepasakė apie tai, kad palikėjas turi dukterį, nepraėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. VĮ Registrų centro Gyventojų Registro tarnybos išraše nebuvo pažymėta, kad palikėjas turi vaikų. Terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Kitų vaikų V. V. neturėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimu į pareiškimą (DOK-141927) prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neįrodo svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas jos praleistas terminas savo tėvo V. V. palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pati pareiškėja savo laisvu apsisprendimu nebendravo su savo tėvu daugiau kaip 30 metų. Nors teismas ir nesutiko su atsiliepimo argumentu, jog pareiškėja neįrodė, nežinojusi apie savo tėvo mirtį, tačiau vien tai, kad pareiškėja apie savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) faktą sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio 6 d., kai jai telefonu apie tai pranešė paskambinusi Anykščių policijos pareigūnė, kuri teisme buvo apklausta liudytoja ir patvirtino taip ieškojusi Anykščių rajono kapinėse rastos staiga mirusios J. V. giminių, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas trijų mėnesių palikimo priėmimo termino, pasibaigusio dar 2021 m. birželio 21 d., atnaujinimui.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja jokiais objektyviais duomenimis neįrodė jos nurodytos aplinkybės, kad tėvas jos visiškai neišlaikė. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta pareiškėjos mama R. V. ir nurodė, kad V. V. nesilaikė savo įsipareigojimo teikti išlaikymą dukrai gera valia, tačiau teismas vertino, kad vien tai, kad pareiškėjos motina net nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai iš V. V. priteisimo, paneigia šią aplinkybę, tuo labiau, kad, nesant priimto jokio teismo sprendimo dėl pareiškėjos tėvų santuokinio turto pasidalinimo, visiškai tikėtina yra tai, jog būtent V. V. išėjęs gyventi su kita moterimi (bendradarbe), savo buvusiai sutuoktinei ir kartu su ja likusiai gyventi nepilnametei dukrai (pareiškėjai) paliko bendrus šeimos namus ir bendrai užgyventą turtą ar bent jau didesnę jo dalį, tokiu būdu taip pat prisidėdamas prie dukros išlaikymo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog netgi jeigu ir būtų nustatyta, jog tėvas dukros po ištuokos neišlaikė, bet kokiu atveju pareiškėja, gimusi 1971 metais, tėvo buvo išlaikoma iki jos tėvų ištuokos 1980 metais, t. y. devynis metus arba pusę laiko iki jos pilnametystės.
7. Teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinta ir tai, jog pareiškėja į savo vestuves kvietė ne tik tėvą, bet ir jo naująją sutuoktinę, kas, teismo nuomone, galėjo būti viena iš labiau tikėtinų priežasčių, dėl ko tėvas neatvyko į dukros vestuves ir pats nerodė iniciatyvos atnaujinti bendravimo su dukra.
8. Teismas vertino, kad pareiškėja, pretenduodama į tėvo turto paveldėjimą, gyvendam,a kaip ir jos tėvas, tame pačiame Jonavos mieste (kuris, beje, nėra didmiestis), kuriame taip pat gyveno ir iki šiol tebegyvena pareiškėjos mama (būtent kuri, pareiškėjos teigimu, iš savo pažįstamos ir buvo sužinojusi apie tai, kad tos tėvas persikraustė gyventi iš apatinės mieto dalies į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną), būdama apdairi, rūpestinga ir sąžininga paveldėjimo teisių santykių dalyvė, turėjo visas sąlygas ir galimybes pačiai susirasti savo 1952 m. gimusį tėvą ir atnaujinti su juo santykius, informuoti jį apie jo gimusį anūką (savo sūnų), pasidomėti pensijinio amžiaus sulaukusio tėvo sveikata, išsiaiškinti, ar jam nereikalinga kokia pagalba, palikti jam ir/ar jo sutuoktinei savo kontaktus (telefono numerį ir/ar adresą), kad galėtų operatyviai gauti informaciją apie tėvo būklę, jo mirtį, o ne laukti, kad kas nors apie tai praneštų, tuo labiau, kad, kaip teisme pripažino pati pareiškėja, ji savo gyvenamosios vietos (kur gyveno 26 metus) adreso ir savo kitų kontaktų tėvui (jo sutuoktinei) nebuvo nurodžiusi.
9. Teismas akcentavo ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-191/2012; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.), todėl net iš liudytojos R. V. parodymų ir nustačius, jog J. V. (buvusi V. V. bendradarbė ištuokos metu) negalėjo nežinoti apie pareiškėjos egzistavimą (nors, suinteresuoto asmens teigimu, pati J. V. nei savo sesei, nei broliams, nei Suinteresuotam asmeniui nėra apie tai net užsiminusi), tai taip pat nedaro pareiškėjos prašymo pagrįstu, tuo labiau, kaip jau minėta, pareiškėja virš 30 metų nebendravo su savo tėvu, savo gyvenamosios vietos (kur gyveno 26 metus) adreso ir savo kitų kontaktų tėvui (jo sutuoktinei) nebuvo nurodžiusi.
10. Teismas sprendė, kad pati pareiškėja, gyvendama tame pačiame mieste kaip ir jos tėvas, tačiau sąmoningai daugiau kaip 30 metų nebendravusi su juo ir nesidomėjusi jo sveikata ir būkle, pati visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugos ir jo išlaikymo, nors tėvas, gyvendamas kartu su jos mama, ją neabejotinai išlaikė ją net iki devynerių metų, tokiu būdu nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai – buvo nerūpestinga ir aplaidi.
11. Nežinojimo apie savo tėvo mirtį, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas nelaikė ta susiklosčiusia ir nuo pareiškėjos nepriklausančia priežastimi ir/ar individualia gyvenimo aplinkybe, dėl kurios pareiškimas galėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
12. Teismas pažymėjo, jog nuo pareiškėjos tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki pareiškėja 2022 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo praėjo 19 mėnesių, o visą jam priklausiusį turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė J. V., kurios testamentine įpėdine yra suinteresuotas asmuo. Tokiu atveju, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, po pareiškėjos tėvo mirties kilusius teisinius padarinius, faktą, jog pareiškėja daugiau kaip 30 metų nepalaikė jokio ryšio su savo tėvu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas vertino, kad termino atnaujinimui pagrindo byloje nėra ir dėl šios priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, nuspręsdamas netenkinti pareiškimo, atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog pareiškimo patenkinimas (jeigu net ir būtų pagrindas termino atnaujinimui, ko teismas, deja, nenustatė) neišvengiamai sukeltų ir naujus ginčus (galimai teisminius) tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, kuri šioje situacijoje laikytina sąžininga paveldėjimo teisinių santykių dalyve, priėmusia palikimą pagal testamentą, kadangi susidarytą tokia situacija, kad pareiškėja, paveldėjusi tėvui priklausiusio palikimo dalį (3/8 dalis viso turto), būdama visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugymo jo ligos metu, liktų neprisidėjusi prie tėvo laidojimo ir jo kapo sutvarkymo bei paveldėto turto išlaikymo išlaidų, kurių dydį jau praėjus nemažai laiko labai apsunkintai tektų įrodinėti suinteresuotam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškiant pretenzijas pareiškėjai, kaip tėvo palikimą priėmusiai įpėdinei.
14. Teismas pažymiėjo ir tai, jog nežiūrint į tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra netenkinamas, testamentinė įpėdinė, paveldėjusi visą butą (tame tarpe ir 3/8 dalis, į kurias pretendavo pareiškėja), vadovaudamasi moralės normomis, įvertinusi visas savo išlaidas ir patirtus nepatogumus, turi teisę pati nuspręsti dėl to, kokia forma ir kaip geranoriškai prisidėti prie to, kad jos mirusios tetos sutuoktinio dukra nesijaustų šioje susiklosčiusioje situacijoje nuskriausta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantė 2023 m. kovo 10 d. atskiruoju skundu (DOK-30522) prašo panaikinti 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1 Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai – buvo nerūpestinga ir aplaidi. Pareiškėja bandė atkurti santykius su tėvu, netgi kvietė jį į vestuves, tačiau pastarasis, nurodęs, kad atvyks, savo dukters vestuvių proga net nepasveikino. Be to, asmeniniai palikėjo ir įpėdinio santykiai neturi jokios įtakos palikimo priėmimui.
15.2 Nutartis nėra tinkamai motyvuota, o dalis teismo padarytų išvadų yra grįstos tik prielaidomis.
15.3 Teismo išvada, kad pareiškėja liktų neprisidėjusi prie tėvo laidojimo ir jo kapo sutvarkymo bei paveldėto turto išlaikymo išlaidų, kurių dydį jau praėjus nemažai laiko labai apsunkintai tektų įrodinėti suinteresuotam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškiant pretenzijas pareiškėjai, kaip tėvo palikimą priėmusiai įpėdinei, negali būti pareiškimo atmetimo pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), J. V. 2021 m. liepos 12 d. buvo parduotas už 4 850 Eur sumą, kuri, suinteresuoto asmens teigimu, buvo panaudota V. V. kapo sutvarkymui. Be to, pareiškėja nurodė, kad yra pasirengusi atlyginti atitinkamą dalį V. V. laidojimo, kapavietės sutvarkymo bei nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai, kure pagrįstų, kad V. V. būtų buvusi reikalinga slauga, kad jo ir jo sutuoktinės gaunamų lėšų neužteko pragyvenimui ar, kad suinteresuotas asmuo šiuos asmenis rėmė materialiai. Nebuvo pateikti ir laidotuvių bei kapavietės įrengimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tik preliminarūs nepagrįsti skaičiavimai.
15.4 Pareiškėja bandė taikiai derėtis dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau suinteresuotas asmuo visiškai nesutiko mokėti bet kokią kompensaciją, todėl pareiškėja negali tikėtis, kad po jai nepalankaus teismo sprendimo, suinteresuotas asmuo sutiks jai sumokėti kompensaciją vadovaujantis moralės normomis.
15.5 Teismas neįvertino liudytojų nurodytų argumentų, kad pats V. V. nedėjo pastangų ryšio su dukra atkūrimui, nors gyveno tame pačiame mieste, be to, nesirūpino ja, neteikė išlaikymo, kad J. V. buvo žinoma, kad V. V. turi dukterį, tačiau ji apie tėvo mirtį pareiškėjos neinformavo. Dėl šių priežasčių pareiškėja, elgdamasi sąžiningai ir atidžiai, niekaip negalėjo anksčiau sužinoti apie tėvo mirtį ir atlikti palikimo priėmimui būtinus veiksmus. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, mirusysis testamento sudaręs nebuvo, todėl daroma išvada, kad jis siekė, kad jo turtas būtų paveldėtas pagal įstatymą.
15.6 Teismo nutartyje nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šiais teismo sprendimais nėra pagrindo vadovautis. Be to, teismų praktikoje apstu bylų, kuriose nežinojimas apie palikėjo mirtį ar apie turėtą turtą pražįstamas svarbia priežastimi ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (žr. pvz. Klaipėdos apygardo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-524/2019, Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2YT-28013- 1070/2019 ir kt.).
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 17 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-33957) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1 Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jame iš esmės tiesiog atkartojami pareiškime išdėstyti teiginiai, nepateikiant kitų argumentų, kurie įrodytų nutarties nepagrįstumą.
16.2 Pareiškėjos nežinojimas apie savo tėvo mirtį nėra svarbi priežastis termino priimti palikimą atnaujinimui. Lietuvos Aaukščiausiasi Teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-154-378/2017 nurodoma, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Minėtos bylos aplinkybės yra analogiškos/identiškos ir šios bylos aplinkybėms (sutampa jų ratio decidendi). Analogiškai aiškinama ir Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-13.
16.3 Atskirajame skunde nurodytos nutartys neturi reikšmės šiai bylai, kadangi jose nurodytos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civ. b. Nr. e2S-1095-524/2019 nagrinėtos bylos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių: minėtoje byloje pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti dėl pasikeitusio įstatymo nežinojimo (ankstesnė įstatymo redakcija numatė 6 mėnesių terminą), ką bylą nagrinėję teismai pripažino sąžiningu pareiškėjos suklydimu; apie palikėjo mirties fakto nežinojimą minėtoje byloje net nekalbama. 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje civ. b. Nr. e2YT-28013-1070/2019 nagrinėtos bylos aplinkybės taip pat akivaizdžiai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Minėtoje byloje teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nulėmė tokios aplinkybės (kurių nėra šioje byloje), o būtent: (i) pareiškėja gyvena užsienyje daugiau kaip 40 metų; (ii) palikėja prieš mirtį buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko būtent pareiškėjai; (iii) niekas neprieštaravo termino atnaujinimui (t.y. kitų įpėdinių nebuvo).
16.4 Konkrečiu atveju itin reikšmingas pareiškėjos elgesys iki jos tėvo mirties momento. Pareiškėja sąmoningai nebendravo su savo tėvu daugiau kaip 30 metų, nesidomėjo jo sveikata, būkle, gerove, gyvenimo sąlygomis ir t.t., nors visąlaik gyveno tame pačiame mieste. Tai reiškia, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai - buvo nerūpestinga, aplaidi.
16.5 Remiantis Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo praktika, įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, todėl net jei J. V. ir žinojo apie pareiškėjos egzistavimą (nors pati J. V. nei savo sesei, nei broliams, nei suinteresuotam asmeniui nėra apie tai net užsiminusi), tai taip pat nedaro pareiškėjos prašymo pagrįstu. Kaip teisingai nurodoma ir nutartyje, pareiškėja juk galėjo ne tik domėtis savo tėvo sveikata (būkle), bet ir palikti savo kontaktus, paprašydama informuoti apie pablogėjusią būklę ir/ar mirtį, o ne laukti ir tikėtis, kol kažkas ją apie tai informuos.
16.6 Šiuo konkrečiu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Suinteresuoto asmens teigimu, būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, jei pareiškėjos, kuri sąmoningai nebendravo su savo tėvu, juo nesirūpino, nesidomėjo, prašymas šioje byloje būtų patenkintas, jos nurodomą aplinkybę pripažinus svarbia priežastimi termino palikimui priimti atnaujinimui.
16.7 Įstatymų leidėjas paveldėjimo teisiniuose santykiuose specialiai numatė sąlyginai trumpus terminus, kadangi paveldėjimas (palikimo priėmimas) sukelia rimtus teisinius padarinius, susijusius ir su teisėtų lūkesčių bei civilinių santykių stabilumo principais. Nuo pareiškėjos tėvo mirties praėjo 20 mėnesių, o visą jam priklausiusį turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė - J. V., kuri ne tik priėmė visą palikimą, bet ir elgėsi kaip teisėta viso turto savininkė, netgi parduodama tam tikrą nekilnojamąjį turtą – garažą. Kaip teisingai pažymima ir nutartyje, pareiškimo patenkinimas, tikėtina, užprogramuotų naujus/būsimus ginčus tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
19. V. V. ir R. S. (V.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. V. (P.). V. V. ir R. V. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (CBP-19222 priedai).
20. V. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas kitoje santuokoje su J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), t. y. būdama pergyvenusi savo sutuoktinį.
21. Palikėjui V. V. jo mirties dieną Lietuvos Respublikoje priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 900 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis Negyvenamosios patalpos–Garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3 190 Eur), adresu (duomenys neskelbtini).
22. Po V. V. mirties Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2021 m. balandžio 15 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos r. 2-ojo notaro biuro notarė G. P. 2021 m. gegužės 21 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į 1/2 (vieną antrąją) dalį turto įpėdiniui, sutuoktinei, J. V., o 2021 m. gegužės 5 d. pergyvenusiai sutuoktinei J. V. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/2 (vieną antrąją) dalį turto.
23. J. V. garažą (boksą) (kartu su paveldėta ½ dalimi) pardavė 2021 m. liepos 12 d. (DOK-14933 priedas).
24. Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2022 m. rugpjūčio 29 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė testamentinė įpėdinė – jos dukterėčia J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
25. Apeliantė pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. V. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ji su tėvu nebendravo, todėl nežinojo apie jo mirį dėl ko nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi pareiįkėjos pareiškimo netenkino.
26. Apeliantės teigimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai – buvo nerūpestinga ir aplaidi. Pareiškėja bandė atkurti santykius su tėvu, netgi kvietė jį į vestuves, tačiau pastarasis, nurodęs, kad atvyks, savo dukters vestuvių proga net nepasveikino. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino liudytojų nurodytų argumentų, kad pats V. V. nedėjo pastangų ryšio su dukra atkūrimui, nors gyveno tame pačiame mieste. Be to, asmeniniai palikėjo ir įpėdinio santykiai neturi jokios įtakos palikimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
27. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
28. Pareiškėja nurodė, kad praleido CK 5.50 straipsnio 3 nustatytą 3 mėnesių terminą iš esmės dėl to, kad nežinojo apie savo tėvo mirtį; buvusi tėvo sutuoktinė apie tėvo mirtį taip pat neinformavo. Tačiau nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154-378/2017).
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad ji ir jos tėvas gyveno tame pačiame mieste, kad ji su savo tėvu iki jo mirties nebendravo, nepateikė įrodymų, kad domėjosi savo tėvo sveikata, kad tėvui ar jo sutuoktinei būtų nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį. Nors apeliantė nurodė, kad buvo nuvykusi kviesti tėvo į savo vestuves, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad ji ir po to dėjo pastangas atkurti ryšį su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pati pareiškėja, gyvendama tame pačiame mieste kaip ir jos tėvas, tačiau sąmoningai daugiau kaip 30 metų nebendravusi su juo ir nesidomėjusi jo sveikata ir būkle, pati visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugos ir jo išlaikymo, nors tėvas, gyvendamas kartu su jos mama, ją neabejotinai išlaikė ją iki devynerių metų, tokiu būdu nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai – buvo nerūpestinga ir aplaidi.
30. Nuosavybės teisė paprastai sudaro pagrindinę paveldimo turto dalį. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
31. Nagrinėjamu atveju nuo apeliantės tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) iki apeliantė 2022 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo praėjo 19 mėnesių, o visą jam priklausiusį turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė J. V., kurios testamentine įpėdine yra suinteresuotas asmuo.
32. Be to, J. V. garažą (boksą) (kartu su paveldėta ½ dalimi) pardavė 2021 m. liepos 12 d. (DOK-14933 priedas). Suinteresuotas asmuo J. L. yra pateikusi informaciją apie jos atliktus mokėjimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), po J. V. mirties (DOK-14933 priedai). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, po pareiškėjos tėvo mirties kilusius teisinius padarinius, faktą, jog pareiškėja daugiau kaip 30 metų nepalaikė jokio ryšio su savo tėvu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, termino atnaujinimui pagrindo byloje nėra.
33. Apeliantė teigia, kad dalis teismo padarytų išvadų yra grįstos tik prielaidomis, taip pat nurodo, kad teismas neįvertino liudytojų nurodytų argumentų, kad V. V. nesirūpino ja, neteikė išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianntės teiginiai nepaneigia visumos pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir iš jų padarytų išvadų.
34. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad visiškai tikėtina yra tai, jog būtent V. V. išėjęs gyventi su kita moterimi (bendradarbe), savo buvusiai sutuoktinei ir kartu su ja likusiai gyventi nepilnametei dukrai (pareiškėjai) paliko bendrus šeimos namus ir bendrai užgyventą turtą ar bent jau didesnę jo dalį, tokiu būdu taip pat prisidėdamas prie dukros išlaikymo; teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinta ir tai, jog pareiškėja į savo vestuves kvietė ne tik tėvą, bet ir jo naująją sutuoktinę, kas, teismo vertinimu, galėjo būti viena iš labiau tikėtinų priežasčių, dėl ko tėvas neatvyko į dukros vestuves ir pats nerodė iniciatyvos atnaujinti bendravimo su dukra. Apeliantė tokių teismo argumentų atskirajame skunde nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
35. Apeliantės teigimu, teismo nutartyje nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šiais teismo sprendimais nėra pagrindo vadovautis. Be to, teismų praktikoje apstu bylų, kuriose nežinojimas apie palikėjo mirtį ar apie turėtą turtą pražįstamas svarbia priežastimi ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-524/2019, Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2YT-28013-1070/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
36. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, civilinė byla Nr. e2S-1095-524/2019, nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių: minėtoje byloje pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti dėl pasikeitusio įstatymo nežinojimo (ankstesnė įstatymo redakcija numatė 6 mėnesių terminą), ką bylą nagrinėję teismai pripažino sąžiningu pareiškėjos suklydimu; apie palikėjo mirties fakto nežinojimą minėtoje byloje nekalbama. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d.nutartyje, civilinė byla Nr. e2YT-28013-1070/2019, nagrinėtos bylos aplinkybės taip pat iš dalies skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Minėtoje byloje teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nulėmė tokios aplinkybės, kurių nėra šioje byloje, o būtent: pareiškėja gyvena užsienyje daugiau kaip 40 metų; palikėja prieš mirtį buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko būtent pareiškėjai; niekas neprieštaravo termino atnaujinimui, nes kitų įpėdinių nebuvo.
37. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-154-378/2017, praktika, kurios aplinkybės yra analogiškos ir šios bylos aplinkybėms (sutampa jų ratio decidendi), t.y. pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė tuo, kad jai nebuvo žinoma nei apie tėvo, nei apie senelės mirtį, nes ji su jais nebendravo. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir kita kasacinio teismo praktika, kurią įvertinęs apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmsios instancijos teismo nurodoma teismų praktika nėra pagrindo vadovautis.
38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo išvada, kad pareiškėja liktų neprisidėjusi prie tėvo laidojimo ir jo kapo sutvarkymo bei paveldėto turto išlaikymo išlaidų, kurių dydį jau praėjus nemažai laiko labai apsunkintai tektų įrodinėti suinteresuotam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškiant pretenzijas pareiškėjai, kaip tėvo palikimą priėmusiai įpėdinei, negali būti pareiškimo atmetimo pagrindu.
39. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškimo patenkinimas neišvengiamai sukeltų ir naujus ginčus (galimai teisminius) tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, kuri šioje situacijoje laikytina sąžininga paveldėjimo teisinių santykių dalyve, priėmusia palikimą pagal testamentą, kadangi susidarytą tokia situacija, kad pareiškėja, paveldėjusi tėvui priklausiusio palikimo dalį (3/8 dalis viso turto), būdama visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugymo jo ligos metu, liktų neprisidėjusi prie tėvo laidojimo ir jo kapo sutvarkymo bei paveldėto turto išlaikymo išlaidų, kurių dydį jau praėjus nemažai laiko labai apsunkintai tektų įrodinėti suinteresuotam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškiant pretenzijas pareiškėjai, kaip tėvo palikimą priėmusiai įpėdinei.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinti apeliantės nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą palikimui priimti ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia 2023 m. kovo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2023 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas (DOK-33957 priedai).
44. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
45. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl netenkinus pareiškėjos D. P. atskirojo skundo, iš jos suinteresuotam asmeniui J. L. priteisiama 250 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal jas pagrindžiančius įrodymus, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.