Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-221-998/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-16
Bylos Nr.: e2-221-998/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02745-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: P. P.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“
Trečiasis asmuo: „ERGO Insurance SE“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-221-998/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02745-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.1; 2.6.8.11.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.16.1.; 2.6.16.3; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovo P. P. atstovei advokato padėjėjai G. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ atstovams R. S., advokato padėjėjui J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gitanos servisas“ dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ab initio, trečiasis asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ patikslintą priešieškinį ieškovui P. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 600 Eur sumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2021 m. vasario 2 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 02/02-1 6.4 punkto dalį „Nuomotojas neatsako už Nuomininko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis Automobiliu pastarojo gedimo atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui, vėluojant Automobilio grąžinimui ir panašiai“ pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. vasario 2 d. jis, kaip nuomininkas, su atsakove UAB „Gitanos servisas“, kaip nuomotoja, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės nuomos (toliau Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo išnuomoti automobilį (mikroautobusą) „Mercedes Benz Viano“, 2011 m. gamybos, baltos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), o jis (ieškovas) įsipareigojo automobilį priimti ir sumokėti nuomos mokestį už jį ir naudoti automobilį pagal paskirtį bei vykdyti kitus Sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Pagal Sutartį iš viso sumokėjo 900 Eur už automobilio nuomą. Perdavimo–priėmimo aktas su atsakove pasirašytas 2021 m. vasario 3 d., nors faktiškai automobilį naudoti pradėjo 2021 m. vasario 5 d. Ieškovo teigimu, būdamas ilgamečiu atsakovės klientu, pasitikėjo, todėl ne tik tikėjo žodžiu, bet ir turėjo daug žodinių susitarimų, dėl kurių vykdymo nekilo abejonių, nes visi buvo „savi“. Būtent dėl esamo tarpusavio pasitikėjimo net ir su klaidinga data pasirašius automobilio perdavimo–priėmimo aktą, korekcijos nebuvo atliekamos.

Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 10 d. pirmą kartą keliavo išsinuomotu automobiliu į Šveicariją. Nuvažiavus ilgesnę kelio atkarpą pastebėjo, kad automobilyje yra sugedusi elektronika – automobilyje trumpina laidai, girdisi pypsėjimas galinėje automobilio dalyje, iš jo sklinda stiprus dūmų kvapas ir bėga aušinimo skystis. Dėl šios priežasties 2021 m. vasario 10 d. automobilį perdavė atsakovei remontuoti. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad problema yra žinoma, nes anksčiau buvo keistas automobilio variklis, dėl to iš greičio dėžės alsuoklio varva tepalas ant įkaitusio duslintuvo ir jam įkaitus jaučiamas dūmų kvapas automobilio salone. Atsakovė žodžiu pažadėjo, kad automobilį suremontuos ir jokių papildomų problemų tai nesukels. Automobilio remontas užtruko ilgą laiko tarpą. Po automobilio remonto jis (ieškovas) automobiliu pradėjo naudotis tik 2021 m. vasario 27 d. Nors automobilis po remonto turėjo veikti puikiai, 2021 m. kovo 3 d. Vokietijos automagistralėje vairuojamo automobilio dugnas užsiliepsnojo. Automobilis sugedo ir nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Jis gesintuvu užgesino liepsną, tačiau automobilio daugiau naudoti nebegalėjo, nes pastarasis turėjo akivaizdžių gedimų, galinčių sukelti pavojų. Todėl po incidento pagal Vokietijoje galiojančių teisės aktų keliamus reikalavimus, automobilis buvo saugiai paliktas automagistralėje su avariniais žibintais ir avariniu trikampiu. Automobilį vėliau į specialią automobilių saugojimo aikštelę nutempė specialiosios tarnybos.

Ieškovas pažymi, jog prie automobilio buvo prikabinta iš trečiojo asmens J. Š. išsinuomota priekaba – tralas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurią atsakovei buvo žinoma ir dėl kurios buvimo jokių pretenzijų nereiškė. Automobilis su tralu buvo vienas sąstatas, todėl po incidento kartu su automobiliu į Klaipėdą buvo organizuojamas ir jo pargabenimas. Kadangi viso sąstato pargabenimas turėjo vykti vienu metu, papildomų išlaidų atsakovė dėl to neturėjo patirti. Be to, jis (ieškovas) turėjo galimybę pats parsigabenti priekabą – tralą – ir atsakovei buvo apie tai žinoma, kadangi jis (ieškovas) buvo pravažiavęs priekabos – tralo – buvimo vietą. Tačiau, kadangi atsakovė buvo nurodžiusi, kad viskas gerai ir „tralas jau važiuoja“, jo pargabenimu nesirūpino, nes galvojo, kad automobilis su tralu sėkmingai bus pargabentas vienu metu. Vis dėlto atsakovė neinformavo apie tai, kad priekaba – tralas –netilpo ant platformos ir dėl to bus organizuojamas priekabos – tralo – pargabenimas atskirai nuo automobilio, dėl ko bus patirta papildomų išlaidų. Ieškovo teigimu, jeigu būtų apie tai žinojęs, jis būtų pats priekabą – tralą – parsigabenęs į Klaipėdą.

Ieškovo teigimu, nors atsakovė buvo nurodžiusi, kad dėl įvykusio incidento papildomų nepatogumų neatsiras ir jam nereikės mokėti už nuomos laiką, kai automobiliu jis negalėjo naudotis, tačiau, pareikalavus grąžinti dalį už automobilio nuomą sumokėtų pinigų, atsakovė pareiškė, kad atsakovė dėl įvykusio incidento patyrė išlaidų, todėl jam už automobilio nuomą sumokėti pinigai nebus grąžinti. Atsakovė savo patirtas išlaidas vienašališkai įskaitė į sumokėtą pinigų sumą už nuomą, nors dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių sugedusio automobilio nuomos laikotarpiu ilgą laiką nenaudojo, o dėl įvykusio incidento taip pat patyrė papildomų išlaidų.

2021 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovei teisinę pretenziją dėl dalies automobilio nuomos mokesčio grąžinimo, kuria pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti dalį automobilio nuomos mokesčio, kuris sudaro 600 Eur, kadangi automobilis faktiškai buvo naudojamas vos 10 dienų. 2021 m. balandžio 9 d. gautas atsakovės atsakymas į pretenziją, kuria atsakovė su pretenzija nesutiko. Atsakovė nurodė, jog jis (ieškovas) yra skolingas atsakovei 3 086,35 Eur už automobilio ir priekabos – tralo – pargabenimą į Klaipėdą, nors automobilio gedimas buvo dar perdavimo–priėmimo metu ir dėl atsiradusio gedimo jis taip pat patyrė išlaidų, kurių atlyginimo iš atsakovės nereikalavo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad išsinuomojo automobilį, kuriame vos po kelių dienų nuo jo atsiėmimo iš atsakovės, pradėjo trumpinti laidai – iš jo sklido stiprus dūmų kvapas, girdėjosi pypsėjimas galinėje automobilio dalyje ir bėgo aušinimo skystis. Dėl to 2021 m. vasario 10 d. automobilį perdavė atsakovei remontui. Atsakovė žodžiu patikino, kad su automobiliu problemų nebeturėtų kilti. 2021 m. kovo 3 d. Vokietijos automagistralėje automobilio dugnas dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių užsiliepsnojo. Dar prieš automobilio užsiliepsnojimą buvo girdimas stiprus pypsėjimas, signalizuojantis, kad automobilyje neveikia elektronika. Šio pypsėjimo negalėjo sustabdyti, nes gedimas buvo rimtas, o automobilyje esanti sistema tai signalizavo. Po automobilio remonto pypsėjimas galinėje automobilio dalyje dingo, tačiau vėliau atsirado kiek kitoks elektronikos pypsėjimas priekinėje automobilio dalyje. Kas reiškia, jog gedimo priežastis iš tiesų nebuvo pašalinta. Todėl atsakovė, perduodama automobilį su nepašalintu gedimu, iš esmės prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, įskaitant, bet neapsiribojant, grąžinti dalį automobilio nuomos mokesčio už laiką, kuriuo jis (ieškovas) automobilio naudoti pagal paskirtį negalėjo dėl atsakovės kaltės. Automobilis buvo naudojamas tik apie 10 dienų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei už 30 dienų nuomos laikotarpį buvo sumokėjęs 900 Eur, tai sudaro pakankamą pagrindą reikalauti atsakovės grąžinti dalį sumokėto nuomos mokesčio, kuris sudaro 600 Eur.

Ieškovas neneigia, jog jis, priėmęs automobilį, turėjo techniškai jį prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jo būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą. Tačiau, ieškovo teigimu, jis neprivalo atsakyti už atsakovės nerūpestingus veiksmus perduodant netinkamai suremontuotą automobilį ir dėl to kilusias pasekmes. Atsakovės atsakomybė, net ir esant įsipareigojimui atlikti einamąjį / kapitalinį remontą ir techninę priežiūrą, niekur nedingsta, tai nėra atsakovės atsakomybės ribojimas. Todėl atsakovei tinkamai neįvykdžius savo pareigos perduoti tinkamos būklės automobilį, ji atsako už vėliau dėl tokių jos nerūpestingų veiksmų atsiradusius nuostolius, nes ji veikia savo rizika ir jos kaltė yra preziumuojama.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui (akivaizdūs daikto trūkumai). Atsakomybė atsiranda, jeigu nuomotojas ir nežinojo apie trūkumus, tai reiškia, kad jis tokiu atveju atsako už daikto paslėptus trūkumus (atsakomybė be kaltės rizikos pagrindu). Pažymi, kad jis neatsako dėl automobilio gedimo atsiradusių papildomų atsakovės nuostolių / išlaidų ir jų atlyginti neprivalo. Kadangi gedimo nepašalino pati atsakovė, ji prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atitinkamai, atsakovė privalo grąžinti dalį sumokėto nuomos mokesčio, nes dėl automobilio gedimo jis negalėjo naudotis automobiliu visą nuomos terminą ir automobilį naudojo vos 10 dienų. Ieškovas nurodo, kad nuomos sutartis yra dvišalė (sinalagmatinė), pagal kurią viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Akivaizdu, kad jam negaunant sutartimi sulygtos naudos, nesąžininga reikalauti iš jo (ieškovo) suteikti atsakovei priešpriešinę naudą (mokėti nuomos mokestį už automobilio nuomą), nes nuomos laikotarpiu mokama už automobilio valdymą ir naudojimą, o šis remonto metu ir po įvykusio incidento naudojamas nebuvo. Tuo atveju, jei nebūtų nustatyta jo (ieškovo) kaltė dėl automobilio sugedimo, turėtų būti laikoma, kad atsakovė pažeidė savo pareigą užtikrinti, jog nuomos objektas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos laikotarpį, nes atsakovės kaltė yra preziumuojama. Atsakovė pažeidė pareigą užtikrinti, kad automobilis bus tinkamas naudoti visą nuomos laikotarpį, todėl tokios pareigos pažeidimas savaime suponuoja, kad atsakovė privalo grąžinti dalį už automobilio nuomą sumokėto nuomos mokesčio, o ieškinys yra visiškai pagrįstas, kadangi atsakovė buvo perdavusi automobilį su gedimu, o po jo remonto gedimas pašalintas nebuvo, dėl ko jis sugedo ir nebegalėjo būti naudojamas.

Ieškovas pažymi, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovė dėl automobilio gedimo nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Užsiliepsnojus automobiliui, nepaisydamas to, kad automobilio viduje liko jo visi asmeniniai daiktai, nedelsdamas užgesino ugnį gesintuvu. Po incidento pagal Vokietijoje galiojančių teisės aktų keliamus reikalavimus automobilis buvo saugiai paliktas automagistralėje su įjungtais avariniais žibintais ir pastatytu avariniu trikampiu. Kiek vėliau automobilis specialių tarnybų buvo nutemptas į specialią automobilių saugojimo aikštelę, nes dėl didelio Vokietijos automagistralėje esančio greičio patiems asmenims tai daryti yra griežtai draudžiama. Apie įvykusį incidentą nedelsdamas informavo atsakovę. Ieškovo teigimu, jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus saugoti automobilį (Sutarties 3.3 punktas), per ne ilgiau kaip 24 val. informuoti apie techninius gedimus ir nenaudoti automobilio ir jo priklausinių, jeigu tolimesnis eksploatavimas gali pabloginti automobilio ar priklausinių būklę (Sutarties 3.2 punktas).

Taip pat pažymi, kad tuo metu, kai įvyko incidentas, Vokietijoje buvo įvestas sugriežtintas karantinas. Po 22 val. nebuvo galima išeiti į lauką, neveikė viešojo maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos. Iki artimiausio miesto buvo likusi ilga kelio atkarpa, rezervuoti viešbučio kambarį buvo praktiškai neįmanoma, nes jį buvo galima gauti tik iš anksto rezervavus ir esant verslo kelionėje. Nuvažiuoti iki Ciuricho pavyko su pakeleivinga mašina, nors važiavimas pakeleivinga mašina nebuvo pats saugiausias pasirinkimas. Kadangi lėktuvas iš Ciuricho buvo tik už dviejų parų, teko gyventi viešbutyje, nors jis nebuvo pigus. Dėl skrydžio lėktuvu dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos teko darytis net du COVID-19 testus (vieno jų kaina apie 80 Eur), kurių nebūtų reikėję daryti, jeigu būtų vykęs automobiliu. Grįžus į Lietuvą teko išsinuomoti naują mikroautobusą su tralu iš kito juridinio asmens tam, kad būtų pasiektas kelionės tikslas ir galėtų parsivežti automobilį kaip buvo planuota (nuoma kainavo apie 1 250 Eur).

Dėl neturtinės žalos ieškovas paaiškina, jog automobilio užsiliepsnojimas Vokietijos automagistralėje sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė sumišimu, baime, nerimu ir nervine įtampa. Po incidento jaučia liekamuosius reiškinius, kas sudaro pakankamą pagrindą patirtai neturtinei žalai priteisti. Pažymi, kad dėl incidento Vokietijos automagistralėje ilgą laiką kamavo nervinė įtampa, dėl ko pasireiškė miego sutrikimai (neramūs sapnai, nemiga). Tai neigiamai paveikė ne tik darbingumą, santykius su šeimos nariais, bet ir galimybę atsikratyti po incidento atsiradusių neramių minčių, kurios sąlygojo prastesnę psichologinę būseną. Įvykęs incidentas paliko neigiamus liekamuosius reiškinius – iki šiol jaučiasi nervingas ir nesaugus vairuodamas automobilį, automobilio vairavimas jam iki šiol kelia netikrumo jausmą ir baimę, todėl, kiek tai yra įmanoma, vengia vairuoti transporto priemones. Iki šiol neapleidžia negatyvios mintys apie tai, kas būtų nutikę, jeigu jis tinkamu metu nebūtų pastebėjęs įsiplieskusios liepsnos automobilyje. Todėl ir dabar vairuodamas jaučia didelį nerimą ir nesaugumo jausmą, kadangi jį kamuoja mintys, jog automobilis gali turėti gedimų, dėl kurių jo kelionė automobiliu gali būti paskutinė.

Dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ieškovas paaiškina, kad Sutarties 6.4 punkte numatyta, jog „Nuomotojas neatsako už Nuomininko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis automobiliu pastarojo gedimo atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui, vėluojant automobilio grąžinimui ir panašiai <...>“. Kas reiškia, jog tokiu atveju atsakovė, kaip nuomotoja, sudariusi Sutartį su nuomininku (ieškovu) apribojo savo atsakomybę tokia apimtimi, kad ji neatsako net ir už tuos nuomininko (ieškovo) nuostolius, kurie atsirado dėl paties nuomotojo (atsakovės) kaltės. Minima Sutarties 6.4 punkto dalis yra nesąžininga ir todėl kyla poreikis ją pripažinti negaliojančia. Ieškovas pažymi, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Kas pagrįstai leidžia teigti, jog Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta sąlyga negaliojanti ir ji negali būti taikoma, kadangi pakeisti imperatyviųjų teisės normų nėra galima, o tokia sąlyga suteikia atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš kitą Sutarties šalį – jį (ieškovą), kuris Sutartį sudarė ne kaip savo rizika veikiantis juridinis asmuo, bet vartotojas. Pažymi, kad nepaisant Sutarties 6.4 punkte įtvirtinto atsakovės civilinės atsakomybės ribojimo, taip pat numatyta, kad nuomotojas imasi visų įmanomų priemonių nuomininko interesų apsaugai ir įsipareigoja geranoriškai bendradarbiauti. Ieškovo teigimu, vien tai, jog atsakovė kaip nuomotoja įsipareigojo imtis įmanomų priemonių jo (ieškovo) kaip nuomotojo interesų apsaugai ir bendradarbiauti, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta sąlyga apribojanti atsakovės atsakomybę gali būti laikoma sąžininga. Kadangi abstrakčios, deklaratyvaus pobūdžio sąlygos praktiškai nesukelia jokių tiesioginių teisinių padarinių, tuo labiau, kad šiuo atveju būtų beveik atkartojami sutarčių vykdymo principai, tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, reikalavimą dėl Sutarties 6.4 punkte įtvirtintos sąlygos apribojančios atsakovės, kaip nuomotojos, civilinę atsakomybę pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia turėtų tenkinti. Apibendrinus, Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta sąlyga dėl atsakovės kaip nuomotojos civilinės atsakomybės apribojimo pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, suteikia nepagrįsto pranašumo atsakovei kaip nuomotojai prieš jį (ieškovą) kaip nuomininką, kuris sutartį sudarė kaip vartotojas ir yra nesąžininga, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia ab initio.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo teiginiais esą 2021 m. vasario 3 d. perdavimo–priėmimo akte data nurodyta klaidingai ir ieškovas automobiliu žodinio susitarimo pagrindu faktiškai naudotis pradėjo tik 2021 m. vasario 5 d. Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomos laikotarpis laikomas pradėtas, kai automobilis perduodamas nuomininkui ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Ieškovui automobilis pagal priėmimo–perdavimo aktą perduotas 2021 m. vasario 3 d., nuo tos dienos automobilis buvo pas ieškovą ir ji (ieškovė) negalėjo jo niekam išnuomoti. Savarankiškas ieškovo sprendimas pradėti naudotis automobiliu po kelių dienų nuo jo perdavimo ieškovui nesudaro pagrindo reikalauti grąžinti jam dalį nuomos mokesčio.

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad tikrovės neatitinka ir ieškovo teiginiai apie buvimą ,,savu“ ilgamečiu klientu ir tariamus žodinius susitarimus dėl nuomos laikotarpio pradžios perkėlimo į vėlesnę datą negu nurodyta ieškovo pasirašytame priėmimo–perdavimo akte. Prieš tai ieškovas automobilius nuomojosi tik 2020 m. rugpjūčio mėn. ir 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., taigi ieškovas klientu faktiškai yra mažiau nei metus ir jam nėra suteikta jokių išskirtinių privilegijų, kurios leistų nepaisyti rašytinės nuomos sutarties nuostatų.

Atsakovės teigimu, ieškovo nurodo data, kada jis automobilį perdavė remontui, taip pat nurodyta klaidingai – 2021 m. vasario 10 d., nes faktiškai ieškovas automobilį atsakovei grąžino 2021 m. vasario 15 d. Perduodant automobilį patikrai ieškovo nurodytos dvi automobilio problemos: aušinimo sistemos nesandarumas ir neįprastas pypsėjimas iš automobilio galo buvo sėkmingai sutvarkytos ir antrosios ieškovo kelionės į Šveicariją metu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 3 d. neatsinaujino. Ieškovo pridėta filmuota medžiaga dėl pypsėjimo automobilio gale yra iš pirmosios ieškovo kelionės į Šveicariją laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 15 d., todėl ji negali patvirtinti ieškovo daromos prielaidos apie pypsėjimo atsiradimą prieš pat duslintuvo movos prakiurimą antrosios kelionės metu. Iš Vokietijos pargabentą automobilį apžiūrėję ir tvarkę UAB ,,Kidema“ serviso meistrai nerado jokių kitų automobilio defektų, tik prakiurusią lanksčiąją duslintuvo movą. Po pirmosios ieškovo kelionės atliktas automobilio remontas tvarkant aušinimo sistemą ir pypsėjimą objektyviai techniškai niekaip nesusijęs su automobilio išmetimo sistema ir negalėjo turėti jokios įtakos kiaurymės duslintuvo movoje atsiradimui, kuri greičiausiai išsivystė dėl vienos iš išmetimo sistemos dalių – lanksčiosios movos nusidėvėjimo eksploatuojant automobilį. Nors ieškovas teigia, jog antrosios jo kelionės į Šveicariją metu automobilio dugnas neva užsiliepsnojo ir jį užgesino gesintuvu, tačiau gesintuvas iš automobilio pagalbos rinkinio nebuvo panaudotas, nes jo apsauginis žiedas nenuimtas.

Pagal Sutarties 4.2 punktą ji įsipareigojo užtikrinti, kad automobilis bus techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį tik nuomos pradžioje (perdavimo nuomininkui metu), tuo tarpu atsakomybė už automobilio naudojimą, jo techninę priežiūrą, remontą ir nuostoliai, kilę dėl to, kad ieškovas negalės naudotis automobiliu jo gedimo atveju pagal sutarties nuostatas, teko automobilį nuomotis perėmusiam ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių ir neigiamos automobilio gedimo pasekmės, t. y. nuostoliai, susiję su negalėjimu naudotis automobiliu dėl jo gedimo atitinkamą laikotarpį, tenka ieškovui, todėl reikalavimas grąžinti dalį nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį ieškovas dėl gedimo negalėjo naudotis automobiliu, atsakovės teigimu, prieštarauja Sutarties nuostatoms ir yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad reikalavimas atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Vokietijos automagistralėje tikrai degė atvira liepsna, o ieškovas jį gesino. Aplinkybes apie jo neva patirtus dvasinius išgyvenimus ir liekamuosius reiškinius ieškovas grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos ieškovui priteisimo. Ieškovas nepagrindė atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsakovė nurodo, kad reikalavimas dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ab initio yra nepagrįstas. Nors ieškovas tvirtina, kad jo ginčijama Sutarties nuostata (6.4 punktas) prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tačiau Kasacinio teismo išaiškinta, jog „<...> Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą“. Atsakovė nurodo, kad Kasacinio teismo išaiškinta, jog 6.524 straipsnis – dispozityvi teisės norma, o Sutarties nuostatų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo šalys laisva valia susitarė, kad rizika dėl neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad automobilis nuomos laikotarpiu buvo netinkamos naudojimui būklės, tenka ieškovui.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo 3 086,35 Eur skolą ir 172,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji teikia mikroautobusų nuomos paslaugas. Ieškovas nuomojosi mikroautobusus: „Peugeot Boxer“ vienai parai už 60 Eur, įskaitant PVM, ir „Mercedes Benz Viano“ 9 paroms už 50 Eur, įskaitant PVM, per parą nuomos mokestį. Abiem nurodytais atvejais trumpiausiu nuomos laikotarpiu buvo nustatyta viena para, atitinkamas nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas už parą ir visa nuomos mokesčio suma skaičiuojama proporcingai nuomos terminą sudarančių parų skaičiui. Ieškovas kreipėsi dėl galimybės išsinuomoti mikroautobusą „Mercedes Benz Viano“ keliems laikotarpiams 2021 m. vasario mėn. asmeniniams daiktams parsigabenti iš Šveicarijos. Atsakovė nurodė, jog yra daugiau klientų, norinčių nuomotis tą patį mikroautobusą „Mercedes Benz Viano“ ieškovo pageidaujamais laikotarpiais, todėl sutiktų rezervuoti mikroautobusą ieškovui su sąlyga, kad minimalus nuomos laikotarpis vietoje paros bus mėnuo arba 30 kalendorinių dienų, o minimalus mikroautobuso nuomos mokestis – 900 Eur be PVM (1 089,00 Eur su PVM). Ieškovas su nurodytomis sąlygomis sutiko, todėl ginčo šalys 2021 m. vasario 2 d. sudarė sutartį Nr. 02/02-1 (Sutartis) dėl 2011 m. gamybos mikroautobuso „Mercedes Benz Viano“ nuomos laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. Ieškovas Sutarties pasirašymo metu sumokėjo 500 Eur rezervacijos mokestį. Automobilio perdavimo metu ieškovas turėjo sumokėti likusią nuomos mokesčio dalį (užstatą) – 400 Eur, tačiau pasirašęs 2021 m. vasario 3 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktą ir gavęs automobilį, ieškovas nuomos mokesčio likučio nesumokėjo. Atsakovė nurodo, kad tam neprieštaravo, nes ieškovas iš atsakovės mikroautobusą nuomojosi ne pirmą kartą ir anksčiau problemų dėl atsiskaitymo nebuvo kilę. Ieškovui buvo perduotas techniškai tvarkingas automobilis. 2021 m. vasario 15 d. ieškovas atvežė automobilį ir paprašė patikrinti aušinimo sistemą bei elektros instaliaciją automobilio gale. Palikdamas automobilį, ieškovas nurodė, jog jis jam nebus reikalingas iki 2021 m. vasario 24 d., kada ieškovas ketino išvykti į Šveicariją. Suteikti pakaitinio automobilio vietoje patikrai perduoto automobilio ieškovas neprašė. Atsakovė nurodo, kad automobilį patikrai perdavė UAB ,,Kidema“, kuri sutvarkė automobilio aušinimo sistemą ir atliko elektros instaliacijos diagnostiką. Atsiimti automobilio ieškovas atvyko 2021 m. vasario 27 d. Pasiimdamas automobilį, ieškovas jokių pastabų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, pasirašė 2021 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo aktą, sumažinti nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį nesinaudojo automobiliu, neprašė ir sumokėjo trūkstamą nuomos mokesčio dalį (užstatą) – 400 Eur. 2021 m. kovo 3 d., apie 8.00 val. ryto Lietuvos laiku, atsakovės vadovui R. S. telefonu paskambino ieškovas ir pranešė, kad naktį Vokietijoje, važiuodamas automagistrale nuo Drezdeno link Hofo, iki Hofo likus apie 35 km, pastebėjo liepsnas, einančias iš po automobilio dugno, ir sustojęs kelkraštyje jas užgesino rankiniu gesintuvu. Ieškovas paaiškino, jog po kurio laiko jis užvedė automobilį, patraukė jį labiau į kelkraštį ant žalios vejos, įjungė avarinius žibintus ir pastatė avarinį trikampio ženklą. Tikslios automobilio palikimo vietos (koordinačių) ieškovas įvardinti negalėjo. Ieškovas nurodė, jog po to pasiėmė asmeninius daiktus, sustabdė pakeleivingą automobilį ir nuvyko į Šveicariją, iš kurios ketino grįžti lėktuvu į Palangos oro uostą. Ieškovas taip pat paaiškino, jog prie nuomojamo automobilio liko prikabinta automobiliui pervežti skirta priekaba (tralas), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas išsinuomojo iš trečiojo asmens J. Š., ir kurios ilgis yra apie 5 metrai. Ieškovas telefonu paprašė atsakovės vadovo kartu su automobilio pargabenimu į Klaipėdą organizuoti ir nurodytos priekabos (tralo) pargabenimą bei įsipareigojo atlyginti visas atsakovės dėl to patirtas išlaidas. Ieškovui pasiteiravus dėl jo asmeninio automobilio iš Šveicarijos pargabenimo į Klaipėdą, atsakovė persiuntė ieškovui pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės kontaktus. Atsakovė nurodo, jog kreipėsi į vokiečių kalbos vertėją dėl pagalbos surasti automobilį per Vokietijos policiją, nes paprastai automobiliai nuo Vokietijos magistralinių kelių greitai pašalinami dėl eismo saugumo. Internetu užpildė Hofo miesto policijos paklausimo formą. Iš Hofo policijos gavus atsakymą, jog jokio įvykio, susijusio su automobiliu, neregistruota, ji (atsakovė) pagal ieškovo nurodytus duomenis žemėlapyje nustatė, jog automobilis galėjo likti ant Vokietijos žemių ribos tarp Saksonijos ir Bavarijos. Kadangi Hofas priklauso Bavarijai, su vertėjos pagalba telefonu susisiekė su Saksonijos greitkelių policija ir užregistravo pranešimą apie įvykį. 2021 m. kovo 8 d. po pietų gavo informaciją, kad automobilį ir tralą iš magistralės nuvežė ,,Thomas Indyka“ firma iš Adorfo miesto. Susisiekusi su nurodyta firma ir gavusi patvirtinimą, kad automobilis ir tralas tikrai yra Adorfe, pasamdė automobilių pervežimo paslaugas teikiančią UAB ,,Ainetra“ automobiliui ir tralui pargabenti iš Vokietijos. Atsakovė pažymi, jog vertėjos iš vokiečių kalbos paslaugos kainavo 25 Eur. Nuvykus į Vokietiją paimti automobilio ir tralo, už jų nutempimą nuo automagistralės ir saugojimą ,,Thomas Indyka“ firmai iš viso turėjo sumokėti 1 540,46 Eur. Kadangi originalus automobilio raktelis liko pas ieškovą, ji (atsakovė) bandė atrakinti automobilį atsarginiu rakteliu, tačiau to padaryti nepavyko, nes dėl ieškovo paliktų įjungtų avarinių šviesų buvo visiškai išsikrovęs automobilio akumuliatorius. Dėl to automobiliui pakrauti ant vežėjo platformos reikėjo papildomai samdyti kraną, kuris kainavo 100 Eur. Tralas ant platformos netilpo, nes paaiškėjo, kad jo ilgis buvo 6 metrai, o ne 5 metrai, kaip buvo nurodęs ieškovas. Atsakovė nurodo, kad pavyko susitarti su UAB ,,Ainetra“, jog ši po savaitės kitu reisu paims tralą ir parveš jį į Klaipėdą už tą pačią kainą, kuri buvo iš anksto suderėta už automobilio ir tralo parvežimą. 2021 m. kovo 10 d. ieškovas grąžino originalų automobilio raktelį ir dokumentus bei perdavė tralo dokumentus. 2021 m. kovo 17 d. automobilis buvo pargabentas į Klaipėdą. Po automobilio apžiūros UAB ,,Kidema“ servise paaiškėjo, jog duslintuvo lanksčioje movoje yra skylė, tačiau jokių ryškesnių automobilio dugno apdegimo žymių nebuvo matyti. Servise nurodyta mova buvo pakeista ir 2021 m. kovo 22 d. automobilis sava eiga parvažiavo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 22 d. į Klaipėdą buvo pargabentas tralas. Už automobilio ir tralo parvežimą į Klaipėdą vežėjai UAB ,,Ainetra“ sumokėjo 1 331,00 Eur. Ieškovo prašymu atsakovės vadovas 2021 m. kovo 23 d. pristatė tralą jo nuomotojui J. Š. į Dumpius, sumokėjo jam už ieškovą 350 Eur grynaisiais už tralo nuomą ir gavo iš jo patvirtinimą, jog su juo visiškai atsiskaityta ir pretenzijų dėl tralo nėra. Atsakovė nurodo, jog iš viso patyrė 3 346,46 Eur (25 Eur + 1 540,46 Eur + 100 Eur + 1 331 Eur + 350 Eur) išlaidų, susijusių su automobilio ir tralo pargabenimu iš Vokietijos į Klaipėdą. 2021 m. kovo 29 d. atsakovės vadovas ir ieškovas buvo susitikę aptarti dėl automobilio ir tralo pargabenimo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, 2021 m. balandžio 1 d. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, tačiau ieškovas atsisakė atlyginti bent dalį jos (atsakovės) patirtų išlaidų, taip pat atsisakė pasirašyti automobilio grąžinimo aktą. Atsakovė nurodo, kad išrašė ir ieškovui apmokėti pateikė 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovui tenkanti mokėtina suma už automobilio su tralu transportavimą, įvertinus ieškovo sumokėtą 900 Eur nuomos mokestį, sudarė 3 086,34 Eur. Sąskaitoje nurodytas mokėjimo terminas 2021 m. balandžio 20 d. Ieškovui nustatytu terminu sąskaitos neapmokėjus, jam išsiuntė 2021 m. balandžio 23 d. priminimą dėl skolos. Atsakovės teigimu, nors dėl nerūpestingo ieškovo elgesio patyrė nuostolių, susijusių su ieškovo nuomoto ir Vokietijoje palikto automobilio pargabenimu į Lietuvą, taip pat ieškovo prašymu organizavo ieškovo iš trečiojo asmens nuomoto tralo pargabenimą, ieškovas ne tik neatlygino bent dalies atsakovės patirtų išlaidų, tačiau pareiškė pretenziją, o vėliau ir ieškinį dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo iš jos.

Atsakovė priešieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl 600 Eur nuomos mokesčio grąžinimo. Paaiškina, jog be ieškovo buvo ir kitų klientų, pageidavusių nuomotis automobilį, todėl konkrečiu atveju sutiko išnuomoti automobilį būtent ieškovui tik todėl, kad pastarasis įsipareigojo nuomotis automobilį mažiausiai 1 mėnesį arba 30 kalendorinių dienų už minimalų 900 Eur nuomos mokestį be PVM (1 089,00 Eur su PVM). Ieškovui turėjo būti suprantama, jog už atitinkamą nuomos mokestį jis išsinuomojo ne naują, bet 10 m. senumo automobilį, be to, jis pats įsipareigojo nuomos laikotarpiu atlikti automobilio techninę priežiūrą, užtikrinti tinkamą naudoti būklę, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą. Jeigu ieškovui pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis tektų remontuoti automobilį, jis atitinkamu laikotarpiu negalėtų juo naudotis. Atsakovė pažymi, jog automobilio gedimo ne dėl ieškovo kaltės atveju įsipareigojo padengti automobilio remonto išlaidas ir neskaičiuoti nuomos mokesčio už vėlavimo grąžinti automobilį laiką, bet ne kompensuoti nuomos mokesčio dalį už nesinaudojimo automobiliu jo remonto metu laiką. Ieškovas, būdamas atsakingas už automobilio techninę būklę, grįžęs iš pirmosios kelionės į Šveicariją, pasirinko automobilio patikrą atlikti pas ją (atsakovę). 2021 m. vasario 15 d. pristatęs automobilį, nurodė, jog jis jam nebus reikalingas iki 2021 m. vasario 24 d., pasiimti automobilio ieškovas atvyko tik 2021 m. vasario 27 d. Suteikti pakaitinio automobilio vietoje patikrai perduoto automobilio, stabdyti nuomos termino atitinkamam laikotarpiui skaičiavimą ar sumažinti nuomos mokestį už laikotarpį, kurį nesinaudojo automobiliu, ieškovas neprašė. Priešingai, 2021 m. vasario 27 d. atvykęs atsiimti automobilio ieškovas sumokėjo trūkstamą nuomos mokesčio dalį (užstatą) – 400 Eur. Tokiu būdu ieškovas patvirtino, kad naudojimasis automobiliu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. jam nebuvo aktualus, tačiau nepaisant to, ieškovas išreiškė sutikimą už nurodytą laikotarpį mokėti nuomos mokestį, nors automobiliu faktiškai ir nesinaudojo. Po 2021 m. kovo 3 d. Vokietijoje įvykusio sustojimo, ieškovas nesiėmė priemonių suremontuoti automobilį per kuo trumpiausią laiką, bet tiesiog nerūpestingai paliko jį šalia greitkelio. Aplinkybė, jog ieškovas automobilį užvedė ir juo nuo magistralės pavažiavo į kelkraštį, patvirtina, jog automobiliu buvo įmanoma važiuoti (bent jau saugiai įveikti trumpą atstumą). Priešingai negu teigia ieškovas, artimiausias miestas nuo ieškovo sustojimo vietos buvo ne už 200 km, žemėlapio duomenys patvirtina, jog visai šalia ieškovo sustojimo magistralėje vietos buvo Vokietijos miestas Plauenas, kuriame ieškovas galėjo bent jau pabandyti paieškoti artimiausio autoserviso. Tačiau ieškovas nei bandė kviesti specialiąsias tarnybas, nei bandė automobiliu ar pakeleivingu automobiliu nusigauti iki netoliese buvusio Plaueno miesto, bet tiesiog nusprendė palikti automobilį šalia automagistralės. Atsakovės teigimu, akivaizdu, jog nuomos sutarties sąlygos nesudaro prielaidų grąžinti ieškovui dalį nuomos mokesčio už laikotarpį, kuriuo jis nesinaudojo automobiliu, be to, negalėjimą naudotis automobiliu dalį nuomos laikotarpio nulėmė paties ieškovo sprendimai ir veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą.

Atsakovė pažymi, kad Sutarties 3.10 punkte nustatyta, jog nuomininkas (ieškovas) visais atvejais atsako už nuomotojui (atsakovei) padarytą žalą ir privalo padengti patirtus nuostolius, jei jis pažeidė Sutartyje nustatytą automobilio eksploatavimo tvarką, naudojo jį techniškai netvarkingą. Sutarties 6.3 punkte nustatyta, jog, jei nuomotojas (atsakovė) dėl nuomininko (ieškovo) kaltės patirs išlaidas, susijusias su mokesčių bei baudų tretiesiems asmenims mokėjimu, nuomininkas (ieškovas) įsipareigoja jas nuomotojui (atsakovei) atlyginti. Ieškovas po 2021 m. kovo 3 d. įvykusio automobilio sustojimo Vokietijos magistraliniame kelyje nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų automobilį saugoti (Sutarties 3.3 p.), imtis priemonių jį suremontuoti per kuo trumpiausią laiką (Sutarties 3.9 p.) ir grąžinti automobilį pasirašant automobilio grąžinimo aktą (Sutarties 3.1, 7.1, 7.4 p.), bet tiesiog paliko automobilį prie Vokietijos greitkelio, todėl ji (atsakovė) turėjo apmokėti už automobilio nutempimą nuo automagistralės ir saugojimą bei organizuoti automobilio pargabenimą į Klaipėdą. Atsakovės įsitikinimu, jeigu ieškovas būtų vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir remontavęs automobilį Vokietijoje, jos kaštai kompensuojant remonto išlaidas būtų ženkliai mažesni negu jos patirti nuostoliai, susiję su automobilio pargabenimu į Klaipėdą. Ieškovo paaiškinimai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog automobilis sugedo ne dėl ieškovo kaltės, o ieškovo nerūpestingi veiksmai neabejotinai lėmė jos (atsakovės) nuostolių išaugimą. Atsakovės vertinimu, ieškovas yra atsakingas ir privalo visiškai atlyginti išlaidas, patirtas apmokant už automobilio patraukimą nuo magistralės ir saugojimą bei transportavimą į Klaipėdą, kurių suma iš viso yra 1 397,85 Eur, įskaitant PVM. Ginčo šalys telefonu susitarė, kad atsakovė kartu su automobilio pargabenimu į Klaipėdą organizuos ir ieškovo išnuomoto tralo pargabenimą į Klaipėdą, o ieškovas įsipareigojo atlyginti visas jos dėl to patirtas išlaidas. Atsakovė nurodo, kad dėl to, kad ieškovo išnuomotas tralas buvo prikabintas prie automobilio, atitinkamai reikėjo sumokėti ir už tralo nutempimą nuo magistralės bei saugojimą Vokietijoje, taip pat už tralo parvežimą į Klaipėdą, dėl ko iš viso patyrė 1 499,49 Eur, įskaitant PVM, papildomų išlaidų, kurias privalo atlyginti ieškovas.

Taip pat atsakovė nurodo, kad Sutarties 8.3 punkte nustatyta, jog nuomininkas (ieškovas) moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško skolos padengimo. Prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, atsižvelgiant į ieškovo faktiškai sumokėtą nuomos mokesčio sumą (900 Eur), ieškovo įsiskolinimas atsakovei iš viso sudaro 3 086,35 Eur. Ieškovui apmokėti pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas mokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 20 d., todėl iki šio priešieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 18 d.) ieškovui skaičiuotini 172,84 Eur delspinigiai (28 d. x 0,002 x 3 086,35 Eur).

Atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovo 2 723,35 Eur skolą ir 152,51 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo nurodo, kad priešieškinio pateikimo teismui 2021 m. gegužės 21 d. draudikas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas nusprendė išmokėti 300 Eur draudimo išmoką, todėl iš ieškovo prašoma priteisti skola mažintina draudimo išmokos suma (363 Eur, įskaitant PVM) ir iš viso sudaro 2 723,35 Eur (3 086,35 Eur – 363 Eur). Atitinkamai prašomas iš ieškovo priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 152,51 Eur (28 d. x 0,002 x 2 723,35 Eur).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovės priešieškinys nepagrįstas, nes nuostoliai (išlaidos) nebūtų buvę patirti, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo, kaip nuomotojos, pareigą perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės automobilį. Atsakovei perdavus netinkamai suremontuotą (gendantį) automobilį, atsakovė prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, įskaitant, bet neapsiribojant, ir galinčių atsirasti nuostolių (išlaidų) riziką. Dėl šios priežasties atsakovės reikalaujamų nuostolių / išlaidų atlyginti neprivalo, kadangi jų būtų buvę galima išvengti, jeigu pati atsakovė būtų įvykdžiusi savo, kaip nuomotojos, pareigą užtikrinti, kad automobiliu bus galima naudotis visą nuomos laikotarpį, už kurios nevykdymą ir / arba netinkamą vykdymą šiuo atveju turi atsakyti ji pati.

Sutarties 3.10 punkte numatyta, kad nuomininkas visais atvejais atsako už nuomotojui padarytą žalą ir privalo padengti patirtus nuostolius, jeigu jis pažeidė Sutartyje nustatytą automobilio eksploatavimo tvarką, naudojo jį techniškai netvarkingą. Sutarties 6.3 punkte numatyta, jog, jei nuomotojas dėl nuomininko kaltės patirs išlaidas, susijusias su mokesčių bei baudų tretiesiems asmenims mokėjimu, nuomininkas įsipareigoja jas nuomotojui atlyginti. Kas savaime leidžia spręsti, jog, jeigu tam tikros išlaidos (mokėjimai) bus patirti nesant jo (ieškovo) kaltės, jis jų atlyginti neprivalės. Ieškovas pažymi, kad vykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir 2021 m. kovo 3 d., užsiliepsnojus automobilio dugnui, ėmėsi visų įmanomų priemonių automobiliui apsaugoti. Laikydamasis Vokietijoje galiojančių teisės aktų keliamų reikalavimų, automobilį paliko saugioje vietoje su avariniu trikampiu ir įjungtais avariniais žibintais, o kad išvengtų didesnių nuostolių, nedelsdamas gesintuvu užgesino automobilio dugne įsiplieskusią liepsną. Ieškovo teigimu, jis buvo susisiekęs su Vokietijos policija, tačiau, kadangi buvo karantinas ir nebuvo sužeistųjų, policija į įvykio vietą neatvyko. Buvo nurodyta, kad sugedusius automobilius po nakties surenka specialios tarnybos, nes dėl didelio Vokietijos automagistralėje esančio greičio patiems asmenims tai daryti yra griežtai draudžiama. Atitinkamai, draudžiama važiuoti sugedusiu automobiliu automagistrale, nes tai gali sukelti eismo įvykį, kadangi rekomenduojamas greitis automagistralėje siekia 130 km/val. (tam tikruose kelio ruožuose esant greičio ribojimams greitis neretai negali būti mažesnis nei 90 km/val.), o važiavimas sugedusiu automobiliu yra pavojingas ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Už tai galima gauti baudą. Ieškovas nurodo, kad automobilį Vokietijos automagistralėje paliko po to, kai telefonu atsakovė jį žodžiu patikino, jog viskas gerai ir atsakovė pati su viskuo susitvarkys, o jis gali palikti automobilį ir ieškoti būdų, kaip grįžti namo. Tuo metu atsakovė dėl automobilio palikimo Vokietijos automagistralėje nematė problemų ir jokių pretenzijų dėl to nekėlė. Kitą dieną po įvykio, 2021 m. kovo 4 d., su atsakove buvo susisiekęs telefonu dėl automobilio remonto. Telefoninio pokalbio metu atsakovė dar kartą žodžiu patikino, kad automobiliu pasirūpins ir kartu pridūrė, kad automobilis bus remontuojamas Lietuvoje, nes taip pigiau, o visos su šiuo įvykiu susijusios išlaidos bus kompensuotos. Ieškovo teigimu, jis nenumanė, kad atsakovės pozicija kardinaliai pasikeis pargabenus automobilį į Lietuvą ir ši pradės reikalauti atlyginti neva dėl jo kaltės patirtus nuostolius, kuriuos prieš tai atsakovė buvo sakiusi, jog kompensuos. Ieškovas pažymi, kad remdamasis Sutartimi, automobilį paliko saugiai užrakintą, automobilio salone jis nepaliko automobilio dokumentų, užvedimo raktelių ir kitų vertingų daiktų (Sutarties 3.3 punktas), dėl ko nebuvo patirta jokių papildomų išlaidų. Negana to, jis ne ilgiau kaip per 24 val. informavo atsakovę apie automobilio sugedimą ir vos tik jiems atsiradus nustojo naudotis automobiliu, kadangi tolimesnis automobilio eksploatavimas galėjo pabloginti automobilio būklę (Sutarties 3.2 punktas). Ieškovas nurodo, jog laikėsi visų kelių eismo taisyklių (Sutarties 3.5 punktas), ką patvirtina tai, jog nebuvo gauta jokių baudų. Dėl to atsakovės argumentai, kad jis nesiėmė priemonių automobiliui saugoti, yra nepagrįsti.

Atsakovės argumentai, kad jos kaštai būtų buvę mažesni, jei atsakovė būtų remontavusi automobilį Vokietijoje, ir kad jis nesilaikė Sutartyje numatyto įsipareigojimo imtis visų galimų priemonių, kad automobilis būtų suremontuotas per kuo trumpiausią laiką, ieškovo vertinimu, yra nepagrįsti. Ieškovas akcentuoja, kad jis pats remontuoti automobilio ir / arba pats parinkti serviso jam remontuoti negalėjo, nes pagal Sutartį automobilį turi remontuoti tik atsakovo rekomenduotame servise (Sutarties 3.8 punktas). Atsakovė buvo nusprendusi pati pasirūpinti automobilio remontu ir jį remontuoti Lietuvoje. Atsakovės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis sugedo ir / ar atsakovės patirtos išlaidos padidėjo dėl jo (ieškovo) kaltės, o atsakovė tinkamai vykdė savo kaip nuomotojo pareigą perduoti tokios būklės automobilį, kad jį būtų galima naudoti visą nuomos laikotarpį. Laiko, kad jis dėl atsakovės patirtų nuostolių (išlaidų) nėra ir negali būti atsakingas. Ieškovo teigimu, jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovės argumentai dėl automobilio sugedimo patirtų nuostolių / išlaidų yra nepagrįsti, nes jų būtų buvę galima išvengti, jeigu pati atsakovė būtų įvykdžiusi savo, kaip nuomotojos, pareigą perduoti automobilį tokios būklės, kad jį būtų galima tinkamai naudoti visą nuomos laikotarpį. Dėl to tai sudaro pakankamą pagrindą atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti 3 086,35 Eur skolą ir 172,84 Eur delspinigių, nes patirtas išlaidas lėmė pačios atsakovės, kaip nuomotojos, netinkamas prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Jeigu atsakovė būtų perdavusi tinkamos būklės automobilį, jis nebūtų sugedęs ir jokių papildomų išlaidų nebūtų patirta. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, reikalaudama atlyginti visus jos patirtus nuostolius (išlaidas), elgiasi nesąžiningai, nes atsakovė žodžiu buvo pažadėjusi, kad visas patirtas išlaidas kompensuos. Atsakovės nesąžiningus veiksmus rodo dar ir tai, kad atsakovė visą atsakomybę siekia perkelti jam (ieškovui), kuris nėra tos srities profesionalas ir automobilį išsinuomojo kaip vartotojas, kuris pasitikėjo atsakove. Atsakovės gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės ir ją visą perkelti jam (ieškovui), rodo tas faktas, kad atsakovas reikalauja apmokėti net ir už vertėjo paslaugas nepaisant to, kad atsakovė neprieštaravo, kad išnuomotas automobilis būtų naudojamas kelionei į užsienį. Atitinkamai, atsakovė reikalauja apmokėti ir už krano samdymą, nors automobilio akumuliatorius išsikrovė dėl to, kad buvo įjungtos avarinės šviesos siekiant apsaugoti automobilį vykdant Sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo teigimu, jis neturi būti atsakingas už tai, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, besiverčianti automobilių nuomos verslu ir leidžianti išnuomotą automobilį naudoti kelionėms į užsienį, nemoka užsienio kalbos. Atsakovė, vykdydama veiklą, turėjo įvertinti galinčias kilti rizikas ir dėl užsienio kalbos nemokėjimo galinčias atsirasti papildomas išlaidas, kaip ir turėjo įvertinti tai, kad perdavus netinkamos būklės automobilį, atsakovė bus atsakinga už visus papildomus dėl automobilio gedimo atsiradusius nuostolius (automobilio ir tralo nutempimas bei saugojimas; automobilio ir tralo parvežimas ir kita).

Ieškovas taip pat nurodo, kad sutinka atsakovei atlyginti ne daugiau kaip 100 Eur už tralo nuomą. Visos atsakovės už tralo nuomą sumokėtos pinigų sumos – 350 Eur, nesutinka atlyginti, nes jis (ieškovas) ketino tralą išsinuomoti ne ilgiau kaip 4 paroms už 25 Eur / parą. Kadangi automobilio gedimas lėmė, kad tralo nuomos terminas užsitęsė, ieškovo manymu, jis neprivalo padengti visos atsakovės už tralą sumokėtos pinigų sumos.

Ieškovas 2022 m. sausio 20 d. patikslino ieškinį, kuriuo sumažino prašytą priteisti nuomos mokestį iki 450 Eur, taip pat papildomai prašo priteisti iš atsakovės 1 152,89 Eur patirtų nuostolių.

Nurodo, kad iš atsakovės išnuomota transporto priemonė buvo pasiimta 2021 m. vasario 5 d. ir grąžinta remontui 2021 m. vasario 15 d. (pirmas važiavimas), po remonto transporto priemonė buvo pasiimta iš atsakovės 2021 m. vasario 27 d. ir naudota iki 2021 m. kovo 3 d. (antras važiavimas), todėl iš atsakovės reikalauja priteisti 450 Eur dydžio nuomos mokesčio už laiką, kuriuo jis išnuomotos transporto priemonės negalėjo naudoti pagal paskirtį, t. y. transporto priemonė buvo naudojama tik 15 d.

Ieškovas pažymi, jog neprivalo atsakyti už atsakovės nerūpestingus veiksmus perduodant netinkamai suremontuotą automobilį ir dėl to kilusias pasekmes. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo pareigos perduoti tinkamos būklės automobilį, ji atsako už vėliau dėl tokių jos nerūpestingų veiksmų atsiradusius nuostolius, nes ji veikia savo rizika ir jos kaltė yra preziumuojama. Sutarties 3.10 punkte numatyta, kad nuomininkas visais atvejais atsako už nuomotojui padarytą žalą ir privalo padengti patirtus nuostolius, jeigu jis pažeidė Sutartyje nustatytą automobilio eksploatavimo tvarką, naudojo jį techniškai netvarkingą. Atitinkamai, Sutarties 6.3 punkte numatyta, jog, jei nuomotojas dėl nuomininko kaltės patirs išlaidas, susijusias su mokesčių bei baudų tretiesiems asmenims mokėjimu, nuomininkas įsipareigoja jas nuomotojui (Atsakovui) atlyginti, kas savaime leidžia spręsti, jog jeigu tam tikros išlaidos (mokėjimai) bus patirti nesant jo (ieškovo) kaltės, jis jų atlyginti neprivalės. Pažymi, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovė dėl automobilio gedimo nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Užsiliepsnojus automobiliui, nedelsdamas užgesino ugnį asmeniniu gesintuvu. Po incidento pagal Vokietijoje galiojančių teisės aktų keliamus reikalavimus automobilis buvo saugiai paliktas automagistralėje su įjungtais avariniais žibintais ir pastatytu avariniu trikampiu. Kiek vėliau automobilis specialių tarnybų buvo nutemptas į specialią automobilių saugojimo aikštelę. Apie įvykusį incidentą nedelsdamas informavo atsakovę. Ieškovas pažymi, kad tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus saugoti automobilį (Sutarties 3.3 punktas), per ne ilgiau kaip 24 val. informuoti apie techninius gedimus ir nenaudoti automobilio ir jo priklausinių, jeigu tolimesnis eksploatavimas gali pabloginti Automobilio ar priklausinių būklę (Sutarties 3.2 punktas). Ieškovas teigia, kad buvo susisiekęs su Vokietijos policija, tačiau, kadangi buvo karantinas ir nebuvo sužeistųjų, policija į įvykio vietą neatvyko. Buvo nurodyta, kad sugedusius automobilius po nakties surenka specialios tarnybos, nes dėl didelio Vokietijos automagistralėje esančio greičio patiems asmenims tai daryti yra griežtai draudžiama. Atitinkamai, draudžiama važiuoti sugedusiu automobiliu automagistrale, nes tai gali sukelti eismo įvykį, kadangi rekomenduojamas greitis automagistralėje siekia 130 km/val. (tam tikruose kelio ruožuose esant greičio ribojimams greitis neretai negali būti mažesnis nei 90 km/val.), o važiavimas sugedusiu automobiliu yra pavojingas ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Už tai galima gauti baudą. Automobilį Vokietijos automagistralėje paliko po to, kai telefonu atsakovė jį žodžiu patikino, jog viskas gerai ir atsakovė pati su viskuo susitvarkys. Tuo metu atsakovė dėl automobilio palikimo Vokietijos automagistralėje nematė problemų ir jokių pretenzijų dėl to nekėlė.

Ieškovas teigia, dėl įvykio patyrė papildomų išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jeigu automobilis nebūtų sugedęs, todėl prašo atsakovės atlyginti 1 152,89 Eur nuostolius. Ši suma apskaičiuota iš faktiškai patirtų nuostolių sumos – 1 277,89 Eur, kurią sudaro išlaidos lėktuvo bilietams Ciurichas–Palanga ir kitos transporto priemonės nuoma, atėmus 125 Eur už J. Š. tralo nuomą (nuoma už 5 paras).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo P. P. ieškinį, priteisti iš ieškovo P. P. 3 073,35 Eur skolą, 152,51 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas nusprendė išmokėti jai 300 Eur draudimo išmoką, todėl 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu sumažino prašomos iš ieškovo priteisti skolos sumą iki 2 723,35 Eur (3 086,35 Eur – 363,00 Eur (įskaitant PVM)) ir delspinigių dydį iki 152,51 Eur (28 d. x 0,002 x 2 723,35 Eur). 2022 m. sausio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat ir patikslintame ieškinyje ieškovas pripažino, kad yra skolingas atsakovei už tai, kad pastaroji apmokėjo už ieškovą priekabos ,,Weekend“ nuomos mokestį trečiajam asmeniui J. Š.. Ieškovui iki šiol geranoriškai neatlyginant prieš tai nurodytų išlaidų, yra pagrindas reikalauti jų priteisimo iš ieškovo. Dėl nurodytos priežasties bendra iš ieškovo reikalaujama suma didinama trečiajam asmeniui J. Š. už ieškovą sumokėta 350 Eur nuomos mokesčio suma, todėl iš viso reikalaujama priteisti suma sudaro 3 225,86 Eur (2 723,35 Eur skola + 152,51 Eur delspinigiai + 350 Eur už ieškovą sumokėtas priekabos ,,Weekend“ nuomos mokestis).

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškovo ieškinį nurodo, kad atsižvelgiant į 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovo padarytą prielaidą, esą atsakovė jam perdavė techniškai netvarkingą (leidžiantį tepalą ir pypsintį) automobilį, dėl ko, ieškovo nuomone, automobilis užsiliepsnojo jo kelionės per Vokietiją metu, atsakovės atstovas raštu kreipėsi į prieš ir po ieškovo kelionės automobilį remontavusią UAB ,,Kidema“. Atsakydama į atsakovės atstovo klausimus, UAB ,,Kidema“ vadovas nurodė, jog remontuojant automobilį tepalo trūkumo ar jo varvėjimo nebuvo nustatyta; pypsėjimo automobilio gale priežastis buvo galiniai parkavimosi jutikliai, kurie, prikabinus priekabą, automatiškai neatsijungė, ši problema išspręsta atjungus parkavimosi jutiklius; galima ertmės (skylės) lanksčioje duslintuvo movoje atsiradimo priežastis – movos nusidėvėjimas ir kietųjų dalelių filtro regeneracijos (išsivalymo) procesas, kurio metu duslintuvo kameroje ir lanksčioje movoje pakyla temperatūra; jokių ugnies sukeltų automobilio dugno ar kėbulo pažeidimų nenustatyta, nerasta jokių gesinimo medžiagų (miltelių) pėdsakų.

Atsakovė nurodo, kad 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje ieškovas taip pat teigė, kad po automobilio gedimo Vokietijos automagistralėje nebuvo galima išsikviesti pagalbos ir nugabenti automobilio iki artimiausio serviso. Tačiau tokius ieškovo teiginius paneigia internete rasta laisvai prieinama informacija apie Vokietijoje visą parą teikiamas pagalbos kelyje paslaugas, kuriomis pasinaudoti ieškovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių.

Sutarčių 1.2 punkte nustatyta, jog nuomininkui atsisakius nuomotis automobilį, rezervacijos mokestis negrąžinamas, o dalis nuomininko sumokėto užstato jam galėtų būti grąžinta tik tokiu atveju, jeigu nuomininkas automobilį nuomotųsi trumpiau negu numatomas nuomos terminas ir nebūtų padaręs Sutarties 3.8, 5.1, 7.1, 7.3 ir (ar) 7.4 punktuose numatytų pažeidimų. Atsakovė pažymi, jog byloje nagrinėjamo ginčo atveju ji (atsakovė) sutiko išnuomoti automobilį būtent ieškovui tik todėl, kad pastarasis įsipareigojo nuomotis automobilį mažiausiai 1 mėnesį arba 30 kalendorinių dienų už minimalų 900 Eur nuomos mokestį be PVM (1 089,00 Eur su PVM) (Sutarties 1.1, 1.2 p.). Priešingai negu ankstesnių su ieškovu sudarytų nuomos sutarčių atvejais, nagrinėjamu atveju šalių iš anksto sutartas minimalus nuomos terminas buvo ne viena diena, bet vienas mėnuo (30 kalendorinių dienų). Kitaip tariant, pagrindinė sąlyga nuomai buvo tokia, kad automobilis bus nuomojamas ieškovui tik tokiu atveju, jeigu pastarasis avansu sumokės minimalią nuomos kainą (900 Eur + PVM) už minimalų vieno mėnesio (30 kalendorinių dienų) nuomos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas automobiliu faktiškai naudosis trumpiau. Kadangi Sutarties 1.2 punkte ieškovui nenustatyta galimybė nuomotis automobilį trumpiau negu 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų), nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėti 500 Eur rezervacijos mokestis ir 400 Eur užstatas buvo iškart įskaityti į nuomos mokesčio sumą be galimybės grąžinti ieškovui dalį užstato sumos. Priešingu atveju, jeigu minimaliu nuomos terminu būtų laikoma viena kalendorinė diena, nuomos sąlygos (atitinkamai ir kaina) būtų visiškai kitokios: palyginimui – ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad para kito automobilio nuomos iš kitos įmonės jam kainavo 100 Eur, įskaitant PVM, atitinkamai, mėnuo (30 kalendorinių dienų) kainuotų 3 000 Eur, įskaitant PVM, kai tuo tarpu atsakovės nurodyta kaina už analogišką laikotarpį – tik 900 Eur be PVM (arba 1 089 Eur su PVM).

Pagal Sutarties 4.2 punktą ji (atsakovė) įsipareigojo užtikrinti, kad automobilis bus techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį tik nuomos pradžioje (perdavimo nuomininkui metu), o atsakomybė už automobilio naudojimą, jo techninę priežiūrą, remontą ir nuostoliai, kilę dėl to, kad ieškovas negalės naudotis automobiliu jo gedimo atveju, pagal sutarties nuostatas teko automobilį nuomotis perėmusiam ieškovui (Sutarties 3.8, 6.4, 7.1, 7.4 punktai). Dėl nurodytų priežasčių ir neigiamos automobilio gedimo pasekmės, t. y. nuostoliai, susiję su negalėjimu naudotis automobiliu dėl jo gedimo atitinkamą laikotarpį, tenka ieškovui, todėl reikalavimas grąžinti dalį nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį ieškovas dėl gedimo negalėjo naudotis automobiliu, prieštarauja Sutarties nuostatoms ir yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomos laikotarpis laikomas pradėtas, kai automobilis perduodamas nuomininkui ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad automobilis jam faktiškai buvo perduotas naudoti tik 2021 m. vasario 5 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių automobilio perdavimo–priėmimo akte nurodytus duomenis apie tai, kad ieškovas automobilį nuomotis pradėjo 2021 m. vasario 3 d. Nuo nurodytos dienos automobilis buvo pas ieškovą ir ji (atsakovė) jo negalėjo niekam išnuomoti. Savarankiškas ieškovo sprendimas pradėti naudotis automobiliu po kelių dienų nuo jo perdavimo ieškovui nesudaro pagrindo reikalauti grąžinti jam dalį nuomos mokesčio. Tikrovės neatitinka ir ieškovo teiginiai apie buvimą ,,savu“ ilgamečiu atsakovės klientu ir tariamus žodinius susitarimus dėl nuomos laikotarpio pradžios perkėlimo į vėlesnę datą negu nurodyta ieškovo pasirašytame automobilio priėmimo–perdavimo akte. Ieškovas klientu faktiškai buvo mažiau nei metus ir jam nebuvo suteikta jokių išskirtinių privilegijų, kurios leistų nepaisyti rašytinės nuomos sutarties nuostatų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė laiko, jog ieškovas automobilį nuomotis pradėjo 2021 m. vasario 3 d.

Atsakovė pažymi, kad ieškovui turėjo būti suprantama, jog už atitinkamą nuomos mokestį jis išsinuomojo ne naują, bet 10 metų senumo automobilį, be to, jis pats įsipareigojo nuomos laikotarpiu atlikti automobilio techninę priežiūrą, užtikrinti tinkamą naudoti būklę, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą (Sutarties 3.8, 3.9 p.). Akivaizdu, kad automobilio gedimo atveju, ieškovui nusprendus jį remontuoti pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis, jis atitinkamu (-ais) laikotarpiu (-iais) negalėtų naudotis automobiliu. Pažymi, jog automobilio gedimo ne dėl ieškovo kaltės atveju ji (atsakovė) įsipareigojo tik padengti automobilio remonto išlaidas ir neskaičiuoti nuomos mokesčio už vėlavimo grąžinti automobilį laiką (Sutarties 3.8, 6.4 p.), tačiau Sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga, kad nuomos mokestis neskaičiuojamas ir už laikotarpį, kol automobilis remontuojamas. Ieškovas, būdamas atsakingu už automobilio techninę būklę ir einamąjį remontą, grįžęs iš pirmosios kelionės į Šveicariją, pasirinko automobilio patikrą atlikti pas atsakovę, 2021 m. vasario 15 d. pristatęs automobilį, nurodė, jog jis jam nebus reikalingas iki 2021 m. vasario 24 d., pasiimti automobilio ieškovas atvyko tik 2021 m. vasario 27 d. Sumažinti ar neskaičiuoti nuomos mokesčio už laikotarpį, kol automobilis buvo remontuojamas, ieškovas neprašė. Priešingai, 2021 m. vasario 27 d. atvykęs atsiimti automobilio ieškovas sumokėjo trūkstamą nuomos mokesčio dalį (užstatą) – 400 Eur. Tokiu būdu ieškovas patvirtino, kad naudojimasis automobiliu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. jam nebuvo aktualus, tačiau nepaisant to, ieškovas išreiškė sutikimą už nurodytą laikotarpį mokėti nuomos mokestį, nors automobiliu faktiškai ir nesinaudojo.

Atsiliepimas

Taip pat atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškovo ieškinį pažymi, kad ieškovas, žinodamas, jog dėl COVID-19 pandemijos Europos valstybėse buvo įvestas karantinas, o Vokietijoje, pasak ieškovo, net nustatyta komendanto valanda ir draudimas išeiti į gatvę po 22.00 val., ieškovas vis tiek prisiėmė riziką važiuoti Vokietijos greitkeliu nakties metu. Po naktį iš 2021 m. kovo 2 d. į 3 d. Vokietijoje įvykusio sustojimo ieškovas nesiėmė priemonių suremontuoti automobilį per kuo trumpiausią laiką (Sutarties 3.9), bet tiesiog nerūpestingai paliko jį šalia greitkelio. Priešingai negu teigia ieškovas, žemėlapio duomenys patvirtina, jog visai šalia ieškovo sustojimo magistralėje vietos buvo Vokietijos miestas Plauenas, kuriame ieškovas galėjo bent jau pabandyti paieškoti artimiausio autoserviso. Į bylą teikiami duomenys apie Vokietijoje visą parą veikiančias pagalbos kelyje tarnybas paneigia ieškovo prielaidas, kad po automobilio gedimo Vokietijos automagistralėje nebuvo galima išsikviesti pagalbos ir nugabenti automobilio iki artimiausio serviso. Ieškovo telefonu atsakovės vadovui R. S. nurodyta aplinkybė, jog po sustojimo ieškovas automobilį užvedė ir juo nuo magistralės pavažiavo į kelkraštį, patvirtina, jog automobiliu buvo įmanoma važiuoti (bent jau saugiai įveikti trumpą atstumą). Tačiau ieškovas nei bandė kviesti specialiąsias tarnybas, nei bandė automobiliu ar pakeleivingu automobiliu nusigauti iki netoliese buvusio Plaueno miesto, bet tiesiog nusprendė palikti automobilį šalia automagistralės ir pakeleivingu automobiliu vykti į Šveicariją, net nesiaiškindamas, ar ir kur Vokietijoje saugoti bus nugabenti automobilis ir ieškovo iš trečiojo asmens J. Š. išnuomota priekaba ,,Weekend“. Ieškovo nurodomos aplinkybės, esą jis nedelsdamas informavo atsakovę ir automobilį Vokietijos automagistralėje paliko po pokalbio telefonu su atsakovės vadovu R. S., neatitinka tikrovės, nes atsakovės į bylą pateiktos telekomunikacijų paslaugų išklotinės patvirtina, kad ieškovas žinutę rašė ir skambino atsakovei ne iš Vokietijos, bet iš Šveicarijos, t. y. jau po to, kai savavališkai paliko automobilį Vokietijoje.

Atsakovė nurodo, kad ieškovo teiginiai, esą jam nuomotis buvo perduotas netinkamai suremontuotas ir techniškai netvarkingas automobilis, dėl ko, ieškovo nuomone, automobilis užsiliepsnojo jo kelionės per Vokietiją metu, grįsti vien prielaidomis ir neparemti jokiais jas patvirtinančiais įrodymais. Prieš tai nurodytas ieškovo prielaidas paneigia automobilį remontavusios UAB ,,Kidema“ atstovo nurodytos aplinkybės. Ieškovo pateikta filmuota medžiaga dėl pypsėjimo automobilio gale yra iš pirmosios ieškovo kelionės į Šveicariją laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 15 d., todėl ji negali patvirtinti ieškovo daromos prielaidos apie pypsėjimo atsiradimą prieš pat duslintuvo movos prakiurimą antrosios kelionės metu. Papildomai pažymi, jog po pirmosios ieškovo kelionės atliktas automobilio remontas tvarkant aušinimo sistemą ir automobilio statymo jutiklių skleidžiamą pypsėjimą techniškai niekaip nesusijęs su automobilio išmetimo sistema ir negalėjo turėti jokios įtakos kiaurymės duslintuvo movoje atsiradimui, kuri, kaip nurodyta UAB ,,Kidema“ atsakyme, išsivystė dėl mechaninio nusidėvėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodoma informacija apie tariamo automobilio gaisro aplinkybes yra prieštaringa ir neatitinka byloje esančių duomenų. Trumpojoje žinutėje atsakovės atstovui ieškovas nurodė, jog užsidegė automobilio variklis, o procesiniuose dokumentuose ir teisme ieškovas teigė, kad liepsnojo dugnas automobilio gale. Į bylą pateikus įrodymus, kad gesintuvas iš automobilio pagalbos rinkinio nebuvo panaudotas, nes jo apsauginis žiedas nenuimtas, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, jog tariamą gaisrą gesino asmeniniu gesintuvu, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, automobilį apžiūrėjusi ir remontavusi UAB ,,Kidema“ nenustatė nei jokių automobilio dugno ar jo kėbulo degimo, nei automobilio gesinimo požymių, jų nematyti ir atsakovės į bylą pateiktose automobilio nuotraukose.

Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia naują reikalavimą – priteisti jam 1 152,89 Eur nuostolių, patirtų dėl automobilio gedimo. Atsakovės teigimu, toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas vien dėl tos priežasties, kad pagal Sutarties 6.4 punktą nuomotojas (atsakovė) neatsako už nuomininko (ieškovo) nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis automobiliu pastarojo gedimo atveju. Papildomai pažymi, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl tos priežasties, jog ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų, reikalingų atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei pagrįsti. Priešingai negu teigia ieškovas, atsakovė Sutartimi įsipareigojo užtikrinti, kad automobilis techniškai tvarkingas bus tik nuomos pradžioje (Sutarties 4.2 punktas), bet ne visą nuomos laikotarpį. O perdavus automobilį ir ieškovui jį priėmus, atsakomybė už automobilio naudojimą, jo techninę priežiūrą, remontą ir, atitinkamai, nuostoliai, susiję su tuo, kad ieškovas negalės naudotis automobiliu jo gedimo atveju, pagal Sutarties nuostatas teko automobilį nuomotis perėmusiam ieškovui (Sutarties 3.8, 6.4, 7.1, 7.4 punktus). Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia aplinkybėmis, jog neva patyrė išlaidų lėktuvo bilietams Ciurichas–Palanga, tačiau iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad išlaidas patyrė ne ieškovas, bet byloje nedalyvaujantis asmuo – L. P., apmokėjusi ne už skrydį iš Ciuricho į Palangą, bet iš Ciuricho į Amsterdamą, todėl ieškovas neįrodė patyręs 277,89 Eur išlaidų kelionei iš Ciuricho į Palangą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog automobilis sugedo 2021 m. kovo 3 d., ieškovo pateikti duomenys apie kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“ nuomai patirtas išlaidas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. kovo 22 d., vertintini kaip pernelyg nutolę nuo ieškovo nurodomo neteisėto veiksmo – automobilio gedimo. Taip pat pažymi, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie tai, kad kitą transporto priemonę „Citroen Jumper“ ieškovas nuomojosi būtent tuo pačiu tikslu, kurio nepavyko pasiekti dėl automobilio gedimo, t. y. parsigabenti automobilį ant tralo iš Ciuricho. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas dėl 1 152,89 Eur nuostolių atlyginimo, atsakovės manymu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Taip pat atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovas po 2021 m. kovo 3 d. įvykusio automobilio sustojimo Vokietijos magistraliniame kelyje nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų automobilį saugoti (Sutarties 3.3 p.), imtis priemonių jį suremontuoti per kuo trumpiausią laiką (Sutarties 3.9 p.) ir grąžinti automobilį pasirašant automobilio grąžinimo aktą (Sutarties 3.1, 7.1, 7.4 p.), bet tiesiog paliko automobilį prie Vokietijos greitkelio, todėl atsakovė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su automobilio susigrąžinimu – turėjo apmokėti už automobilio nutempimą nuo automagistralės ir saugojimą bei organizuoti automobilio pargabenimą į Klaipėdą. Jeigu ieškovas būtų vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir remontavęs automobilį Vokietijoje, atsakovės kaštai kompensuojant remonto išlaidas būtų ženkliai mažesni negu atsakovės patirti nuostoliai, susiję su automobilio pargabenimu į Klaipėdą. Ieškovo nerūpestingi veiksmai neabejotinai lėmė nuostolių išaugimą. Atsakovės vertinimu, ieškovas yra atsakingas ir privalo visiškai atlyginti jos išlaidas, patirtas apmokant už automobilio patraukimą nuo magistralės ir saugojimą bei transportavimą į Klaipėdą, kurių suma iš viso yra 1 397,85 Eur, įskaitant PVM (Sutarties 3.10, 6.3 punktai). Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, jog ginčo šalys telefonu susitarė, kad atsakovė kartu su automobilio pargabenimu į Klaipėdą organizuos ir ieškovo iš trečiojo asmens J. Š. išnuomotos priekabos ,,Weekend“ pargabenimą į Klaipėdą, o ieškovas įsipareigojo atlyginti visas jos (atsakovės) dėl to patirtas išlaidas. Dėl to, kad ieškovo išnuomota priekaba buvo prikabinta prie automobilio, jai atitinkamai reikėjo sumokėti ir už priekabos nutempimą nuo magistralės bei saugojimą Vokietijoje, taip pat už jos pargabenimą į Klaipėdą, dėl ko iš viso patyrė 1 499,49 Eur, įskaitant PVM, papildomų išlaidų, kurias privalo atlyginti ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. vasario 2 d. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovui automobilį „Mercedes Benz Viano“, 2011 m. gamybos, baltos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti automobilį, sumokėti už jį nuomos mokestį ir naudoti automobilį pagal paskirtį bei vykdyti kitus Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Sutarties 1. 1 punktas). Šalys susitarė, kad nuomos suma – 900 Eur be PVM už vieną nuomos mėnesį nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (Sutarties 1. 2 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų grąžinti nuomos mokestį

CK 6.477 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).

Minėta, jog ieškovas ir atsakovė 2021 m. vasario 2 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovui automobilį „Mercedes Benz Viano“, o ieškovas įsipareigojo priimti automobilį, sumokėti už jį nuomos mokestį, naudoti jį pagal paskirtį. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis).

Byloje ginčo dėl to, jog ieškovui automobilis buvo perduotas, nėra, tačiau, ieškovo teigimu, automobilis jam buvo perduotas ne 2021 m. vasario 3 d., o 2021 m. vasario 5 d., todėl būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas nuomos mokestis.

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju remiantis tarp šalių sudarytos Sutarties 2.1 punktu, nuomos laikotarpis skaitomas pradėtas, kai automobilis perduodamas nuomininkui, šiuo atveju ieškovui, ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Bylos duomenimis, automobilio perdavimo–priėmimo aktas tarp šalių pasirašytas 2021 m. vasario 3 d. Iš perdavimo–priėmimo akto nustatyta, jog automobilio perdavimo laikas fiksuotas 2021 m. vasario 3 d. 14.00 val., aktą pasirašė ieškovas ir atsakovės atstovas K. R.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. R. nurodė, jog automobilis ieškovui buvo perduotas būtent tada, kada fiksuota perdavimo–priėmimo akte, ir jokio apsirikimo negalėjo būti. Paaiškino, kad, jeigu yra kokie nors pakeitimai ar suklydimai, jie yra akte pažymimi. Liudytojas bei atsakovės atstovas bendrovės vadovas taip pat paaiškino, jog perdavimo–priėmimo akte yra svarbu fiksuoti tikslų automobilio perdavimo laiką, kadangi nuo to momento nuomininkui kyla ir atsakomybė už galimus eismo taisyklių pažeidimus. Papildomai atsakovės atstovas nurodė, kad nuo akto pasirašymo automobilis perduodamas nuomininkui, o tai, kada faktiškai nuomininkas pradeda naudotis automobiliu, ji (nuomotoja) toliau nekontroliuoja. Tokias aplinkybes, jog perdavimo–priėmimo akte yra fiksuojamas tikslus laikas, patvirtina ir kiti į bylą atsakovės pateikti aktai, kurių pagrindų ieškovas nuomojosi transporto priemones (2020 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo akte – 2020 m. rugpjūčio 28 d. 9.10 val., 2020 m. rugpjūčio 28 perdavimo–priėmimo akte – 2020 m. rugpjūčio 28 d. 17.05 val. ir kt.). Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, jog transporto priemonė yra perduota akte fiksuotu laiku (CPK 185 straipsnis).

Sutarties 2.1–2.2.5 punktuose numatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti perdavimo–priėmimo akte. Iš byloje pateikto 2021 m. vasario 3 d. perdavimo–priėmimo akto nustatyta, jog akte nurodyti visi šalių sutartyje numatyti duomenys, t. y. nurodytas automobilio perdavimo bei grąžinimo laikas, spidometro parodymai, kuro likutis bei kt. duomenys. Taigi perdavimo–priėmimo aktas atitinka šalių sutartyje numatytas sąlygas, jis pasirašytas paties ieškovo ir nėra nuginčytas. Ieškovas neneigia, jog aktą pasirašė jis, tačiau duomenų, kad akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nepateikia. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis ne pirmą kartą nuomojosi transporto priemonę, jog tarp šalių buvo pasitikėjimas, nepaneigia akte fiksuoto automobilio perdavimo laiko, kadangi byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad automobilis ieškovui buvo perduotas 2021 m. vasario 5 d.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog akte nurodytu laiku – 2021 m. vasario 3 d., automobilis nebūtų perduotas ieškovui, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo iš automobilio nuomos mokesčio grąžinti mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 4 d. (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo grąžinti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. Reikalavimą grindžia tuo, jog 2021 m. vasario 15 d. automobilis buvo grąžintas atsakovei, nes iš greičio dėžės alsuoklio varvėjo tepalas ant įkaitusio duslintuvo ir jam įkaitus automobilio salone buvo jaučiamas dūmų kvapas, girdėjosi pypsėjimas galinėje automobilio dalyje, bėgo aušinimo skystis.

Bylos duomenimis, ieškovas 2021 m. vasario 15 d. 12.50 val. grąžino atsakovei išnuomotą automobilį. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog dėl automobilių remontų ji bendradarbiauja su UAB „Kidema“, kuriai ir buvo perduotas remontuoti automobilis „Mercedes Benz Viano“. Iš byloje pateiktos UAB „Kidema“ PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atlikta automobilio elektros instaliacijos diagnostika bei aušinimo sistemos remontas.

Pažymėtina, kad transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai – nuomotojui ar nuomininkui – tenka šios pareigos. Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikia nuomotojas, sutarčiai taikomos CK 6.512–6.521 straipsnių normos. Tuo tarpu ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 straipsniai).

Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę įstatyme reglamentuota dispozityviai – nustatant, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnis). Taigi, sutarties šalys, įvertinusios faktines aplinkybes, turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Sutarties sąlygos dėl CK 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl, kad nuo to priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra, tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, jog šalys 2021 m. vasario 2 d. Sutartimi būtų susitarusios kitaip negu numatyta CK 6.524 straipsnyje, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad šalys nuomos laikotarpiu būtų perkėlusios nuomotojui pareigą techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą.

Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, jog už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. nepagrįstai buvo mokamas nuomos mokestis, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad už transporto priemonės remontą buvo atsakingas nuomotojas ar kad transporto priemonės gedimas nebuvo priskiriamas prie einamojo remonto. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys Sutarties 4.2 punktu sutarė, jog nuomotojas įsipareigojo užtikrinti, kad automobilis nuomos pradžioje yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį, o pagal 3.8 punktą nuomininkas sugedus automobiliui, įsipareigojo jį remontuoti tik nuomotoje rekomenduojamajame servise. 2021 m. vasario d. perdavimo–priėmimo akte, kurį pasirašė ieškovas, jokios pastabos dėl automobilio būklės nefiksuotos. Taigi iš to darytina išvada, jog automobilis ieškovui buvo perduotas be akivaizdžių trūkumų, o nesant duomenų, kad transporto priemonės gedimas nebuvo priskiriamas prie einamojo remonto, pagrindo grąžinti nuomos mokestį ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d., nėra (CPK 185 straipsnis). Be to, iš šalių sudarytos Sutarties matyti, jog šalys nebuvo sutarusios, kad už laikotarpį, kai automobilis remontuojamas, nemokamas nuomos mokestis. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovo nurodytas pypsėjimas galinėje automobilio dalyje buvo sąlygotas paties ieškovo veiksmų, t. y. prie išnuomotos transporto priemonės ieškovui prikabinus priekabą reikėjo atjungti automobilio statymo įspėjimo signalus, ką ir padarė atsakovė. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju aktualūs ir paties ieškovo veiksmai pasirinkus automobilį remontuoti pas atsakovę. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2021 m. vasario 15 d. pristatęs automobilį nurodė, kad jam automobilis nebus reikalingas iki 2021 m. vasario 24 d. Ieškovas duomenų, kad remonto laikotarpiu jis buvo išsinuomojęs kitą transporto priemonę, prašė pačios atsakovės pakaitinio automobilio ar būtų atsiskęs toliau nuomotis automobilį, nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kodėl ieškovas transporto priemonę pasiėmė tik 2021 m. vasario 27 d., kai iš UAB „Kidema“ PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už remonto darbus matyti, jog ji buvo išrašyta dar 2021 m. vasario 23 d. Be to, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas 2021 m. vasario 27 d. sumokėjo likusią 400 Eur nuomos mokesčio dalį ir jokių pretenzijų ar reikalavimų iš nuomos mokesčio išskaičiuoti dalį nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. nepateikė.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinus tai, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės gedimas nebuvo priskiriamas prie einamojo remonto, konstatuotina, kad nėra pagrindo iš automobilio nuomos mokesčio grąžinti ieškovui mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip minėta, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties terminas buvo nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovo teigimu, jis transporto priemone naudojosi iki 2021 m. kovo 3 d., kai įvyko gedimas Vokietijoje, todėl nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas iki šios datos.

Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2021 m. kovo 3 d. Vokietijos automagistralėje sugedo atsakovės išnuomota transporto priemonė „Mercedes Benz Viano“. Byloje ginčo, jog transporto priemonė sugedo, nėra, tačiau šalys nesutaria, dėl kieno kaltės sugedo automobilis ir kas už tai atsakingas.

Ieškovo teigimu, transporto priemonė jam buvo perduota techniškai netvarkinga, atsakovė neužtikrino, kad automobilis bus tinkamas naudoti visą nuomos laikotarpį. Atsakovės teigimu, jis įsipareigojo transporto priemonę perduoti techniškai tvarkingą tik nuomos pradžioje, o toliau už techninę priežiūrą atsakingas pats ieškovas.

Pagal bendrąją sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių taisyklę, įtvirtintą CK 6.206 straipsnyje, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Taigi CK 6.522–6.529 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo specifika turi būti įvertinta teismui sprendžiant ginčus dėl transporto priemonės nuomos sutarties šalių tarpusavio prievolių, inter alia sprendžiant, kas atsakingas už automobilio būklės pablogėjimą, dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį už uždelstą grąžinti daiktą laiką ir kt. Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus tiek, kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatyminį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.) laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog teismas siūlė šalims byloje skirti ekspertizę automobilio gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovas iki galo nesuformulavo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, neužtikrino ekspertizės kaštų padengimo. Tuo tarpu atsakovė apskritai laikėsi pozicijos, jog ekspertizė byloje nereikalinga bei pateikė UAB „Kidema“ atsakymus į užduotus klausimus.

Remiantis byloje pateiktu UAB „Kidema“ raštu nustatyta, jog atsakydama į atsakovės klausimą, kokia tikėtina automobilio gedimo – ertmės (skylės) lanksčioje duslintuvo movoje atsiradimo – priežastis, UAB „Kidema“ nurodė, jog galima gedimo priežastis – movos susidėvėjimas ir kietųjų dalelių filtro regeneracijos (išsivalymo) procesas, kurio metu duslintuvo kameroje ir lanksčioje movoje pakyla temperatūra.

Bylos nagrinėjimo eigoje šalys iš esmės sutarė, kad automobilio gedimas įvyko dėl susidėvėjusios lanksčiosios movos, tačiau nesutarė, kas atsakingas už jos priežiūrą.

Šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog išnuomojant ieškovui automobilį nebuvo tikrinama lanksčiosios movos techninė būklė, tačiau tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, tiek liudytojai nurodė, kad pareigą patikrinti, ar lanksčioji mova yra tvarkinga, turi jie (atsakovė). Be to, nurodė, jog tam, kad patikrintų, ar mova yra tvarkinga, reikalinga speciali apžiūra naudojant pakėlimo mechanizmus, vizualiai šie defektai nematomi. Liudytojas D. L. taip pat paaiškino, kad atiduodant automobilį nuomininkui automobilis buvo tik vizualiai apžiūrėtas. Iš paminėto darytina išvada, jog atsakovė, būdama savo srities specialistė, perduodama automobilį nuomininkui, nesilaikė pareigos visapusiškai įvertinti ir iki galo neįsitikino, ar automobilis yra techniškai tvarkingas. Šiuo atveju pažymėtina, kad automobilio gedimo priežastis buvo movos susidėvėjimas, t. y. tai buvo daikto gedimas dėl ilgalaikio jo naudojimo, todėl, atsakovė tinkamai neįvertinus, ar automobilis visapusiškai techniškai tvarkingas, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl savo neatidžių veiksmų ir perkelti atsakomybę ieškovui dėl to, kad jis neatliko einamojo remonto ar nepasirūpino automobilio technine priežiūra, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuomos pradžioje atsakovė perdavė ieškovui visapusiškai techniškai tvarkingą transporto priemonę, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimas neskaičiuoti nuomos mokesčio už laikotarpį, kai dėl techniškai netvarkingo automobilio ieškovas juo negalėjo naudotis, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.206 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog liepsnojo automobilio dugnas, užsidegė automobilio variklis, pažymėtina, kad šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga iš esmės nustatyta, kad automobilio gedimas buvo dėl lanksčiosios movos, t. y. dėl jos susidėvėjimo. Minėta, šalys byloje ekspertizės skirti neprašė, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, kad automobilio gedimas įvyko ne dėl lanksčiosios movos susidėvėjimo, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl šiuo atveju aplinkybės, ar degė automobilio variklis, liepsnojo automobilio dugnas, neturi esminės reikšmės, ir teismas dėl to plačiau nepasisako. Be to, pažymėtina, kad iš atsakovės pateikto UAB „Kidema“ rašto į atsakovės klausimus matyti, jog į klausimą Nr. 6, t. y. ar dėl automobilio gedimo – ertmės (skylės) lanksčioje duslintuvo movoje – buvo galima automobiliu važiuoti iki artimiausio serviso, UAB „Kidema“ nurodė, jog, esant šiam automobilio gedimui, toliau automobilio eksploatuoti nerekomenduojama. Taigi, nepaisant to, ar buvo kitų gedimų (variklio, automobilio dugno degimai) dėl gedimo, kurį sąlygojo lanksčiosios movos susidėvėjimas, transporto priemone naudotis nebebuvo galima.

Apibendrinant tai, kas paminėta, ieškovui iš atsakovės priteistinas jos sumokėtas 90 Eur (900 Eur : 30 d. x 3 d.) nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (CK 6.206 straipsnis, CK 6.522–6.529 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų priteisti nuostolius

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 152,89 Eur nuostolių atlyginimo (atėmus 125 Eur už tralo nuomą), kurį sudaro 1 000 Eur išlaidos kito automobilio nuomai, 277,89 Eur išlaidos lėktuvo bilietams.

Kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui.

Grįsdamas nuostolių atlyginimą ieškovas į bylą pateikė UAB „Keliauk“ PVM sąskaitas faktūras už automobilio „Citroen Jumper“ nuomą laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 12 iki 2021 m. kovo 17 d. bei nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 20 d. teigdamas, jog šios išlaidos susidarė dėl to, kad jis vyko į Šveicariją parsigabenti automobilio, kurio buvo vykstama parsigabenti atsakovės nuomotu automobiliu ir dėl kurio gedimo nebuvo pasiektas kelionės tikslas. Tačiau šiuo atveju visų pirma pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokiu tikslu nuomojosi iš atsakovės transporto priemonę, t. y. į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas vyko į Šveicariją parsigabenti automobilio. Antra, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas iš UAB „Keliauk“ nuomotu automobiliu vyko į Šveicariją parsigabenti automobilio, kurio galimai neparsigabeno atsakovės nuomotu automobiliu. Taigi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad iš UAB „Keliauk“ išnuomota transporto priemone buvo važinėjama, pvz. ne Lietuvoje, o važiuojama į Šveicariją tvarkyti reikalų, kurie, kaip teigė ieškovas, dėl atsakovės nuomotos transporto priemonės gedimo nebuvo sutvarkyti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Ieškovas į bylą taip pat pateikė L. P. sąskaitos išrašą, nurodydamas, kad jo sutuoktinė L. P. iš savo sąskaitos sumokėjo 277,89 Eur už jo lėktuvo bilietą iš Ciuricho į Palangą. Analizuojant pateiktą sąskaitos išrašą matyti, jog buvo mokama už skrydį Ciurichas–Amsderdamas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl skrydis nurodytas ne į Palangą, o į Amsderdamą. Tokiu būdu ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl automobilio gedimo jis patyrė 277,89 Eur lėktuvo bilieto išlaidų grįžti į Lietuvą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškovą visą bylos procesą atstovavo profesionalus teisininkas. Teismas posėdžio metu tikslino, ar ieškovas neketina teikti duomenų, pagrindžiančių ieškovo vykimą į Šveicariją, automobilio parsigabenimo patvirtinančius duomenis, kitus duomenis, kuriais ieškovas pagrįstų grįžimo į Lietuvą išlaidas, tačiau į bylą tokie duomenys nebuvo teikiami.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepateikė žalą pagrindžiančių duomenų, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 1 152,89 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo Sutarties sąlygą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia

Ieškovas prašo Sutarties 6.4 punktą dalį „Nuomotojas neatsako už Nuomininko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis Automobiliu pastarojo gedimo atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui, vėluojant Automobilio grąžinimui ir panašiai“ pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

Civilinius santykius reglamentuojantys įstatymai nedraudžia sutarties šalims susitarti dėl sutartinės atsakomybės ribojimo, tačiau tokie susitarimai įstatymo ribojami, atsižvelgiant į atsakomybės rūšį, prievolės pažeidimo pobūdį ir pan. CK 6.211 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Be to, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog CK 6.524 straipsnio norma, reglamentuojanti nuomos santykius, yra dispozityvi. Tokiu būdu sutarties šalys laisva valia gali susitarti dėl sutarties sąlygų. Kaip matyti, ieškovas nuomos sutartį su atsakove pasirašo ne pirmą kartą. Tiek iš byloje pateiktų ankstesnių sutarčių, tiek ginčo Sutarties matyti, jog visos sutartys yra analogiškos bei pasirašytos paties ieškovo. Iš to seka, kad atsakovas buvo susipažinęs su Sutartimi. Jokių duomenų, kad ieškovui nebūtų sudarytos sąlygos susipažinti su Sutartimi, kad ieškovas buvo skubintas pasirašyti Sutartį ar jam buvo neaiškios Sutarties sąlygos, byloje nėra pateikta. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomotojui yra pateikiama sutartis, yra vieta, kur asmuo gali susipažinti, pasirašyti sutartį, sąlygos susipažinti su Sutartimi buvo sudarytos ir ieškovui. Taigi ieškovas galėjo įvertinti Sutarties sąlygas ir sutikti ar nesutikti su jomis. Ieškovas jokių duomenų, kad nesuprato sutarties sąlygų, nepateikė.

Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės netaikymo negalioja už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip matyti šiuo atveju, ginčo Sutarties 6.4 punktas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog susitarimas tarp šalių sudarytas laisva valia ir leistinas (nedraudžiamas) sutarčių teisėje (CK 6.211 straipsnis, 6.252 straipsnis, CK 6.524 straipsnis).

Analizuojant Sutarties 6.4 punktą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje sąlygoje nėra numatyta, jog nuomotojas neatsako dėl automobilio gedimo, dėl kurio galimai būtų atsakingas tik jis. 6.4 punkte nurodytas abstraktus automobilio gedimas ar nelaimingas atsitikimas. Pastebėtina, kad automobilio gedimas gali įvykti ir dėl kaltų ieškovo veiksmų, pvz. neatsargaus vairavimo. Taigi daryti kategorišką išvadą, jog Sutarties 6.4 punktas yra nesąžiningas, nėra jokio pagrindo.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ši ieškovo ieškinio dalis neįrodyta ir nepagrįsta, todėl atmestina (CK 6.211 straipsnis, 6.252 straipsnis, CK 6.524 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovas teigia, kad dėl Vokietijoje užsiliepsnojusio automobilio patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškia sumišimu, baime, nerimu ir nervine įtampa. Be to, po incidento jis jautė liekamuosius reiškinius – kamavo įtampa, neramūs sapnai, kas paveikė jo darbingumo lygį bei psichologinę būseną.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiuo atveju ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą, neįrodinėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų, t. y. nepateikė įrodymų, jog jis patyrė dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus, lėmusius neturtinės žalos kilimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovas kreipėsi į specialistus dėl nerimo, miego sutrikimų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas prarado darbingumą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po incidento bijo važiuoti nakties metu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo būtinybę vairuoti transporto priemonė nakties metu.

Teismas sutinka, jog dėl automobilio gedimo ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad iš karto po įvykio pakeleivinga mašina jis nuvyko į Šveicariją. Iš ieškovo pateiktos sutuoktinės sąskaitos išrašo bei ieškovo paaiškinimų matyti, jog dar 2021 m. kovo 3 d. ieškovui buvo nupirktas lėktuvo bilietas. Taigi ieškovas patyrė trumpalaikius nepatogumus, bet, kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytos neturtinės žalos faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 3 073,35 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydamas, jog šiuos nuostolius patyrė pargabendamas ieškovui išnuomotą automobilį bei priekabą iš Vokietijos į Klaipėdą.

Kaip minėta, bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui.

Teismas, pasisakydamas dėl nuomos mokesčio grąžinimo ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d., išsamiai pasisakė dėl kieno kaltės sugedo transporto priemonė bei konstatavo, jog už lanksčiosios movos priežiūrą, dėl kurios įvyko automobilio gedimas, atsakinga atsakovė. Tokiu būdu konstatavus, jog pati atsakovė atsakinga, kad ieškovui buvo perduotas techniškai netvarkingas automobilis, nėra ieškovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl darytina išvada, jog atsakovei tenka ir išlaidos, susijusios su automobilio pargabenimu į Lietuvą (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutarties sąlygas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, kaip numatyta Sutarties 3.2 punkte, per 24 val. informavo atsakovę apie automobilio gedimą 2021 m. kovo 3 d. SMS žinute: „Uzsidegė buso variklis vokietijoje autobane važiuojant“. Taip pat, kaip numatyta Sutarties 3.2 punkte, neeksploatavo transporto priemonės įvykus jos gedimui, transporto priemonė buvo saugiai nugabenta į aikštelę. Šalys teismo posėdyje patvirtino, jog tiek dėl automobilio, tiek dėl priekabos pargabenimo kontaktavo telefonu. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal ieškovo pateiktas koordinates rado automobilį. Iš to seka, jog atsakovei buvo perduota informacija, kur randasi atsakovės automobilis ir joks nesaugumas atsakovės turtui nebuvo iškilęs. Be to, atsakovė patvirtino, kad jokie automobilio trūkumai, išskyrus, kurie sąlygojo automobilio gedimą, nebuvo nustatyti, t. y. atsakovės turtas buvo išsaugotas be pažeidimų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad išlaidos automobilio remontui būtų buvusios mažesnės, jeigu ieškovas būtų ėmęsis remontuoti automobilį Vokietijoje. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius. Kaip minėta, ieškovas laikydamasis Sutarties sąlygų informavo apie automobilio gedimą, jį saugiai paliko įvykio vietoje. Be to, Sutarties sąlygos (3.8 p.) numato, jog sugedus automobiliui nuomininkas jį įsipareigoja remontuoti nuomotojo rekomenduojamame autoservise. Duomenų, kad atsakovė nurodė ieškovui automobilį remontuoti Vokietijoje, ar kad ieškovas privalėjo pats ieškoti netoliese esančių autoservisų automobilio remontui, į bylą nepateikta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas nebandė automobiliu nusigauti iki netoliese buvusio Plauento miesto teismas pastebi, jog iš pačios atsakovės pateikto UAB „Kidema“ rašto matyti, jog esant nustatytam automobilio gedimui, tolesnis automobilio eksploatavimas nerekomenduojamas (atsakymas į 6 klausimą). Taigi iš to galima daryti išvadą, kad toliau eksploatuodamas automobilį ieškovas galimai būtų padaręs didesnės žalos. Kita vertus, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog automobiliu apskritai po įvykio buvo galima važiuoti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė kartu su jos išnuomota transporto priemone sutarė pargabenti ir ieškovo išsinuomotą priekabą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog jam buvo žinoma, kad ieškovas prie jos išnuomotos transporto priemonės kabins priekabą, tam neprieštaravo. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, jog su ieškovu buvo tartasi ir dėl priekabos pargabenimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog atsakovė atsakinga už automobilio gedimą, darytina išvada, kad atsakovei kyla pareiga prisiimti išlaidas ir už priekabos pargabenimą į Lietuvą. Jeigu atsakovės išnuomota transporto priemonė nebūtų sugedusi, ieškovas ir toliau būtų naudojęsis priekaba, jos nebūtų reikėję kartu pargabenti į Lietuvą. Be to, ieškovas nebūtų patyręs išlaidų už uždelstą grąžinti priekabos laiką. Apibendrinant tai, kas paminėta, vertinant, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad priekabą buvo galima eksploatuoti atskirai nuo atsakovės išnuomotos transporto priemonės, konstatuotina, jog visos išlaidos, susijusios su priekabos pargabenimu bei vėlavimu ją grąžinti nuomininkui tenka atsakovei (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio (6.206 straipsnis, CK 6.246–6.249 straipsniai, CK 6.522–6.529 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovo bei atsakovės argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti patikslinto ieškinio, priešieškinio ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 1 594 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144 Eur žyminis mokestis, 1 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė patyrė 1 193 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 73 Eur žyminis mokestis, 1 120 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Iš dalies (5,6 proc.) tenkinus ieškovo ieškinį bei atmetus atsakovės priešieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė, kiek išlaidų patyrė dėl ieškinio, kiek dėl priešieškinio, atmetus atsakovės priešieškinį, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo P. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui P. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ 90 Eur sumokėto nuomos mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui P. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė