Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-388-851/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-26
Bylos Nr.: 1A-388-851/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Juozapavičius, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: N. G.
Nukentėjusysis: X. X., Y. Y.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Marina Saveljeva, Aušra Petkevičiūtė-Pušinskienė

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.11.10Bausmių ir jų skyrimo ypatumai nepilnamečiams (BK 90–91 str.)
1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
1.2.3.1.2.1Mažamečio nužudymas (BK 129 str. 2 d. 1 p.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Bylos Nr. 1A-388-851/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33667-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.1.11.10; 1.1.11.11; 1.2.3.1.2.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Austėjai Jančiauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistojo N. G. gynėjui Vaidotui Rutavičiui,nukentėjusiosios X. X. įgaliotajai atstovei advokatei Marinai Saveljevai,nukentėjusiosios Y. Y. įgaliotajai atstovei advokatei Aušrai Petkevičiūtei-Pušinskienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. gynėjo Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. (toliau – ir nuteistasis) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą - laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 10 parų trukmės areštu;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant N. G. BK 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 3 dalies 5 punktu, elgesio apribojimo laikotarpiu N. G. įpareigotas būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, taip pat jam uždrausta be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 4 dalimi, elgesio apribojimo laikotarpiu N. G. uždrausta vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja X. X..

Nukentėjusiosios X. X. atstovės pagal įstatymą L. L. ir nukentėjusiosios Y. Y. įgaliotosios atstovės A. Petkevičiūtės - Pušinskienės pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš N. G. nukentėjusiajai X. X. priteista 15 000 Eur ir nukentėjusiajai Y. Y. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš N. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 2 660,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš N. G. į valstybės biudžetą priteistos proceso išlaidos – 46,96 Eur, išmokėtos iš teismo lėšų liudytojų kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms atlyginti.

Atmestas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas išieškoti iš N. G. 545,59 Eur išlaidas, patirtas dėl psichologo dalyvavimo vaikų apklausose.

Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš N. G. nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas – 3 735,43 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. N. G. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad pasikėsino nužudyti mažametį žmogų: 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.34 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smaugė mažametę X. X., sudavė ranka jai per veidą, kumščiu trenkė į koją ir į petį, sukeldamas fizinį skausmą. Suėmęs už rankos, jėga nutempė ją į balkoną ir, X. X. atsistojus ant betoninio paaukštinimo, tyčia abiem rankomis pastūmė į nugarą. Dėl to X. X. nukrito iš penkto aukšto balkono ir patyrė sužalojimus: kairės kojos blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimą kartu su šeivikaulio lūžiu, galvos paviršinį sužalojimą ir sumušimą. Tokiais veiksmais N. G. pasikėsino nužudyti mažametę X. X., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios, nes nukritusi ant žemės nukentėjusioji liko gyva.

2. N. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka apglėbęs nepilnametės Y. Y. kaklą, smaugė ją, tyčia alkūne sudavė nukentėjusiajai į veidą ir kairę ranką, tokiais veiksmais padarydamas sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, nežymiai sutrikdžiusius Y. Y. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo N. G. gynėjas V. Rutavičius prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; 2) civilinius ieškinius atmesti; 3) nepriteisti iš nuteistojo proceso išlaidų.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, nes vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, o neaiškumų ir abejonių neaiškino kaltinamojo naudai, taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - neteisingai kvalifikavo veiką.

3.2. Pažymi, kad teismas N. G. kaltę pripažino iš esmės tik netiesioginių įrodymų ir paties teismo padarytų prielaidų pagrindu. Byloje nei vienas iš asmenų nematė, kad nuteistasis pastūmė X. X. iš balkono, o šią aplinkybę nustatė vadovaudamasis tik labai abejotinais X. X. paaiškinimais, kurie buvo duoti gerokai vėliau po įvykio. Policijos pareigūnų kameromis įvykio vietoje yra užfiksuoti pradiniai X. X. paaiškinimai, kur ji aiškiai pasako, kad jos niekas neišstūmė iš balkono, o ji iškrito pati. Vėlesniuose parodymuose ji jau aiškino, kad tik mano, jog ją išstūmė nuteistasis, nes neva pažino jo ranką, tačiau irgi negalėjo nurodyti, ar jis tai padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. Visi kitų paauglių paaiškinimai yra tik prielaidos, nes jie visi nurodė, kad pagalvojo, jog nuteistasis išstūmė X. X. pro balkoną, kadangi jiems taip pasirodė dėl tam tikrų nuteistojo pasakytų frazių, tačiau nei vienas iš jų negalėjo prisiminti tikslių šių frazių. Teismo išvada, kad nuteistasis išstūmė X. X. iš balkono, yra paremtos tik prielaidomis, o teismo išvada, jog jis tai padarė tyčia, iš viso nepagrįstos.

3.3. Gynėjo teigimu, net sutinkant su teismo pozicija, kad N. G. išstūmė X. X. iš balkono, jis tai galėjo padaryti netyčia ją užkliudęs, kadangi pastaroji buvo labai nestabiliai atsistojusi ant balkono paaukštinimo, kai jos svorio centras buvo aukščiau balkono turėklų viršaus. Ji galėjo iškristi pati ir nuo mažiausio netyčinio prisilietimo. Todėl tokiu atveju nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

3.4. Be to, nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė nuteistojo tikslas nužudyti X. X.. Net jei nuteistasis tyčia pastūmė X. X. iš balkono, būtina nustatyti, kokiu tikslu jis tai padarė. Jei yra neapibrėžta tyčia, tai asmenį galima apkaltinti tik dėl atsiradusių pasekmių, kurios sukeltos tyčia. Nenustačius, kad nuteistasis siekė X. X. mirties, tačiau tyčia ją išstūmė iš balkono, laikytina, kad jo tyčia yra neapibrėžta, todėl tokiu atveju jis galėtų atsakyti tik už kilusias pasekmes, t. y. šiuo atveju už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne už pasikėsinimą nužudyti.

3.5. Nurodo, kad aplinkybių dėl Y. Y. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltinime nurodytą dieną nepatvirtino nei vienas iš asmenų. Jie nurodė, kad nuteistasis su Y. Y. buvo konfliktavęs anksčiau, t. y. ne kaltinime nurodytu laiku, ir būtent tuo ankstesniu laiku Y. Y. ir galėjo patirti nustatytus sužalojimus. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistasis Y. Y. sužalojo kaltinime nurodytu momentu.

3.6. Galiausiai nurodo, jog net pripažinus, kad N. G. nuteistas pagrįstai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti nepagrįstai, kadangi tokios priteistos sumos prieštarauja LAT praktikai. Už nežymų sveikatos sutrikdymą (šiuo atveju Y. Y.) LAT praktikoje priteisiama tarp 200 ir 500 Eur, bet ne 1 000 Eur. Be to, X. X. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, LAT praktikoje už tokį sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 8 000 Eur, bet ne 15 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiosios Y. Y. įgaliotoji atstovė advokatė A. Petkevičiūtė - Pušinskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Nurodo, kad N. G. kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti mažametę X. X. įrodo pačios X. X. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2025 m. sausio 13 d. specialisto išvada. Ikiteisminio tyrimo metu X. X. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną N. G. prieš ją smurtavo, stūmė iš balkono, dėl ko ji iškrito. Taip pat nurodė, kad N. G. jai grasino - palenkė jos galvą per turėklus ir klausė jos, ar nenori, kad jis ją išmestų ar sudaužytų. Liudytojai B. N., Y. Y., M. F., T. P., A. P. ir A. K. matė, kad N. G. su X. X. dviese užsidarė kambaryje, iš kurio buvo išėjimas į balkoną, o vėliau N. G. išėjo vienas. A. K. ir A. P. patvirtino, jog išėjęs iš kambario nuteistasis prisipažino nužudęs žmogų, paskui liudytojai išėję į balkoną pamatė gulinčią X. X. ant žemės. Tai, kad N. G. penkto aukšto balkone, persvėręs X. X. galvą per turėklus, grasino ją išmesti, atskleidžia, kad jis turėjo konkretų tikslą - nužudyti X. X.. Teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino šias aplinkybes, todėl motyvuotai nuteisė N. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

4.2. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino, jog Y. Y., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją, vienodai ir pakankamai nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Ji tiksliai parodė, kokius konkrečius veiksmus ir kokiomis aplinkybėmis atliko N. G.. Kaltinime nurodytą dieną įvykio vietoje buvusi liudytoja B. N. patvirtino mačiusi, kad N. G., priėjęs prie Y. Y., rankomis spaudė kaklą ir spaudė prie sofos atlošo, ant kaklo buvo mėlynės. Nukentėjusiosios Y. Y. patirtus sužalojimus ir skausmo realumą kaltinime nurodytą dieną patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada. Taip pat liudytojai M. F. ir A. K. paaiškino pastebėję, kad Y. Y. lūpa kraujuoja, o ant jos rankos buvo mėlynė. Liudytoja A. R. parodė, kad vakare į namus grįžusi anūkė Y. Y. pasakojo, kad N. G. ją smaugė, sudavė smūgius ranka, ant jos rankos matėsi kraujosruvos, o ant lūpos - įtrūkimas. Y. Y. papasakojo apie smurtą A. K., kuri patvirtino, jog Y. Y. sakė, kad N. G. praskėlė jai lūpą. Taigi, ir kiti netiesioginių įvykio liudytojų parodymai patvirtina Y. Y. nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų.

4.3. Galiausiai skunde nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo nepagrįstai tenkinti visa apimtimi. Tiek X. X., tiek Y. Y. priteistos sumos nėra didesnės nei Lietuvos teismų priteisiamos sumos už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad Y. Y. buvo padarytas ne vienas sužalojimas - poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, taip pat į tai, kad Y. Y. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužalotos lūpos, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jai prireikė psichologo pagalbos.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiųjų įgaliotosios atstovės prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

Nuteistojo N. G. gynėjo Vaidoto Rutavičiaus skundas atmetamas.

6. Iš nuteistojo gynėjo skundo nustatyta, jog gynėjas ginčija N. G. nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 1 dalį bei prašo jį išteisinti, taip pat nesutinka su priteistais neturtinės žalos dydžiais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo N. G. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl šių nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę bei pagrįstai visiškai tenkino pareikštus civilinius ieškinius.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, nes vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, o neaiškumų ir abejonių neaiškino kaltinamojo naudai, be to, N. G. kaltę pripažino iš esmės tik netiesioginių įrodymų ir paties teismo padarytų prielaidų pagrindu.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

9. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės.

10. Pirmiausia, atsakydama į gynėjo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logine grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018).

11. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl N. G. padarytų nusikalstamų veikų ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, vertindamas tiek nuteistojo gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

12. Be to, nuteistojo gynėjas ginčija nepilnamečių ir mažamečių liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų patikimumą - nurodo, kad nepilnamečių apklausai tiesos kriterijus netaikomas, jie duoda parodymus be priesaikų, juos gali keisti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojai A. K., T. P., A. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau buvo sulaukę 16 metų amžiaus, todėl prieš apklausą jiems buvo išaiškintos jų teisės, pareigos ir atsakomybė (t. 2, b. l. 110, 124; t. 3, b. l. 10). Taip pat ir liudytoja A. K. pirmosios instancijos teisme jau buvo sulaukusi 16 metų amžiaus, todėl apklausiant ją ir A. K., T. P., A. P. pirmosios instancijos teisme, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą (t. 5, b. l. 96; 101-103). Apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu jie nurodė esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų parodymais. Taip pat nors liudytojas M. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios X. X., Y. Y., liudytojai D. P., B. N., apklausiami pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo jaunesni nei 16 metų amžiaus ir nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei priesaikos nedavė, tačiau šiems asmenims taip pat buvo išaiškintos liudytojų (nukentėjusiųjų) teisės ir pareigos (t. 1, b. l. 101; t. 2, b. l. 8, 133, 173). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šie liudytojai ir nukentėjusieji dėl savo amžiaus nebuvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir nedavė priesaikos, nesudaro pagrindo jų parodymų laikyti nepatikimais. Įvertinus tai, jog visų šių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai esminėse aplinkybėse buvo tapatūs bei nuoseklūs, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Be to, šiame kontekste paminėtina, jog nors dalies liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai dėl neesminių aplinkybių nebuvo identiški, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

13. Taip pat nuteistojo gynėjas skunde šių asmenų parodymų patikimumą ginčija ir tuo aspektu, kad po įvykio jie socialiniuose tinkluose buvo sukūrę grupę, kurioje tarėsi, ką reikės pasakoti dėl šio įvykio. Teisėjų kolegija sutinka, jog bylos duomenys patvirtina, kad po įvykio liudytojai ir nukentėjusioji Y. Y. programėlėje „Snapchat“ sukurtoje grupėje aptarė įvykio aplinkybes - šią aplinkybę patvirtino dalis liudytojų, tačiau paminėtina, jog visi šie asmenys analogiškai nurodė, kad apklausiami jie nurodo teisingas įvykio aplinkybes, be to, dalis liudytojų paaiškino, jog šioje grupėje jie nesitarė duoti melagingus parodymus ar kažką nutylėti - liudytojas A. K. nurodė, kad kalbos apie tai, kad kažką nutylėti, nebuvo. Jis papasakojo viską, ką matė (t. 3, b. l. 12-16; t. 5, b. l. 101-102); liudytojas M. F. parodė, kad ši grupė buvo sukurta tam, kad pabendrautų, aptartų tuos faktus, kuriuos žinojo, jiems nebuvo jokio noro apkaltinti N. G. (t. 3, b. l. 27-31, t. 5, b. l. 102).

14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo abejoti nepilnamečių ir mažamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais nėra, taigi jie pagrįstai pripažinti įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte

15. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas pasikėsino nužudyti mažametį žmogų.

16. Nagrinėjamu atveju N. G. pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką dėl to, kad smaugė X. X., sudavė ranka jai per veidą, kumščiu sudavė į koją ir į petį, nutempė ją į balkoną ir tyčia abiem rankomis pastūmė į nugarą, dėl ko X. X. nukrito iš penkto aukšto balkono.

17. Nuteistasis N. G. nuosekliai neigė padaręs šią nusikalstamą veiką - apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis teigė, kad X. X. nemušė, iš balkono neišstūmė. Jis nurodė, kad su X. X. pykosi dėl jos parašytų žinučių jo draugui D. D.. Jie pykosi kitame kambaryje. Tai buvo tik barnis, jokio fizinio kontakto nebuvo. X. X. verkė, kai jie pykosi, tada jis (N. G.) išėjo iš buto. Tuo metu kiti žmonės jau buvo išėję. Kai jis (N. G.) išėjo, X. X. buvo kambaryje. Išėjęs iš buto nieko nesutiko, po to jam pradėjo visi skambinti ir kaltinti, kad jis išmetė X. X.. Su X. X. jie balkone nebuvo (t. 4, b. l. 82-83; t. 5, b. l. 149-151). Apklausiamas teisme N. G. taip pat nurodė, kad negali teigti, kad X. X. pati iššoko, gal ji norėjo pažiūrėti, kur jis išeina, ir jos koja slystelėjo, o gal ji tiesiog norėjo dėmesio. Jis nesakė niekam, kad nužudė žmogų, nes eidamas nieko nesutiko. Nurodė, kad niekam negrasino (t. 5, b. l. 149-151).

18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuos N. G. parodymus paneigia nuoseklūs ir sutampantys nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.

19. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nukentėjusioji X. X. nurodė, kad N. G. ant jos supyko. Jis buvo įniršęs, pykčiai prasidėjo po alkoholio vartojimo. Kai ji paprašė N. G. įrodyti, jog ji yra dviveidė ir jis negalėjo to padaryti, ji pradėjo juoktis, tai N. G. nepatiko, tada jis pradėjo ją smaugti. Ji bandė ištrūkti, atitraukti jo ranką nuo kaklo. N. G. jai trenkė per kairį skruostą delnu, kumščiu trenkė į dešinę šlaunį. Ji juto skausmą nuo suduotų smūgių. Jis palenkė jos galvą per balkono turėklus kaklo srityje ir sakė „nori, aš tave išmesiu ir sudaužysiu“. Tada ji greitai nubėgo į kambarį. Vėliau N. G. nusivedė ją į D. kambarį, jie kalbėjosi. Ji pasakė N. G., kad jis dviveidis, todėl N. G. supyko, pradėjo ją vėl smaugti. Vėliau N. G. jai kumščiu trenkė į petį, ji apsiverkė. Vėliau jis liepė jai atsiprašyti, ką ji ir padarė. N. G. už rankos nusivedė ją į balkoną ir iš nugaros ją pastūmė. Ji buvo užlipusi ant paaukštinimo, turėklai jai buvo ties pilvu. N. G. ją stūmė stipriai, dvejomis rankomis. Ji mano, kad tuo metu kiti žmonės buvo kitame kambaryje, ji kitų balsų negirdėjo, garsiai grojo muzika. X. X. nurodė, kad N. G. sakė: „man bus (necenzūrinis žodis), ar bus tavo mama, ar tėvas, vis tiek aš visus jumis nužudysiu“, taip pat, kai jis išėjo išgerti, sakė: „jei išeisi iš kambario, aš tave kitame kambaryje nužudysiu“ (t. 1, b. l. 103-105). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji X. X. nurodė, kad N. G. pasakė, kad ji yra dviveidė, tada pradėjo ją smaugti. Ją smaugė viena ranka iš nugaros. Tada delnu trenkė į kairį skruostą bei sudavė smūgį kumščiu į koją. Vėliau N. G. vėl pradėjo ją smaugti iš priekio. Po to N. G. išėjo iš kambario, o jai liepė niekur neiti, priešingu atveju grasino, jei išeis į kitą kambarį - mirs. N. G. jai sudavė į petį. Taip pat N. G. ją nusitempė už dešinio riešo į balkoną, ji buvo padėjusi vieną koją ant paaukštinimo veidu į turėklus. Ji pajuto iš nugaros, kad ją išstūmė, stūmė abiem rankomis. N. G. ją nusivedė į balkoną, stovėjo šalia, todėl ji mano, kad N. G. ją išstūmė, ji matė jo ranką (t. 1, b. l. 120-122).

20. Be to, analogiškas aplinkybes X. X. praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio pasakojo ir kitiems asmenims, kurie jas nurodė baudžiamojo proceso metu. Liudytoja L. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jai atvykus į ligoninę, X. X. jai papasakojo, kaip viskas įvyko, nurodė, kad N. G. ją išmetė. X. X. iš karto pasakė, kad ji pati neiššoko iš balkono. Grįžusi iš ligoninės X. X. bendravo su seserimi A. ir jai pasakė, kad X. X. iš balkono išmetė N. G. (t. 2, b. l. 83-85). Apklausiama teisme L. L. nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat nurodė, kad X. X. sakė, kad N. G. mušė X. X. visą dieną, neišleido iš kambario, sesę mušė, brolį stumdė, metė peilį, grasino. N. G. X. X. mušė užsidaręs kambaryje. Kažkas iš berniukų dvynių ėjo raminti N. G., vedė jį išgerti, bet N. G. X. X. iš kambario neišleido. Taip pat buvo atėjusi Y. Y., bet N. G. ją išvarė. Jis X. X. nusitempė į balkoną, X. X. atsistojo ant betoninio paaukštinimo, ji nesitikėjo, kad ją išstums (t. 5, b. l. 74-75). Liudytoja D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji įvykio vietoje girdėjo, kaip kažkas šaukė „gėrė gėrė ir ją tikrai išmetė“. Išvykus pareigūnams pas X. X. atvyko draugė U.. Ji (D. M.) užėjusi į palatą girdėjo, kaip X. X. pasakojo draugei, kad N. G. prieš ją smurtavo. Tada šias aplinkybes X. X. patvirtino ir D. M.. X. X. jai papasakojo, kad N. G. ją sugriebė už gerklės ir smaugė, laikydamas už kaklo nusivedė į D. kambarį. Įstūmęs į kambarį N. G. uždarė duris, nieko neįleido į kambarį. Buvo ją stipriai suėmęs už rankos. N. G. su nukentėjusiąja konfliktavo, šaukė, būnant balkone sakė „ar norėtum pamatyti tokį vaizdą, kaip išmetu tave per balkoną, ar norėtum geriau, kad sudaužyčiau“. Po to ji paprašė, kad X. X. viską pakartotų, ir ji pasakojimą nufilmavo (t. 3, b. l. 34). Apklausiama teisme D. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat papildomai nurodė ir tai, kad X. X. jai šio pokalbio metu pasakė, kad ji su N. G. ginčijosi balkone ir tada jis ją išstūmė (t. 5, b. l. 110-111). Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas D. M. ir X. X. pokalbis, apžiūros protokolo bei šio pokalbio vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad X. X. nurodė, jog N. G. ją smaugė, nusivedė į kambarį bei niekam neleido į jį įeiti, tada jai pasakė: „nori, aš tave išmesiu?“ (t. 4, b. l. 12-13). Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis buvo nuvykęs į ligoninę pabendrauti su X. X.. Ši jam papasakojo, kad N. G. ją smaugė, mušė į veidą, išmetė iš balkono. Kažkokie broliai norėjo ją gelbėti, bet N. G. grasino peiliu. Be to, U. jam pasakojo, kad prie jos buvo priėjęs N. G. ir pasakė „ar nori, tu irgi pro langą išskrisi“ (t. 3, b. l. 43-44). Liudytojas V. M., apklausiamas teisme, nurodė, kad X. X. jam sakė, jog ją išstūmė N. G. (t. 5, b. l. 111-112).

21. Be to, iš 2024 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tyrimo metu gavus duomenų, jog X. X. prisiminė įvykio aplinkybes, tyrėjai 2024 m. rugsėjo 3 d. nuvyko į ligoninę, kur X. X. jiems papasakojo, kad N. G. ją smaugė, kad vėliau jie buvo dviese kambaryje su N. G., ji bandė išeiti, bet N. G. jai neleido. Jis šaukė, keikėsi. Balkone N. G. jai sakė: „nori mirti, ar išmesti iš balkono“ arba „nori, kad išmesčiau iš balkono arba sudaužyčiau“. Sugrįžus į kambarį jai N. G. liepė jame likti, vėliau sugrįžo į kambarį dar agresyvesnis, ranka sudavė jai smūgius į koją, dešinį petį, prieš tai delnu trenkė į veidą. X. X. sėdint ant lovos, ją dar kartą smaugė. Tada N. G. paėmė jos ranką ir jėga nuvedė į balkoną. Jie abu stovėjo šalia balkono sienos ir tada N. G., nieko nepasakęs, rankomis ją pastūmė ir ji iškrito iš balkono. Balkone daugiau nieko be jų nebuvo, ji patikino, kad pati iš balkono neiškrito (t. 4, b. l. 15-16).

