- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1715-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02280-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, ir trečiojo asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. (R. B.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, prašydamas priteisti 173,77 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nuosprendžiu buvo nuteistas 30 parų arešto bausme pagal LR BK 178 str. 4 d., o taip pat nuteistas 25 parų arešto bausme pagal LR BK 22 str. 1 d. bei LR BK 178 str. 4 d.; pagal LR BK 63 str. 1 d. 4 p. prie didesnės arešto bausmės pridedant dalį mažesnės bausmės, galutinė šiuo nuosprendžiu ieškovui paskirta bausmė buvo 35 parų areštas. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė buvo 40 parų areštas. Į 40 parų arešto bausmės laiką buvo įskaitytas ir laikinas sulaikymas laikotarpyje nuo 2012-12-20 17:15 iki 2012-12-21 15:30 (imtinai) bei bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžia buvo pradėta skaičiuoti nuo ieškovo sulaikymo vykdant 2013-12-16 nuosprendį. Taip pat ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. ir jam buvo paskirta 45 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 63¹ str. ši bausmė buvo sumažinta iki 30 parų arešto. Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. ir jam buvo paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri buvo sumažinta iki 30 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bei 2014-02-26 nuosprendžiu ieškovui paskirta bausmė buvo subendrinta su ieškovui 2014-01-31 paskirta bausme ir galutinė bausmė ieškovui buvo nustatyta 45 paros arešto.
1.2. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendį jis gavo atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ir pranešė šios įstaigos administracijai, kad pagal šį nuosprendį jam yra skirta 45 parų arešto bausmė, iš kurių 40 dienų ieškovas tuo metu jau buvo atlikęs. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija nurodė ieškovui išsiaiškinti susidariusią situaciją Marijampolės pataisos namuose, kai į juos bus pristatytas ieškovas, tačiau ieškovą pristačius į Marijampolės pataisos namus, į ieškovo prašymus perskaičiuoti jam paskirtą bausmę pataisos namų administracija nekreipė dėmesio ir tik ieškovui pabandžius susižaloti, administracija perskaičiavo arešto terminą. Nepaisant bausmės perskaičiavimo, ieškovas iš Marijampolės pataisos namų buvo paleistas tik 2014-05-13, po to, kai gavo įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nutartį apie ieškovo paleidimą iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę. Taigi, ieškovas laisvės atėmimo bausmę vietoje jam priklausiusių atlikti 45 parų iš tikrųjų atliko 63 paras, t. y. 18 parų ieškovui laisvė buvo atimta neteisėtai.
1.3. Kadangi Marijampolės pataisos namų administracija pažeidė bendrąsias atidumo bei rūpestingumo pareigas, netinkamai nustatydama ieškovo bausmės atlikimo terminus, jų pradžią ir pabaigą, tokiais veiksmais taip pat buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis, kuris neleidžia įkalinti asmens nesant nuosprendžio arba kitokio teisės akto, ir dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė turtinę bei neturtinę žalą, ji priteistina iš Lietuvos valstybės. Turtinę žalą sudaro negautos bedarbio išmokos laikotarpiu nuo 2014-04-19 iki 2014-05-02 (imtinai) bei laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-09-19 (imtinai). Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl nepagrįsto laisvės atėmimo ieškovui kilo slogulys, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, atsirado nepagrįstų nepatogumų, ieškovas pradėjo nepasitikėti aplinka bei teisingumu, nebeliko noro gyventi; po bausmės atlikimo ketino pradėti naują gyvenimą, tačiau neteisėtas įkalinimas 18 parų apsunkino galimybę tai padaryti.
1.4. Ieškovas prašė teismo netaikyti ieškinio senaties ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti, kadangi ketino išieškoti žalą dar 2016 metais, kai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau šios tarnybos paskirtas advokatas parengė LR CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį, o teismui nustačius jo trūkumus, per nustatytą terminą advokatas trūkumų nepašalino ir ieškinys buvo grąžintas ieškovui.
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
2.1. Nurodė, kad ieškovas turėjo pareikšti ieškinį iki 2017-05-13 (imtinai) ir šiuo konkrečiu atveju svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nėra.
2.2. Reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų už 18 dienų ieškovas remiasi tik savo samprotavimais, kad prarado bedarbio pašalpą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad laikotarpyje nuo 2014-04-25 iki 2014-05-13 (imtinai) ieškovas turėjo teisę į bedarbio pašalpą, juo labiau, kad po 2014-05-13 jis jokių nedarbingumo išmokų nėra gavęs. Registracija Darbo biržoje savaime nėra teisinis pagrindas bedarbio pašalpai gauti.
