Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-02 · Civilinė byla Nr. e2A-296-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
e2A-296-253/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-296-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01327-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei antstolei V. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „Association of Underwriters known as Lloyd‘s“, veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd., atstovaujamą uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovę antstolę V. D. kalta dėl atsiradusios turtinės, neturtinės žalos, priteisti iš atsakovės 5 184,00 Eur turtinę žalą, 44 816,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojai I. Ž. (G.). Palangos apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, ieškovei I. G. (Ž.) iš R. Ž. priteistas 2 658,42 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės. Atsakovė antstolė V. D. 2012 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu priėmė Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš ieškovės I. G. Ž. ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovei atsirado interesų konfliktas, kadangi jos žinioje buvo dvi vykdomosios bylos, kuriose ieškovė ir R. Ž. užėmė skirtingas procesines padėtis, t. y. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo išieškotoja, o R. Ž. – skolininkas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. buvo išieškotojas, o ieškovė – skolininkė, buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, 2012 m. rugsėjo 27 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priimtas vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikytinas neteisėtu. Ieškovė taip pat pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. birželio 26 d. atsakovė nevykdė teismo sprendimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės naudai piniginių lėšų nebuvo išieškota. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi R. Ž. iškelta bankroto byla, vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) persiųstas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, išieškotojui atsisakius išieškojimo, tačiau ieškovė išieškojimo neatsisakė, R. Ž. bankroto byloje patvirtintas jos 2 658,42 Eur kreditinis reikalavimas. Antstolė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ne tuo pagrindu.

2. Ieškovė taip pat nurodė, kad teisinė su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė tėvų prievolė yra asmeninio pobūdžio. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikams J. Ž. ir A. Ž. yra neatsiejamai susijęs su asmeninėmis tėvų pareigomis ir teisėmis vaikų atžvilgiu, todėl reikalavimo teisės perleidimas negalimas. Tokiu būdu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojais laikytini J. Ž. ir A. Ž., o ne R. Ž., t. y. ieškovė skolinga ne R. Ž., o savo vaikams. Ieškovė nurodė, kad antstolė 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ieškovei priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, vykdymo išlaidoms įskaityti, tačiau faktiškai jokių veiksmų vykdomojoje byloje nevykdė, t. y. piniginių lėšų neišieškojo. Toks antstolės patvarkymas laikytinas neteisėtu, kadangi už neveikimą vykdymo išlaidos nemokamos.

3. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. iš ieškovės išieškota 2 335,06 Eur piniginių lėšų pagal vykdomuosius dokumentus kitiems kreditiniams reikalavimams patenkinti. 2012 m. lapkričio 23 d. antstolės kontoroje gautas A. B. Ž. ir E. Ž. prašymas įteikti ieškovei įspėjimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 23 d. antstolė surašė patvarkymą apie dokumentų įteikimą. Taigi antstolė yra laikytina suinteresuotu asmeniu R. Ž., E. Ž. ir A. B. Ž. atžvilgiu. Atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neturėdama jokio vykdomojo dokumento, be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus, pranešdama ieškovei skubos tvarka išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Dėl antstolės veiksmų ieškovei buvo padaryta 5 184,00 Eur turtinė žala, t. y., 2 658,42 Eur negautos pajamos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2 335,06 Eur netinkamai paskirstytų piniginių lėšų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 190,57 Eur nepagrįstai panaudotų piniginių lėšų vykdymo išlaidoms padengti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei dėl neteisėtų antstolės veiksmų paūmėjo depresija, ji patyrė išgyvenimus, neturėjo galimybių įsigyti reikiamų vaistų, maisto, sutaupyti pinigų kurui, oriai gyventi, turėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato draudimo antstoliui vykdyti vykdomąsias bylas, kuriose tie patys asmenys turėtų skirtingas procesines padėtis, t. y. vienoje byloje asmuo būtų išieškotojas, o kitoje – skolininkas.

7. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 65 straipsnyje nurodytų nušalinimų pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nurodė, jog ieškovė nušalinimo antstolei nereiškė. Duomenų apie kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti antstolės nešališkumu, ieškovė nepateikė. Nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus priimdama vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos žinioje jau buvo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties priėmimo išieškojimas iš skolininko R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti atliekamas ne dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 173,77 Eur (600,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o dėl 2 658,42 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris priteistas ieškovei I. G. (Ž.).

9. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d., t. y., teismo nutarties, kuria priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. antstolė netikrino duomenų apie skolininko R. Ž. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt. Taip pat nurodė, kad antstolė 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo pagrindu vykdė išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose bei jo darbo užmokesčio. Tokiu būdu, nors antstolė nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė papildomų vykdymo veiksmų, tačiau išieškojimas buvo atliekamas, piniginės lėšos iš skolininko R. Ž. buvo išieškotos.

Šalies argumentai

10. Teismas pažymėjo, jog ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka antstolės veiksmų neskundė, su prašymu dėl išieškojimo vykdymo į antstolę kreipėsi 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nurodė, kad antstolė 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi išieškotoja I. G. Ž. išieškojimo neatsisakė. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės kreditinis reikalavimas R. Ž. atžvilgiu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas R. Ž. bankroto byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu ieškovė turtinės žalos antstolei nutraukus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nepatyrė.