22. Be to, nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnų kameromis įvykio vietoje yra užfiksuoti pradiniai X. X. paaiškinimai, kur ji aiškiai pasako, kad jos niekas neišstūmė iš balkono, o ji pati iškrito, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kameros, tvirtinamos prie drabužių (angl. body camera), įrašo matyti, kad nukentėjusiajai X. X. dar gulint ant žemės, prieš atvykstant medikams, policijos pareigūnė uždavė klausimą „ar pastūmė kažkas tave“, į ką nukentėjusioji neatsakė nieko, tik pajudino galvą į šonus (vaizdo įrašo 00:01:03 - 00:01:06 min). Atkreiptinas dėmesys, jog iš šio vaizdo įrašo matyti, kad nors nukentėjusioji buvo sąmoninga, tačiau, manytina, dėl sveikatos būklės, kilusios nukritus iš didelio aukščio, praktiškai nekalbėjo ir neatsakė į jokius pareigūnų ar medikų klausimus - nukentėjusioji nurodė tik tai, jog jai skauda koją. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad jis X. X. paklausė, ar iškrito pati, o X. X. atsakė, kad taip, tačiau liudytojas akcentavo, jog matėsi, kad mergaitė nuo smūgio buvo apsvaigusi (t. 3, b. l. 49-50). Be to, iš VĮ Klaipėdos vaikų ligoninės rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad X. X., be kita ko, buvo nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136). Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji aiškiai pareigūnams nurodė, kad jos niekas neišstūmė iš balkono. Kaip minėta prieš tai, apklausiama baudžiamojo proceso metu bei pasakodama įvykio aplinkybes kitiems asmenims, X. X. nuosekliai teigė, kad iš balkono ją išstūmė N. G.. Be to, šiame kontekste taip pat paminėtina, kad liudytoja D. M. nurodė, kad X. X. iš karto po įvykio norėjo padėti N. G. išvengti atsakomybės - ji nurodė, kad atvykus pas X. X. į ligoninę, pastaroji iš pradžių sakė, kad nieko neatsimena, nenorėjo bendrauti, nieko sakyti. Atvažiavus pareigūnams ji daugiausia kartojo, kad nieko neatsimena, nežino. Tačiau ji (D. M.) paėmė jos telefoną ir „Snapchat“ programėlėje pamatė žinutes: ,,aš viską atsimenu‘‘, ,,mane išmetė‘‘. Be to, po to pas ją į ligoninę atvyko jos draugė, kuriai X. X. papasakojo, kaip N. G. prieš ją smurtavo, po to šias aplinkybes papasakojo ir jai (D. M.) (t. 5, b. l. 110-111). Taip pat liudytoja D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po to, kai X. X. papasakojo jai, kaip N. G. smurtavo jos atžvilgiu, kitą dieną X. X. jai parašė, kad nenori, kad N. G. nukentėtų (t. 3, b. l. 34), o apklausiama teisme ji šiuos parodymus patvirtino (t. 5, b. l. 110-111).

23. Taip pat nors nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad X. X. pati nėra tikra, ar N. G. ją išstūmė - t. y. ji nurodė, kad lyg pastebėjo N. G. ranką prie savęs, tačiau tai yra tik prielaida, ji galėjo iškristi ir pati, tačiau šis argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip minėta šios nutarties 19 pastraipoje, cituojant X. X. parodymus, pirminės apklausos metu ji aiškiai nurodė, kad N. G. ją išstūmė stipriai, dvejomis rankomis. Taip pat ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ji nurodė, kad pajuto iš nugaros, kad ją išstūmė, stūmė abiem rankomis, nurodė, jog tuo metu N. G. buvo šalia, ji matė jo ranką.

24. Taigi, įvertinus tai, jog nukentėjusioji X. X. viso proceso metu nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat, jog ji analogiškas įvykio aplinkybes praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio nurodė ir kitiems asmenims - savo motinai, krikšto mamai, treneriui, tyrėjams, nuvykusiems į ligoninę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.

25. Taip pat teisėjų kolegija, spręsdama dėl N. G. kaltės, įvertina ir kitų asmenų, buvusių bute kartu su K X. X. ir N. G., parodymus.

26. Pirmiausia, byloje neabejotinai nustatyta, jog niekas iš liudytojų nematė, kaip N. G. išmetė X. X. iš balkono. Nustatyta, jog iš esmės visi liudytojai analogiškai nurodė, kad tuo metu jie buvo kitame kambaryje ir iš buto išėjo tik tada, kai sužinojo, jog X. X. iškrito iš balkono - šią aplinkybę nurodė Y. Y. (t. 2, b. l. 40-42); A. K. (t. 3, b. l. 12-14; t. 5, b. l. 101-102); B. N. (t. 2, b. l. 192-194). Be to, nors liudytojai A. P. ir M. F., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės teigė, kad įvykio metu jie jau buvo išėję iš buto, t. y. - teigė, kad N. G. jiems liepė išeiti iš buto, kai X. X. dar buvo bute (t. 2, b. l. 112-114; t. 3, b. l. 27-29), tačiau apklausiami teisme jie taip pat, kaip ir kiti liudytojai, nurodė, kad įvykio metu buvo bute, tik kitame kambaryje - A. P. nurodė, kad jis miegojo, visko nepamena. Jam pasakė, kad N. G. išėjęs iš kambario ištarė ,,užmušiau žmogų‘‘, po to visi išbėgo iš buto į gatvę prie mokyklos (t. 5, b. l. 103); liudytojas M. F. nurodė, kad jis išgirdo klyksmą iš D. kambario, po to N. G. išėjo iš paminėto kambario ir pasakė: ,,užmušiau žmogų“, jie nuėjo į balkoną ir pamatė ant žemės gulinčią X. X., po ko išėjo į lauką (t. 5, b. l. 102-103). Aplinkybę, jog įvykio metu bute buvo ne tik N. G., o ir šie liudytojai, patvirtina ir liudytojo D. M. parodymai, kuris nurodė, kad jis, važiuodamas pro šalį, išgirdo, kaip nukrito X. X., o penkto aukšto balkone matė du ar tris asmenis (t. 3, b. l. 49-50; t. 5, b. l. 111-112).

27. Visgi, nors šie asmenys nematė, kaip N. G. išstūmė X. X. iš balkono, tačiau jie analogiškai patvirtino, jog įvykio dieną, prieš X. X. iškrentant iš balkono, X. X. pykosi su N. G. (šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis). Be to, dalis jų patvirtino, kad matė, kaip N. G. smurtavo X. X. atžvilgiu. Apklausiama Y. Y. viso proceso metu teigė, kad N. G. rėkė ant X. X., vadino ją dviveide, kaltino, kad jį apkalbėjo. N. G. elgesys buvo netipiškas, piktas, o X. X. tylėjo. Kitame kambaryje N. G. su X. X. buvo apie 40 min, ji (Y. Y.) buvo nuėjusi į tą kambarį, X. X. verkė (t. 2, b. l. 10-12; 40-42). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu Y. Y. taip pat nurodė, jog X. X. jai pasakojo, kad N. G. ją daužė, smaugė. Be to, nurodė, kad N. G. sudavė X. X. (t. 2, b. l. 40-42). Liudytojas D. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad matė, kaip N. G. trenkė ranka X. X. (t. 2, b. l. 135-136). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu D. P. nurodė, kad N. G. nusivedė X. X. į kambarį. Jie kalbėjo, N. G. X. X. mušė. Jis tuo metu išvažiavo į parduotuvę, nematė, kaip N. G. mušė. Tačiau prieš išeinant į parduotuvę, jis girdėjo, kaip N. G. muša X. X., ji klykavo (t. 2, b. l. 150-151). Liudytojas A. P. nurodė, kad N. G. buvo supykęs, jis su X. X. kalbėjo kitame kambaryje užsirakinęs (t. 5, b. l. 103-104). Liudytojas T. P. nurodė, kad girdėjo, kaip N. G. ir X. X. pykosi (t. 2, b. l. 126-127; t. 5, b. l. 102-103). Liudytoja B. N. nurodė, kad N. G. ir X. X. pykosi, rėkavo D. kambaryje (t. 2, b. l. 175-177; 192-194). Liudytojas A. K. teigė, kad X. X. ir N. G. užsidarė kitame kambaryje, girdėjosi, kaip jie pykstasi, keikiasi (t. 3, b. l. 12-14; t. 5, b. l. 101-102). Liudytojas M. F. nurodė, kad X. X. pykosi su N. G., jis garsiai šaukė, buvo nusiteikęs piktai (t. 3, b. l. 27-29; t. 5, b. l. 102-103).

28. Be to, dalis su N. G. ir X. X. buvusių asmenų patvirtino, kad N. G. grasino X. X.. Liudytojas D. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad N. G. grasino X. X., jis sakė, kad norėtų ją nužudyti. N. G. sakė X. X., kad ji ateitų arba jis ją suspardys (t. 2, b. l. 135-136), o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jis patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 150-151). Liudytoja A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jai dar būnant bute, N. G. atsivedė X. X. už rankos ir sakė: „nori pamatyti tokį vaizdą“ ir paėmęs ranka už galvos ją palenkė per balkono turėklus. Girdėjo, kaip jis sakė X. X., kad norėtų ją užmušti, N. G. buvo labai agresyvus (t. 2, b. l. 157-158), o apklausiama teisme ji patvirtino savo parodymus (t. 5, b. l. 100-101). Nukentėjusioji Y. Y. nurodė, kad kai A. apsiverkė ir išėjo į lauką, N. G. X. X. pasakė: „paskutinės dienos, kai ją matai“, be to, nurodė, kad B. girdėjo grasinimą X. X. atžvilgiu. Jis sakė: „kaip aš norėčiau tave nužudyti“ ar kažką panašaus (t. 2, b. l. 10-12; 40-42).

29. Be to, bute su X. X. ir N. G. buvo asmenys patvirtino, kad prieš X. X. iškrentant iš balkono, tuo metu kambaryje, kuris turėjo išėjimą į balkoną, buvo tik N. G. ir X. X., bei jie matė, kad iš šio kambario N. G. išėjo vienas. Taigi, šie liudytojų parodymai paneigia N. G. parodymus, jog kai jis išėjo iš buto, K X. X. liko bute bei išėjęs iš buto jis nieko nesutiko. Taip pat dalis su N. G. ir X. X. buvusių asmenų nurodė, kad N. G. išėjęs iš kambario jiems pasakė, kad nužudė žmogų, tada jie pamatė, kad X. X. guli po balkonu. Štai Y. Y. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad vienas iš brolių išgirdo, kaip kažkas suriko, tuo metu iš kambario išėjo N. G., kuris turėjo peilį. Išėjęs pasakė, kad nužudė žmogų ar jį išmetė. X. X. tuo metu buvo ant žemės, ją matė per balkoną, į kurį nuėjo, kai N. G. jiems pasakė, kad nužudė žmogų. Be to, vienas iš brolių atsiminė, kad paliko kuprinę, grįžo atgal jos pasiimti ir sutiko N. G., kuris pasakė, kad nužudė žmogų (t. 2, b. l. 40-42). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu B. N. nurodė, kad N. G. išėjo iš kambario iš pasakė, kad užmušė žmogų. Jie žinojo, kad X. X. iškrito iš penkto aukšto, nes dar būnant bute, kažkas buvo nuėjęs į kambarį, X. X. kambaryje nebuvo (t. 2, b. l. 192-194). Liudytojas A. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad iš kambario išbėgo N. G. ir pasakė, kad iškrito X. X.. Vėliau A. sugrįžo pasiimti kuprinės ir N. G. jam pasakė „rodos, kad nužudžiau žmogų“ (t. 3, b. l. 12-14). Apklausiamas teisme A. K. taip pat nurodė, kad iš kambario išėjo N. G. ir pasakė, kad ,,turbūt žmogų nužudžiau‘‘ (t. 5, b. l. 101-102). Liudytojas M. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. buvo pamiršęs kuprinę ir nuėjo į butą, šis sutiko N. G., kuris pasakė, kad užmušė žmogų (t. 3, b. l. 27-29), o apklausiamas teisme jis taip pat nurodė, kad jie buvo „salione“ (kitame kambaryje), o brolio kambaryje buvo X. X. ir N. G.. Jis išgirdo klyksmą iš D. kambario, tada N. G. išėjo iš to kambario ir pasakė: ,,užmušiau žmogų‘‘. Įėję į balkoną jie pamatė ant žemės gulinčią X. X. (t. 5, b. l. 102-103). Liudytojas A. P., apklausiamas teisme, nurodė, kad N. G. išėjo iš kambario ir pasakė: „užmušiau žmogų“ (t. 5, b. l. 103). Liudytoja A. K., apklausiama teisme, nurodė, kad N. G. su X. X. buvo bute ir vienas iš brolių grįžo į butą pasiimti kuprinės, o N. G. jam sakė: ,,aš nužudžiau žmogų“ (t. 5, b. l. 100-101). Be to, liudytojas D. P. nuosekliai teigė, kad kai jis grįžo iš parduotuvės, prie namo pamatė visus draugus, tačiau nebuvo X. X., N. G. ir A.. Tada jis nubėgo link buto ir pamatė N. G., liudytojas paklausė, kur X. X., į ką N. G. atsakė, kad ji miega. Tačiau D. P. bute X. X. nerado, po to pažiūrėjęs pro balkoną pamatė, kad X. X. guli ant žolės (t. 2, b. l. 135-136, 150-151).

30. Taip pat apklausti liudytojai patvirtino, jog įvykio dieną N. G. buvo agresyvus, grasino ir (arba) smurtavo ir kitų asmenų atžvilgiu. Pirmiausia, byloje įrodyta, kad N. G. smurtavo Y. Y. atžvilgiu (apie tai teisėjų kolegija plačiau pasisakys, analizuodama BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką). Taip pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu Y. Y. patvirtino, kad kai ji buvo su X. X. kambaryje ir atėjo N. G., jis jai liepė išeiti, nurodė, kad blogai baigsis visiems (t. 2, b. l. 40-42). Liudytojas A. P., apklausiamas teisme, nurodė, kad T. P. bandė įeiti į kambarį, kur buvo N. G. ir X. X., bet N. G. pasakė, kad jei įeis, tai „duos į galvą“ (t. 5, b. l. 103-104), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad N. G. sakė, kad jei įeis į kambarį, N. G. juos sumuš. Jis (A. P.) pats to negirdėjo, bet jam sakė B.. N. G. buvo piktas (t. 2, b. l. 112-114). Liudytojas T. P. nurodė, kad jis nuėjo į kambarį pasakyti X. X. ir N. G., kad jie baigtų ginčytis, N. G. laikė kumštį, sakydamas, kad „aš nenuspėjamas“, liepė jam išeiti, nes kitaip sumuš (t. 2, b. l. 126-127; t. 5, b. l. 102-103). Liudytojas D. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad N. G. buvo atėjęs ir anksčiau, tačiau įvykio dieną elgėsi kitaip, mušėsi, spardėsi, buvo agresyvus (t. 2, b. l. 135-136). Liudytoja A. K. teigė, kad N. G. ją pastūmė ties pečiais abejomis rankomis ir ji atsitrenkė į sieną. Jis ją pastūmė, nes ji norėjo visus išvaryti. N. G. buvo agresyvus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (t. 2, b. l. 157-158; t. 5, b. l. 100-101). Taip pat apklausiama teisme A. K. nurodė, kad N. G. rėmė į ją peilį, ji spėjo pasitraukti, tada jis metė į duris peilį, N. G. buvo labai piktas. Ji nuėjo į balkoną, atėjo N. G. ir pradėjo grasinti jos broliui (t. 5, b. l. 100-101). Liudytojas A. K. nurodė, kad kiti asmenys bandė įeiti į kambarį, pažiūrėti, kas ten vyksta, tačiau N. G. varė visus lauk (t. 5, b. l. 101-102). Liudytojas M. F. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad A. ir T. bandė nueiti į kambarį nuraminti N. G., bet šis jiems grasino žodžiais. Po to pastarasis pradėjo visiems grasinti peiliu, sakė išeiti arba bus blogai (t. 3, b. l. 27-29). Liudytojas M. F., apklausiamas teisme, nurodė, kad jie buvo užėję pas N. G. ir X. X. į kambarį, kai N. G. buvo išėjęs, o kai jis grįžo, tai visus išvarė. Po to N. G. išėjo dar agresyvesnis (t. 5, b. l. 102-103). Liudytoja B. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad N. G. buvo piktas, jis kalbėjo pakeltu tonu, keikėsi, jo nuotaika vis piktėjo ir piktėjo (t. 2, b. l. 192-194). Be to, paminėtina, kad ir nuteistojo tėvas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kai įvykio vakarą su N. G. nuvyko į policijos komisariatą, jis nustebo dėl N. G. elgesio su policijos pareigūnais. N. G. buvo „gan mandras“, elgėsi per drąsiai, to anksčiau nėra pastebėjęs (t. 3, b. l. 67-68), o apklausiamas teisme jis patvirtino savo parodymus (t. 5, b. l. 75-76).

31. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus dėl to, jog N. G. smurtavo X. X. atžvilgiu, ją išstūmė iš balkono, patvirtina ir 2025 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 29/2025 (10) nurodytos aplinkybės. Šioje išvadoje konstatuota, kad X. X. nustatyti sužalojimai: veido sumušimas su odos nubrozdinimais nosies kairėje pusėje, lūpų kairiame kampe, smakre, poodinės kraujosruvos kairioje pažandėje, pasmakrėje, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimai. Sužalojimai veide padaryti kietais bukais daiktais (tiek kūno dalimis, tiek ir aplinkos daiktais, tiek ir kokiu nors pagrindu), mažiausiai penkiais smūgiais ar trauminiais poveikiais. Blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai – vieno trauminio poveikio metu, galimai krentant iš aukščio ir atsitrenkus į kietą pagrindą (t. 5, b. l. 68–70).

32. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuoseklius bei analogiškus nukentėjusiosios X. X. parodymus, jog N. G. ją smaugė, trenkė į veidą, koją, jai grasino bei vėliau išstūmė iš balkono, liudytojų L. L., D. M. ir V. M. parodymus, kurie patvirtino, kad X. X. praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio jiems papasakojo analogiškas aplinkybes, taip pat įvertinusi sutampančius liudytojų ir nukentėjusiosios Y. Y., kurie buvo bute kartu su nukentėjusiąja ir nuteistuoju įvykio dieną, parodymus dėl to, jog įvykio dieną N. G. buvo agresyvus, pykosi su X. X. užsidaręs kitame kambaryje, kuris turėjo išėjimą į balkoną, niekam neleido užeiti, grasino X. X., prieš ją smurtavo, taip pat, jog N. G. po to, kai X. X. iškrito iš balkono, iš kambario išėjo vienas, jiems nurodė, kad nužudė žmogų, be to, įvertinusi specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, jog dalis sužalojimų nukentėjusiajai X. X. buvo padaryti mažiausiai penkiais smūgiais ar trauminiais poveikis (be to, įvertinusi šių nustatytų sužalojimų vietą - nosies kairėje pusėje, lūpų kairiame kampe, smakre, poodinės kraujosruvos kairioje pažandėje, pasmakrėje), o kiti - vieno trauminio poveikio metu, greičiausiai krentant iš aukščio, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad N. G. smaugė mažametę X. X., sudavė ranka jai per veidą, kumščiu trenkė į koją ir į petį bei suėmęs už rankos, jėga nutempė ją į balkoną ir tyčia abiem rankomis pastūmė į nugarą, dėl ko ji iškrito iš balkono.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, jog N. G. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia bei nurodytais veiksmais pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją X. X.. Nuteistojo gynėjo nurodomą aplinkybę, kad N. G. galėjo išstumti X. X. šią netyčia užkliudęs, paneigia X. X. parodymai, jog N. G. ją išstūmė stipriai, dvejomis rankomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog prieš išstumdamas X. X. N. G. jai grasino nužudyti, anksčiau įvykio dieną buvo ją palenkęs per balkono turėklus, be to, tai, jog buvo su X. X. užsidaręs kambaryje bei niekam neleido užeiti, o bandantiems užeiti taip pat grasino, jog įvykio dieną nuteistasis fiziniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją, o ši patvirtino, kad N. G. ją stipriai pastūmė iš balkono, jog nuteistasis nukentėjusiąją pastūmė iš nugaros, t. y. jai nesitikint užpuolimo, nesiginant ir nebandant pabėgti, taip pat tai, kad balkonas, iš kurio nuteistasis nustūmė nukentėjusiąją, yra 5 aukšte, jog nuteistasis galvojo, kad galbūt nužudė X. X. (apie tai, kaip minėta, jis pats nurodė savo draugams), tačiau nukentėjusiajai suteikti pagalbos nebandė, medikams ir pareigūnams apie tai nepranešė, leidžia daryti išvadą, kad N. G. savo veiksmais siekė X. X. mirties, tačiau jos nenužudė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - kadangi nukentėjusioji nepatyrė mirtinų sužalojimų, taip pat jai skubiai buvo suteikta medicininė pagalba. Nėra abejonių, jog nuteistasis, nors būdamas jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), tačiau normalaus protinio išsivystymo žmogus, suvokė, kad išstumdamas nukentėjusiąją iš didelio aukščio, daro veiką keliančią pavojų jos gyvybei bei tokių padarinių - jos mirties norėjo. Įvertinus aukštį, iš kurio N. G. išstūmė X. X., nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad išstumiant iš penkto aukšto balkono žmogų, jo nužudyti neįmanoma.

34. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, N. G. ir X. X. buvo geri draugai (šią aplinkybę jie abu nurodė apklausų metu), todėl nėra abejonių, jog N. G. žinojo, jog X. X. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus - t. y mažametė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. G. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

35. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

36. Nagrinėjamu atveju N. G. pripažintas kaltu, padarius šią nusikalstamą veiką dėl to, kad ranka apglėbęs nepilnametės Y. Y. kaklą, smaugė ją, tyčia alkūne sudavė nukentėjusiajai į veidą ir kairę ranką.

37. Nuteistasis N. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad Y. Y. nesmaugė, jokių smūgių nesudavė (t. 4, b. l. 95-96; t. 5, b. l. 149-151).

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji Y. Y. nuosekliai teigė, kad N. G. smurtavo jos atžvilgiu. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu ji nurodė, kad kai ji buvo nuėjusi į kambarį, kur buvo N. G. ir X. X., tam, kad padėtų X. X., N. G. pradėjo ją (Y. Y.) smaugti viena ranka, priėjęs iš nugaros. Ji (Y. Y.) bandė priešintis, N. G. trenkė kumščiu jai į kairę ranką. Vėliau į kambarį atėjo B. ir N. G. ją paleido. N. G. iškėlęs ranką, ištiesęs pirštus lyg pradėjo skaičiuoti, leisdamas suprasti, kad jos greičiau išeitų (t. 2, b. l. 10-12). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu Y. Y. nurodė, kad N. G. neleido jai prieiti prie X. X., ėmė ją (Y. Y.) smaugti. Y. Y. buvo sunku kvėpuoti, galvojo, kad uždus. N. G. sudavė alkūne jai į kairę ranką, į lūpą, gal pilvą. Jai skaudėjo. N. G. ją stumdė, buvo mėlynės ant kaklo, rankos, buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas (t. 2, b. l. 40-42).

39. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų - asmenų, buvusių kartu bute, parodymai, kurie patvirtino, kad matė, kaip N. G. smurtavo Y. Y. atžvilgiu ir (arba) patvirtino, jog matė sužalojimus ant jos kūno. Liudytojas D. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad jis matė, kaip N. G. trenkė Y. Y.., ją smaugė. Jis buvo tame pačiame kambaryje. Jam apie tai sakė ir Y. Y. (t. 2, b. l. 135-136). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas D. P. taip pat nurodė, kad N. G. Y. Y. padarė daug mėlynių. Jos buvo ant rankų, kojų (t. 2, b. l. 150-151). Liudytoja B. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad N. G. ir X. X. pykosi D. kambaryje. Kai N. G. trumpam išėjo iš kambario, Y. Y. nuėjo pasikalbėti su X. X.. Po to ji (B. N.) irgi nuėjo į tą kambarį ir pamatė, kaip N. G. smaugė Y. Y. rankomis. N. G. buvo priėjęs Y. Y. iš nugaros ar iš šono. Y. Y. nieko nesakė, bandė priešintis. Po to N. G. ją paleido (t. 2, b. l. 175-177). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu B. N. taip pat nurodė, kad N. G. smaugė Y. Y.. Ji bandė nustumti N. G. (t. 2, b. l. 192-194). Liudytojas A. K., apklausiamas teisme, nurodė, kad jis nematė, kad N. G. liestų, stumtų Y. Y., bet jie pykosi, jam atrodo, jog jis matė, kad Y. Y. lūpa kraujavo, ją prakirto N. G. (t. 5, b. l. 101-102). Liudytojas M. F. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nurodė, kad N. G. smaugė Y. Y.. Jis to nematė, be ji pati papasakojo, rodė mėlynes ant rankos (t. 3, b. l. 27-29). Liudytojas M. F., apklausiamas teisme, šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jis matė kraujosruvas ant Y. Y. kūno (t. 5, b. l. 102-103).

40. Nuteistojo parodymus paneigia ir nukentėjusiosios Y. Y. močiutės A. R., kuriai nukentėjusioji Y. Y. papasakojo apie įvykį bei kurios sužalojimus ji matė, nuoseklūs parodymai. Liudytoja A. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kitą dieną po įvykio Y. Y. jai papasakojo, kad N. G. ją smaugė, sudavė smūgius ar spyrė, ji parodė kraujosruvas, sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 3, b. l. 61-62). A. R., apklausiama teisme, nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat detalizavo Y. Y. sužalojimus - nurodė, kad jos apatinė lūpa buvo sužalota, buvo kraujosruvos. Lūpa jau tada nebekraujavo, bet buvo mėlynė ir įbrėžimas. Taip pat mėlynės buvo ant rankos ir kojos. Y. Y. skaudėjo kojas, sakė, kad jai įspyrė, kad nukrito, buvo kaip ir praradusi sąmonę (t. 5, b. l. 74). Be to, ir liudytoja L. L. nurodė, kad X. X. jai papasakojo, kad N. G. smaugė Y. Y., vertė ją ant lovos, praskėlė lūpą (t. 5, b. l. 74-75).

41. Nukentėjusiosios ir liudytojų teiginius dėl Y. Y. patirtų sužalojimų patvirtina ir Y. Y. asmens sveikatos istorijoje 2024 m. rugpjūčio 30 d. užfiksuotos aplinkybės - nurodoma, kad Y. Y. atvyko lydima policijos pareigūno su siuntimu iš policijos tyrėjo sveikatos būklei įvertinti, ji nukentėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d. fizinio smurto metu. Y. Y. nurodė skausmingumą apatinės lūpos gleivinės srityje, yra kraujosruvos ant rankų, kelio sąnario. Apžiūrint ant kairiojo žasto vidinio paviršiaus yra kraujosruva 6,5 cm/4 cm, ant kairiojo kelio girnelės yra kraujosruva 5cm/5 cm, ant dešinės plaštakos paviršiaus kraujosruva 1,5cm/2 cm, yra 0,5 cm žaizdelė apatinės lūpos vidiniame paviršiuje (t. 2, b. l. 63). Taip pat 2024 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 2407/2024 (02) nurodyta, kad Y. Y. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiajame kelyje, žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio savybių detalizuoti nėra galimybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimai padaryti nemažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 70-72).

42. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuoseklūs nukentėjusiosios Y. Y. parodymai apie tai, jog N. G. smurtavo jos atžvilgiu, liudytojų - asmenų, buvusių kartu bute, parodymai, kurie patvirtino, kad matė, kaip N. G. smurtavo Y. Y. atžvilgiu ir (arba) patvirtino, jog matė sužalojimus ant jos kūno, parodymai, liudytojos A. R., kuriai nukentėjusioji kitą dieną po įvykio papasakojo apie tai, kad N. G. jos atžvilgiu smurtavo, parodymai, ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje ir specialisto išvadoje nurodyti Y. Y. sužalojimai, patvirtina, kad N. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ranka apglėbęs Y. Y. kaklą, smaugė ją, alkūne sudavė nukentėjusiajai į veidą ir kairę ranką bei taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

43. Apeliaciniame skunde ginčijamas Y. Y. sužalojimų laikas - nurodoma, kad aplinkybių dėl Y. Y. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltinime nurodytą dieną nepatvirtino nei vienas iš asmenų, jie nurodė, kad nuteistasis su Y. Y. buvo konfliktavęs anksčiau, t. y. ne kaltinime nurodytu laiku, ir būtent tuo ankstesniu laiku Y. Y. ir galėjo patirti nustatytus sužalojimus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta šios nutarties 38-39 pastraipose, nukentėjusioji Y. Y., liudytoja B. N. analogiškai nurodė, jog N. G. smurtavo Y. Y. atžvilgiu tada, kai ši bandė apginti X. X. bei kai X. X. ir N. G. buvo užsidarę kitame kambaryje - t. y. kaltinime nurodytą dieną. Be to, Y. Y. močiutė A. R. taip pat nurodė, kad jai anūkė Y. Y. papasakojo, kad N. G. prieš ją smurtavo dėl to, jog ji gynė X. X.. Taip pat ir specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kaltinime nurodytą dieną.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog N. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai siekdamas sužaloti nukentėjusiąją Y. Y., sudavė jai smūgius, ją smaugė, jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl smūgių sudavimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jų norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

45. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog N. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

46. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

47. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas, taip pat į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 90 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Be to, BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

48. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

49. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos; už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. G. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 10 parų trukmės areštą; už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – laisvės atėmimą 4 metams. Be to, pirmosios instancijos teismas šias bausmes subendrino apėmimo būdu ir padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas.

51. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes N. G., atsižvelgė į tai, kad N. G. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nutrūko pasikėsinimo stadijoje tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, į tai, kad šis labai sunkus nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, o įvykdytas vienkartinio, impulsyvaus pobūdžio veiksmu. Taip pat teismas įvertino jo asmenybę - kad jis anksčiau neteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, po nusikaltimų įvykdymo kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nepadarė. Be to, įvertino tai, kad N. G. yra labai jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, gyvena su tėvu ir pamote, mamos nepažįsta. Šiuo metu mokosi, siekia gauti vidurinį išsilavinimą. Taip pat teismas įvertino, kad N. G. kaltu neprisipažino ir viso proceso metu tvirtino, kad nieko blogo nepadarė, nei jis, nei jo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas D. G. neatlygino net nedidelės dalies nusikaltimais padarytos žalos, taip nepadėdami sušvelninti nusikalstamų veikų padarinių. Be to, teismas nenustatė N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - t. y. kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,17 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino tai, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateiktoje 2025 m. balandžio 25 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jis yra motyvuotas baigti mokyklą, dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytis jam priskirtų pareigų namuose ir mokykloje. N. G. nėra linkęs specialiai nusikalsti, neturi kriminalinio elgesio nuostatų, palaiko glaudžius, artimus ryšius su tėvu, pamote ir seserimi. Bendraamžiai, su kuriais N. G. bendrauja, yra besimokantys ir nedarantys neigiamos įtakos. Byloje nėra informacijos, kad N. G. būtų susidūręs su sunkumais dėl nestabilios emocinės būklės. Pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika – maža, o nesmurtinio – vidutinė (t. 5, b. l. 126–128).

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė – areštas, kurios dydis artimas minimaliam (vadovaujantis BK 90 straipsnio 6 dalimi), ir už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis atitinka pusei minimalios sankcijoje numatytos bausmės dydžio, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos. Todėl pripažinti, kad nuteistajam paskirtos neteisingos ar aiškiai per griežtos bausmės, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės, nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, nevaržo jo teisių labiau negu to reikia bausmės tikslams pasiekti, t. y. nesukelia išskirtinių nepatogumų kasdieniame gyvenime, tačiau būtent tokia bausmė paveiks nuteistąjį ir padės palaikyti teisingą gyvenimo būdą, nevartoti vartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsispręsti ateityje nedaryti nusikaltimų, mokytis, dirbti.

Dėl civilinių ieškinių

53. Skunde nurodoma, kad net pripažinus, kad N. G. nuteistas pagrįstai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti nepagrįstai, kadangi tokios priteistos sumos prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

54. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

55. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

56. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 660,39 Eur dėl nukentėjusiosios X. X. gydymo (t. 1, b. l. 168-169). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino visiškai.

57. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį dėl X. X. gydymo išlaidų pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad X. X. sveikata buvo sutrikdyta dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų bei ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš nuteistojo.

58. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

59. Nustatyta, kad nukentėjusiosios X. X. įstatyminė atstovė L. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš N. G. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 154-157). Taip pat nukentėjusiosios Y. Y. įgaliotoji atstovė A. Petkevičiūtė - Pušinskienė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš N. G. Y. Y. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 2, b. l. 73-75). Pirmosios instancijos teismas šiuos civilinius ieškinius tenkino visiškai.

60. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiajai X. X. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertino jai padarytus sužalojimus, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, jos gyvybei buvo kilusi reali grėsmė. Be to, teismas įvertino tai, kad X. X., be sveikatos sutrikdymo turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgai sirgo ir dėl to nelankė mokyklos, sporto užsiėmimų. Taip pat teismas įvertino jos emocinę būklę po įvykio, t. y. jog jos emocijose stebimi (duomenys neskelbtini) požymiai, padidintas uždarumo ir nesaugumo jausmas, ji tapo jautri, sunkiai užmiega. Taip pat teismas įvertino tai, jog N. G. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Nuteistasis nukentėjusiosios ar jos atstovės pagal įstatymą neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Be to, teismas įvertino teismų praktikoje priteisiamas neturinės žalos sumas pasikėsinimo nužudyti atvejais.

61. Priteisdamas nukentėjusiajai Y. Y. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir lydinčius nepatogumus, jos emocinė būklė buvo prasta, jai reguliariai buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kol jos emocinė būklė pagerėjo. Taip pat teismas įvertino tai, kad N. G. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai pavartodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusiąją sužalojo keliais trauminiais poveikiais, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Be to, teismas įvertino teismų praktikoje priteisiamas neturinės žalos sumas nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

62. Nesutikti su tokiu apygardos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo bei sprendžia, kad nustatant neturtinės žalos dydžius buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes.

63. Gynėjas apeliaciniame skunde prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydžius savo prašymą grindė tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje priteistos neturtinės žalos dydžiai neatitinka teismų praktikos. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmiausia, paminėtina, kad nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020).

64. Be to, nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog nukentėjusiajai X. X. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei tokiais atvejais teismų praktikoje priteisiama iki 8 000 Eur neturtinės žalos, tačiau analizuojant teismų praktiką, kai pasikėsinimo nužudyti atveju nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos ir didesnės sumos nei skunde nurodo gynėjas - pvz.: 11 584 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-788/2015). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes (t. y. sveikatos sutrikdymo mastą), tačiau į visumą kriterijų, nurodytų šios nutarties 58 pastraipoje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, ar priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką, svarbu vertinti visą teismų praktiką, susijusią su pasikėsinimu įvykdyti kvalifikuotą nužudymą, o ne tik teismų praktiką, kuriose nustatytas analogiškas sveikatos sutrikdymo mastas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl neturtinės žalos priteisimo pasikėsinant įvykdyti kvalifikuotą nužudymą priteisiamos neturtinės žalos dydžiai įvairūs - minimali priteista neturtinės žalos suma – 1 000 Eur, maksimali – 28 962 Eur (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–318-139/2015, Nr. 2K-280-788/2015, Nr. 2K-212-303/2018, Nr. 2K-210-697/2020, 2K-145-511/2019). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad vertinant teismų praktiką dėl neturtinės žalos privalu atsižvelgti ir į infliacijos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes (nurodytas šios nutarties 60 pastraipoje), reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį X. X.. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai įvertina ir nusikalstamos veikos padarymo būdą - mažametė nukentėjusioji buvo išmesta iš didelio aukščio - 5 aukšto balkono, kas neabejotinai sukėlė jai dideles fizines bei dvasines kančias paties įvykio metu ir po to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai - L. L. nurodė, kad X. X. reikia psichiatro pagalbos, prasidėjo baimės priepuoliai. Ji kreipėsi į gydytoją psichiatrą, nes mokytoja sakė, kad mokykloje ji nesusikaupia, bijo mirti, pradeda drebėti. Ji bandė važiuoti į bokso varžybas ir pralaimėjo, nes pradėjo labai traukti koją, jos manymu, ji pralaimėjo dėl tos traumos. Jos sveikata neatsistačiusi, blogai su atmintimi, (duomenys neskelbtini). Mokslas pablogėjo. X. X. labai išgyveno dėl įvykio, bendravimo, sporto galimybių sumažėjimo, mokslo ir visų psichologinių išgyvenimų (t. 5, b. l. 74-75). Liudytoja D. M. nurodė, kad po įvykio X. X. fizinė sveikata pablogėjo, ji važiuoja pas psichiatrus, bijo mirti. Tas įvykis ją persekioja. Psichiatrė sakė, kad jai išsivystė (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 110-111). Liudytojas V. M., kuris yra nukentėjusiosios treneris, apklausiamas teisme nurodė, kad X. X. po šio įvykio pusmetį nesitreniravo. Dabar šiek tiek padirbus jai skauda kojas, sveikata nėra visiškai atsistačiusi (t. 5, b. l. 111-112). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, jog X. X. ir N. G. patvirtino, kad iki įvykio jie buvo geri draugai, pats nuteistasis teigė, kad jis X. X. buvo kaip brolis, X. X. jį vadindavo „vos ne tėčiu“ (t. 5, b. l. 149-151), be to, X. X. nurodė, kad N. G. veiksmai jai buvo netikėti - ji negalvojo, kad N. G. gali kažką rimto jai padaryti (t. 1, b. l. 105), todėl nekyla abejonių, kad artimam žmogui - t. y. N. G. smurtaujant X. X. atžvilgiu, ji patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, taip pat pacituotą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog X. X. priteistas neturtinės žalos dydis nukrypsta nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos.

66. Be to, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai Y. Y. priteista neturtinė žala (1 000 Eur) neatitinka teismų praktikoje šios kategorijos baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Remiantis formuojama teismų praktika, bylose, susijusiose su nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-236-495/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-318/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį (kurios nurodytos šios nutarties 61 pastraipoje), padarė pagrįstą išvadą, jog N. G. veiksmai nukentėjusiosios Y. Y. atžvilgiu turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai. Šią aplinkybę be pirmosios instancijos nurodytų aplinkybių taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios Y. Y. močiutės A. R. parodymai, kuri nurodė, kad įvykio vakarą Y. Y. grįžo namo visa drebanti, buvo labai išsigandusi, gėrė (duomenys neskelbtini). Jie kreipėsi dėl psichologinės pagalbos į (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės ir raidos centrą, Y. Y. lankėsi pas psichologą tris ar keturis kartus. Ji buvo ir yra labai jautri, A. R. jai pirko vaistus. Taip pat Y. Y. po įvykio skundėsi ir fiziniais negalavimais - jai skaudėjo kojas (t. 5, b. l. 74).

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai yra proporcingi nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per dideli, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundo reikalavimo iš šiuos dydžius sumažinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. 2025 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2025-11490 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 125 Eur už nuteistajam N. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

69. 2025 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2025-12045 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 295,83 Eur už nukentėjusiajai Y. Y. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

70. 2025 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2025-12014 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 125 Eur už nukentėjusiajai X. X. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

71. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

72. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistajam N. G. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimis nukentėjusiosioms buvo paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktos įgaliotosios atstovės.

73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, nuteistasis yra labai jauno amžiaus (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), jis mokosi, be to, atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį – bylos duomenimis, nuteistasis N. G. nedirba. Be to, įvertinama ir tai, jog šioje byloje tenkinus civilinius ieškinius iš nuteistojo priteista iš viso 16 000 Eur neturtinei žalai ir 2 660,39 Eur turtinei žalai atlyginti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo N. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą jam ir nukentėjusiosioms nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. G. gynėjo Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų išieškoti iš nuteistojo N. G. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAudrius JuozapavičiusAiva Survilienė