Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2026 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalimi, G. V. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. V. sulaikyme nuo 2025 m. spalio 15 d., 17.40 val. iki 2025 m. spalio 16 d. 12.56 val. išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio G. V. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

G. V. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir iš jo konfiskuota automobilio „Toyota CHR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) valstybės naudai.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - nuspręsta palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. V. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. 6A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Prime Leasing-Citybee“ priklausantį automobilį „Toyota CHR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo parinkta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas atitinka sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apelianto manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl apeliantas prašo įvertinti galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.2. Teismas galėjo nustatyti daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė tik vieną – kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėdamas, kad teismas pagal BK 59 straipsnio 2 dalį gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, nuteistasis pažymi, kad jis nesislapstė, bendravo ir bendradarbiavo su policijos pareigūnais, dalyvavo teismo posėdyje, yra dirbantis (tai nurodyta ir teismo nuosprendyje) – dirba individualios veiklos pagrindu, veiklos rūšies pavadinimas – statybų projektų plėtra.

2.3. Atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės vykdyti savo darbo pareigų, negaus pajamų, kurios šiuo metu siekia apie 1 500 Eur (į rankas). Nuteistasis pažymi, kad jis turi pareigą rūpintis keturiais nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris gyvena su savo motina ir kurio išlaikymui jis skiria 150 Eur per mėnesį (pridedamas tai įrodantis patvirtinimas); sūnumi E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio susilaukė su sugyventine; dviem sugyventinės vaikais iš ankstesnių santykių, kuriuos šiuo metu augina kartu (pridedami dokumentai). Jo sugyventinės pajamos sudaro apie 800 Eur (į rankas), o jo – 1 500 Eur (į rankas), taigi jis turi didesnes galimybes prie šeimos gerovės, išlaikymo, poreikių tenkinimo. Apelianto teigimu, individuali veikla yra nuolatinis ir kryptingas procesas ieškant klientų, todėl išėjęs į laisvę jis kuri laiką neturės tokio kiekio užsakymų, kad galėtų pasiekti dabartinį savo pajamų lygį.

2.4. Nuteistasis nurodo, kad žino, jog privalo keisti savo gyvenimo būdą, yra sau pažadėjęs, jog ši nusikalstama veika turi būti paskutinė jo gyvenime. Jo teigimu, jis pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi dėl to, sutinka, kad jo elgesys sukėlė pavojų visuomenei, todėl tokį elgesį smerkia ir ateityje padarys išvadas. Nuteistojo vertinimu, skiriant bausmę būtina įvertinti kaltininko elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Nuteistojo vertinimu, bausmės paskirtis būtų pasiekta, jei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. Nuteistasis nurodo, kad sutinka su tuo, jog jam būtų paskirta intensyvi priežiūra, be to, sutiktų ir su tuo, kad teismas svarstytų galimybę paskirti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, pvz., nemokamus darbus, dalyvavimą elgesio pataisos programoje, darbo tęsimą ir kt.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

5. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo G. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo jos vykdymą atidėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys dėl nuteistajam G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės bei galimybės atidėti bausmės vykdymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas kartu įvertins, ar nėra kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl kitų bylos aspektų, kurie apeliaciniame skunde neginčijami.

Dėl bausmės, paskirtos nuteistajam G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, rūšies ir dydžio nustatymo

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentais, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, vadovaudamasis 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę nuteistajam G. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė iš esmės į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad G. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurį padarė naudodamasis padidinto pavojaus šaltiniu (t. y. transporto priemone), jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, veikos padarymo metu transporto priemonę jis vairavo mieste, intensyvaus eismo gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Laikydamasis BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaltininko asmenybę – t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, praeityje teistas septynis kartus, tarp jų – vieną kartą ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (t. y. vairavimą esant neblaiviam), yra baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už vairavimą neblaiviam. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2025 m. spalio 16 d. Administracinių nusižengimų registro išraše bei 2025 m. spalio 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotus duomenis, pažymi, kad už vairavimą neblaiviam nuteistasis G. V. administracine tvarka yra nubaustas 2025 m. liepos 17 d., 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 49-55), tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam jam pritaikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuriuo jam už šios nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, buvo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintas iki 4 (keturių) mėnesių (b. l. 40-48). Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino ir G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nenustatė G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą nuteistasis G. V. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas, iš Probuojamų asmenų registro išregistruotas 2023 m. sausio 18 d.) ir buvo pagrindas nustatyti G. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas), visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą padavė pats nuteistasis G. V. ir todėl nuteistojo teisinė padėtis negali būti pabloginta, nagrinėjamu atveju vertina, kad nėra nustatyta G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, tai nepaneigia fakto, kad šioje byloje aktualią veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis siekia sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, be kita ko, numatyta laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai. Taigi, laisvės atėmimo bausmės, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vidurkis nagrinėjamu atveju siekia 7 (septynis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų, o ne 6 (šešis) mėnesius, kaip nepagrįstai skunde nurodo nuteistasis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam G. V. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. V. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams), kuri, kaip jau buvo minėta, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 4 (keturių) mėnesių) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti kitos rūšies (švelnesnę) bausmę G. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam G. V. ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta analogiškos rūšies ir dydžio laisvės atėmimo bausmė, tačiau akivaizdu, kad ji teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau vairavo būdamas neblaivus.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. V. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis nesislapstė, bendravo ir bendradarbiavo su policijos pareigūnais, dalyvavo teismo posėdyje, yra dirbantis, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, tai, kad nuteistasis yra dirbantis, jam išėjus į laisvę jo klientų ratas galimai sumažės, jis turi išlaikomų vaikų, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis G. V. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. G. V., būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai ir darbinei veiklai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Dėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme

13. Nepaisant to, kad nuteistasis G. V. neginčija nuosprendžio dalies dėl jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinės subendrintos bausmės dydžio, visgi, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė galutinės subendrintos bausmės dydį, dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis G. V. padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, vykdymo metu, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi. Visgi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes ir iš dalies jas sudėdamas, neteisingai nustatė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu (priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1883-1170/2025) G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintas vienu trečdaliu ir G. V. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į G. V. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 1 d., 4.37 val., iki 2025 m. kovo 2 d., 12.40 val., išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms. LITEKO duomenimis, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 5 d.

16. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnį nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Iš LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamasis įsakymas Probacijos tarnyboje gautas ir pradėtas vykdyti 2025 m. gegužės 8 d. Taigi, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės termino paskutinė diena – 2026 m. sausio 8 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į G. V. paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 1 d., 4.37 val., iki 2025 m. kovo 2 d., 12.40 val., išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms, laikytina, kad laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 2 d., ką patvirtina ir LITEKO esantis Probacijos tarnybos pranešimas apie tai, kad G. V. būtent 2026 m. sausio 2 d. buvo išregistruotas iš registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neatlikta bausmė skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo momento, t. y. tuo metu laisvės apribojimo bausmės eiga nutrūksta ir nebėra skaičiuojama kaip atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2009). Taigi, nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis G. V. jau yra išregistruotas iš registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui, visgi laikytina, kad skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. priėmimo metu jis buvo neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, šioje byloje pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato jokių išimčių ar sąlygų, kurios leistų teismui nebendrinti bausmių nagrinėjamu atveju.

17. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 15 ir 16 punktuose nurodytas aplinkybes, laikytina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2025 m. lapkričio 26 d., nuteistojo G. V. neatlikta laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, dalis siekė 37 d. (2025 m. lapkričio 27-30 d., 2025 m. gruodžio 1-31 d., 2026 m. sausio 1, 2 d.).

18. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. V. skiriama bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme turi būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam bausmes, taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Vis tik, bendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su paminėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.

19. BK 64 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Kaip jau minėta, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną G. V. neatlikta laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, dalis buvo 37 d., kas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu atitinka 12 (dvylika) laisvės atėmimo bausmės dienų. Dėl šios priežasties net ir bendrinant skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, nuteistajam galėjo būti paskirtas tik laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 12 (dvylikai) dienų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau nepagrįstai paskyrė G. V. laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina (nekeičiant bausmių bendrinimo būdo ir taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą), prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nuteistojo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamąjį įsakymą neatliktos bausmės (t. y. 10 (dešimt) dienų). Pridedama bausmės dalis nustatoma atsižvelgus į aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kurios jau buvo aptartos anksčiau.

Dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

20. Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

21. BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės nuteistojo G. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir teisėjų kolegija su tuo sutinka.

22. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arešto), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

24. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, dalimi. Teisėjų kolegija, pakeitusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dalyje dėl subendrintos galutinės bausmės, nusprendė, kad G. V. skirtina galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad G. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis praeityje yra teistas septynis kartus, iš jų – vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, už kurią buvo paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje aktualią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, kas didina rūšinį veikos pavojingumą ir rodo didesnį paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, informacijos apie jam paskirtų baudų mokėjimą byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad G. V. yra tris kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam 2023 m. rugpjūčio 5 d., 2024 m. lapkričio 23 d., 2025 m. birželio 11 d. Aptariamą nusikalstamą veiką G. V. padarė netrukus po to, kai buvo paskutinį kartą administracine tvarka nubaustas už vairavimą neblaiviam. Neabejotina, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra susijęs su tam tikrų nepatogumų patyrimu, negalėjimu užsiimti turima darbine veikla ir pan., tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. V. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. V. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trukmės ir jos pradžios skaičiavimo

26. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis neginčija jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, visgi teisėjų kolegija, nustačiusi esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, t. y. tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nustatant BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio trukmę ir jos skaičiavimo pradžią, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šiame nuosprendyje pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones) trukmės ir jos pradžios skaičiavimo.

27. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, be kita ko, paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 16 d.

28. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 7 metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

29. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis nustatė G. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, terminą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, apeliantas neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako. Visgi, apygardos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis G. V. būtų padaręs tuo metu, kai BK nustatyta tvarka jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. spalio 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 40-48) bei LITEKO duomenų matyti, kad nuteistajam BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus, tik vieną kartą – t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir kuriuo jam, be kita ko, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. Taigi, šioje byloje aktualios nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025 m. spalio 15 d., nuteistajam G. V. uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus, BK nustatyta tvarka jau nebegaliojo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis G. V. padarė neturėdamas teisės vairuoti – tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2025 m. spalio 16 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 49-55), iš kurio, be kita ko, matyti, kad G. V. už vairavimą neblaiviam buvo paskirtos ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (b. l. 49-55). Visgi, asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir asmens, kuriam už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, teisinė padėtis skiriasi ir negali būti sutapatinama.

30. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 6 (šešerių) metų laikotarpiui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas galėjo G. V. uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina ir atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, darytina išvada, kad 5 (penkerių) metų trukmės uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, yra teisingas ir pagrįstas bei atitiks baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės, įtvirtintos BK 68 straipsnyje, trukmės pradžios skaičiavimo momentą. BK 68 straipsnio 4 dalis nustato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jei uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė bus pradėta vykdyti tik tada, kai nuteistasis atliks jam paskirtą bausmę, todėl, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad draudimas naudotis specialia teise turi būti skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo dienos. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šioje dalyje pakeitus skundžiamą nuosprendį būtų neabejotinai pabloginta nuteistojo padėtis. Apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2011, Nr. 2K-276/2012, Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-278-788/2018, Nr. 2K-122-489/2022), todėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo pradžios momentas nekeičiamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. sausio 20 d. pažymą Nr. APD-2026-00735 dėl 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Julijos Asovskajos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. V. Nagrinėjamu atveju teismas G. V. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 322 straipsnio 1 dalyje ir BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo G. V., spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, G. V. paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir G. V. paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

G. V. paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 5 (penkerių) metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo G. V. neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.