Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Interbesta“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – S. R. (S. R.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Interbesta“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) ieškinį atsakovui V. Ž. (toliau – ir atsakovas) dėl 11 465 128,68 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 26 d. gautas pareiškėjos UAB „Krestan“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) prašymas įtraukti pareiškėją į civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui, buvusiam bendrovės vadovui, dėl žalos atlyginimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „Interbesta“ pusėje. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja yra ieškovės BUAB „Interbesta“ kreditorė, jos finansinis reikalavimas bendrovei yra patvirtintas BUAB „Interbesta“ bankroto byloje. Pareiškėja iš BUAB ,,Interbesta“ nemokumo administratoriaus sužinojo, jog ieškovė pareiškė ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, šio ginčo išnagrinėjimo rezultatas neatsiejamai susijęs su pareiškėjos, kaip BUAB „Interbesta“ kreditorės, teisėmis ir šių teisių apimtimi, todėl teismo sprendimas šioje civilinėje byloje gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai ir jos teisių apimčiai. Dėl to pareiškėja turėtų būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės UAB „Krestan“ prašymas įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, sąlygų

9. Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, kad turi būti įtraukta į bylos pagal ieškovės reikalavimą buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes, būdama ieškovės BUAB ,,Interbesta“ kreditore, yra suinteresuota bylos, kurioje ji dalyvauja, nagrinėjimu – nuo šios bylos baigties priklauso, kokia apimtimi bus patenkintas apeliantės finansinis reikalavimas BUAB ,,Interbesta“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės kreditorei būti įtrauktai trečiuoju asmeniu dalyvauti byloje pagal bendrovės ieškinį buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo, nes bendrovės kreditorių interesus atstovauja bendrovės nemokumo administratorė. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, o apeliantė atskirajame skunde priešingai neįrodė.

10. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 19 punktą). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

12. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą).

13. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018 25 punktą; 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą ir kt.).

14. Aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).

15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB ,,Interbesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės vadovui atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nėra materialinių teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, susiklosčiusių tarp BUAB ,,Interbesta“ ir V. Ž., dalyvė. Apeliantė savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir prašymą įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu grindžia tuo, kad ji yra ieškovės BUAB „Interbesta“ kreditorė, atitinkamai, siekdama savo finansinio reikalavimo patenkinimo bendrovės nemokumo byloje, yra suinteresuota sumų bendrovei priteisimu ir ketina padėti BUAB ,,Interbesta“ nemokumo administratoriui laimėti bylą prieš atsakovą. Kitų aplinkybių, kurios pagrįstų apeliantės teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, nei pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, nei atskirajame skunde apeliantė nenurodo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus argumentus, bylos duomenis, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien aplinkybė, jog apeliantė yra ieškovės kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje, nėra pakankama konstatuoti tokį apeliantės suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir tokio glaudumo nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su apeliantės materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, kurie sudarytų pagrindą įtraukti ją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Interbesta“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo ieškovės BUAB ,,Interbesta“ interesus gina nemokumo administratorius. Remiantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtent nemokumo administratorius veikia juridinio asmens vardu bei gina juridinio asmens ir jo kreditorių interesus, imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų, atstovauja juridiniam asmeniui teisme ir kt. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Pripažįstama, kad net tokios aplinkybės, jog tam tikroje civilinėje byloje nemokumo administratoriaus pozicija gali nesutapti su kreditoriaus pozicija ir pan., savaime nelemia poreikio kreditoriui (kreditoriams) dalyvauti kitose (ne bankroto) bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-944-516/2023 26 punktą, 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1052-330/2023 22 punktą). Paaiškėjus netinkamam įmonės nemokumo administratoriaus procesiniam elgesiui konkrečioje byloje, kreditoriai turi galimybę savo pažeistas subjektines teises ginti reikalaudami iš nemokumo administratoriaus žalos atlyginimo, todėl kreditoriai neturėtų būti įtraukiami į civilines bylas, iškeltas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus iniciatyva įmonės skolininkams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-337-516/2022).

18. Pastebėtina, kad apeliantė, nurodydama, jog ketina padėti ieškovės BUAB ,,Interbesta“ nemokumo administratoriui laimėti bylą prieš atsakovą dėl žalos atlyginimo, nepaaiškino, kokiu konkrečiu būdu palaikys ieškovės poziciją toliau nagrinėjant šią bylą; taigi, šie teiginiai taip pat nesudaro pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

19. Nurodytų išvadų nepaneigia apeliantės teiginiai, kad ji, kaip bendrovės kreditorė, yra pripažįstama suinteresuotu asmeniu visais klausimais, susijusiais su bankrutuojančios įmonės kreditorių reiškiamais reikalavimais ir jų tvirtinimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant klausimus, susijusius su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriais ir jų galimybe dalyvauti kitose bylose trečiųjų asmenų statusu, pasisakyta, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis būtent bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja ir jų skolininkė – bankrutuojanti bendrovė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-575-330/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1233-790/2021; 2022 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-450/2022; kt.). Todėl vien aplinkybė, kad apeliantė yra ieškovės BUAB „Interbesta“ kreditorė, kaip minėta, savaime nelemia būtinumo remiantis apeliantės nurodomomis JANĮ 43 straipsnio nuostatomis įtraukti ją trečiuoju asmeniu šioje ginčo teisena nagrinėjamoje byloje pagal nemokumo administratoriaus bankrutuojančio juridinio asmens vardu pareikštus reikalavimus buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo.

20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių teises bei teisėtus interesus pagal įstatymą atstovaujant nemokumo administratoriui, nagrinėjamos bylos pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo ir apeliantės materialiųjų teisių bei pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl apeliantės prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą, ir, atmesdamas apeliantės prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią teismo nutartį naikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.