2.3. Ieškovas visiškai neįrodė ir neturtinės žalos padarinių, kilusių dėl galimų neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, nenurodė, kokie būtent ieškovui pasireiškė išgyvenimai ar sukrėtimai.
3. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
3.1. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog ieškinio senaties terminą jis yra praleidęs dėl svarbių priežasčių, dėl laisvės atėmimo atlikimo bausmės, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose bausmės atlikimo tvarką, yra numatyta galimybė ginti pažeistas įkalintųjų asmenų teises ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
3.2. Dėl kitų ieškinyje išdėstytų argumentų trečiasis asmuo nepasisakė, nes ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisę ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, 540 Eur neturtinės žalos atlyginimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4.1. Teismas atnaujino ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikšti ir sprendė, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – valstybės ieškovui paskirto advokato kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovas savalaikiai ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms apginti, nes vos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2016 metais kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2016-10-19 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3792-17235 suteikė ieškovui antrinę teisinę pagalbą, tad ieškovas pirmą kartą bandė ginti savo pažeistas teises dar nepasibaigus LR CK 1.125 str. 8 d. numatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, o aplinkybės, dėl kurių šios teisės ieškovas negalėjo realizuoti per įstatymo nustatytą terminą, atsirado ne dėl pačio ieškovo kaltės. Nebūdamas profesionalus teisininkas ieškovas galėjo nesuvokti, kokius būtent trūkumus prašo pašalinti teismas, taigi objektyviai neturėjo galimybės juos pašalinti, o valstybės paskirtas advokatas tinkamai neatliko būtinų veiksmų ieškinio trūkumams pašalinti.
4.2. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kurio bausmės atlikimo laikas buvo pasibaigęs dar 2014-04-25, buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos tik 2014-05-13, t. y. ieškovas 18 parų buvo laikytas be jokio teisinio pagrindo.
4.3. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad iki laisvės atėmimo momento gaudavo realias nedarbo išmokas. Nors ieškovas nurodė, kad nuo 2006-11-21 buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir gaudavo bedarbio pašalpas, tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų turinio matyti, jog ieškovas gavo nedarbo išmokas tik 2007 metais, t. y. daugiau negu septyneri metai iki ginčui aktualaus laikotarpio, o apie būtent aktualiu laikotarpiu (t. y. iki laisvės atėmimo momento) ieškovo gaunamą arba jam priklausiusią nedarbo išmoką duomenų nėra. Įrašymas į asmenų, neturinčių darbo, sąrašus dar savaime nėra teisinis pagrindas nedarbo išmokai gauti, o pagrindų gauti nedarbingumo išmoką būtent ieškovo nurodytu laikotarpiu ieškovas nėra nurodęs.
4.4. Teismas nurodė, kad nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą neturtinę žalą (t. y. sveikatos sutrikdymo pažymų, paskirtų vaistų receptų, jų pirkimo kvitų, nustatytų diagnozių ir kt.), tačiau atsižvelgiant į žmogaus laisvės principą, į tai, kad ieškovo laisvė be jokio teisėto pagrindo buvo suvaržyta 18 parų, bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 540,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą (18 parų x 30 EUR = 540,00 EUR).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, o taip pat prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
5.1. Nurodė, kad atstovas visuomet veikia kito asmens – atstovaujamojo vardu, o per procesinį atstovą atlikti teisiniai veiksmai sukelia teisines pasekmes ne pačiam atstovui, o tik atstovaujamajam, todėl jeigu ieškovas, veikdamas per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu paskirtą advokatą, tikėjosi jam naudingų teisinių padarinių, ieškovui turi tekti ir tokie teisiniai padariniai, kurie neatitinka ieškovo interesų. Procesiniai veiksmai, šiuo atveju procesinis aplaidumas, veikiant per atstovą sukelia tiesiogines pasekmes proceso šaliai, todėl teismas, pripažindamas, kad terminas pateikti ieškinį buvo praleistas ne dėl ieškovo, o tik dėl jo atstovo – advokato kaltės, turėjo pripažinti, kad jeigu ieškovo atstovavimas buvo teisėtas, ieškovui teisėtai tenka šio atstovavimo pasekmės. Teismui nustačius dėl praleisto ieškinio senaties termino kaltą asmenį – valstybės paskirtą advokatą, priteistina neturtinė žala turėtų būti nukreipiama į nustatytą kaltą asmenį, o ne valstybę.
5.2. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytą neturtinę žalą, todėl neturėjo pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Vien tik neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.
6. Ieškovas R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, neteisėtų veiksmų ieškovo R. B. atžvilgiu, kurie pasireiškė neteisėtu jo laisvės, kaip vienos svarbiausių asmeninių neturtinių vertybių, suvaržymu ir pažeidimu, o būtent ieškovo laikymu įkalinimo įstaigoje (Marijampolės pataisos namuose) be jokio teisinio pagrindo 18 parų ilgiau, negu jam buvo skirta galutinė subendrinta arešto bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje. Šioje dalyje nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir teismo padarytų išvadų nekvestionavo. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas R. B. neįrodė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų jis būtų patyręs turtinės žalos negautų pajamų (nedarbo išmokos) forma, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Apeliaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo kelią klausimą tik dėl dviejų aspektų – neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimo, teigdami, jog ieškovas nepateikė teismui jokių tokios žalos patyrimo faktą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinės žalos kompensaciją, bei dėl ieškinio senaties instituto taikymo, teigdami, jog teismas nepagrįstai atnaujino ieškovo praleistą CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti.
10. Bylos duomenys patvirtina ir nei viena iš ginčo šalių iš esmės nekvestionavo fakto, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2014-05-13, kai ieškovas R. B. buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, jį ten išlaikius 18 parų ilgiau, negu buvo skirta teismo nuosprendžiu, nes būtent tada ieškovas sužinojo ir objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (jo pobūdį, trukmę), juo labiau, kad kaip paaiškino pats ieškovas, dar iki jo faktinio paleidimo, jam būnant iš pradžių Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, o vėliau ir Marijampolės pataisos namuose, jis buvo kreipęsis į šių įkalinimo įstaigų administraciją, prašydamas perskaičiuoti paskirtą bausmę ir nurodydamas, jog ją jau faktiškai atliko, t. y. jau prasidėjus jo neteisėtam laisvės apribojimui tą suvokė (CK 1.127 str. 1 d.). Atitinkamai ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017-05-13. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2018-07-04, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą 1 metus ir beveik 2 mėnesius, kas savo ruožtu galėtų sudaryti teismui savarankišką CK 1.131 str. 1 d. įtvirtintą pagrindą, atsakovui prašant, atmesti ieškinį.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, laikydamas, kad ieškovas R. B. tinkamai ir laiku ėmėsi veiksmų savo pažeistai teises ginti, kreipėsi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pirmą kartą nepraleidęs ieškinio senaties termino pateikė ieškinį, tačiau pradėtas procesas nebuvo užbaigtas dėl jį atstovavusio valstybės paskirto advokato kaltės, pastarajam neištaisius teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovą atstovavusio advokato veiksmus (neveikimą), kaip pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, juos pervertino ir nepagrįstai laikė vienintele, nuo ieškovo valios nepriklausančia priežastimi, per visą trejų metų terminą nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos sutrukdžiusia jam tinkamai ir laiku kreiptis teisminės gynybos. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kitų aplinkybių, egzistavusių aktualiu laikotarpiu, dėl kurių ieškovas galėjo ar negalėjo pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, taip pat neanalizavo paties ieškovo veiksmų, jų priežasčių ir kitų teisiškai reikšmingų sprendžiant dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, pateisinamumo aspektų.
12. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti; tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017; 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019 ir kt.).