12. Teismas konstatavo, jog bendra ieškovės skolinių įsipareigojimų suma nebūtų papildomai sumažėjusi, nepriklausomai nuo to, kurio kreditoriaus naudai būtų išieškota 2 335,06 Eur suma.

13. Teismas nusprendė, jog priimdama 2017 m. liepos 25 d. patvarkymą, antstolė netinkamai įvertino 2017 m. birželio 5 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutarties (duomenys neskelbtini) turinį, kadangi, priešingai nei nurodo antstolė, šios sutarties pagrindu reikalavimo teisė į ieškovę turėjo pereiti R. Ž., o ne A. Ž. ir J. Ž.. Pažymėjo, kad A. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, todėl jie pagrįstai yra laikytini išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepaisant 2017 m. birželio 5 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutarties (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nusprendė, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 753 straipsniu, pagrįstai skyrė 190,57 Eur sumą, gautą iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu antstolė 190,57 Eur sumą būtų paskirsčiusi išieškotojams A. Ž. ir J. Ž., minėtos piniginės lėšos nebūtų likusios ieškovės žinioje. Atitinkamai jos skolinis įsipareigojimas kreditoriams A. Ž. ir J. Ž. sumažėtų 190,57 Eur suma, tačiau ji turėtų 190,57 Eur vykdymo išlaidų įsiskolinimą antstolei.

15. Teismas nurodė, jog įteikdama dokumentus ieškovei pagal A. B. Ž. ir E. Ž. prašymą antstolė neatliko neteisėtų veiksmų.

16. Teismas konstatavo, kad nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl 5 184,00 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas nusprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, jai paūmėjo depresija ir kt. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu I. G. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Ieškovė dėl antstolės neveikimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. patyrė žalą.

18.2. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. antstolė netikrino duomenų apie skolininkės (ieškovės) I. G. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt., dėl minėtų antstolės veiksmų patirta 2 335,06 Eur nuostolių, pažeista išieškojimo vykdymo tvarka.

18.3. Antstolė 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai areštavo ieškovei priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB (duomenys neskelbtini) žinioje.

18.4. Teisėja L. Š. nagrinėjo I. G. T. Ž. ieškinio priėmimo klausimą dėl antstolės V. D. veiksmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti.

18.5. A. Ž., J. Ž. turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šių asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

19. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės I. G. ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove I. G. (Ž.), iš R. Ž. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2009 m. vasario 19 d., I. G. Ž. įpareigota grąžinti teismui įvykdytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš R. Ž. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su R. Ž., iš ieškovės I. G. Ž. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės, iš R. Ž. ieškovei I. G. (Ž.) priteistas 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą pakeitė, nustatė nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą su R. Ž., priteisė iš I. G. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž. po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės, priteisė I. G. (Ž.) iš R. Ž. 2 658,42 Eur (9179,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą.

24. Nustatyta, jog antstolės V. D. kontoroje 2011 m. liepos 22 d. gautas ieškovės I. G. Ž. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamiems I. G. Ž. periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2009 m. vasario 19 d. iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininko R. Ž.. 2012 m. rugsėjo 27 d. antstolės V. D. kontoroje gautas R. Ž. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamiems R. Ž., po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininkės I. G..

25. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodant, kad nuo šios nutarties gavimo dienos stabdomas R. Ž. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. iškelta bankroto byla. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinti R. Ž. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį I. G. T. Ž. finansinio reikalavimo suma sudaro 2 658,42 Eur (9 179,00 Lt) (pirmuoju etapu pirmąja eile) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria I. G. iš R. Ž. priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir 42 802,20 Eur (pirmuoju etapu antrąja eile).

26. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovę antstolę V. D. kalta dėl atsiradusios turtinės, neturtinės žalos. Teigė, jog dėl antstolės veiksmų ieškovei buvo padaryta 5 184,00 Eur turtinė žala, t. y., 2 658,42 Eur negautos pajamos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2 335,06 Eur netinkamai paskirstytų piniginių lėšų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 190,57 Eur nepagrįstai panaudotų piniginių lėšų vykdymo išlaidoms padengti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nenustačius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.

28. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl antstolės neveikimo ji patyrė žalą.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

30. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Sprendžiant klausimą dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

32. Sprendžiant klausimą dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant klausimą dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl antstolės neveikimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. apeliantė patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d., t. y. teismo nutarties, kuria priimtas R. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. antstolė netikrino duomenų apie skolininko R. Ž. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt. tačiau pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose, bei 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymai dėl skolos išieškojimo nebuvo panaikinti. Taigi antstolė 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo pagrindu vykdė išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių skolininko R. Ž. vardu registruotose banko sąskaitose, bei jo darbo užmokesčio. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo veiksmų aprašo nustatyta, kad iš skolininko R. Ž. išieškota 46,59 Eur (160,86 Lt) (2012-09-04 išieškota 10,00 Lt, 2013-04-18 – 40,09 Lt, 2014-08-05 – 110,77 Lt), kurie panaudoti vykdymo išlaidoms padengti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu, nors antstolė nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė papildomų vykdymo veiksmų, tačiau išieškojimas buvo atliekamas, piniginės lėšos iš skolininko R. Ž. buvo išieškomos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės kreditinis reikalavimas (2 658,42 Eur) R. Ž. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas R. Ž. bankroto byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis. Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė dėl antstolės neveikimo (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. patyrė žalą.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antstolės veiksmų patirta 2 335,06 Eur nuostolių, pažeista išieškojimo vykdymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo sutikti ir pažymi, jog, kaip teisingai apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. antstolė iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. antstolė netikrino duomenų apie skolininkės (ieškovės) I. G. turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kt. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime teismas tai pat nurodė, kad nei išieškotojai, nei ieškovė (skolininkė) nebuvo aktyvūs, nesidomėjo vykdomąja byla, prašymo vykdyti išieškojimą ar atlikti konkrečius vykdymo veiksmus antstolei neteikė, antstolės veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

36. Kaip jau minėta, antstolės V. D. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamiems R. Ž., po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. liepos 15 d. iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininkės I. G.. Pažymėtina, kad A. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, todėl yra laikytini išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad antstolė būtų išieškojusi 2 335,06 Eur pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šios piniginės lėšos nebūtų likusios ieškovės žinioje, o būtų skirtos išieškotojams A. Ž. ir J. Ž.. Nors ieškovės įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų 2 335,06 Eur mažesnis, tačiau jos skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams būtų atitinkamai 2 335,06 Eur didesni. Taigi bendra ieškovės skolinių įsipareigojimų suma nebūtų papildomai sumažėjusi, nepriklausomai nuo to, kurio kreditoriaus naudai būtų išieškota 2 335,06 Eur suma. Įvertinusi byloje nustatytą aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovės reikalavimas dėl 2 335,06 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Apeliantė teigia, kad antstolė 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai areštavo ieškovei priklausančias 190,57 Eur pinigines lėšas, esančias UAB (duomenys neskelbtini) žinioje.

39. Byloje nustatyta, kad antstolė 2012 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimus, pagal kuriuos vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 57,92 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 132,65 Eur Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos vykdymo išlaidos bei kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, iš viso 190,57 Eur. 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 190,57 Eur, ir areštavo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje esančias ieškovės pinigines lėšas 190,57 Eur sumos, įpareigodama jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 6 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 131,90 Eur, 2019 m. balandžio 23 d. – 58,67 Eur. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vadovaudamasi CPK 753 straipsniu, antstolė pagrįstai skyrė 190,57 Eur sumą, gautą iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 190,57 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliantė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

41. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo atveju nėra nustatyta visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y., nenustačius neteisėtų atsakovės antstolės veiksmų ir nesant įrodytai žalai, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp antstolės veiksmų ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kurie, ieškovės teigimu, įrodo jos patirtą neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindų tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42. Apeliantės nuomone, kadangi teisėja L. Š. nagrinėjo I. G. T. Ž. ieškinio priėmimo klausimą dėl antstolės V. D. veiksmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

43. Pagal CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant.

44. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnis 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja L. Š. 2018 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kurioje konstatuota, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė neįvykdė pareigos pašalinti ieškinio trūkumus, todėl ieškovės I. T. ieškinys atsakovei antstolei V. D. dėl žalos atlyginimo laikytinas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Šia norma įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi teisėja L. Š. nenagrinėjo bylos iš esmės, o nagrinėjo tik ieškinio priėmimo klausimą, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, anksčiau aptartas apeliantės argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

45. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad A. Ž., J. Ž. turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šių asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija apeliantės teiginius vertina kaip nepagrįstus.

46. CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje grindžiamas tuo, kad jie, kaip ir ginčo šalys, būdami materialinių teisinių santykių subjektais, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y., būsimas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti jų teisinius santykius su ginčo šalimis arba kitaip paveikti jų interesus. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos sąlygos ginti savo teises bei interesus dalyvaujant civiliniame procese. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, savaime nėra pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Besąlyginis (absoliutus) pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tik tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

47. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl teismo į bylą trečiaisiais asmenimis neįtrauktų A. Ž., J. Ž. grindžiamas tuo, kad šiems asmenims taip pat buvo padaryta žala ieškovės įrodinėjamais neteisėtais atsakovės veiksmais. Tačiau ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai asmeniškai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kitų asmenų galbūt pažeistų teisių ji negynė. A. Ž. ir J. Ž., remdamiesi civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), turi teisę savarankiškai spręsti dėl teisminės gynybos. Nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas kitų asmenų teisės reikalauti deliktu padarytos žalos atlyginimo neriboja, juo nėra tiesiogiai nuspręsta dėl kitų asmenų materialinių teisių ar pareigų. Vadinasi, šiuo atveju nenustatytas absoliutus pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas