Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad skyrėsi su sugyventine J. G., bet dar šventes buvo su šeima, bandė išsaugoti santykius. Sausio 17 dieną pasikvietė ją papietauti ir atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, pamatė automobilyje sėdintį M. V.. Jam (D. P.) jis trenkė delnu į nosį ir, sukilus emocijoms, pats trenkė jam vieną smūgį į veidą atgal. Čia buvo sausio 17 dieną, apie pietus (duomenys neskelbtini) kieme. Nežino, kodėl jis buvo tame kieme, pats atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę. Prieš tai susirašė su J., kad papietaus. Atvažiavo, nesulaukė jos ateinančios, ėjo pažiūrėti ir pamatė, kad stovi M. V., o J. ėjo link jo automobilio, pamatė jį, apsisuko ir nuėjo. Gal ji norėjo sėstis į M. V. automobilį, nežino. Ji ėjo link automobilio. Pats atėjo sakydamas „ką jūs čia darot?“, ji, likus apie 2 metrus iki M. V. automobilio, išsigandusi apsisuko ir nuėjo. Jis pakeltu tonu kalbėjo su M. V.. J. buvo prie automobilio, kai liepė M. V. išlipti, bet nežino, ar ji matė, kaip M. V. jam trenkė ir kaip jis pats jam trenkė. Iki šio įvykio nebuvo pažįstamas su M. V.. Kai atėjo prie jo automobilio, jis sakė, kad važiuoja kavos atsigerti, tai liepė jam išlipti pasikalbėti. Su J. draugavo, paskui gimė vaikas, gal 5 metus gyveno. Pastaruoju metu bandė santykius iš naujo lipdyti, nes ji išsikėlė iš jo. Per Kalėdas buvo kartu. Paprašė M. V. patraukti automobilį, nes jis stovėjo vidury aikštelės ir norėjo pasikalbėti apie tai, ką jie čia daro. Jam M. V. pasakė, kad eitų aiškintis su J., o ji apsisuko ir pabėgo. Paprašė jo išlipti iš automobilio pasikalbėti vieną kartą, antrą, trečią kartą jau griežtai, M. V. trenkė jam į nosį, o jis jam atgal. M. V. pirmas smūgiavo. M. V. trenkė į nosį, kad jis atsitrauktų nuo automobilio. Skaudėjo gal 10-15 minučių. Dėl šio įvykio nesikreipė į medikus. Sudavė jam smūgį, gali būti, kad pataikė į veidą, su kairės rankos kumščiu ar delnu, nepamena. M. V. jam sutrenkė su delnu. Kai pats sudavė, buvo prie automobilio, kai M. V. jam sudavė, taip pat buvo prie automobilio. M. V. jam sudavė sėdėdamas automobilyje. Durys buvo atidarytos, jas atidarė, nes M. V. su juo nenorėjo kalbėtis. Pasakė griežtu tonu, gal jam suveikė savisauga ir M. V. jam trenkė iš baimės. Po jo smūgio galėjo pasišalinti, bet to nepadarė. Pripažįsta šią nusikalstamą veiką. Negali komentuoti, ką J. matė, o ko ne. Mano, kad ji gali duoti šališkus parodymus ir palaikyti M. V. poziciją. Yra priežasčių, nes ji atvyksta į namus, viską išdaužo, kviečia policiją, smurtauja prieš jį ir yra pradėta baudžiamoji byla. Kai M. V. jam trenkė, bandė užsidaryti automobilio duris, neleido uždaryti durų ir jam sudavė. Mano, kad ir jis, ir M. V. nusikalto. Neturėjo jokios informacijos, kad M. V. yra J. dabartinis draugas. Negali pasakyti, ką J. jam atrašė, kai ją pasikvietė pietų ir atsigerti kavos. Žinojo, kad ji turi klientę, dar parašė, ji atrašė „netrukdyk, dar darbuojuosi“, tada dar palaukė ir tada ėjo pas ją ir pamatė M. V.. Kai pradarė dureles, automobilio atžvilgiu buvo tarp pradarytų durų ir kalbėjosi su juo. Paties galva ir jo galva buvo beveik vienodu atstumu. Buvo jam pasiekiamas. Nepamena, ar su dešine, ar su kaire trenkė, bet iš delno. Nežino, kur jis laikė ranką tuo momentu, kai jam sudavė. Dešimties balų lygyje skausmą vertina septyniais-aštuoniais balais. Pripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajam skausmą. Dėl sausio 18 dienos įvykio gali paaiškinti, kad susitiko su M. V. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apie 18 valandą. Paklausė, gal gali pasikalbėti, tada apsižodžiavo, jis pasakė, kad ką norės, tą darys tiek su drauge, tiek su vaiku. Besiklausant jo, suspaudė kumščius. Tada M. V. jį pargriovė ant žemės, pats atsistojo ir trenkė M. V. į galvą. Trenkė į veido sritį, gali būti, kad pataikė į lūpą, nes trenkė į veido sritį. Pagriebė jį už žasto ir pargriovė. Sutinka, kad padarė jam sužalojimus lūpoje, kraujosruvą kairiame žaste. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, bet tuo pačiu teigia, kad M. V. nusikalto ir jo atžvilgiu. Parašė pareiškimą jo atžvilgiu gal po mėnesio. Kai jį išleido iš ligoninės, sužinojo, kad M. V. parašė pareiškimą jo atžvilgiu ir tada jis pats parašė. Atlygino ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį. Akistatos metu klausė jo, ar turi nuostolių, sakė, kad nieko nereikia, neturi laiko, tada gavo užblokuotą sąskaitą, sumokėjo ligonių kasoms. Nematė ir nežino, ar kas galėjo matyti šį įvykį. M. V. jį pastūmė, pargriuvo, atsistojo, trenkė jam, jis pačiupo jį už kaklo ir iš apačios tris kartus trenkė jam į veido sritį. Pripažįsta, kad atliko visus jam inkriminuotus veiksmus. Matė byloje J. garso įrašą, bet tai buvo po įvykio. Buvo pyktis ir ant J., bet tai, kas buvo pasakyta, nebuvo padaryta. Gailisi dėl savo elgesio. Susitiko su M. V. prie parduotuvės atsitiktinai. D. P. ėjo į parduotuvę, jis išėjo ir susitiko lauke prie durų. Mandagiai paklausė, ar jis gali palikti juos ramybėje. M. V. pradėjo keiktis, pradėjo grasinti jo vaikui ir J., ir jis turi laukti su asilo ausim. Grasino vaiko susidorojimu. Nesakė, ką konkrečiai darys. Gailisi sukėlęs fizinį skausmą. Tai nėra gailestis iš reikalo. Kalbėjo, kad uždaužys, nes jį dar veikė pyktis. Tada, kai pakalbėjo su J., išsiaiškino ir gailisi, kad apskritai tai įvyko. Ji galėjo ateiti ir pasakyti, kad tai jos draugas, ir galėjo to nebūti. Jeigu M. V. nebūtų jam pirmas sudavęs, žinoma, kad nebūtų jam sudavęs pirmas. M. V. veiksmai ir nulėmė, kad pats jam sudavė. Jeigu jo nebūtų pastūmęs, nebūtų M. V. sudavęs. M. V. neturėjo pagrindo jį pastumti. Akistatos metu siūlė nukentėjusiajam taikytis, buvo išsiaiškinęs su J. santykius, buvo praėjęs pyktis. Kiek supranta, M. V. nenori taikytis dėl to, jog nori, kad jis turėtų teistumą. Neberašo grasinančių žinučių, neatlikinėja neteisėtų veiksmų, su M. V. visiškai nebendrauja, neturi jo kontaktų. Šiai dienai nebendrauja su M. V., o su J. - tik vaiko klausimais. Šiai dienai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tiek jis iškėlė, tiek ji. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutiktų sumokėti 500 eurų. Nesutinka su visa civilinio ieškinio apimtimi, nes tai yra neadekvati suma. Uždirba truputį daugiau nei minimumą, moka alimentus, paskolą ir neturi šiai dienai galimybės mokėti. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur jis yra nukentėjusysis, o kitas ikiteisminis tyrimas yra jo atžvilgiu, tai buvo J. atsakomasis žingsnis ir jis tapo įtariamuoju. Įtarime nurodyta, kad jis, J. teigimu, galimai naudojo smurtą prieš ją. Sutinka atlyginti 500 eurų žalą nukentėjusiajam, nes jo finansinė padėtis sunki - moka paskolą, alimentus. Nesitarė dėl žalos atlyginimo, nes jam uždrausta su juo bendrauti. Šiandienai gali atlyginti 500 eurų. Dirba pagal individualią veiklą, bet papildomų pajamų neturi. Iš (duomenys neskelbtini) negauna pajamų, nes J. G. draudžia jam jas nuomoti, tai tik draugams nuomoja. Klausė M. V., ar jis patyrė žalą. Jis sakė, kad neturi laiko bylinėtis po teismus.

Nukentėjusysis M. V. teisme paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio sumą sudaro tai, kad buvo du kartus užpultas, du kartus pažemintas, laikas sugaištas teisme ir tyrime. Ne kartą teko D. P. sutikti, vėl užgauliojimai, buvo sekamas iki namų. Buvo persekiojamas. Po pirmos dienos įvykio buvo sekamas iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Praeitą šeštadienį vėl buvo sekamas iki namų. Prasilenkė (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuvažiavo iki namų ir atvažiavo D. P., vėl užgauliojo jį, iškišo galvą pro automobilio langą, įžeidinėjo, išvadino „išgama“, sakė, kad prisižais ir nuvažiavo. Buvo birželio mėn., D. P. jį pastebėjo, paklausė „kaip sekasi, m...?“. Į psichologą nesikreipė, sausio-vasario mėnesiais vartojo homeopatinius vaistus nuo nerimo. Pavadinimo nepamena, bet juos išrašė gydytoja. Į gydytoją kreipėsi dėl nerimo, susijusio su šiomis veikomis, dėl D. P. veiksmų. Galėtų pateikti dokumentus, kad kreipėsi į gydytojus. Yra dirbantis, dirba statybose, dėl šio įvykio buvo sugaištas darbo laikas, neteko dalies pajamų. Dirbti galėjo, tik jautė psichologinį stresą, nes buvo persekiojamas. Niekada negali žinoti, iš kur D. P. gali pasirodyti, tai ta nežinomybė baugino. Jo žiniomis, D. P. turi ir kitų pajamų šaltinių, vykdo (duomenys neskelbtini) nuomą, tiksliai nežino, kuo užsiima, bet mano, kad teismas neturėtų atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Sausio 17 dieną jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sausio 18 dieną padaryti sužalojimai. Dėl 17 dienos skausmo gavo 1 smūgį į veidą, juto skausmą. Tą pačią ir kitą dieną juto skausmą, bet didesnių sužalojimų nebuvo. Antrą dieną gavo smūgį į tą pačią pusę, buvo prakirsta lūpa, kuri gijo savaitę, fizinį skausmą antru atveju juto apie 4 dienas, matomi sužalojimai buvo apie 1 savaitę. Nurodė gydytojai, kas vyksta ir dėl ko kreipiasi. Nurodė konfliktines situacijas. Kaltinamasis niekada neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Neatlygino žalos. Po posėdžio buvo susitikęs, vėl patyrė užgauliojimus. Dėl atsiprašymo posėdžio metu, mano, kad tai nebuvo nuoširdus atsiprašymas. Dėl užgauliojimų nesikreipė į pareigūnus, kai privažiavo iš galo, nesitikėjo ir nespėjo nufilmuoti. Nefilmavo ir nuvažiuojančio, nes jis išsakė užgauliojimus ir nuvažiavo. Gavo 200 eurų pervedimą iš kaltinamojo. Kreipėsi į medikus balandžio mėnesį, nes tęsėsi tas nerimas, kuris nepraėjo ir nusprendė kreiptis į specialistus. Stresas tęsėsi, todėl ir kreipėsi, o ne dėl to, kad buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Vyko akistata tarp jo ir kaltinamojo. Nebuvo pateikęs civilinio ieškinio. Akistatos metu nebuvo kalbos apie jo reikalavimą atlyginti žalą. Nepamena, ar jis akistatos metu atsisakė žalos. Pamena, kad siūlė susitaikyti, o jeigu nesitaikys, tai D. P. irgi eis per teismus ir rašys pareiškimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2023-01-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame M. V. nurodė, jog apie 17.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu jo draugės buvęs sugyventinis D. P. jį sumušė. Suduoti 2 smūgiai kumščiais į veido sritį, dėl ko patyrė sužalojimus, buvo prakirsta viršutinė lūpa. Šių veiksmų metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu į gydymo įstaigą nesikreipė, į ją kreipsis po šios apklausos. Prašo nubausti D. P. įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, jo pareiškimo sąlygos jam išaiškintos. Apklaustas M. V. parodė, kad 2022-11-11 per pažinčių programėlę „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su mergina - J. G.. Bendravo porą savaičių, o po to susitiko gyvai. Bendravo toliau, vienas kitam patiko. J. jam papasakojo, kad 9 metus gyveno su buvusiu sugyventiniu D. P., o jie turi bendrą vaiką. Asmenys išsiskyrė 2022 m. pavasarį, kai D. susirado kitą moterį. J. su D. kartu nebegyvena apie metus laiko, todėl tarp jų užsimezgė artimi santykiai. Šiuo metu kartu negyvena, tačiau dažnai susitinka ir kartu leidžia laiką. 2023-01-17 apie 11.00 val. atvažiavo prie J. darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į vidinį kiemą ir laukė, kol ateis J.. Turėjo važiuoti atsigerti kavos. Matė, jog nuo savo darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ link jo automobilio ateina J.. Tuo metu, kai laukė J., kažkas atidarė jo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles. Pamatė vyriškį, kuris nieko nelaukęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą, kitų smūgių išvengti pavyko. Šis asmuo pradėjo šaukti, kad paliktų J. ramybėje. Iš karto suprato, jog tai J. buvęs sugyventinis D.. Šis asmuo jį koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konfliktas baigėsi, kai D. trenkė durimis ir pasišalino. J. išsigando ir grįžo į darbovietę. Į policiją neskambino, nes sužalojimų išvengė. Pagalvojo, kad konfliktai tuo ir baigsis. Jam buvo trenkta į kairįjį skruostikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Ji dešimties balų skalėje įvertina 2 balais. Pasibaigus konfliktui, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti statybinių medžiagų. Buvo apie 11.30 val., kai tuo metu už savo automobilio pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Už vairo sėdėjo tas pats D., kuris jį persekiojo. Įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipęs iš automobilio atėjo prie jo. Jis pradėjo aiškinti, kad paliktų J. ramybėje, neva jie turi šeimą, bendrą vaiką, paskolą. Jis jam grasino, jog pagal jo valstybinius numerius sužinos viską apie jį, grasino sabotuoti jo statybinius projektus ir t. t. Jam pasakė, kad ir toliau bendraus su J.. D. susinervino ir išvažiavo. 2023-01-17 tuo viskas ir baigėsi. 2023-01-18 apie 13.00 val. susitiko su J.. Abu išvažiavo atsigerti kavos. Prabuvo iki 15.30 val., kai ją parvežė prie „(duomenys neskelbtini)“. Apie 17.00 val. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio, kai iš karto pamatė prie parduotuvės D.. Jis vėl norėjo „pasikalbėti“. Jis jo klausė, ar buvo šiandien susitikti su J. kavos. Jam nurodė, kad buvo ir tai ne jo reikalas. Tada nieko nelaukęs D. kumščiu smūgiavo į jo viršutinę lūpą kairėje veido pusėje. Jam iš karto buvo prakirsta lūpa bei sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų sistemoje įvertina 6 balais. Sulaukęs netikėto smūgio pradėjo gintis. Abu pradėjo stumdytis, o jam galėjo suduoti keletą smūgių, nes buvo neadekvatus ir puolė ant jo. Neturėjo pasirinkimo. Sulaukė dar vieno smūgio kumščiu į kairįjį žandikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Šį skausmą vertina 5 balais. Bandė D. paguldyti ant žemės, tačiau jis išsilaisvino. Konfliktas nurimo, o jis pats nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Paskui nusprendė kreiptis į policiją, nes nežinojo, ką daryti. Po šios apklausos kreipėsi į gydymo įstaigą, nes gali reikėti siūti lūpą. Privataus sveikatos draudimo neturi, turtinės žalos nepatyrė. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, jo pareiškimo sąlygos jam paaiškintos (1 t., b. l. 9-17);

- nukentėjusiojo M. V. parodymai, kad, kaip ir rašė pareiškime, 2022-11-11 per pažinčių programėlę „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su mergina J. G.. Bendravo porą savaičių, o po to susitiko gyvai. Bendravo toliau, vienas kitam patiko. J. kam papasakojo, kad 9 metus gyveno su buvusiu sugyventiniu D. P., o jie turi bendrą vaiką. Asmenys išsiskyrė 2022 m. pavasarį, kai D. susirado kitą moterį. J. su D. kartu nebegyvena apie metus laiko, todėl tarp jų užsimezgė artimi santykiai. Šiuo metu kartu negyvena, tačiau dažnai susitinka ir kartu leidžia laiką. 2023-01-17 apie 11.00 val. atvažiavo prie J. darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į vidinį kiemą ir laukė, kol ateis J.. Turėjo važiuoti atsigerti kavos. Matė, jog nuo savo darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ link jo automobilio ateina J.. Tuo metu, kai laukė J., kažkas atidarė jo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles. Pamatė vyriškį, kuris nieko nelaukęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą, kitų smūgių išvengti pavyko. Kai buvo suduotas smūgis, jis sėdėjo automobilyje. Šis asmuo pradėjo šaukti, kad paliktų J. ramybėje. Iš karto suprato, jog tai J. buvęs sugyventinis D.. Šis asmuo jį koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konfliktas baigėsi, kai D. trenkė durimis ir pasišalino. J. išsigando ir grįžo į darbovietę. Į policiją neskambino, nes sužalojimų išvengė. Pagalvojo, kad konfliktai tuo ir baigsis. Jam buvo trenkta į kairįjį skruostikaulį, sužalojimų jam jokių neatsirado, tik patyrė fizinį skausmą. Pasibaigus konfliktui, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti statybinių medžiagų. Buvo apie 11.30 val., kai tuo metu už savo automobilio pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ . Už vairo sėdėjo tas pats D., kuris jį persekiojo. Įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipęs iš automobilio atėjo prie jo. Jis pradėjo aiškinti, kad paliktų J. ramybėje, neva jie turi šeimą, bendrą vaiką, paskolą. Jis jam grasino, jog pagal jo valstybinius numerius sužinos viską apie jį, grasino sabotuoti jo statybinius projektus ir t. t. Jam pasakė, kad ir toliau bendraus su J.. D. susinervino ir išvažiavo. 2023-01-17 tuo viskas ir baigėsi. 2023-01-18 apie 13.00 val. susitiko su J.. Abu išvažiavo atsigerti kavos. Prabuvo iki 15.30 val., kai ją parvežė prie „(duomenys neskelbtini)“. Apie 17.00 val. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio, kai iš karto pamatė prie parduotuvės D.. Jis vėl norėjo „pasikalbėti“. Jis jo klausė, ar buvo šiandien susitikti su J. kavos. Jam nurodė, kad buvo, ir tai ne jo reikalas. Tada nieko nelaukęs D. kumščiu vieną kartą smūgiavo į jo viršutinę lūpą kairėje veido pusėje. Jam iš karto buvo prakirsta lūpa bei sukeltas fizinis skausmas. Sulaukęs netikėto smūgio pradėjo gintis. Abu pradėjo stumdytis, o jam galėjo suduoti keletą smūgių, nes buvo neadekvatus ir puolė ant jo. Neturėjo pasirinkimo. Tada D. kumščiu vieną kartą trenkė vėl į kairįjį žandikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Bandė D. paguldyti ant žemės, tačiau jis išsilaisvino. Konfliktas nurimo, o jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Paskui nusprendė kreiptis į policiją, nes nežinojo, ką daryti. Po policijos kreipėsi į medikus, buvo apžiūrėtas ir paleistas gydytis ambulatoriškai. Pas ekspertus nuvykęs buvo. Taip pat nori paminėti, kad šiandien, tai yra, 2023-01-23, apie 09.30 val. atvyko pas J. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Po kokios valandos J. SMS žinutėmis pradėjo rašyti D. P., sakydamas, kad jam J. grąžintų kažkokius daiktus, nors J. jų neturėjo. J. jam nei atrašinėjo į SMS žinutes, nei kėlė ragelį. Apie 11.00 val. D. atvyko prie J. buto ir pradėjo barškinti į duris, tačiau durų jam niekas nedarė. Apie 12.10 val. jis atrakino buto duris, nes jau ruošėsi eiti ir tuo metu laiptinėje priešais stovėjo D., griebė jį už striukės ir ištempė lauk į laiptinę (tuo metu jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo.) Pamatė, kad D. bėga pas J. į namus ir bando užsirakinti duris, tačiau pagriebė už rankenos ir neleido durų užrakinti. Atidarė duris ir tada pagriebė D. už striukės, norėjo jį ištempti iš J. buto. Ištempus iš buto D., jie abu apsistumdė laiptinėje, jiems stumdantis D. jį pastūmė ir jis trenkėsi nugara į radiatorių, jam skaudėjo, fizinis skausmas sukeltas buvo. Ant nugaros atsirado nubrozdinimas. Jis D. nustūmė nuo savęs, prispaudė jį ranka, kad jo nežalotų, jis pradėjo šaukti, kad paleistų, kad jis yra ant jo parašęs pareiškimą, jam sakė, kad taip pat yra parašęs pareiškimą. Tuo jų konfliktas pasibaigė. Tada D. palipo keliais laiptais į viršų, jis lipo į apačią ir jis bandė jam su koja įspirti, tačiau nepataikė. Išėjęs į lauką gavo J. SMS žinutę, kad ji iškvietė pareigūnus, dėl to lauke sulaukė pareigūnų. Viskas vyko laiptinėje, antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), įvykis įvyko apie 12.20 val. (1 t., b. l. 63-66). Papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad, kaip sakė ankstesnėje apklausoje, 2023-01-17 apie 11.00 val. atvažiavo prie J. darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į vidinį kiemą ir laukė, kol ateis J.. Turėjo važiuoti atsigerti kavos. Matė, jog nuo savo darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ link jo automobilio ateina J.. Tuo metu, kai laukė J., kažkas atidarė jo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles. Pamatė vyriškį, kuris nieko nelaukęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą, kitų smūgių išvengti pavyko. Kai buvo suduotas smūgis, jis sėdėjo automobilyje. Šis asmuo pradėjo šaukti, kad paliktų J. ramybėje. Iš karto suprato, jog tai J. buvęs sugyventinis D.. Šis asmuo jį koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konfliktas baigėsi, kai D. trenkė durimis ir pasišalino. J. išsigando ir grįžo į darbovietę. Į policiją neskambino, nes sužalojimų išvengė. Pagalvojo, kad konfliktai tuo ir baigsis. Jam buvo trenkta į kairįjį skruostikaulį, sužalojimų jokių neatsirado, tik patyrė fizinį skausmą. Pasibaigus konfliktui, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti statybinių medžiagų. Buvo apie 11.30 val., kai tuo metu už savo automobilio pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kaip sakė ankstesnėje apklausoje, 2023-01-17 apie 11.00 val. atvažiavo prie J. darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į vidinį kiemą ir laukė, kol ateis J.. Turėjo važiuoti atsigerti kavos. Matė, jog nuo savo darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ link jo automobilio ateina J.. Tuo metu, kai laukė J., kažkas atidarė jo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles. Pamatė vyriškį, kuris nieko nelaukęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą, kitų smūgių išvengti pavyko. Kai jam buvo suduotas smūgis, jis sėdėjo automobilyje. Šis asmuo pradėjo šaukti, kad paliktų J. ramybėje. Iš karto suprato, jog tai J. buvęs sugyventinis D.. Šis asmuo jį koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konfliktas baigėsi, kai D. trenkė durimis ir pasišalino. J. išsigando ir grįžo į darbovietę. Į policiją neskambino, nes sužalojimų išvengė. Pagalvojo, kad konfliktai tuo ir baigsis. Jam buvo trenkta į kairįjį skruostikaulį, sužalojimų jokių neatsirado, tik patyrė fizinį skausmą. Pasibaigus konfliktui, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ pirkti statybinių medžiagų. Buvo apie 11.30 val., kai tuo metu už savo automobilio pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Už vairo sėdėjo tas pats D., kuris jį persekiojo. Įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipęs iš automobilio atėjo prie jo. Jis pradėjo aiškinti, kad paliktų J. ramybėje, neva jie turi šeimą, bendrą vaiką, paskolą. Jis jam grasino, jog pagal jo valstybinius numerius sužinos viską apie jį, grasino sabotuoti jo statybinius projektus ir t. t. Jam pasakė, kad ir toliau bendraus su J.. D. susinervino ir išvažiavo. 2023-01-17 tuo viskas ir baigėsi. 2023-01-18 apie 13.00 val. susitiko su J.. Abu išvažiavo atsigerti kavos. Prabuvo iki 15.30 val., kai ją parvežė prie „(duomenys neskelbtini)“. Apie 17.00 val. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio, kai iš karto pamatė prie parduotuvės D. (tą patį vaikiną, kuris jį sumušė 17 d.). Jis vėl norėjo „pasikalbėti“. Jis jo klausė, ar buvo šiandien susitikti su J. kavos. Jam nurodė, kad buvo, ir tai ne jo reikalas. Tada nieko nelaukęs D. kumščiu vieną kartą smūgiavo į jo viršutinę lūpą kairėje veido pusėje. Iš karto buvo prakirsta lūpa, bei sukeltas fizinis skausmas. Sulaukęs netikėto smūgio, pradėjo gintis. Abu pradėjo stumdytis, o jam galėjo suduoti keletą smūgių, nes buvo neadekvatus ir puolė ant jo. Neturėjo pasirinkimo. Stumdymosi metu D. jį buvo pagriebęs už kairio žasto, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip sakė, jie stumdėsi, D. norėjo jį parversti. Tada D. kumščiu vieną kartą trenkė vėl į kairįjį žandikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Bandė D. paguldyti ant žemės, tačiau jis išsilaisvino. Konfliktas nurimo, o jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Po sudavimo į lupą jam atsirado sužalojimas lūpoje, kraujosruva kairiame žaste, kur rado ekspertai, yra nesusiję su šiais įvykiais (1 t., b. l. 67-70);

­ liudytojos J. G. parodymai, kad D. P. yra jos buvęs sugyventinis, o M. V. yra jos dabartinis draugas. 2023-01-17 ji su M. susitarė išgerti per pietus kavos. Susitarė, kad jis jos lauks automobilių aikštelėje prie jos darbo, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 11.30 val. ji išėjo iš savo darbo ir ėjo į automobilių aikštelę, kur jos laukė M.. Ji priėjo prie M. automobilio, pabarškino į keleivio pusės priekinį langą, kad jis truputį pavažiuotų, nes stovi baloje. M. truputį pavažiavo ir stabtelėjo. Tada pamatė, kaip iš kažkur ateina D. P., jis iškart atidarė M. automobilio dureles, pradėjo šaukti, kad neskirtų šeimos, kad jie turi vaiką. J. G. parodė, kad D. P. vieną kartą kumščiu smūgiavo M. į veidą. Ji visą tai matė, stovėdama lauke prie M. automobilio keleivio priekinės pusės. M. bandė rankomis atstumti D. nuo savęs ir užsidaryti dureles, tačiau jam nepavyko, D. toliau konfliktavo, o ji tuo metu apsisuko ir nuėjo atgal į darbą. Kas vyko toliau, nematė, negali pasakyti. 2023-01-18 įvykusio konflikto tarp M. ir D. nematė. Tik M. pasakojo, kad D. jį sekė ir, kai jis sustojo prie parduotuvės, priėjo prie jo ir pradėjo konfliktą. Konflikto metu D. pirmas trenkė M. į veidą. Be to, tą pačią dieną, tai yra 2023-01-18, pats D., atvažiavęs pas ją, pasakė, ko tas asilas važinėja prie jų namų, klausinėjo jos, ar ji su M. buvo susitikusi, bei pasakė, kad M. davė į galvą. 2023-01-23 ryte pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko M. V.. Nuo ryto jai taip pat SMS žinutes rašė D., sakė, kad atiduotų jam kažkokius daiktus, jam nieko neatrašinėjo. Po to D. atvyko iki jo namų ir pradėjo barškinti į duris, tačiau jie su M. durų nedarė. Apie 12.00 val. M. turėjo važiuoti į darbą. Dėl to apsirengė ir ėjo lauk pro duris, tik atidaręs buto duris už jų stovėjo D., griebė M. už striukės ir ištempė lauk į laiptinę, o pats įbėgo pas ją į butą ir užrakino duris. Įėjęs jai pasakė „nu dabar pasikalbėsim“, tačiau jai kažkaip pavyko atrakinti duris ir įėjo M.. M. griebė D. už striukės ir ištempė jį į laiptinę, o ji tuo metu užsirakino duris ir skambino bendruoju pagalbos numeriu. Girdėjo, kad laiptinėje vyksta triukšmas, tačiau kas vyko tarp M. ir D., nematė. Po to ji per langą pamatė, kaip išėjo M., jam parašė SMS žinutę, kad iškvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, ji su jais pabendravo ir viskas. M. jai paskui atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi nubrozdinimas pas M. ant nugaros, sakė, kad grumtynių metu su D. jis jį pastūmė ir atsitrenkė į radiatorių (1 t., b. l. 102-105);

- 2023-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje yra pastatas, ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Ant minėto pastato išorės vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (1 t., b. l. 20-25);

- 2023-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra vidiniame kieme, tai yra jau įvažiavus į vidinį kiemą, prie (duomenys neskelbtini) paženklinto pastato esanti stovėjimo aikštelė. Apžiūrint įvykio vietos perimetrą, nustatyta, kad ant (duomenys neskelbtini), pastato vidiniame kieme yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), pastatą, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos įvažiavime tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato, taip pat ant (duomenys neskelbtini) pastato iš vidinio kiemo pusės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo dar kartą nuvykta į įvykio vietą, tai yra į (duomenys neskelbtini) namo vidinį kiemą, kuriame yra pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), minėtame vidiniame kieme yra automobilių stovėjimo aikštelė, kur ir buvo įvykis. Minėtoje vietoje vaizdo kamerų nėra. Vaizdo kameros yra tik prie įvažiavimo, jos nesiekia įvykio vietos (1 t., b. l. 26-35, 38);

- 2023-01-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023-01-18 apie 18.01 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus buvo gautas slaugytojos B. telefoninis pranešimas, kad į nurodytą įstaigą pats kreipėsi blaivus D. P., kuriam nustatytas galvos sumušimas, paleistas gydytis ambulatoriškai, teigia, kad šiandien apie 17 val. sumušė pažįstamas (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje. (1 t., b. l. 40-41);

- 2023-01-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. J. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023-01-18 apie 23.30 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus gautas slaugytojos B. telefoninis pranešimas, kad dėl viršutinės lūpos žaizdos 20.24 val. kreipėsi V. M., kuris teigė 17.00 val. buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 42-43);

- 2023-01-18 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta M. V. kūno apžiūra. Ant nukentėjusiojo kairės lūpos, viršutinėje dalyje, įžvelgiama apie 2,5 cm ilgio ir apie 0,5 cm kraujosruva su užsidėjusiu dideliu šašu. Galimai kirstinė žaizda. Taip pat kairėje veido pusėje, ant skruostikaulio matomas akivaizdus patinimas (1 t., b. l. 44-50);

- 2023-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. V. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda ir nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva kairiame žaste. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti keletą valandų bėgyje iki M. V. 2023-01-18 21.47 val. kreipiantis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. M. V. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių bukais kietais daiktais. M. V. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas sužalojimas atskirai. M. V. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 75-76);

- 2023-01-18 gydytojo įrašas, iš kurio matyti, kad M. V. 2023-01-18 lankėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, apžiūros pradžia 2023-01-18 20.30 val. Nustatyta diagnozė - lūpos žaizda, nurodė, kad buvo sumuštas, praskelta viršutinė lūpa (1 t., b. l. 80);

- 2023-02-07 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo M. V. ir D. P. metu, nukentėjusysis M. V. parodė, jog 2023-01-17 apie 11 val. adresu (duomenys neskelbtini), pirmas konfliktą pradėjo D. P.. D. P. parodė, kad jis pirmas priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo M. V.. M. V. parodė, kad D. P. atidarė automobilio duris, trenkė į veidą kumščiu, pataikė vieną kartą. D. P. su šiais nukentėjusiojo M. V. parodymais nesutiko, parodė, kad M. V. pirmas delnu trenkė jam į nosį, bandydamas jį pastumti, tada jis trenkė atgal kumščiu. M. V. parodė, kad jis D. P. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. M. V. parodė, kad 2023-01-18 apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ D. P. pasikvietė jį pasikalbėti ir smogė į veidą. D. P. parodė, kad M. V. jį išprovokavo, pasakydamas grasinimus J. ir jo sūnaus atžvilgiu, kad jie bus nuskriausti. M. V. parodė, kad D. P. porą kartų pataikė kumščiu jam į veidą, daugiau tarpusavyje jie grūmėsi. D. P. parodė, kad M. V. jį pirmas pastūmė, jis suklupo, tada atsistojęs sudavė kumščiu, sudavė porą kartų į veido sritį ir tuo metu jie susikibo, apsistumdė, tada M. V. pradėjo jį smaugti ir sudavė kumščiu 2-3 kartus į veido sritį. M. V. parodė, kad iš pradžių jam trenkė D. P., tada jis smūgiavo atgal, negali pasakyti, ar pataikė, ar ne, vėliau paėmė už kaklo ir tada trenkė į veidą vieną kartą. Pirmas smūgį sudavė D. P. jam. D. P. parodė, kad M. V. pirmas pastūmė jį, tada jis sudavė smūgį (1 t., b. l. 108-112);

- 2023-04-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad M. V. savanoriškai atsiuntė elektroniniu paštu garso įrašą, dvi fotonuotraukas (2 t., b. l. 30-36);

- 2023-04-19 – 2023-04-20 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta garso įrašo „Kaip šneka prie vaiko. Grasina“, fotonuotraukų apžiūra. Nurodoma, kad pirmoje fotonuotraukoje matomas garso įrašo pavadinimas „Kaip sneka prie vaiko. Grasina M“, po įrašo pavadinimo matomas laikas 00:46:23 ir data 01-19 13:36. Antroje fotonuotraukoje matomas užrašas „Išsami informacija“, apačioje Pavadinimas „Kaip sneka prie vaiko. Grasi na M.m4a“, dydis 5,2 MB. Trečioje fotonuotraukoje matomas užrašas Trukmė 00:05:31, apačioje užrašas: Paskutinį kartą keista 2023-01-25 09:04. Apžiūrimas garso įrašas „Kaip sneka prie vaiko. Grasina M“. Garso įrašas gautas el. paštu iš M. V.. Įrašo trukmė 05:31 min. Girdisi vaiko balsas (gali paimt laivelius mano), durų spynos užraktas. Vyro balsas: paimk, čia vakar buvau nupirkęs prieš pamatant visą bielą garyčą. O dabar tavo gražuole, veids ne ką geriau atrodys. Girdisi vaiko balsas. Tu buvai šiandien susitikus su juo? Ką? Ar jis melavo? Moters balsas: buvau, buvau. Vyro balsas: vis tiek, kodėl taip darai? Moters balsas: eisi į futbolą? Vyro balsas: aš dabar sutikęs jį, muštis turėsiu, kodėl jis aplink mūsų namus važinėjęs. Aš jį radau prie namų ir nuvažiavau paskui jį, jisai p********* kiek. Nu, J., prašau tavęs, ar gali su juo jau nebesusitikinėti, kas tarp jūsų yra. Moters balsas: atstok nuo manęs. Vyro balsas: kas tarp jūsų yra? Moters balsas: balandis, gegužė, bus metai, kada aš išsikrausčiau. Vyro balsas: nu tai kas, o rugsėjį, kad su manim miegojai, spalį, kad miegojai su manim, lapkritį dar miegojai su manim. Kas? Moters balsas: nebenusišnekėt? Vyro balsas: gali, aš klausiu tavęs. Moters balsas: ar tu gali prie vaiko baigt? Vyro balsas: susitinkam kol treniruotė bus, aš noriu, kad nebūtų muštynių. Moters balsas: ne (nesuprantamas tekstas). Vyro balsas: ne, tai į darbą tipo eisi su juo? Moters balsas: sakau man į darbą A. ir D. atveši. Vyro balsas: kodėl į darbą? Moters balsas: todėl, kad aš būsiu darbe. Vyro balsas: galim vaiką palikę pasikalbėti. Moters balsas: ne, eik nebegąsdinęs vaiko. Vyro balsas: aš negąsdinu, J., aš klausiu, aš kaskart muštis turėsiu. Moters balsas: einat su tėte į futbolą. Vyro balsas: kada susitinkam pasišnekėti?. Moters balsas: neliesk manęs. Vyro balsas: kada sutinkam pasišnekėt, aš klausiu tavęs, ar tu jį bučiuoji bent jau, J.. Aš klausiu tavęs, tu jį bučiuoji? Moters balsas: atstok tu, kas tau yra? Vyro balsas: aš paklausiau tavęs, ar bučiuoji tu jį. J., kas tarp jūsų yra, kol nėra rimta, gali tu nutraukt. Moters balsas: aš tau sakau, ką tu šneki prie vaiko. Vyro balsas: kada susitinkam, ant dienų, rytoj galim, išsispręst, pasikalbėti paskutinį kartą. Moters balsas: niu pažiūrėk dabar gerai, kišk ranką (vaiko balsas, tačiau nesigirdi). Vyro balsas: aš neišeisiu iš tų namų, kol tu nepasakysi, ar galim susitikti ir kada. Vaiko balsas: nesunku mama. Moters balsas: gerai? Vaiko balsas: mm. Moters balas: nu duok bučinuką. Vyro balsas: tai mes į darbą tada atvažiuosim, neisim į treniruotę, aš klausiu tavęs. Moters balsas: vandenuko nepamirškit nusipirkti, gerai? Vyro balsas: ar gali pakalbėti, kada susikalbam. Palauk, A.. Kada, J., susitinkam? Moters balsas: atstok, aš neturiu ką su tavim šnekėti. Vyro balsas: kada susitinkam pasišnekėti, aš pasakiau apie viską, apie ateitį kaip reikės, apie praeitį, apie viską galim vieną pokalbį, b***, esu gal nusipelnęs. Moters balsas: atstok sakau. Vyro balsas: aš nebenoriu k**** ristis su kiekvienu lendančiu prie tavęs ant gatvės. Nesiskundė dar? Moters balsas: nebedaryk man gėdos, atstok. Vyro balsas: nesiskundė dar? Moters balsas: atstok nuo manęs, pasitrauk ir eik iš mano namų. Vyro balsas: aš klausiu, ar mes galim susitikti pasikalbėti? J., galim rytoj susitikti pasikalbėti. J., aš klausiu tavęs. Vaiko balsas girdisi: teti, teti. J., aš klausiu tavęs. A., mes eisim, kada man mama atsakys ir nei žingsnio atgal kitur. J.. Nu klausiu tavęs, tau smagu matyti susimušusį čia mane, su mėlynėm dabar. Moters balsas: kad nesveiks esi, kabinėjiesi prie žmonių. Vyro balsas: tai ko jis lenda prie tavęs, aš jam paprašiau nelįsti, duok man ale proga su tavimi pasišnekėti, aš noriu pokalbio, o tu lendi vis tiek. Moters balsas: tu baik šaukt, kaip nesveikas esi. Vyro balsas: tu sakei tu sakei man. Moters balsas: nedaryk man gėdos prieš kaimynus ir prie vaiko, aš tau sakiau, iš vis nieko nešnekėk, išeik. Vyro balsas: pasakyk, kada galim ir kur, mes pasikalbėsim. Moters balsas: aš neturiu ką šnekėti su tavim iš vis. Vyro balsas: aš tada turiu persekioti jį toliau. Moters balsas: viskas, palik vaiką, aš pati nuvesiu jį į tą futbolą. Vyro balsas: aš klausiu tavęs, ateisi į futbolą tada kalbėtis, aš neatstosiu, kol negausiu valandos. Moters balsas: ko tu persekioji mane? Vyro balsas: aš jį tai užmušiu žinok po šiandien, va šiandien aš užmušiu jį, jis man prie vaiko tokius cirkus, dar važiavo pro mūsų namus, trynės. Moters balsas: nebenusišnekėk, viskas, išeik. Vyro balsas: aš klausiu, kada susitinkam? Moters balsas: A., nedarinėk spintų. Vyro balsas: kada susitinkam? Moters balsas: nesusitinkam. Vyro balsas: susitikim, prašau, pakalbėt. Moters balsas: aš neturiu ką kalbėti su tavim, išeik. Vyro balsas: ar galim, prašau, susitikt aš žinau kaip psichinis prašau su tavim susitikt pasikalbėti. Moters balsas: ne kaip, o tu toks ir esi. Vyro balsas: kodėl, dėl to, kad tu manim naudojiesi, su kitu sėdi mašinoj. Moters balsas: tu manęs atstok. Vyro balsas: ar bučiavai tu jį? Moters balsas: tai aišku. Vyro balsas: tai mylėjais gal? Moters balsas: tai ne. Vyro balsas: aš dabar tai važiuoju. užmušiu jį, dabar pasiimk tas gėles, aš dabar važiuoju ir vaiką (nesuprantamas žodis). Važiuojam, A., nesuprantami žodžiai. Žinau, kur gyvena, važiavau iš paskos, va dabar tai. Girdisi, kaip išeina ir duris daro. Susitinkam ar ne. Moters balsas: palik vaiką ramybėj, atiduok vaiką. Vyro balsas: klausiu, rytoj kelintą valandą?. Moters balsas: palik vaiką, sakau. Vyro balsas: kelintą valandą rytoj? Moters balsas: palik vaiką. Vyro balsas: aš važiuoju, užmušiu jį. Girdisi kaip trinkteli durys ir užrakinamos durys. Garso įrašo pabaiga (2 t., b. l. 37-41).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo D. P. visiškas prisipažinimas teisminio nagrinėjimo metu, esminių aplinkybių pripažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie D. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti M. V. sužalojimai, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023-01-17 apie 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam M. V. į kairį skruostą, sukėlė jam fizinį skausmą. Taip pat aukščiau išvardinti bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023-01-18 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam M. V. į lūpą, pagriebdamas jam už rankos žasto bei vieną kartą kumščiu suduodamas jam į kairį skruostą, sukėlė M. V. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo M. V.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus M. V. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). D. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš M. V. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį BK 40 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 113-116), kaip pats kaltinamasis pripažino teisiamajame posėdyje, jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog kaltinamasis nors ir teisminio nagrinėjimo metu pasakė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau nuoširdaus kaltinamojo atsiprašymo ir įvykio aplinkybių išdėstymo nebuvo. Teigė, kad kaltinamasis toliau įžeidinėjo nukentėjusįjį, iš liudytojos J. G. paaiškinimų matyti, kad D. P. nepalieka jos ramybėje ir pyksta, kad ji susitikinėja su dabartiniu draugu M. V., ir, nors esmines aplinkybes kaltinamasis pripažįsta, tačiau iškraipo ir pateikia faktus taip, neva, pats kaltinamasis yra auka, todėl toks jo atsiprašymas yra nenuoširdus. Nukentėjusiojo atstovas, prašydamas teismo įvertinti kaltinamojo parodymų turinį, jo poziciją akistatos metu, prisipažinimą teisme, prašo nevertinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Pažymėtina, kad D. P. nors ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau vykusių apklausų metu iš esmės nuosekliai ir išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, pripažino esmines įvykio aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietose sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, kad buvo apsistumdymai, kartu paaiškino ir tokių savo veiksmų priežastį bei pateikė subjektyvų vertinimą, jog taip pasielgė apimtas emocijų, iš pykčio (1 t., b. l. 167-170). Papildomos apklausos metu pasiliko prie pirminių duotų parodymų, nieko naujo papildyti neturėjo (1 t., b. l. 179-181). Iš esmės analogiškai aplinkybes aiškino ir surengtos akistatos metu, kad kaltinime nurodytose vietose ir laiku buvo įvykęs konfliktas, kurio metu sudavė smūgius nukentėjusiajam, tik nesutapo versijos, kuris pirmasis pradėjo konfliktą ir panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus (1 t., b. l. 108-112). Teisminio nagrinėjimo metu aplinkybes išdėstė iš esmės tapačiai, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajam rankos kumščiu ar delnu (nepamena) smūgius į veidą, gali būti, kad pataikė į lūpą, nes trenkė į veido sritį. Pripažino, kad pagriebė nukentėjusįjį už žasto ir pargriovė. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajam sužalojimus lūpoje, kraujosruvą kairiame žaste. Pripažįsta šias nusikalstamas veikas, pripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajam skausmą ir sukėlęs fizinį skausmą gailisi. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytų nusikalstamų veikų faktas, teisingai nusakė svarbiausius šių veikų bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. Tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nesistengė išvengti atsakomybės, patvirtina ir tas faktas, jog jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, taip pat visiškai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl M. V. gydymo, kas išties parodo jo kritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019, 2K-75-222/2020). Vadovaujantis teismų praktika, ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Kaltininko pastangos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, kaip jau minėta, vadovaujantis teismų praktika tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra keliami tam tikri reikalavimai. Nukentėjusiajam padaryta žala ar reikšminga jos dalis turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį, o jei nuosprendis yra apskundžiamas – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis Šiaulių teritorinei ligonių kasai jos reikalaujamą 133,53 Eur sumą už nukentėjusiajam M. V. suteiktą gydymą sumokėjo dar 2023-03-20 (1 t., b. l. 192), o nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos (200 Eur) pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą 2023-09-11. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, kad kaltinamasis, atlyginęs visą reikalaujamą sumą teritorinei ligonių kasai (133,53 Eur) ir dalį (200 eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajam, atlygino pakankamai didelę padarytos žalos dydžio dalį, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta ir taikytina. Tokiai pozicijai baigiamosios kalbos metu neprieštaravo ir nukentėjusiojo atstovas. D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 119-148), dirbantis (1 t., b. l. 117-118). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. P. už dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmes su atitinkamais įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-79). Civiliniame ieškinyje M. V. nurodė, kad per įvykius su D. P. buvo sužalotas, juto fizinį skausmą. Kurį laikė matėsi pasekmės, laikinai negalėjo džiaugtis normalaus gyvenimo patogumais. Skausmas apsunkino jo galimybes vykdyti darbo funkcijas (dirba (duomenys neskelbtini)). Iki jam sukelto sveikatos sutrikdymo niekada nebuvo patekęs į tokio pobūdžio situacijas ir juo labiau niekada nebuvo sutrikdyta sveikata. Patirtas stresas ir išgyvenimai dėl D. P. sukeltų įvykių, sveikatos sutrikdymo bei paties ikiteisminio tyrimo pradėjimo stipriai paveikė kasdieninį gyvenimą. Negali atsakyti, kokio pobūdžio komplikacijos gali pasireikšti dar ateityje dėl galimo mentės sužalojimo. Svarbiausia, toliau tęsiasi grasinimai jo atžvilgiu. Nuolat jaučia įtampą, persekiojimo jausmą, kuris jau keletą kartų buvo pasitvirtinęs. Akivaizdu, kad D. P. yra neprognozuojama asmenybė ir neatmeta, jog ateityje gali būti pasikėsinta rimčiau arba net mirtinai. Taip pat yra didelė tikimybė, kad toks asmuo, kuris neadekvačiai elgiasi, gali kėsintis į jam ar jo draugei priklausantį turtą, jį sunaikindamas. Nesijaučia saugus ne tik darbe, bet ir kitose viešose vietose, nes nežino, kada jo gali tykoti D. P.. Ikiteisminiame tyrime yra pateikta informacija ir apklausti liudytojai, kokiais veiksmais jo atžvilgiu buvo grasinama. Vienas iš jų ne tik mirtimi, bet ir sunkiu sveikatos sutrikdymu. Matyt emociškai dėl savo asmeninių aplinkybių yra sutrikusi D. P. psichika, kai šeimos santykiuose visiškai neadekvačiai reaguojama į gyvenimiškas situacijas ir taip neproporcingai sukeliamas stresas, kuris peraugo ir gali dar peraugti į fizinį kontaktą. Kaip asmeninį gyvenimą turintis asmuo taip pat jaučia baimę ne tik dėl savo fizinės, psichologinės sveikatos, tačiau ir dėl savo draugės J. G., nes D. P. neigiamai ir pavojingai nusitaikęs jų abiejų atžvilgiu. Šiuo atveju pasekmės yra didelės ir skaudžios – padarytas sveikatos sutrikdymas, o, kas svarbiausia, jaučia baimę būti vėl užpultam bet kuriuo metu, kaltinamojo yra terorizuojamas, vyksta nuolatiniai nesibaigiantys grasinimai. Todėl civiliniu ieškiniu prašoma 1 500 eurų kompensacija už patirtus išgyvenimus dėl sukelto sveikatos sutrikdymo, patirtą psichologinį skausmą ir sukrėtimą, bausmės jausmą dėl galimų veiksmų ateityje, būtų pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu M. V. civilinį ieškinį palaikė nurodydamas, kad buvo du kartus užpultas, du kartus pažemintas, buvo sugaištas laikas teisme ir tyrimo metu. Į psichologą nesikreipė, vartojo homeopatinius vaistus nuo nerimo, kuriuos išrašė gydytoja. Dėl šio įvykio dirbti galėjo, bet jautė psichologinį stresą, nes buvo persekiojamas, nežinomybė, kada ir iš kur atsiras kaltinamasis, nuolat baugina.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. V. dėl kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo sužalotas, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padarytų nusikaltimų.