- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1095-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., R. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., R. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po brolio mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. G.. Po V. G. mirties liko turtas – 400/9100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, turi teisę paveldėti savo brolio palikimą. Kiek jai yra žinoma, pirmos eilės įpėdinė V. G. dukra R. G. (dabar R. P.) per nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Savo valią priimti mirusio brolio V. G. palikimą yra išreiškusi brolio sesuo V. S.. Taip pat savo valią priimti brolio palikimą išreiškė ir pareiškėja. Nors ji po V. G. mirties laiku kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, jai 2017 m. liepos 24 d. notarė išdavė liudijimą, tačiau jai nebuvo žinoma, jog CK 5.50 straipsnio 4 dalis nebegalioja, todėl ji, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, buvo įsitikinusi, jog termino pareikšti valią dėl brolio palikimo ji nėra praleidusi, tačiau vėliau ji sužinojo, jog terminas jai, kaip ketvirtos eilės įpėdinei, pateikti prašymą palikimui priimti yra trys mėnesiai kaip ir visiems kitiems įpėdiniams, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas. Pareiškėjai notarė paaiškino, kad ji yra praleidusi įstatymo numatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti ir kad ji turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, pareiškėja sužinojusi, jog ji yra praleidusi terminą palikimui priimti, ėmėsi aktyvių veiksmų – sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri nedelsdama kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo procedūrų sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir dėl teisinių žinių stokos buvo praleistas terminas priimti pagal įstatymą palikimą, atsiradusį po V. G. mirties, pareiškėjos nuomone, pateisinamas tokių veiksmų neatlikimas per tris mėnesius ir šio termino praleidimo laikotarpis, todėl prašo teismo terminą palikimui priimti atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkino, atnaujino pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. G. mirties ((duomenys neskelbtini)), nutarė 3 (trijų) mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja, įrodinėdama svarbias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, nurodo, jog ji terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad ji nežinojo, jog nuo 2015 m. yra pasikeitusios CK 5.50 straipsnio nuostatos, susijusios su termino palikimui priimti skaičiavimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėja laukė, kol jos (duomenys neskelbtini) mirusio brolio dukra išreikš valią palikimą priimti, o, pastarajai to nepadarius, po šešių mėnesių, kaip tai numatė anksčiau galiojusi CK 5.50 straipsnio 4 dalis, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro išduoti liudijimai, patvirtinantys, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. G., jo palikimą priėmė sesuo R. P., paduodama 2017 m. liepos 24 d. notarų biurui pareiškimą. Notarė, konstatuodama, kad pareiškėja priėmė mirusiojo brolio palikimą, ir šį faktą patvirtindama liudijimais, leido pareiškėjai pagrįstai manyti, kad ji nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino palikimui priimti. Pati notarė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji nežinojusi apie pasikeitusį įstatymą ir nepaaiškinusi pareiškėjai, jog ši, vadovaujantis nuo 2015 m. liepos 8 d. pasikeitusiomis CK 5.50 straipsnio nuostatomis, turėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, kita vertus, pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Pareiškėjos suklydimo aplinkybė akivaizdžiai tikėtina ir pakankamai reali jos ir notarės nurodomų aplinkybių ir įvykių kontekste. Pareiškėja, sužinojusi apie brolio mirties faktą, elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Jos elgesys liudija, jog ji aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti brolio palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – pasikeitusio įstatymo nežinojimo, notarės suklaidinimo, apsunkinusių pareiškėjos galimybes tinkamai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Nors suinteresuotas asmuo V. S. ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad, patenkinus pareiškėjos pareiškimą, V. S. teisės ir interesai bus pažeisti, tačiau konkrečiai teismui nenurodė, kaip būtų paveikti jos interesai, kokių neigiamų padarinių tai jai sukels, be to, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su neveiksnaus brolio priežiūra, slauga bei materialinės pagalbos jam teikimu, V. S. neneigė. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad po palikėjo mirties paveldėjimo teisės liudijimai nei V. S., nei pareiškėjai dar nėra išduoti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, suinteresuoto asmens V. S., kaip būsimos įpėdinės, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja R. P. praleido terminą palikimui po V. G. (duomenys neskelbtini) mirties priimti, yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujinamas. Esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Teismui priėmus byloje sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo patenkintas, suinteresuoto asmens V. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą.
Atsiliepimas
4.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių, jog pareiškėja praleido ne tik terminą palikimui priimti, bet ir notarės nustatytą 10 dienų terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal pareiškėjos pareiškimą iškėlė civilinę bylą. Be to, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi nepagrįstai vėlai.
4.3. Aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo, jog nuo 2015 m. pasikeitė CK 5.50 straipsnio nuostatos, nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi pareiškėja po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo pas tą pačią notarę, kitoje civilinėje byloje tarp šalių vyksta ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pareiškėjai yra atstovaujama advokato, todėl paveldėjimo nuostatos pareiškėjai buvo gerai suprantamos ir žinomos.
4.4. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie mirusio brolio priežiūrą neatitinka tikrovės. Be to, neaišku, kokią reikšmę turi mirusio brolio priežiūra sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
4.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas terminą palikimui priimti atnaujinti ir dėl to, jog pareiškėja siekia mirusiojo turtą išsaugoti jo dukrai. Mirusiojo dukra turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į palikimo priėmimą, bet to nepadarė.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
5.1. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą nutartį yra nepagrįsti ir pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
Atsiliepimas
5.2. Nepagrįstas argumentas, jog pareiškėja jau 2017 m. liepos 25 d. žinojo, jog ji yra praleidusi terminą, nes 2017 m. liepos 25 d. įvykusiame teismo posėdyje iš V. S. pusės „buvo teisiškai įvertinta ir pasisakyta teisinėje plotmėje į termino praleidimą“. Jei pareiškėja būtų žinojusi, jog yra praleidusi terminą, ji iš karto būtų ėmusis aktyvių veiksmų, tačiau pareiškėja neturėjo jokių pagrindų abejoti, jog yra praleidusi terminą palikimui priimti, nes jau buvo kreipusis į notarę, kuri jai išdavė liudijimą, patvirtinantį, jog pareiškėja laiku kreipėsi dėl mirusio brolio palikimo.
5.3. Nepagrįstas argumentas, jog pareiškėjai paveldėjimo nuostatos itin gerai suprantamos, aiškios bei žinomos, kad pareiškėjai teisminiame procese atstovavo profesionali advokatė. Pažymėtina, kad teisminis procesas, kurį mini suinteresuotas asmuo, buvo visai kitokio pobūdžio, t. y. nesusijęs su terminais palikimui priimti. Nors šioje byloje pareiškėjai ir atstovavo advokatė, tačiau ji nebuvo įgaliota tvarkyti ir visus kitus pareiškėjos reikalus, tarp jų ir susijusius su pareiškėjos brolio palikimo paveldėjimu.
5.4. Nepagrįstas argumentas, jog pareiškėja pažeidė notarės duotą 10 dienų terminą dėl kreipimosi į teismą, kad teismas nepagrįstai yra priėmęs pareiškėjos pareiškimą, kad pradėtas nepagrįstas bylinėjimasis. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad nėra imperatyviai nustatyta, per kiek laiko pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, akivaizdu, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti pareiškėjos pareiškimo.
Atsiliepimas
5.5. Suinteresuotas asmuo konkrečiai neįvardija, kokius pažeidimus padarė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik deklaratyviai nurodo, jog teismas netinkamai taikė įstatymą, neva padarė išvadas, prieštaraujančias faktinei bylos medžiagai, ir dėl to neva priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas nutaria:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. G. mirties liko turtas – 400/9100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 24 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. G. jo palikimą priėmė sesuo R. P., užvesta V. G. paveldėjimo byla Nr. 44/2017. 2017 m. rugsėjo 14 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimu nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. G., jo palikimą priėmė sesuo R. P., paduodama 2017 m. liepos 24 d. notaro biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. 2-2726, apie palikimo priėmimą, ir jo sesuo V. S., paduodama 2017 m. kovo 30 d. Palangos miesto 1-ajam notaro biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. 2-1021, apie palikimo priėmimą.
9. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimas patenkintas.
10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, ir neįvertino bei nepasisakė dėl suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų argumentų – jog pareiškėja praleido ne tik terminą palikimui priimti, bet ir notarės nustatytą 10 dienų terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal pareiškėjos pareiškimą iškėlė civilinę bylą. Be to, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi nepagrįstai vėlai. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
13. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo motyvų, prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėja motyvavo dviem aplinkybėmis, tai yra jog tikėjosi, kad dėl turto paveldėjimo po savo tėvo mirties kreipsis jo dukra, o, dukrai nesikreipus į notarą dėl turto pavedėjimo, pareiškimą notarų biurui pareiškėja pateikė CK 5.50 straipsnio 4 dalies redakcijos, galiojusios iki 2015 m. liepos 8 d., pagrindu. Dėl teisinių žinių stokos, tai yra nežiojimo, jog pasikeitė CK 5.50 straipsnio nuostatos, pareiškimas buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.
14. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
15. Taigi, teismų praktikoje formuojama tokia išvada, jog teisinių žinių stoka negali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja galėjo sąžiningai suklysti dėl termino palikimui priimti praleidimo ir suklydimo priežastys laikytinos svarbiomis, lemiančiomis termino palikimui priimti atnaujinimą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos brolis V. G. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik 2017 m. liepos 24 d. Vadovaujantis nuo 2015 m. liepos 8 d. galiojančio CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėja nurodytus veiksmus turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjai 2017 m. liepos 24 d. kreipusis į notarę dėl palikimo priėmimo, tą pačią dieną pareiškėjai buvo išduotas Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimas, patvirtinantis, jog po V. G. mirties palikimą priėmė sesuo R. P., tai yra pareiškėja, užvesta turto paveldėjimo byla Nr. 44/2017. Teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog suklaidino pareiškėją dėl termino palikimui priimti praleidimo, nes, pareiškėjai pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarė vadovavosi iki 2015 m. liepos 8 d. galiojusio CK 5.50 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir tik vėliau, gavusi pranešimą iš Lietuvos notarų rūmų, pastebėjo, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas.
17. Taigi, pareiškėja kreipėsi į notarę su pareiškimui dėl palikimo priėmimo, nors ir praleidusi įstatyme numatytą terminą palikimui priimti, tačiau jai buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą. Šios aplinkybės iš esmės sudarė pareiškėjai pagrindą tikėti notarės išduoto liudijimo teisėtumu, kadangi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, jam taikytini didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors pareiškėjos įstatymų nežinojimas nepateisina termino praleidimo, tačiau susiklosčiusios aplinkybės, jog pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, kuriame patvirtinta, jog ji palikimą priėmė, lėmė tai, jog pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių buvo suklaidinta ir nežinojo, jog terminą palikimui priimti yra praleidusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.
18. Papildomai pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas nenumato termino, per kurį pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja itin daug praleido terminą palikimui priimti, nepagrįsta. Kaip jau minėta, į notarę pareiškėja kreipėsi 2017 m. liepos 24 d., tai yra nedaug praleidusi terminą palikimui priimti (apie 3 mėnesius). Kaip jau nustatyta, pareiškėja sąžiningai suklydo dėl termino praleidimo, nes notarė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Aplinkybė, jog į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 27 d., nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu, kadangi iš teismo posėdžio garso įraše esančių pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog anksčiau į teismą pareiškėja nesikreipė su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi nesuprato, jog terminas yra praleistas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2018 m. lapkričio 30 d. notarei pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo procedūrą ir nedelsiant, tai yra nepraėjus mėnesiui, pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
19. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų argumentų, tai yra jog pareiškėja praleido notarės jai nustatytą 10 dienų terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pažymėtina, jog iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog notarė teismo posėdžio metu paaiškino, kad joks įstatymas nenumato terminų, kuriuos notaras turėtų nustatyti pareiškėjui reikiamiems veiksmams atlikti. Iš notarės paaiškinimų nustatyta, jog 10 dienų termino nustatymas pareiškėjai kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti yra pačios notarės nustatytas procedūrinis terminas. Dėl šių priežasčių minėto termino praleidimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir neįpareigojo pirmosios instancijos teismo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą.
20. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėja po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo pas tą pačią notarę, tarp šalių vyksta ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl paveldėjimo nuostatos pareiškėjai buvo gerai suprantamos ir žinomos, pažymėtina, jog suinteresuoto asmens minimoje civilinėje byloje nagrinėjama ginčas tarp šalių dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjai galėjo būti žinomi su paveldėjimu susiję klausimai, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja buvo sąžiningai suklydusi dėl termino palikimui priimti praleidimo.
21. Atskirojo skundo argumentai apie tai, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie neįgalaus mirusio brolio priežiūrą neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tačiau sutiktina su suinteresuotu asmeniu, jog šios aplinkybės apie mirusio brolio priežiūrą neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Civilinio kodekso normų (CPK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo iš suinteresuoto asmens V. S. priteistinos 200 EUR bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. S. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai R. P..