Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

rengdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje A. A. 2021 m. sausio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 11 min. iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pranešė, kad negali paaiškinti, kokios pagalbos jam reikia. Nurodytu metu jis yra (duomenys neskelbtini), pas K. U.. Pranešėjas taip pat minėjo, kad K. jam grasina, K. galimai serga COVID-19 virusu ir jį reikia patikrinti. Nurodytu adresu pranešėjas nerastas. K. U. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjas taip pat nerastas. Telefonu susisiekus su A. A., jis negalėjo nurodyti, dėl kokios tikslios priežasties jam yra reikalinga policijos pareigūnų pagalba, kadangi iš kalbos buvo galima suprasti, kad jis yra stipriai neblaivus. Tokiais savo veiksmais A. A. suklaidino ir melagingai pranešė policijai, žinant, kad pagalba nereikalinga, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6–7).

A. A. 2020 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. policijos nekvietė, su nusižengimu nesutinka. Jis naudojasi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau paaiškinti nieko negali (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla grąžintina administracinio nusi­žengimo protokolą surašiusiai institucijai.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas, rengdamasis nagrinėti admi­nistracinio nusižengimo bylą, turi išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengi­mus, tinkamai taikyti įstatymus (ANK 563 straipsnis).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis doku­mentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, jis surašomas ištyrus visas aplinkybes ir nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusi­žengimą, būtent šiuo procesiniu dokumentu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio nusižengi­mo byloje.

Administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 609 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laiko­masi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administra­cinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti adminis­tracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2020 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižen­gimo protokole suformuluotą administracinio nusižengimo aprašymą naujomis esminėmis faktinė­mis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame aprašyto nusižengimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog teismas nagrinėja bylą tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-511/2017 9 punktas; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-488-579/2019 8 punktas, 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo adminis­tracinio nusižengimo bylo­je Nr. AN2-492-926/2019 8 punktas, 2020 m. kovo 18 d. nutarimo admi­nistracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-290/2020 9 punktas, 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-413-348/2020 12 punktas, 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-512-485/2020 14 punktas).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad A. A. negalėjo paaiškinti, kokios pagalbos jam reikia; sakė, kad yra pas K. U., minėjo, kad K. jam grasina, K. galimai serga COVID-19 virusu ir jį reikia patikrinti (b. l. 6–7). Šios aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo (b. l. 4–5).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 18 val. 59 min. Bendrajame pagalbos centre iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini),, buvo gautas praneši­mas; paskambinęs pranešėjas negalėjo paaiškinti, kokios pagalbos jam reikia; sakė, kad šiuo metu yra pas K. U., fone tarp vyrų girdisi konfliktas; taip pat minėjo, kad K. jam grasina, galimai jam yra KORONA ir jį reikia patikrinti. Daugiau info nesuteikė. Telefonu su pranešėju išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyko. Patikrinus NVSC (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) sąraše K. U. nėra. Į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai (b. l. 21–22)

Iš Bendrojo pagalbos centro informacijos matyti, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 18:50:15 val. ir 19:13:44 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini),. 2020/12/23ˍ18:50:15 garso įraše girdėti, kaip A. A. prisistatęs asmuo Bendrojo pagalbos centro operatorei sako, jog nori pasiaiškinti, ar žmogus nesirgęs koronavirusu, operatorei paklausus kokios pagalbos reikia, atsako, kad nori, jog būtų patikrintas žmogus – (duomenys neskelbtini),, V. U., nes nežino, kur ir su kuo jis buvo, ką veikė, ką valgė. Girdisi kitų asmenų balsai. Operatorė pasako, kad tai ne pagalbos prašymas, liepia kreiptis į karštąją koronos liniją ir sako, kad pokalbis baigtas. 2020/12/23ˍ19:13:44 garso įraše girdėti, kaip tas pats asmuo klausia operatorės, ar policija važiuoja, sako, kad kvietė policiją į (duomenys neskelbtini), Operatorė atsako, kad Jūs tik neseniai skambinot, laukit, atvažiuos (b. l. 23, CD diskas (b. l. 24).

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas, žinant, kad pagalba nereikalinga. Terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip, pvz., tikrovės neatitinkantis pranešimas.

Šiuo atveju byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad administracinėn atsakomy­bėn traukiamas asmuo kvietė policijos pareigūnus. Įrašytame pirmajame asmens skambutyje Bendrajam pagalbos centrui nėra jokios kalbos, kad asmuo kviečia būtent policijos pareigūnus, kad jam kažkas būtų grasinę. Jis nurodė, jog nori, kad būtų patikrintas V. (o ne K., kaip nurodyta minėtuose administracinio nusižengimo protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir policijos registruojamų įvykių registro išraše) U., ar neserga koronavirusu. Operatorė paaiškina, kad tai ne pagalbos prašymas, liepia kreiptis į karštąją koronos liniją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo, nustatančio Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) teisinę formą, veiklos teisinius pagrindus ir principus, uždavinius, funkcijas, bendradarbiavimo su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis ar įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis pagrindus bei kitus Centro veiklos ypatumus, 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagalbos prašymas – skubiosios pagalbos tarnybų telefono nume­riu 112, iškvieta „eCall“ ar kitomis Centre įdiegtomis ryšio priemonėmis gaunamas prašymas pagal skubiosios pagalbos tarnybų kompetenciją suteikti pagalbą, kai pranešama apie šio straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes; 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skubiosios pagalbos tarnybų telefo­no numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padary­tą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti). Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2, 3, 4, 6 punktus, Centro funkcijos yra ir: priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašy­mus, nustatyti teiktinos pagalbos poreikį; pagal savo kompetenciją suteikti pagalbos prašančiajam asmeniui pagalbą telefonu arba kitomis Centre įdiegtomis ryšio priemonėmis; perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms; perduoti informaciją apie asmenis, trukdan­čius Centro pareigūnų, priimančių pagalbos prašymus, darbą atitinkamoms valstybės institucijoms. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Centras atsako į pagalbos skambučius, priima pagal­bos prašymus, parengia pranešimus apie pagalbos poreikį ir perduoda juos reikiamoms pagalbos tarnyboms. Pagalbos tarnybos atlieka operatyvųjį pajėgų valdymą ir yra atsakingos už tinkamą reagavimo į įvykius organizavimą. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos bylos medžiagos negalima suprasti, kodėl pagal minėtą pranešimą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, nes, kaip minėta, Bendro­jo pagalbos centro operatorė pranešėjui nurodė, kad jo pranešimas nėra pagalbos prašymas ir liepia kreiptis į karštąją koronos liniją. Pažymėtina, kad atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, numatyta ANK 493 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byla teismui pateikta netinka­mai parengta, nes nepateikti duomenys, turintys reikšmės sprendžiant administracinio nusižengimo padarymo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimus; administra­cinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, šie trūkumai vertintini kaip kliūtis bylai išnagri­nėti, jų pašalinti nagrinėjant bylą teisme nėra galimybės, todėl byla grąžintina administracinio nusi­žengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą Nr. A17.-59-393/2021 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00002-2021-3), kurioje A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), surašytas administra­cinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.