Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „ZOOM“), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pareikštame kaltinime, kuris buvo perduotas nagrinėti teismui, suformuluota, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė prieš savo sugyventinę ir tokiais savo veiksmais padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. su M. T. nebebuvo sugyventiniai, kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime nepagrįstai inkriminuojama, jog A. S. smurtavo prieš šeimos narį - sugyventinę.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą.

Teisiamojo posėdžio metu, teismas informavo A. S., apie galimybę, kad priimant teismo sprendimą, jam inkriminuota nusikalstama veika, iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, gali būti perkvalifikuota pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį švelnesnę atsakomybę (perkvalifikuota iš 140 straipsnio 2 dalies į 1 dalį). Baigiamųjų kalbų metu prokuroras sutiko, kad pareikštas kaltinimas turėtų būti pakeistas ir pripažinta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S., 2023 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.29 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su M. T. metu, jai sėdint ant kėdės, tyčia abiejų rankų delnais sudavė du kartus į veido sritį, M. T. atsistojus, rankų delnais sudavė jai dar du kartus į veido sritį, tęsdamas savo veiką, nukentėjusiajai M. T. būnant prie durų, rankų delnais du kartus sudavė jai į veido sritį, jai nuėjus į balkoną, pasivijo ir sudavė dar vieną smūgį rankų delnais į veido sritį, po ko tyčia parvertė ją ant žemės, taip sužalodamas kairę koją, o jai atsistojus sudavė dar tris kartus delnais į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai M. T. poodinę kraujosruvą veide ir kairėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio nuostatomis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, kadangi atvykę pareigūnai 2023 m. gruodžio 20 d., 17.07 val. A. S. nustatė 2,28 prom. neblaivumą (1 t., b. l. 97) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. S. nedirbantis, (duomenys neskelbtini), ankščiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 139), per paskutinius vienerius metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. S. ankščiau gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143). Taip pat gydėsi (duomenys neskelbtini), konstatuota diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje ((duomenys neskelbtini) programa) nuo (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151). Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 149).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi A. S. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju A. S. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros A. S. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimą.

Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė A. S. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, būtų sunkiai įgyvendinama ir turėtų tiesioginės neigiamos įtakos nukentėjusiosios M. T. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių atlyginimui, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskiriama. A. S. paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte (dalyvauti elgesio pataisos programoje), papildomas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² straipsnyje, skyrimas, būtų perteklinis.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 20 d., 16.10 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d., 11.33 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 98-101, 102-103). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu šis A. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms (pagal 2025 m. vasario 1 d. BK redakciją).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2024 m. sausio 25 d. M. T., pateikė 30 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77), 2024 m. spalio 14 d. M. T. pateikė 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 78), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog palaiko tik antrą pateiktą civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 67,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85-86).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas. Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajai buvo būtinas gydymas), kaltinamasis neginčijo civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio dydžio, sutiko jį atlyginti, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 67,90 Eur suma priteistina iš kaltinamojo A. S.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami (tenkindami iš dalies) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį, kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Sprendžiant dėl M. T. civilinio ieškinio, pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Nukentėjusiosios M. T. sužalojimų mastą patvirtina 2024 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. T. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Civiliniame ieškinyje M. T. nurodė, jog dėl nagrinėjamo įvykio metu patirto smurto ji patyrė fizinius sužalojimus, jautė nerimą, baimę išeiti į gatvę. Po įvykio pradėjo lankyti psichologo terapijas, kurias lanko iki šiol. Teisiamojo posėdžio metu M. T. detalizavo, jog po nagrinėjamo įvykio ji pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, todėl žino kiek pagal banko išrašą jau išleido pinigų psichologui ir kiek dar išleis lankydama psichologą ateinantį pusmetį. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajai teko patirti fizinį skausmą, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tai jog jai yra reikalingos psichologo konsultacijos. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 1000 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – A. S. niekur nedirba, finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 600 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiosios M. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. S. priteisiama 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 21 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. T. (1 t., b. l. 117-118) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantis vokas su 1 laikmena (CD) su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant nurodytus įpareigojimus ir draudimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 20 d., 16.10 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d., 11.33 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. T. – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš A. S. priteisti 67,90 Eur (šešiasdešimt septynis eurus, devyniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. priteisti jai 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su įrašais, kaltinamojo pateiktas spalvotas nuotraukas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.