- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-421-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- D. J., J. J.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-174-948/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. J. ir D. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atskirti vaiką M. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. J.; 2) atskirti vaiką M. J. J. nuo tėvo D. J.; 3) priteisti iš atsakovės J. J. išlaikymą vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovės J. J. išlaikymo įsiskolinimą už vaiko M. J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iš viso 1665 Eur (22 mėn. 6 d. x 75 Eur); 6) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymo įsiskolinimą už vaiko M. J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iš viso 1665 Eur (22 mėn. 6 d. x 75 Eur); 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. A-3397-(8.2) šeimyna (duomenys neskelbtini) yra paskirta vaiko M. J. J. laikinuoju globėju. Prašo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti šeimynos (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimus ir atsakyti į teismo užduotus klausimus atsisakė.
3. Atsakovas D. J. į teismo posėdį kviestas nebuvo, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas. Atsakovo D. J. atstovas advokatas K. V. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, vaiką atskirti nuo atsakovo D. J. tik laikinai – iki kol jis gydysis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nuo motinos J. J. prašo neatskirti, nes ji sugebės tinkamai pasirūpinti vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atskyrė vaiką M. J. J. nuo motinos J. J. ir nuo tėvo D. J.. Priteisė iš atsakovės J. J. ir atsakovo D. J. išlaikymą vaikui po 75 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019-07-26 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės J. J. ir atsakovo D. J. po 1665 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už vaiko M. J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24. M. J. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo teismas nustatė laikinojo vaiko globėjo – šeimynos (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje. Vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaiko laikinajam globėjui – šeimynai (duomenys neskelbtini). Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
5. Ištinęs visą bylos medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovas D. J. dėl ligos negali tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi M. J. J.. Atsakovė J. J. taip pat dėl savo sveikatos būklės ir socialinių įgūdžių neturėjimo negali savarankiškai pasirūpinti M. J. J.. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad D. ir J. J. dėl objektyvių aplinkybių (dėl ligos) negali vykdyti įstatyme numatytų pareigų mažamečio sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai dėl objektyvių aplinkybių (dėl ligos) negali vykdyti įstatyme numatytų pareigų mažamečio sūnaus atžvilgiu, atsakovams patiems reikalinga priežiūra, teismas atskyrė mažametį M. J. J. nuo tėvų J. ir D. J. ir vaikui skyrė kitą nuolatinį atstovą pagal įstatymą.
6. Atskyrus vaiką M. J. J. nuo tėvų J. J. ir D. J., jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, todėl iš atsakovų teismas priteisė išlaikymą vaikui M. J. J.. Atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, jų pajamas, sveikatos būklę, iš kiekvieno atsakovo M. J. J. teismas priteisė po 75 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.
7. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai J. J. ir D. J. gera valia išlaikymo vaikui M. J. J. neteikė nuo laikinosios globos jam nustatymo, todėl iš jų teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą – iš kiekvieno atsakovo po 1665 Eur už M. J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017- 09-18 iki 2019-07-24, iš viso 1665 Eur (22 mėn. 6 d. x 75 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sumažinti priteistą išlaikymo sumą nuo 75 Eur iki 30 Eur. Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat prašo išreikalauti visų jo turimų sąskaitų piniginių srautų judėjimus laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, kad vaiko M. J. J. laikinasis globėjas šeimyna (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nors teismo priimtas sprendimas turi įtakos šeimynos teisėms ir pareigoms, todėl teismas šiurkščiai pažeidė CPK 329 straipsnio nuostatas.
8.2. Apeliantas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį ir negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų, jis nebuvo supažindintas su civiline byla ir joje esančiais dokumentais, todėl buvo pažeistos jo teisės.
8.3. Teismas, netyręs D. J. turėtų sąskaitų ir atliktų pervedimų srautų, nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
8.4. Apelianto nuomone, teismas priteisdamas išlaikymą sūnui po 75 Eur kas mėnesį mokamų periodinių įmokų, neatsižvelgė į D. J. turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus bei nemotyvavo, kodėl priteista suma yra 75 Eur, o ne kokia nors kita suma.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teisme vykusio teismo posėdžio metu nebuvo gauta motyvuoto šeimynos (duomenys neskelbtini) prašymo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, o juridinis asmuo šeimyna (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis šeimynos įstatais ir taip yra įpareigotas užtikrinti šeimynoje gyvenančių vaikų saugią aplinką bei tinkamą išlaikymą, todėl papildomų, iš anksto įstatymuose nenumatytų teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, sukurta nebuvo ir nebuvo pagrindo teismui trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti į procesą šeimyną (duomenys neskelbtini).
9.2. Teismas, atsižvelgdamas į gydytojų rekomendacijas dėl D. J. būklės, taip pat ir į tai, kad jis 2019-07-19 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu buvo pripažintas ribotai veiksniu (taip pat ir šeimos santykių srityje) bei buvo tinkamai atstovaujamas advokato, priėmė tinkamą sprendimą į teismo posėdį nešaukti atsakovo D. J.. Su visa bylos medžiaga tinkamai buvo susipažinęs D. J. atstovas advokatas K. V., be to, civilinė byla Nr. e2-174-948/2020 yra elektroninė, D. J. turėjo galimybę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais.
9.3. Ieškovas pateikė informaciją, kad išlaikymo įsiskolinimas nebuvo dengiamas jokiomis sumomis ir jokiais laikotarpiais. Teismas, turėdamas pakankamai duomenų apie apelianto D. J. sveikatos būklę, turtinę padėtį ir turimus turtinius įsipareigojimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą priteisti iš jo po 75 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašomų išreikalauti duomenų
12. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti visų jo turimų sąskaitų piniginių srautų judėjimus laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24. Kartu su apeliaciniu skundu teikia VSDFV Panevėžio skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, mokėjimo už suteiktas paslaugas sąskaitas, Mano būstas ir Telia sąskaitas. 2020-05-14 apeliantas teismui pateikė Šiaulių banko 2020-03-09 pažymą apie atliktus mokėjimus į vaikų sąskaitas.
13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Pats apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Šiaulių banko 2020-03-09 pažymą apie atliktus mokėjimus į vaikų sąskaitas, todėl teismas netenkina prašymo dėl duomenų apie piniginius srautus laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24 išreikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teikiami nauji įrodymai susiję su nagrinėjama byla ir apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašomus pridėti prie įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertina visų įrodymų kontekste.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas spręsdamas klausimą, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo jo tėvo, apelianto D. J. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio pagrindu. Šio teismo sprendimo atsakovė J. J. neskundžia, todėl teisėjų kolegija jos atžvilgiu nepasisako.
Dėl laikino globėjo neįtraukimo į procesą
16. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad jo sūnaus teismo sprendime nurodytas laikinasis globėjas šeimyna (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, todėl teismas šiurkščiai pažeidė CPK 329 straipsnio nuostatas.
17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė M. J. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo nustatyti laikinojo vaiko globėjo – šeimynos (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje. Vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaiko laikinajam globėjui – šeimynai (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju teismo sprendime nurodytas laikinasis globėjas šeimyna (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje sprendė dėl į bylą neįtraukto fizinio asmens vaiko laikinojo globėjo – šeimynos (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, nors remiantis CPK 266 straipsniu tai daryti yra draudžiama, o šio draudimo nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo pajamas, sveikatos būklę, iš atsakovo M. J. J. priteisė 75 Eur dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.
21. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas priteisdamas išlaikymą sūnui po 75 Eur kas mėnesį mokamų periodinių įmokų, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus bei nemotyvavo, kodėl priteista suma yra 75 Eur, o ne kokia nors kita suma. Tokia apelianto dėstomai pozicijai teisėjų kolegija pritaria.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas gaunamas pajamas, turtą išlaikyti būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui skundžiamame sprendime visiškai nevertino apelianto gaunamų pajamų, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, išlaikytinių skaičiaus, taip pat jo elgesio, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Teismo nuomone, šiuo atveju turėtų būti vertinama ir nepilnamečio vaiko sveikatos būklė, ar nėra specialių poreikių, kuriems būtinos papildomos išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl priteistą 75 Eur išlaikymo dydį pripažino tinkamu. Šiuo atveju apelianto pateikti įrodymai leidžia teigti, kad sūnaus išlaikymui galbūt atsakovas skirdavo nuo 114 Eur iki 240 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju privalu aiškinis Šiaulių banko 2020-03-09 pažymos turinį.
24. Apeliantas D. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netyręs jo atliktų pervedimų, skirtų sūnaus išlaikymui, nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Šiaulių banko 2020-03-09 pažymą apie atliktus mokėjimus į sūnaus M. J. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-09 iki 2018-05-22. Šie pateikti duomenys teisėjų kolegijai leidžia suabejoti teismo išvada, kad atsakovas D. J. gera valia išlaikymo vaikui M. J. J. neteikė nuo laikinosios globos jam nustatymo. Šiuo atveju priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą būtina išsiaiškinti apelianto nurodomas aplinkybes dėl atliktų mokėjimų į sūnaus M. J. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-09 iki 2018-05-22.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį, savo iniciatyva nesiaiškino aplinkybių, nurodytų šios nutarties 27 ir 28 punktuose. Taigi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad liko neatskleista bylos esmė.
26. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).
28. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos šios nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, laikinojo vaiko globėjo įtraukimą į procesą, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.