Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. B. skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-24 nutartimi subendrintos R. B. paskirtos bausmės: Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi paskirta subendrinta bausme, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-08 nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos (8283,43 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 1000 Lt A. Ž. naudai, 1169,48 Lt D. Č. naudai, 1000 Lt O. A. naudai) atlyginimą arba jos pašalinimą, nustatant 12 mėnesių turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo terminą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi patenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą nuteistajai R. B., panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-24 nutartimi subendrintą: Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi subendrintais Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nuosprendžiu ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-08 nutartimi, bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė ją atlikti 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistoji taip pat nesutinka su teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog ji vengia atlikti teismo įpareigojimą – dirbti, nes iš bylos duomenų matyti, kad priimant skundžiamą nutartį ji dirbo. Pasak nuteistosios, aplinkybės, kurioms esant ji nedirbo, nebuvo nagrinėjamos, taip pat nebuvo nagrinėjamos ir probacijos tarnybos pastangos bendradarbiauti su ja šiuo klausimu. Pasak nuteistosios, probacijos tarnyba neskyrė dėmesio tam, kad nukreiptų ją į darbo biržą įgūdžių įgijimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistosios skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apylinkės teismas pagrįstai patenkino Probacijos skyriaus teikimą ir pasiuntė R. B. atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog R. B. buvo supažindinta su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo turiniu, įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą. Taip pat nuteistajai išsamiai paaiškintos galimybės gauti paskatinimo priemones. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi panaikinęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir atmetęs Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. teikimą dėl bausmės vykdymo panaikinimo R. B., atkreipė pastarosios dėmesį į tai, kad pagal Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 1 p. tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti, tačiau paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką, todėl nuteistajai neatlyginus nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo gali būti svarstomas pakartotinai. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius pateikė 2015 m. lapkričio 11 d. teikimą apylinkės teismui siūlydamas pratęsti R. B. teismo skirto įpareigojimo, turtinės žalos atlyginimą arba jos pašalinimo terminą, nustatant tris mėnesius nuo teismo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos visiškai atlyginti žalą arba ją pašalinti. 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas teikimą tenkino ir terminą pratęsė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. buvo suteikta dar viena galimybė tinkamai įvykdyti įpareigojimą atlyginti žalą, tačiau tokia suteikta galimybe nuteistoji nepasinaudojo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. B. neįvykdė paskirto teismo įpareigojimo – neatlygino ir nepašalino visos turtinės žalos (likusi neatlyginta turtinė žala – 2496 Eur). Pasak nuteistosios, teismas nevertino aplinkybių, kodėl ji negalėjo įvykdyti įpareigojimo atlyginti žalą, nevertino jos turtinės padėties ir socialinių įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje. Aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, tokie R. B. argumentai yra nepagrįsti. Apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuteistosios darbinę veiklą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė išvadą, kad nuteistoji dėl neaiškių priežasčių dirbo trumpą laiką, todėl dėjo ne visas pastangas įsidarbinti ir nuolat dirbti, kad gautų pajamų ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę. Apylinkės teismas konstatavo, kad atsainus nuteistosios požiūris į stabilių darbo santykių sukūrimą, kartu ir pastovių pajamų gavimą, rodo, kad nuteistoji be jokių pateisinamų priežasčių vengia atlikti teismo įpareigojimus. Teismas nenustatė duomenų, kad nuteistoji turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai būtų apsunkinta galimybė gauti darbą, ar kitų objektyvių priežasčių, dėl ko nuteistoji negalėtų dirbti ir gauti pajamų, byloje nepateikta, todėl žemesniosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad asmuo turėjo realią galimybę vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, kad turtinė žala būtų atlyginta. Pažymėtina, kad įpareigojimas atlyginti žalą yra paskirtas nuteistajai, todėl būtent pati R. B. privalo dėti visas pastangas, kad pastarosios galimybė ją atlyginti didėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis ir atmestas Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. teikimas dėl bausmės vykdymo panaikinimo R. B., praėjo daugiau nei devyni mėnesiai, t. y. praėjo pakankamas terminas įvertinti savo elgesį ir siekti pasitaisyti, įsidarbinti ir tinkamai vykdyti įpareigojimus, tačiau R. B. ir toliau sąmoningai, suvokdama savo veiksmų esmę, tinkamai nevykdė įpareigojimų ir tokiu būdu nepateisino teismo jai išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad R. B. skunde dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties panaikinimo nepateikė naujų argumentų, kurios nebūtų teismui žinomos. Nuteistosios nurodytos priežastys, kad negalėjo įvykdyti įpareigojimo atlyginti žalą dėl jos turtinės padėties, dėl socialinių įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, stokos, Klaipėdos apygardos teismo buvo įvertintos ir į jas buvo atsižvelgta nagrinėjant nuteistosios skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji per devynis mėnesius nepadarė nieko, kad situacija pasikeistų pastarosios naudai.

Nuteistoji akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusieji, kuriems buvo priteista atlyginti žalą, pagal pareikštus civilinius ieškinius būtų kreipęsi dėl šių nuostolių išieškojimo civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl patys nukentėjusieji nededa pastangų dėl žalos išieškojimo.

Pažymėtina, kad teismas, nuosprendžiu paskyręs bausmės vykdymo atidėjimą ir nustatęs konkrečius įpareigojimus, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. Bausmės vykdymo atidėjimo tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Nevykdant nuteistajam priskiriamų pareigų, konstatuojama, kad nevykdomos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, o pastarųjų nevykdymas sudaro teisinę galimybę bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji visiškai nenori keisti savo elgesio būdama laisvėje. R. B., būdama ne kartą įspėta dėl teisinių pasekmių už teismo jai skirtų įpareigojimų nesilaikymą ir žinodama apie galimas teisines pasekmes jai nesilaikant šių įpareigojimų, toliau teismo skirtų įpareigojimų tinkamai nevykdė be jokių objektyvių pateisinamų priežasčių. Netgi tos aplinkybės, kad Probacijos tarnyba jau vieną kartą su teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir Klaipėdos apygardos teismo parodytas pasitikėjimas ir suteikta nuteistajai dar viena galimybė įrodyti, jog ji gali pasitaisyti, nepakeitė R. B. elgesio ir jos požiūrio į jai paskirtą bausmę, nuteistoji jokių išvadų nepadarė, teismo jai parodytu pasitikėjimu piktnaudžiavo. Nuteistoji, žinodama apie galimas teisines pasekmes jai nesilaikant teismo skirtų įpareigojimų atlyginti žalą, dirbti, turėjo numatyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, todėl darytina išvada, kad R. B., suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, vengė tinkamai vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, dėl to skundžiama nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas R. B. panaikintas pagrįstai.

Nuteistoji taip pat nesutinka su teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog ji vengia atlikti teismo įpareigojimą – dirbti, nes iš bylos duomenų matyti, kad priimant skundžiamą nutartį ji dirbo. Žemesniosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įpareigojimas dirbti nereiškia, kad vieną kartą įsidarbinus ar užsiregistravus darbo biržoje turi būti laikoma, jog nuteistasis įpareigojimą įvykdė. Skiriamo įpareigojimo esmė yra kuo didesnis poveikis nuteistajam, kad asmuo pakeistų savo gyvenimo būdą, vertybių sistemą. Tik formalus, trumpalaikis įsidarbinimas (ar užsiregistravimas darbo biržoje) dar nereiškia, kad asmuo laikėsi paskirto įpareigojimo, jis neužtikrins siekiamų tikslų. Nuteistoji 2016 m. vasario mėnesį dirbo pagal verslo liudijimą, darbo biržoje užsiregistravo tik 2016 m. gegužės 18 d., nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 5 d. buvo įsidarbinusi. Nuo 2016-06-20 nuteistoji dirba. Pritartina išvadai, kad nuteistoji dėl neaiškių priežasčių dirbo trumpą laiką, todėl dėjo ne visas pastangas įsidarbinti ir nuolat dirbti, kad gautų pajamų ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę. Pažymėtina ir tai, kad asmens byloje esančios darbo sutartys sudarytos 2016 m. birželio 14 d. Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą priimta 2015 m. birželio 28 d. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistoji darbo sutartis pasirašė jau žinodama, kad bus nagrinėjamas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

R. B. teigia, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė motyvuodamas faktu apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir įtarimų pareiškimą bei kardomųjų priemonių taikymą, o ne ikiteisminio tyrimo medžiaga. Mano, jog buvo pažeistos jos teisės į gynybą, t. y., jei teismas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nenaudota šioje baudžiamojoje byloje, ji turi teisę gintis nuo pareikštų ir jau naudojamų prieš ją įtarimų, o tai reiškia, jog tai jau baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Asmens byloje esantis 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos atsakymas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus paklausimą dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01183-16 pagal BK 260 str. 1 d., tai yra neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (asmens bylos lapas 99). Rašte nurodyta, kad R. B. buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ji buvo paleista iš laikino sulaikymo paskiriant jai kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pažymėta, kad R. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju apylinkės teismas vertindamas duomenis apie įteiktą pranešimą dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką ir kardomųjų priemonių paskyrimą nesprendė asmens kaltumo klausimo pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., o vertino nuteistosios elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Žemesniosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad nepasiekti pozityvios elgesio korekcijos rezultatai, asmuo nepadarė tinkamų išvadų. Šios nustatytos aplinkybės asmenį charakterizuoja neigiamai. Šiuo atveju žemesniosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir R. B. pasiuntė atlikti realios laisvės atėmimo bausmės ne todėl, kad jai įteiktas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paskirtos kardomosios priemonės, o todėl, kad nuteistoji tinkamai nevykdė jai skirtų įpareigojimų.

Kitos R. B. skunde nurodytos aplinkybės dėl Probacijos tarnybos darbo, išsakytas nepasitenkinimas Klaipėdos probacijos tarnybos netinkamai atliekamomis darbo funkcijomis dėl jos integracijos į visuomenę bei teiginiai, kad probacijos tarnybos darbuotojai jai piktybiškai kenkia, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir neduoda jokio pagrindo manymui dėl galimo probacijos darbuotojų suinteresuotumo, nukreipto prieš R. B. asmenį.

Apygardos teismui nuteistoji taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą, nesistengė, kad ji turėtų tinkamą gynėją, nors turėjo galimybę įsitikinti jos ribotomis galimybėmis apsiginti bei tinkamai sau atstovauti, tačiau tokie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip numato BPK 358 str. 2 d., šio str. 1 d. nurodytus klausimus (tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą) teismas nagrinėja teismo posėdyje. Jame dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Tai, kad gynėjo dalyvavimas, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismo posėdyje nėra būtinas, patvirtina ir BPK 51 str. 1 d. Šiuo aspektu analizuojant nuteistosios skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji dalyvavo asmeniškai, jokių prašymų dėl gynėjo dalyvavimo ji nepateikė, be to, savo teise į gynybą pasinaudojo Kretingos apylinkės teismo nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo apskųsdama apygardos teismui, tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą ar teisingą teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistoji R. B. be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistoji savo elgesio neįvertino kritiškai, nepadarė tinkamų išvadų, atitinkamai nepateisino jai teismo parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, todėl apylinkės teismo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąją vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka BK 75 str. 5 d. ir Probacijos įstatymo 30 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistosios R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.