Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. V. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 3 metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžius pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorei ir gynėjui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog G. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo G. V. parodymai, pagal kuriuos jis gėrė vyną, po to vairavo išsinuomotą automobilį, liudytojo M. M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas.

G. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatyta 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam G. V. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties; skiriant bausmę atsižvelgiama į G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis G. V. dėl vairavimo būnant neblaiviu yra teisiamas antrą kartą, 8 kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, iš jų 3 kartus – už tai, kad vairavo neblaivus. G. V. yra jauno amžiaus, dirba, praeityje teistas 7 kartus, 1 kartą – už vairavimą neblaiviam. Byloje nėra duomenų apie G. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo G. V. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonę jis vairavo mieste, intensyvaus eismo gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavimas neblaiviam buvo pavojingas elgesys, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. G. V. už vairavimą būnant neblaiviu anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau tai jo nesustabdė nuo naujo nusikaltimo darymo.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus pakankama, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

G. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką G. V. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Todėl šiuo nuosprendžiu ir minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintos taikant BK 64 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad G. V. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis yra teistas 7 kartus, taip pat už vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstama veika padaryta neturint teisės vairuoti, baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, esant neblaiviam. Tai, kad G. V. vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, rodo jo atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi. Nuolatinis taisyklių nesilaikymas leidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Būdamas laisvėje G. V. gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

V. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kaltinamasis G. V. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesilaikė KET reikalavimų, vairavo transporto priemonę mieste, intensyvaus eismo gatvėje. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. G. V. teistas už automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau net ir tai jo neatgrasė nuo vairavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 6 metų laikotarpiui.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, „Toyota CH-R“, 2023 m. laidos, 1,798 darbinio tūrio, kaina su PVM yra 21 703 Eur (b. l. 17). Visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 21 703 Eur, konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, neatitiktų jo asmenybės ir baudžiamajam procesui keliamų tikslų, būtų nukreiptas vien į asmens nubaudimą, tokiu būdu neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų neproporcinga priemonė, išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą sumažintina iki 10 000 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo G. V. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. V. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį G. V., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalimi, G. V. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. V. sulaikyme nuo 2025 m. spalio 15 d. 17.40 val. iki 2025 m. spalio 16 d. 12.56 val. išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. V. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

G. V. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilio „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) valstybės naudai.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.