13. Kaip jau buvo minėta, apie savo teisių pažeidimą ieškovas žinojo jau paties teisės į laisvę tęstinio, 18 paras trukusio laikotarpio metu, vėliausiai sužinojo iš karto po to, kai buvo paleistas į laisvę, o būtent 2014-05-13. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą reiškiant reikalavimus dėl neteisėtu laisvės apribojimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi tik 2016-10-12, t. y. praėjus beveik 2,5 metų nuo teisės į ieškinį šioje byloje atsiradimo dienos. Nors tokia pagalba jam buvo suteikta dar 2016-10-19 sprendimu, tačiau pirmą kartą ieškovo R. B. ieškinys Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2017-04-05, t.y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo teisinės pagalbos suteikimo bei beveik 3 metams nuo ieškinio senaties termino pradžios, prieš pat jo pabaigą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20763-987/2017 ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti; ieškovo atstovo 2017-05-02 prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2017-05-17, tačiau per teismo nustatytą terminą neištaisius ieškinio trūkumų, ieškinį teismo 2017-05-24 nutartimi nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis įsiteisėjo ir ieškovo nebuvo skundžiama. Byloje nėra duomenų, kad po šios nutarties priėmimo iki pat ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek asmeniškai, tiek per atstovą būtų kreipęsis su reikalavimais dėl padarytos žalos atlyginimo. Net jeigu ir būtų vertinama, kad visą laikotarpį nuo pirminio ieškovo kreipimosi į teismą su reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iki teismo nutarties ieškinį laikyti nepaduotu, t. y. jog 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais iš tikrųjų egzistavo aplinkybės, objektyviai nepriklausiusios nuo ieškovo, bet be jo kaltės sutrukdžiusios jam tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, sietinos su netinkamu valstybės jam paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato savo darbo atlikimu, nepateisinamu neveikimu, dėl kurių pateiktas ieškinys nebuvo teismo priimtas, tai ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokios, eliminavus tuos du mėnesius, kitos aplinkybės tiek per trejų metų ieškinio senaties laikotarpį nuo 2014-05-13 (kai ieškovas buvo paleistas į laisvę) iki 2017-04-05 (kai pirmą kartą kreiptasi į teismą), tiek ir jam pasibaigus (iki ieškinio šioje byloje pareiškimo 2018-07-04) objektyviai jam sutrukdė kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog per likusį virš 4 metų laikotarpį, kuomet nebuvo kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, susiklostė pateisinamos nuo jo nepriklausančios kliūtys bei aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios jam įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, jog visą tą laiką jis veikė kaip rūpestingas, atidus, aktyviai savo teisėmis besirūpinantis asmuo, dėjo pastangas pažeistai teisei apginti ir pan. Pirmosios instancijos teismas, sprendime darydamas išvadą, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą išimtinai ne dėl savo kaltės, o vien tik dėl jam paskirto atstovo kaltės, visiškai nevertino paties ieškovo elgesio ir veiksmų (neveikimo) visą kitą laikotarpį, kai jam nebuvo teikiama minėta valstybės garantuojama teisinės pagalba, ir padarė visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas, jog ieškovas veikė kaip atidus ir rūpestingas asmuo.
14. Ta aplinkybė, kad ieškovas tam tikrą laiką tiek per ieškinio senaties terminą, tiek ir jam pasibaigus, buvo įkalintas atitinkamose laisvės atėmimo įstaigose pagal jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose, taip pat ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, negali būti laikoma pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą bei jį atnaujinti sudarančia pagrindą svarbia priežastimi. Pirma, laisvės atėmimo vietose ieškovas atsidūrė ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, bet būdamas nuteistas už jo paties padarytas nusikalstamas veikas. Antra, byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo objektyvios galimybės kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam suteikimo ir tokią pagalbą gauti, jeigu ji jam buvo būtina, taip pat pats pateikti teismui ieškinį, juo labiau, kad ir nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį parengė ir pateikė asmeniškai, nesinaudodamas advokato teisine pagalba, būdamas įkalintas (atlikdamas bausmę laisvės atėmimo įstaigoje), savarankiškai pašalindamas teismo 2018-07-13 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ir dėl teisinės pagalbos šioje byloje į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipęsis tik 2018-09-20. Trečia, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas R. B. per visą laikotarpį nuo ieškinio senaties termino pradžios, aktyviai naudojosi savo, kaip įvairių procesų (baudžiamųjų, administracinių) dalyvio, teisėmis, kitose bylose teikdamas apeliacinius skundus dėl jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, prašymus dėl bausmės sušvelninimo ir pan., todėl nėra aišku, kodėl taip pat laiku negalėjo ginti savo pažeistų civilinių teisių.
15. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad buvusiomis aplinkybėmis ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti pakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, visiškai nevertino tokiam klausimui išspręsti kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.
16. Kadangi ieškovas R. B. praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d., atsiranda pagrindas ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi. Atitinkamai apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ta jo dalis, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) . Atmetus ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, nėra pagrindo ir prasmės apeliacinės instancijos teismui pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, ieškovo R. B. naudai priteista 540 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti.