Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, R. S. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo bei tęsti darbą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas tenkintas, panaikintas R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, nuteistasis R. S. vengė atvykti į teismo posėdžius, nors teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, o atvykęs prašydavo teikimo nagrinėjimą atidėti grindžiant tuo, kad reikalingas gynėjas. Į 2015-08-13 teismo posėdį nuteistasis atvyko be gynėjo, todėl teismas dar kartą atidėjo teikimo nagrinėjimą ir įspėjo R. S., kad jei šis nepasirūpins gynėjo dalyvavimu, sekančiame posėdyje teikimas bus nagrinėjamas gynėjui nedalyvaujant. 2015-08-27 nei nuteistasis, nei gynėjas į teikimo nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, priežasčių, dėl ko negalės atvykti, nenurodė. Taigi visos šios aplinkybės ne tik patvirtina neatsakingą nuteistojo elgesį, bet leidžia daryti ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vengia atvykti į teismą ir tokiu būdu sąmoningai vilkina teikimo nagrinėjimą bei toliau piktybiškai pažeidžia jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo tvarką, nesilaiko probacijos taisyklių ir tyčia nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. elgesį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2014-11-13. Jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo bei tęsti darbą. Iš apylinkės teismui pateikto Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. teikimo matyti, kad 2014-11-18 R. S. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. 2014-12-18 R. S. buvo dar kartą išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis už tai, kad niekur nedirbo, t. y. netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą. Nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-04-07 išsiųstas šaukimas Nr. 1K-1609, kad nuteistasis atvyktų į Klaipėdos probacijos tarnybos Probacijos skyrių 2015-04-13, ir pasiaiškintų, kodėl nevykdo teismo įpareigojimo tęsti darbą, tačiau jis neatvyko ir taip pažeidė Probacijos įstatyme numatytą bendrąją probuojamųjų pareigą. 2015-04-13 patikrinus informaciją apie asmens baustumą nustatyta, kad R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2 kartus baustas administracine tvarka: 2014-12-16 ir 2015-02-10 pasirodė viešoje vietoje būdamas neblaivus (ATPK 178 str. 2 ir 3 d.).

Apygardos teismas pažymi, kad R. S. 2014-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-11-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 178 str. 1 už tai, kad 2013-08-25, būdamas svečiuose name, esančiame Švepelių g. 9, Klaipėdoje, pagrobė A. P. priklausančius 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės. Taigi viso R. S. pagrobto turto vertė 500 Lt. R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 190 str. 1 d. redakcija nedidelės vertės turtu apibrėžė turtą, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. 1 d. redakcija (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481), numatanti, jog nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (390 litų), bet neviršija 5 MGL (650 litų) dydžio sumos. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju nustačius, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pasikeitė baudžiamasis įstatymas, R. S. padaryta veika laikytina mažiau pavojinga, atitinkanti nustatytą privilegijuotoje vagystės sudėtyje (BK 178 str. 4 d.), kuri yra baudžiamasis nusižengimas ir už kurios padarymą sankcijoje nenumatyta laisvės atėmimo bausmė, nes turto, kurį pagrobė R. S., vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio. Tuo tarpu kita veika, numatyta BK 178 str. 4 d., už kurią minimu nuosprendžiu nuteistas R. S., po aptarto baudžiamojo įstatymo pakeitimo apskritai nebeturėtų kaltininkui užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis išvardintu, nustačius, kad šiuo metu už R. S. padarytą veiką baudžiamasis įstatymas apskritai nenumato laisvės atėmimo bausmės, net ir nesant prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo BPK 362¹ str. nustatyta tvarka, tenkinti Probacijos skyriaus teikimą ir pasiųsti R. S. atlikti laisvės atėmimo bausmę nebūtų teisinga.

Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 362¹ str. 1 d. numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Taigi, tiek nuteistasis R. S., tiek ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl įstatymo, lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. S. atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.